- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- e2A-2369-577/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- L. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo L. K. 895,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 403,09 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ 2021 m. vasario 23 d. su atsakovu sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-025933 (toliau ir – Sutartis), pagal kurią atsakovui išnuomotas kilnojamasis daiktas – nešiojamasis kompiuteris, 25 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo visą Sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį nustatyta tvarka ir terminais. 2021 m. gegužės 10 d. raštu ieškovas pranešė atsakovui apie Sutarties nutraukimą. Pradiniam kreditoriui iš atsakovo nepavykus atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei nuomojamo daikto, 2021 m. birželio 11 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido ieškovui savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Pasak ieškovės, atsakovas liko skolingas ieškovei 895,77 Eur negrąžinto nuomos mokesčio iki sutarties termino pabaigos
2. Atsakovas L. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. birželio 11 d. sutarties Nr. BK-025933 Specialiosiose sąlygose įtvirtintą sąlygą „Vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 % už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos.“ ir Bendrųjų sąlygų dalyje „Šalių atsakomybė“ įtvirtintą sąlygą „Už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą Nuomininkas privalo mokėti Nuomotojui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos.“; priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo L. K. 895,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (895,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 186,91 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė, priteisė iš atsakovo L. K. į valstybės biudžetą 9,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad 2021 m. vasario 23 d. pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ (nuomotojas) ir atsakovas (nuomininkas) sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-025933, kuria nuomotojas perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis nešiojamąjį kompiuterį, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomotojai nuomos mokestį. 2021 m. birželio 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleido ieškovui savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė, taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija, teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 895,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.
5. Teismas nurodė, kad Sutarties sąlygos dėl atsakovui taikytino delspinigių dydžio yra nesąžiningos. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad dėl šios sąlygos būtų buvusi aiškiai išreikšta individualiai su ieškovu suderinta atsakovo valia ar kad atsakovas turėjo realią galimybę šią sąlygą pakeisti/dėl jos prieštarauti, tačiau ja nesinaudojo. Teismas sprendė, kad sąlyga dėl delspinigių yra individualiai neaptarta sąlyga.
6. Teismas nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Pažymėjo, jog ieškovė nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie pateisintų tokią šalių atsakomybės disproporciją, įtvirtintą Sutartyje, juolab, kad pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau ir – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalį, sudarant vartojimo kredito sutartį, negali būti susitarta dėl delspinigių, kurių dydis viršytų 0,05 procento, taikymo vartotojo atžvilgiu. Konstatavo, kad Sutarties Specialiųjų sąlygų grafoje „Nuomininkas moka“ ir Bendrųjų sąlygų skiltyje „Šalių atsakomybė“ įtvirtinta sąlyga dėl delspinigių dydžio yra nesąžininga bei negalioja nuo sudarymo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 ir 9 dalys).
7. Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu, kad pripažinus sutarties sąlygą, numatančią nepagrįstai didelį delspinigių dydį, nesąžininga atsakovo atžvilgiu, tokia sąlyga iš viso negali būti atsakovui taikoma nuo sutarties sudarymo momento, teismas netenkino ieškinio reikalavimo priteisti 403,09 Eur delspinigių.
8. Nustatęs, kad patenkinta 68,97 proc. ieškinio reikalavimų, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 186,91 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nustatęs, kad atsakovui tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis sudaro 9,27 Eur, teismas šią sumą priteisė iš atsakovo; ieškovei tenkančios dalies (4,17 Eur) nepriteisė, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti apeliantei, UAB „Legal Balance“ iš atsakovo L. K. 403,09 Eur delspinigių; pakeisti teismo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 271 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme. Kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliantei iš atsakovo 20 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis nagrinėjamoje byloje, nes šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutartyje Nr. BK-025933 pradinis kreditorius ir atsakovas susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d. Apeliantė sutinka, jog tarp Pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau teigia, kad ji negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomas VKĮ normos.
9.2. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas iš viso nepriteisdamas mokėtinų netesybų, paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina ir sąžiningumo bei protingumo principais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų bei sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį iki 0,25 procentų. Apeliantė pažymi, kad atsakovas, sudarydamas Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti, kad apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
9.3. Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti ar nepriteisti iš atsakovo delspinigių, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovas nuo pat sutarties sudarymo nevykdė prisiimto įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį, pažeidė prievolę grąžinti gautą daiktą pirminei kreditorei, į gautas pretenzijas vykdyti sutartį nereagavo, pareiškus ieškinį teisme su ieškove nebendradarbiavo, teisminiame procese nedalyvavo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl sunkios finansinės padėties negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų, bei negalės sumokėti sutartyje numatytų netesybų. Pasirinkdamas sudaryti sutartis būtent su apeliante, susipažino, suprato ir sutiko su Sutarčių sąlygomis, įskaitant Sutartyje numatyta delspinigių norma. Teismas neįvertino paminėtų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris privalo būti pakeistas.
9.4. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkinamas visiškai, apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Byloje nustatyta, jog 2021 m. vasario 23 d. tarp UAB „Be kredito“ (nuomotojo) ir atsakovo (nuomininko) buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-025933, kuria nuomotojas perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis nuomotojui nuosavybės teise priklausantį nešiojamąjį kompiuterį Lenovo-kompiuteris 3-15IILK3-PF2BJF6K, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomotojai nuomos mokestį. Sutartimi atsakovas įsipareigojo atlikti 24 mokėjimus, mokėdamas kas mėnesį 38,99 Eur nuomos mokestį. Taip pat sutartyje numatyta, kad vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 procentai už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Atsakovui savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, pradinė kreditorė 2021 m. balandžio 30 d. išsiuntė atsakovui pretenzijas dėl skolos už nuomos paslaugas, taip pat įspėjo, jog neatsiskaičius per 10 kalendorinių dienų sutartis bus nutraukiama. Atsakovui savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, Sutartis buvo nutraukta. 2021 m. birželio 11 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido ieškovui savo reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Atsakovui neatsiskaičius su ieškove, pastaroji kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškovė pateikė apeliacinį skundą.
13. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, nes šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objektą. Teigia, kad Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi.
14. Visų pirma, nors VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, jog įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto, pagal VKĮ 1 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo.
15. Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys šią sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.
16. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigdama, kad VKĮ šiuo atveju netaikytinas, jokių argumentų, patvirtinančių atsakovo poreikį nešiojamuoju kompiuteriu tik naudotis, o ne gauti finansavimą jo įsigijimui, nenurodė.
17. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė VKĮ; teismas į minėto įstatymo nuostatas atsižvelgė spręsdamas, ar šalių sudarytos sutarties sąlygos, kuriose aptartas atsakovo mokėtinų netesybų dydis, atitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte nesąžiningos sutarties sąlygos prezumpciją, pagal kurią nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Taip pat teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, jog sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
18. Ieškovės nuomone, teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, iš viso nepriteisdamas mokėtinų netesybų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Tokiu atveju sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).
20. Apeliantė sutinka, kad šiuo atveju tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis. Tokiu atveju ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija.
21. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, jog vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pavyzdžiui, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ginčo sutartyje nustatyti 0,5 procentų dydžio delspinigiai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tokie delspinigiai yra neproporcingai dideli, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Sutarties sąlygą dėl delspinigių dydžio pripažino nesąžininga bei negaliojančia nuo sudarymo momento. Sąlygos pripažinimui nesąžininga neturi įtakos tai, ar kreditorius realiai siekia ja pasinaudoti visa apimtimi, ar, kaip šiuo atveju, ieškiniu prašo priteisti mažesnes nei sutartyje nustatytos netesybos. Apeliantė nepateikė argumentų, kurie galėtų paneigti Sutarties sąlygų, nustatančių 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nesąžiningumo prezumpciją.
22. Pirmosios instancijos teismas taip pat aiškiai pagrindė, kodėl savo iniciatyva nekoregavo priteistinų delspinigių dydžio, ir visiškai atmetė šį ieškovės reikalavimą. Teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, kad pripažinus sutarties sąlygą, numatančią nepagrįstai didelį delspinigių dydį, nesąžininga atsakovo atžvilgiu, tokia sąlyga iš viso negali būti atsakovui taikoma nuo sutarties sudarymo momento. Teismas neturi teisės keisti nesąžiningos sutarties sąlygos turinio iki tiek, kiek ji, teismo nuomone, galėtų vertinama kaip esanti sąžininga vartotojo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020). Tokia pozicija buvo išdėstyta ir kitose kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018). Apeliantė nenurodė, kad šiuo atveju minėtas išaiškinimas negalėjo/neturėjo būti taikomas.
23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas.
24. Atmetus apeliacinį skundą dėl delspinigių priteisimo, nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme priteistas bylinėjimosi išlaidas bei atlyginti apeliacinės instancijos teisme apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.