Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Aldonai Baltakienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams K. V., E. P. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo antstolis Valdas Zubinas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė E. P. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio Valdo Zubino kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš skolininko A. V. kreditorės Kauno teritorinės darbo biržos naudai, vykdomoji byla Nr. 0137/17/01183. Iš byloje esančio Kauno miesto 26-ojo notaro biuro rašto nustatyta, kad po A. V. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė E. P. ir K. V., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas ir palikimas jų vardu neįregistruotas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Tai, kad CK 6.68 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė įgyvendinti skolininko turimą teisę taip pat apima ir nagrinėjamai bylai analogišką situaciją, t. y. kai skolininkas (atsakovas) vengia viešame registre įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka registruoti turimas daiktines teises, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas kreditorių (ieškovų) naudai, yra išaiškinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai konstatuota, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020 ir kt.).

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad nepaisant to, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsiranda palikimo priėmimo momentu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar yra įpėdinis gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, palikimo turinį sudarančiais daiktais, turtu, kaip nuosavybės teisių objektais, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-320-969/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio Valdo Zubino kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš skolininkų E. P. ir K. V. kreditorės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudai. Byloje nustatyta, kad skolininkai (atsakovai) skolos ieškovei nėra padengę. Duomenų, kad prievolė ieškovei būtų ginčijama, nėra. Teismas konstatuoja, kad ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę atsakovams. Iš byloje esančio Kauno miesto 26-ojo notarų biuro 2024 m. kovo 7 d. rašto Nr. S-10 nustatyta, kad atsakovai yra priėmę palikimą po A. V. mirties, tačiau savo vardu paveldėtos daiktinės (nuosavybės) teisės iki šiol nėra įregistravę. Todėl konstatuotina, kad nėra galimybės nukreipti išieškojimą pagal ieškovei susidariusią skolą į atsakovų paveldėtą turtą, nes atsakovai, priėmę palikimą, neatlieka reikalingų veiksmų – nesikreipia į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir paveldėto turto registravimo savo vardu Nekilnojamojo turto registre. Tokie atsakovų veiksmai užkerta kelią įvykdyti priverstinį skolos išieškojimą, todėl taip yra pažeidžiami ieškovės, kaip išieškotojos ir kreditorės, interesai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai palikimą priėmęs įpėdinis, siekdamas apsunkinti kreditorių reikalavimų vykdymo iš paveldėto turto procesą, vengia kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kreditorius ar išieškojimą vykdantis antstolis turi teisę kreiptis į teismą dėl skolininko įpareigojimo per teismo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis) ir įregistruoti paveldėtą registruotiną turtą savo vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018).

Teismas, nagrinėjamu atveju nustatęs, kad paveldėtojai – atsakovai, yra priėmę palikimą po palikėjo mirties, tačiau iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios neatliko visų veiksmų, reikalingų paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui, paveldėto nekilnojamojo turto įregistravimui, dėl ko negali būti vykdomas priverstinis skolos išieškojimas ieškovės naudai, ieškovės ieškinį tenkina visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje sumokėjo 109,50 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Patenkinus ieškinį visa apimtimi, iš atsakovų ieškovės naudai priteistina minėta žyminio mokesčio suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį visiškai.

Įpareigoti atsakovus K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Kauno miesto 26-ąjį notaro biurą pateikiant prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į paveldėtą turtą - 261/2570 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio adresu(duomenys neskelbiami), Kaune.

Atsakovams K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo, leisti ieškovei Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 190766619, atsakovų vardu be atskiro atsakovų sutikimo atlikti visus reikiamus veiksmus: gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir jų vardu pateikti prašymą Nekilnojamojo turto registre registruoti nuosavybės teise į paveldėtą turtą 261/2570 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio adresu(duomenys neskelbiami), Kaune, šiuo metu registruotą mirusiojo A. V. vardu.

Priteisti iš atsakovų K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 190766619, naudai po 54,75 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno atsakovo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.