- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-31
- Bylos Nr.
- 1A-46-366-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-00337-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Tomas Zdanavičius, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- R. P.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
- Kategorijos
- 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.3Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-366/2013
Teisėjas Česlovas Kulikauskas Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00337-2011-8
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. sausio 31 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Prano Šimkaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., ir nubaustas trejų metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 214 str. 1 d., ir nubaustas trejų metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 182 str. 1 d., ir nubaustas vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 215 str. 1 d., ir nubaustas trejų metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., ir 4 d., 6 d., šios bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir R. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu iš R. P. priteistas 1365,66 Lt turtinės žalos ir 300 Lt neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiojo V. M. naudai bei 80,60 Lt proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
R. P. nuteistas už tai, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011 m. rugpjūčio 22 d. apie 24 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), per nerakintas duris įsibrovė į lauko virtuvę, priklausančią E. S., ir iš lauko virtuvės slaptai pagrobė V. M. priklausantį turtą – striukę 60 Lt vertės, piniginę 30 Lt vertės su joje esančiomis nuolaidų kortelėmis „Norfa“, „Iki“, „Euro vaistinė“, „Camelia“, invalidumo pažymėjimu, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. M. 90 Lt turtinę žalą;
be to, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011 m. rugpjūčio 22 d. apie 24 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), per atrakintas duris įsibrovęs į lauko virtuvę priklausančią E. S. ir iš lauko virtuvės slaptai pagrobdamas neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo instrumentą – V. M. vardu išduotą, AB „Swedbank“ priklausančią mokėjimo kortelę Maestro Nr. (duomenys neskelbtini);
be to, jis tęstiniu būdu per septynis kartus, 2011 m. rugpjūčio 23 d. 06 val. 39 min., 06 val. 42 min., (duomenys neskelbtini), apgaule, pasinaudodamas S. U., kuris apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinojo, t.y. duodamas S. U., V. M. mokėjimo kortelę kaip savo ir liepdamas paimti bankomate pinigus, savo naudai įgijo svetimą - V. M. priklausantį turtą - 500 Lt, neteisėtai panaudodamas tikrus identifikavimo duomenis, nustatyta tvarka atlikdamas finansines operacijas svetimu mokėjimo instrumentu, t.y. neteisėtai panaudodamas V. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - įvesdamas AB „Swedbank“ banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), V. M. AB „Swedbank“ mokėjimo kortelės Maestro Nr. (duomenys neskelbtini) PIN kodą, neteisėtai inicijavo finansines operacijas ir iš bankomato pasisavino nukentėjusiajam V. M. priklausančius 500 Lt, bei tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-08-23 d. 06 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), apgaule, pasinaudodamas S. U., kuris apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinojo, t.y. duodamas S. U., V. M. mokėjimo kortelę kaip savo ir liepdamas paimti bankomate pinigus, savo naudai įgijo svetimą - V. M. priklausantį turtą - 500 Lt, neteisėtai panaudodamas tikrus identifikavimo duomenis, nustatyta tvarka atlikdamas finansines operacijas svetimu mokėjimo instrumentu, t.y. neteisėtai panaudodamas V. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - įvesdamas AB „DnB NORD“ banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), V. M. AB „Swedbank“ mokėjimo kortelės Maestro Nr. (duomenys neskelbtini) PIN kodą, neteisėtai inicijavo finansines operacijas ir iš bankomato pasisavino nukentėjusiajam V. M. priklausančius 500 Lt, bei tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-08-23 d. 08 val. 33 min., 08 vai. 40 min., 08 val. 45 min., 08 val. 56 min. (duomenys neskelbtini), apgaule, savo naudai įgijo svetimą - V. M. priklausantį turtą - 275,66 Lt, neteisėtai panaudodamas tikrus identifikavimo duomenis, nustatyta tvarka atlikdamas finansines operacijas svetimu mokėjimo instrumentu, t.y. neteisėtai panaudodamas V. M. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis - įvesdamas parduotuvėje „Maxima“ kasoje, V. M. AB „Swedbank“ mokėjimo kortelės Maestro Nr. (duomenys neskelbtini) PIN kodą, neteisėtai inicijavo finansines operacijas ir atsiskaitydamas už pirkinius, tokiu būdu iš V. M. banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) pasisavino nukentėjusiajam V. M. priklausančius 275,66 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. M. 1275,66 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2012-10-26 nuosprendį ir jį išteisinti. Mano, kad priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas, teismo išvados pagrįstos ne konkrečiais įrodymais, o prielaidomis. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent jis tą naktį pavogė V. M. striukę su joje buvusia banko mokėjimo kortele. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo S. U. parodymais, kadangi praeityje tarp jų buvo rimtų nesutarimų, kas sąlygoja prielaidą, jog S. U. siekė jį apkalbėti. Tuo tarpu S. V. parodymai, kuriais taip pat grindžiama jo kaltė, nėra nuoseklūs, be to prie skundo yra pridedamas raštas, kuriame S. V. teigia, kad būtent iš kaimo žmonių, o ne iš jo (R. P.) girdėjo kalbas apie tai, kad R. P. buvo paėmęs V. M. kortelę, apklausos metu buvo neblaivus ir neperskaitė ką surašė tyrėja. Apelianto teigimu, šios aplinkybės rodo, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas ne konkrečiais neginčijamas įrodymais, o netiesioginiais įrodymais bei prielaidomis.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas.
Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai apie netinkamą įrodymų vertinimą, nuosprendžio grindimą prielaidomis atmetami kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nuteistojo tvirtinimui, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Todėl tai, jog bylos įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.
Nuteistojo R. P. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, aptarti skundžiamame nuosprendyje (BPK 301 str.). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apkaltinamasis nuosprendis grįstas ne prielaidomis, o tarpusavyje susijusių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma. Šiuo atveju tai, jog teismo išvados dėl R. P. kaltės yra grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kadangi netiesioginiais įrodymais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.
Apelianto argumentai, kad jo kaltės įvykdžius BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., numatytus nusikaltimus nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, yra paneigti byloje surinktų įrodymų, t.y. nukentėjusiojo V. M., liudytojų E. S., A. A., S. V., S. U., L. G., V. D. parodymais ir kita rašytine bei vaizdo bylos medžiaga, visuma patvirtinančia neteisėtą apelianto elgesį. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl R. P. kaltės daryti.
Viso proceso metu nukentėjusiojo V. M. parodymai apie įvykio aplinkybes (nukentėjusiajam priklausančios mokėjimo kortelės PIN kodą žinojo tik R. P., 2011-08-22 iki namų palydėjo R. P., pabudęs ryte nerado striukės su joje buvusia pinigine) buvo nuoseklūs (b.l. 7, 12, 17, 149-150), iš dalies patvirtinti ir kitų liudytojų E. S., A. A. parodymais. Įvertinus tai, jog prieš V. M. turto pagrobimą paskutinis asmuo, su kuriuo jis bendravo buvo R. P., o pasak liudytojo S. U., R. P. 2011-08-23 ryte paprašė paslaugos: duodamas S. U. mokėjimo kortelę, pasakydamas PIN kodą, paprašė išgryninti iš bankomato pinigus (b.l. 43, 154), ką patvirtina ir AB banko Swedbank pateikta informacija (b.l. 16), darytina išvada, jog V. M. striukę, kurioje buvo piniginė su banko mokėjimo kortele bei kitais dokumentais, pagrobė būtent R. P.. Juolab byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusysis ir S. U. būtų pažystami ar S. U. žinotų gyvenamąją V. M. vietą, iš kurios ir buvo pagrobta nukentėjusiojo striukė. Bylos duomenimis tik nuteistasis R. P. ir nukentėjusysis V. M. žinojo pastarajam priklausančios mokėjimo kortelės PIN kodą, todėl atsižvelgus į tai, jog S. U. įvykdęs R. P. prašymą nuimti pinigus, mokėjimo kortelę grąžino R. P., įvertinus AB banko Swedbank pateiktą informaciją apie V. M. priklausančia mokėjimo kortele atliktas operacijas (b.l. 35), konstatuotina, kad apylinkės teismo išvada, jog nuteistasis pasinaudojo pagrobta mokėjimo kortele ir atsiskaitydamas už prekes „Maximos“ parduotuvėje, nes būtent jis tuo metu disponavo mokėjimo kortele ir žinojo jos PIN kodą, yra pagrįsta, t.y. priimta įvertinus visus byloje esančius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir sudaro logišką visumą. Taigi nuteistojo kaltė įvykdžius jam inkriminuotas veikas laikytina įrodyta, o apeliacinio skundo argumentai dėl objektyvių ir neginčijamų nuteistojo kaltės įrodymų stokos, atmestini kaip nepagrįsti.
Apelianto teiginiai, jog S. U. parodymai negali būti laikomi patikimais, nes pastarasis jį apkalbėjo, laikytini deklaratyviais. Nuteistasis jokių konkrečių duomenų, kad S. U. būtų suinteresuotas jį apkalbėti ar neteisingai apkaltinti, teismui nepateikė, byloje tokių duomenų taip pat nėra. Priešingai, ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos metu, tiek S. U., tiek ir R. P. patvirtino, kad jie yra pažystami nuo vaikystės, santykiai normalūs, be to, R. P. pažymėjo, kad jie nesusipykę (b.l. 57). Teisėjų kolegijos nuomone, dėl šių priežasčių mažai tikėtina, jog S. U. galėtų siekti nepagrįstai apkalbėti apeliantą. Pažymėtina, kad šio liudytojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, analizuojant juos kitų įrodymų kontekste prieštaravimų nenustatyta, nurodytos pinigų išgryninimo aplinkybės (piniginių lėšų sumos, bankomatai iš kurių buvo išimti pinigai) atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl šiais parodymais netikėti nėra jokio pagrindo.
Atmestinas ir apeliacinio skundo teiginys, jog esant liudytojo S. V. parodymų prieštaringumui ir prie skundo pridėtame rašte nurodytoms aplinkybėms, teismas nepagrįstai rėmėsi šiais liudytojo parodymais. Kaip matyti iš apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo, S. V. nepaneigė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b.l. 153), tuo tarpu tyrėja L. G., atlikusi S. V. apklausą, būdama įspėta pagal BPK 163 str. ir BK 235 str., patvirtino, kad S. V. parodymai buvo surašyti pagal paties S. V. žodžius, apklausos protokolas jam buvo perskaitytas (b.l. 157). Tokiu būdu, įvertinus tai, jog S. V. parodymai, gauti teisėtais būdais, kaip įrodymų šaltinis papildo ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir joms neprieštarauja, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šio liudytojo parodymais.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendyje išdėstytais motyvais ir išvadomis dėl R. P. kaltės, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.