Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-6986-541/2023

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-20
Bylos Nr.: e2-6986-541/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-44-3-00513-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Vėgelienė
Ieškovas: I. J.
Atsakovas: R. J.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Česlovas Bakasėnas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-6986-541/2023Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00513-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 3.2.3.1; 3.2.6.1.; 3.4.1.2 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASlietuvos respublikos vardu2023 m. gruodžio 20 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė,sekretoriaujant Martynai Tumėnei,dalyvaujant ieškovei I. J., jos atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui,

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini)) atstovui Daliui Bielskiui (nuotoliniu būdu),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. patikslintą ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, tretieji asmenys byloje akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

I. J. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau tikslino, prašydama nutraukti sutuoktinių R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė – G.), santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės, suteikti sutuoktinei I. J. santuokinę pavardę – J., nustatyti nepilnamečių vaikų G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina – ieškove I. J., jos gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur, o viso 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka ir paskiriant ieškovę I. J. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas, nustatyti tokią atsakovo R. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

1. Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovui dalyvauti auklėjant nepilnametes dukras, matytis, bendrauti su vaikais, taip pat rūpintis jų sveikata, švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, jei tai neprieštarauja vaikų teisėms ir interesams.

2. Atsakovas bendru sutarimu su ieškove gali kiekvieną dieną matytis ir praleisti laiką kartu su nepilnamečiais vaikais ne jų gyvenamojoje vietoje.

3. Atsakovo pageidavimu ir pastarajam kreipiantis į ieškovę dėl informacijos apie vaikus, ieškovė įsipareigoja teikti informaciją apie vaikų sveikatos būklę ligos atveju, kokioje gydymosi įstaigoje lankosi, pas kokį šeimos gydytoją gydosi.

4. Ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su vaikais visomis ryšio priemonėmis darbo dienomis nuo 16 val. iki 21 val., o savaitgaliais, poilsio ir švenčių dienomis nuo 10 val. iki 21 val.

5. Ieškovė įsipareigoja laikytis šios bendravimo su vaikais nustatytos tvarkos, išskyrus atvejus, kai tai akivaizdžiai prieštarautų vaikų ir tėvų santykiams arba kai tai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (nepilnamečio vaiko liga, iš anksto suplanuotas išvykimas ir pan.);

pripažinti I. J. asmeniniais kreditoriniais įsipareigojimais kreditorei akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), su kuriuo 2023 m. sausio 5 d. pasirašyta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti I. J. asmeniniais kreditoriniais įsipareigojimais kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuriai Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 3 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-3877-419 priteisė 2 905,16 Eur įsiskolinimą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, teisme paaiškino, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė dukros G. J., M. J., A. J.. Ieškovė su atsakovu gyvena kartu. Atsakovas visai neskyrė ir dabartiniu metu neskiria jokio dėmesio nei sutuoktinei, nei nepilnamečiams vaikams, nerėmė ir neremia nei finansiškai, nei morališkai, nesirūpina bendru sutuoktinių ūkiu. Daugiau kaip metus laiko kiekvienas iš sutuoktinių gyvena savarankišką atskirą gyvenimą. Ieškovė viena auklėja vaikus, jais rūpinasi ir išlaiko. Visus ūkio, buities reikalus ieškovė ilgą laiką tvarko be atsakovo pagalbos. Atsakovas vaikais rūpinasi nepakankamai, nesirūpina jų išlaikymu, auklėjimu, mokslais. Visos santuokos metu, atsakovas retai dirbdavo pagal darbo sutartį. Pastaruosius kelis metus atsakovas dirba nesudaręs darbo sutarties. Atsakovas finansiškai prie šeimos išlaikymo prisideda tik epizodiškai ir tik menkomis sumomis. Atsakovas turi rimtų problemų, susijusių su priklausomybe nuo alkoholio, būdamas neblaivus, sutuoktinis dažnai sukelia triukšmą namuose, elgiasi agresyviai sutuoktinės atžvilgiu, vartoja necenzūrinius žodžius ir psichologinį smurtą net nepilnamečių dukrų akivaizdoje. Dėl tokio elgesio ieškovei teko ne kartą kreiptis į policiją. 2021 metais atsakovas, būdamas girtas, namuose kėlė triukšmą, ieškovė kvietė policiją, atsakovas buvo išsiųstas gydytis į (duomenys neskelbtini). 2022 metų gruodžio mėnesį, 2023 metų kovo mėnesį ieškovė vėl kreipėsi į policiją dėl atsakovo netinkamo elgesio namuose, atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka. Atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas būti lojaliu ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendro šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Dėl šių sutuoktinio pareigų pažeidimo, bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas, taikymosi galimybių nebėra. Be to, atsakovo kaltė pasireiškia ir tuo, kad jis agresyviai elgiasi su ieškove, kelis kartus naudojo fizinę jėgą prieš ieškovę, taip pat psichologinę prievartą ieškovės atžvilgiu. Gyvendama šeimoje, šių faktų ieškovė stengėsi nekelti į viešumą, stengėsi išsaugoti šeimą, manė, kad ateityje atsakovo elgesys keisis, tačiau to neįvyko, ieškovė nemato galimybių toliau gyventi su atsakovu. Atsakovas nesutiko nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir taikiai išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Jokio nekilnojamojo turto ar kito vertingo turto santuokos metu neįgyta, jokio dalintino turto šalys neturi. Ieškovės ir nepilnamečių dukrų santykiai paremti abipuse meile ir pagarba, jie yra šilti ir rūpestingi, atsižvelgiant į ieškovės materialinę padėtį, tiek požiūrį į vaikus, ieškovė pagal savo galimybes sudaro vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, ieškovė su vaikais praleidžia visą laiką, juos auklėja ir jais rūpinasi. Atsakovas ankstesniais metais ir dabartiniu metu dukromis pakankamai nesirūpina, o visą rūpinimosi vaikais naštą perkėlęs ant ieškovės pačių. Mano, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks visų nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas dalyvautų dukrų auklėjime, jas lankytų, domėtųsi vaikų gyvenimu ir prašo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką. Nepilnamečiams vaikams atsakovas lėšų neskiria, juos išlaiko praktiškai tik ieškovė. Ieškovei vienai sunku patenkinti trijų nepilnamečių vaikų poreikius. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis paskutiniais mėnesiais siekia 730 Eur, taip pat gauna apie 420 Eur išmoką vaikams. Ieškovė turi išlaikyti save bei būstą, kuriame gyvena su nepilnamečiais vaikais. Šiuo metu ieškovė su vaikais gyvena socialiniame būste, už komunalines paslaugas per mėnesį sumoka apie 300 Eur, o prasidėjus šildymo sezonui – daugiau kaip 400 Eur. Atsakovo materialinė parama vaikams yra būtina. Dabartiniu metu nepilnametė dukra G. J., mokosi (duomenys neskelbtini), o M. J. ir A. J. – (duomenys neskelbtini). Atsakovo specialybė – (duomenys neskelbtini). Pastaruosius kelis metus atsakovas dirba nesudaręs darbo sutarčių pagal susitarimus su privačiais asmenimis. Atsakovas kitų vaikų, kuriems reikalingas išlaikymas, neturi. Ieškovės žiniomis, atsakovas sveikatos problemų neturi, yra darbingas, tačiau neskiria pakankamo išlaikymo vaikams. Pagrindinės lėšos, reikalingos kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį, yra: maistui - 170 Eur, būsto išlaikymui (šildymas, elektra, dujos, šiukšlių išvežimas) vaikui tenkanti dalis – iki 40 Eur, drabužiams, avalynei (įskaitant sportinę aprangą ir avalynę) - 80 Eur, vaistai, vitaminai, maisto papildai (pagal gydytojų receptus) ir vitaminai - 20 Eur, mokymo priemonės - 30 Eur, higienos prekėms - 20 Eur, kirpyklos paslaugos - 10 Eur, išlaidos patalynei, rankšluosčiams - 10 Eur, išlaidos užklasinei veiklai (išvykos, kelionės, smulkūs pirkiniai - 20 Eur), nenumatytos išlaidos - 20 Eur, viso: 420 Eur. Ieškovė pagal savo galimybes viena prižiūri ir auklėja vaikus, jiems užtikrina būstą, suteikia buitines sąlygas, moka komunalinius mokesčius, perka drabužius, avalynę, pasirūpina visomis jiems reikalingomis priemonėmis. Todėl ieškovė tikslina ieškinio reikalavimu ir pageidauja, kad materialinis išlaikymas vaikams iš atsakovo būtų priteistas periodinėmis, kas mėnesį mokamomis po 150 Eur dydžio kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Bendrų kreditorinių įsipareigojimų ieškovė ir atsakovas neturi. Ieškovės asmeniniai kreditoriniai yra akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, su kuria 2023 m. sausio 5 d. pasirašyta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2 150,00 Eur sumai, kredito grąžinimo terminas - 48 mėnesiai, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kuriai Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 3 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-3877-419 iš ieškovės priteisė 2 905,16 Eur įsiskolinimą. Po santuokos nutraukimo visi šie kreditoriniai įsipareigojimai lieka ieškovės asmeniniu įsipareigojimu ir už jo įvykdymą atsakinga lieka ji pati. Ieškovė duomenų apie atsakovo asmeninius kreditorius neturi, jei atsakovas yra pasirašęs kitus kreditorinius įsipareigojimus, tai gautas lėšas naudojo asmeniniams poreikiams. Išlaikymo sau ieškovė iš atsakovo nereikalauja.

Atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui tinkamai pranešta apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, į ieškovės, jos atstovo, institucijos atstovės nuomonę, nutarė nagrinėti civilinę bylą atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis, 384 straipsnio 2 dalis).

Atsiliepimas

Trečiojo asmens akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškove 2023 m. sausio 5 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Vartojimo kredito paskirtis – asmeniniams kredito gavėjo poreikiams tenkinti. Pažymėjo, kad prievolė, kylanti iš Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovės prievolė, už suteikto vartojimo kredito grąžinimą yra atsakinga ieškovė. Neturi sudarytų sutarčių su atsakovu. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 155 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, atstovas teisme paaiškino, kad siūlo nepilnamečių G. J., M. J. ir A. J. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina I. J., nustačius vaikų gyvenamąją vietą su motina, nebus pažeisti prioritetiniais laikomi vaikų interesai, bus užtikrinta saugi ir rami aplinka tinkanti vaikų emociniam ir psichologiniam formavimuisi. Tarnyba nurodo, kad turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis nepilnamečių G. J., M. J. ir A. J. poreikius išlaikymo dydis. Konkretus išlaikymo dydis nustatytinas teismo posėdžio metu, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Tarnyba vertina, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka esant šalių sutarimui yra konkreti ir aiški vykdymui. Konkreti bendravimo tvarka ateityje leistų išvengti galimų nesutarimų tarp šalių bei užtikrintų vaikų teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, atsakovo kaltę grindžia fiziniu ir psichologiniu smurtu prieš ją, piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais, pareigos būti lojaliam, remti šeimą moraliai bei materialiai pažeidimu.

CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27 straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareikšdama ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, nurodė, jog jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė sutuoktinio pareigas. Ieškovė pagrindinėmis santuokos iširimo priežastimis nurodė, kad atsakovas smurtauja prieš ją, santuokos metu nebuvo pakankamai rūpestingas, beveik neprisidėjo prie namų ūkio išlaikymo, niekuomet pakankamai nesistengė užtikrinti šeimos buitį, pragyvenimą. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje ir teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, teismas pritaria ieškovės argumentams, jog santuokiniai sutuoktinių ryšiai galutinai nutrūko ir atstatyti jų neįmanoma. Sutuoktiniai neveda bendro ūkio, jų nebesieja jokie šeimyniniai ir santuokiniai ryšiai. Todėl atsakovui nepateikus priešingų argumentų, teismas konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Ieškovės pasirinkimu, po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsakovui paliekama jo pavardė.

Nutraukiant santuoką sutuoktiniui gali būti priteisiamas iš kito sutuoktinio išlaikymas, jeigu sutuoktinio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra nepakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neprašo priteisti jai iš atsakovo išlaikymo. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas teisės į išlaikymą neturi (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Nutraukiant santuoką, turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis, santuokoje šalys neįgijo dalytino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Šios prievolių rūšys vertintos ir dėl jų pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Paskolos sutarties pagrindu kylanti prievolė galėtų būtų laikoma solidariąja, jeigu šalys taip susitartų (CK 6.6 straipsnis), arba nustačius, kad lėšos panaudotos šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ar bendro turto tvarkymui (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei konstatavus, jog konkrečiu atveju taikytinas lex specialis įtvirtintas solidariosios prievolės atsiradimo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

Tokia kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinimų pagrindu padaryta išvada reiškia, kad, sprendžiant dėl bendros sutuoktinių prievolės solidarumo, turi būti pateikti argumentai tiek dėl prievolės priskyrimo bendroms sutuoktinių prievolėms, tiek dėl jos kvalifikavimo solidariąja prievole. Svarbu pažymėti, kad sutuoktinių atsakomybės solidarumas gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, solidarioji sutuoktinių civilinė atsakomybė gali kilti iš solidariosios jų prievolės (CK 6.6 straipsnis), tokiais atvejais tiek pati prievolė nuo sukūrimo, tiek dėl jos nevykdymo ar netinkamo vykdymo kylanti sutuoktinių civilinė atsakomybė yra solidari. Antru atveju sutuoktinių solidarumas gali atsirasti tik jų civilinės atsakomybės už prievoles kontekste, kai sutuoktiniams kyla solidarioji pareiga atsakyti už bendromis pripažintų prievolių nevykdymą. Tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, nereikalaujama, jog kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu, o paskola gali būti pripažinta bendra sutuoktinių prievole, jei ji sudaryta šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovė prašo pripažinti jos asmeniniais kreditoriniais įsipareigojimais prievoles kreditorei akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2023 m. sausio 5 d. pasirašytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3877-419/2023, kuriuo iš ieškovės priteistas 2 905,16 Eur įsiskolinimas. Byloje ginčo dėl minėtų reikalavimų nekilo, kreditorės prieštaravimų teismui nepareiškė. Nesant prieštaravimų ir duomenų, jog šios prievolės yra solidaraus pobūdžio, šie ieškovės reikalavimai tenkinami, prievolės akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2023 m. sausio 5 d. pasirašytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3877-419/2023, pripažintinos asmenine ieškovės prievole.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečių vaikų G. J., M. J. ir A. J., tėvai.

Atsižvelgdamas į tai, kad vaikai nuolat gyvena su ieškove, juos sieja stiprus emocinis ryšys, ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, gali užtikrinti saugias sąlygas vaikams augti, atsakovas dėl reikalavimo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove nepasisakė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pritarė, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nuo nustatyti nepilnamečių vaikų G. J., M. J. ir A. J. gyvenamąją vietą su ieškove, motina I. J. (CK 3.169 straipsnis).

Kartu su vaiku negyvenantis vaiko tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnis).

Ieškovė prašo nustatyti, kad konkrečią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką:

1.Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovui dalyvauti auklėjant nepilnametes dukras,

matytis, bendrauti su vaikais, taip pat rūpintis jų sveikata, švietimu, dvasiniu ir moraliniu

ugdymu, jei tai neprieštarauja vaikų teisėms ir interesams.

2. Atsakovas bendru sutarimu su ieškove gali kiekvieną dieną matytis ir praleisti laiką kartu su nepilnamečiais vaikais ne jų gyvenamojoje vietoje.

Teismas įvertinęs ieškovės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, sprendžia, kad siūloma bendravimo tvarka yra išsami, užtikrinanti pilnavertišką vaikų bendravimą su tėvu, taigi, atitinkanti šalių nepilnamečių vaikų interesus, taip pat teismas sprendžia, kad nustačius konkrečią bendravimo su vaiku tvarką ateityje mažės tikimybė kilti ginčams tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant išlaikymo dydį, atsižvelgiama į vaiko interesus, poreikių dydį, tėvų turtinę padėtį, taip pat į kasacinio teismo praktikoje akcentuojamą orientacinį kriterijų nustatant priteistino išlaikymo dydį, t. y. CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui periodines išmokas po 150 Eur kiekvienam vaikui, mokamas kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Nagrinėjamu atveju šalių vaikai yra nepilnamečiai, mokyklinio amžiaus, byloje nėra duomenų, jog turėtų specialiųjų poreikių, tačiau būtinos išlaidos vaikų maitinimui, aprangai, vaistams, sveikatos priežiūrai, ugdymui, mokymui, laisvalaikiui ir kt. Teismas pažymi, kad išvardinti vaikų poreikiai yra būtini, todėl šių poreikių tenkinimo išlaidos yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, taip pat į atsakovo gaunamą pajamų dydį, kurį teismas nustatė iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, atsakovo vaikams G. J., M. J. ir A. J. išlaikyti priteistina kas mėnesį mokama 150 Eur dydžio periodinė išmoka kiekvienam vaikui, mokama periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki jų pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis).

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai.

Ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo teikiant jai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 109 Eur žyminis mokestis už ieškovės pareikštą ir patenkintą reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 162 eurų žyminis mokestis už ieškovės pareikštą ir patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ((150 Eur x 12 x 3%) x 3)), iš viso 271 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, jai paskirtas atstovas advokatas Česlovas Bakasėnas. Pagal pateiktą pažymą šios išlaidos sudaro 446,49 Eur, ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo valstybės naudai 446,49 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei (CPK 99 straipsnis).

Taip pat vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 41,13 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. J. palikti pavardę „J.“, atsakovui R. J. – „J.“.

Ieškovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine prievole pripažinti prievolę kreditorei akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), pagal 2023 m. sausio 5 d. pasirašytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine prievole pripažinti prievolę kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3877-419/2023, kuriuo iš ieškovės priteistas 2 905,16 Eur įsiskolinimas.

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, motina I. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią nepilnamečių vaikų G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jų tėvo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

2. Atsakovas bendru sutarimu su ieškove gali kiekvieną dieną matytis ir praleisti laiką kartu su nepilnamečiais vaikais ne jų gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistomis išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšomis uzufrukto teisėmis disponuos ieškovė I. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 271 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį, 41,13 Eur (keturiasdešimt vieno euro ir 13 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, 446,49 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt šešių eurų ir 49 ct) išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.

Teisėja Jolanta Vėgelienė