- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2S-3255-852/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02275-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- V. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei V. S. dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti atsakovės V. S. ir nepilnamec?io vaiko E. P. bendravimo tvarka?, priteisti is? atsakove?s V. S. byline?jimosi is?laidas. Ieškinyje nurodė, kad šalys turi nepilnameti? vaika? E. P., (duomenys neskelbtini). Civiline?je byloje Nr. e2-6863-231/2018 Vilniaus regiono apylinke?s teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimu nepilnamec?io vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ies?kovu. Civiline?je byloje Nr. e2-2160-231/2019 Vilniaus regiono apylinke?s teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu is? atsakove?s V. S. s?aliu? nepilnamec?iui vaikui priteistas is?laikymas po 220 Eur kas me?nesi? mokamomis periodine?mis is?mokomis iki vaiko pilnametyste?s, is?laikymo suma? kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybe?s nustatyta tvarka, atsiz?velgiant i? infliacija?, ir 1 600 Eur is?laikymo i?siskolinimo. Paaiškino, kad atsakove? nuo 2017 m. vasaros s?aliu? vaiko nelanke? (buvo is?vykusi gyventi i? Jungtinę Karalystę) ir iki s?iol jokio is?laikymo pagal teismo sprendima? s?aliu? vaikui neteike? ir neteikia, tac?iau s?iemet gri?z?o i? Lietuvą ir pareikalavo, kad s?aliu? vaikas gyventu? su atsakove. Kadangi teismo sprendimu s?aliu? vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ies?kovu, kuris iki s?iol vienas ru?pinasi s?aliu? vaiku ir ji? is?laiko, tarp šalių kyla nuolatiniai s?aliu? nesutarimai (barniai) de?l s?aliu? vaiko, siekiant vaiko teisiu? ir teise?tu? interesu? uz?tikrinimo bei s?aliu? tarpusavio ais?kiu? pareigu?, prašė nustatyti atsakove?s bendravimo su vaiku tvarką. Ieškinyje prašė taikytė laikina?sias apsaugos priemones – nustatyti laikina? atsakove?s ir nepilnamec?io vaiko bendravimo tvarka?: 1) atsakovė su s?aliu? vaiku poriniais me?nesio savaitgaliais – penktadieni? nuo 18:00 val. is?vyksta is? vaiko gyvenamosios vietos ir gra?z?ina vaika? i? jo gyvenama?ja? vieta? tos pac?ios savaite?s sekmadieni? iki 19:00 val.; 2) neporine?s savaite?s viena? diena?, t. y. trec?iadieniais, atsakovė su s?aliu? vaiku gali is?vykti is? vaiko ugdymo (s?vietimo) i?staigos arba is? jo gyvenamosios vietos ne ve?liau, kaip iki 18:00 val. ir kitos dienos – ketvirtadienio – ryta? iki 8:00 val. privalo nuvesti vaika? i? jo ugdymo (s?vietimo) i?staiga?.
Atsiliepimas
2. Atsakovė V. S. pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame prašė laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Nurodė, kad ieškovo prašymas apriboja atsakovės teisę maksimaliai bendrauti su vaiku (atsižvelgiant į tai, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos vaikui yra lygios), prieštarauja vaiko norui ir interesams. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjam civilinė byla Nr. e2-31266-1157/2021 pagal ieškovės ieškinį atsakovui E. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. 2021 m. spalio 4 d. atsakovui buvo išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, todėl jis teismui turėjo nurodyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama bylą pagal ieškovės ieškinį. 2021 m. birželio 17 d. ieškovė ir atsakovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vaiko teisių apsaugos skyriuje su specialisto pagalba raštiškai sudarė laikiną susitarimą dėl bendravimo su ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, nes ieškovas trukdė atsakovei bendrauti su vaiku, dėl to tarp ieškovo ir atsakovės kildavo konfliktai. Nuo 2021 m. gegužės mėnesio ieškovas paėmė vaiką iš jo pastovios gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir iki 2021 m. liepos mėnesio slėpė nuo atsakovės savo su vaiku tikslų gyvenamosios vietos adresą. Šalims taikomos mediacijos metu nepavyko sudaryti taikos sutarties. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, kai tai kenkia vaiko interesams. Ieškovas nevykdė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimo, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu. Nepilnametis šalių vaikas nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2021 m. gegužės mėnesio gyveno ieškovės motinos name (duomenys neskelbtini), o atsakovas gyveno adresu (duomenys neskelbtini) ir tik laikinai pasiimdavo vaiką pas save. Ieškovas pakeitė savo gyvenamąją vietą, kai sužinojo, kad ieškovė grįžta gyventi į Lietuvą. Šiuo metu ieškovas gyvena jo draugės bute adresu – (duomenys neskelbtini). Ieškovo ir atsakovės santykiai konfliktiški, todėl gali nukentėti vaiko interesai. 2021 m. spalio 12 d., nepaisydamas atsakovės pranešimo, kad paimdama vaiką iš darželio, atsakovė iš auklėtojos sužinojo, jog vaikas blogai jautėsi, 2021 m. spalio 10 d. (sekmadienį) jam pakilo temperatūra, atsakovei gydytoja rekomendavo atlikti COVID 19 tyrimą ir laikytis su vaiku saviizoliacijos sąlygų, ieškovas, atvažiavęs prie atsakovės namų šaukė, reikalavo grąžinti vaiką, nes pagal susitarimą ne jai skirta bendravimui su vaiku diena. 2021 m. spalio 12 d. atsakovas policijos komisariatui pateikė pareiškimą atsakovės atžvilgiu. Įvykio metu atsakovė susisiekė su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste A. P., kuri patarė laikytis gydytojos nurodymų ir saviizoliacijos sąlygų bei atiduoti ieškovui vaiką tik gavus neigiamą tyrimo atsakymą. Atsakovė atvežė vaiką ieškovui 2021 m. gruodžio 14 d.
3. Valstybe?s vaiko teisiu? apsaugos ir i?vaikinimo tarnybos prie Socialine?s apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė pateikė prieštaringą informaciją, nepanka duomenų, įrodančių, kad vaiko bendravimas su tėvais nėra užtikrinamas, todėl, skyriaus nuomone taikyti laikinąsias apsaugos priemones netikslinga. Išvadoje nurodyta, kad dėl vaiko teisių pažeidimo į Tarnybą kreiptąsi 2021 m. birželio 14 d., vaiko teisių pažeidimų nebuvo nustatyta. Tėvai, tarpininkaujant specialistui, susitarė dėl motinos bendravimo su vaiku tvarkos. Skyrius nurodė, kad ieškovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), 3 kambariu? nuomojamame bute su visais patogumais, kuriame vaikui skirtas atskiras kambarys, jame yra visi reikalingi baldai, z?aislai, ugdymosi priemone?s, reikiami baldai, buitine? technika. Bu?stas s?varus, tvarkingas, erdvus. Ieškovas Skyriaus darbuotojams paaiškino, kad su?nus 4 metus gyveno su juo, jis vaiku ru?pindavosi, ji? is?laikydavo, aukle?davo ir ugdydavo. Ies?kovei vasara? gri?z?us i? Lietuva?, praside?jo nesusitarimai de?l bendravimo tvarkos. Pasak jo, jis nore?tu? ais?kios bendravimo tvarkos, nes dabar sunku laikytis susitarimu? de?l ies?kove?s slenkanc?io darbo grafiko. Atsakove? V. S. gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojamame apie 80 kv. m. 6 kambariu? name su visais patogumais. Bu?stas s?varus, tvarkingas, erdvus. Vaikui skirtas atskiras kambarys, jame yra visi reikalingi baldai, z?aislai, ugdymosi priemone?s. Name yra visi reikiami baldai, buitine? technika. V. S. teige?, kad su ies?kovu is?siskyre? 2017 m., kai kartu is?vaz?iavo dirbti i? Jungtinę Karalystę, o vaikas liko su jos motina, paz?yme?jo, kad is?siskyrus atsakovas gri?z?o i? Lietuva?, ji liko ir toliau gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje. Ji teige?, kad 2018 m. atsakovas kreipėsi i? teisma? de?l vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nors vaikas faktis?kai gyveno su jos motina, ji negale?jo dalyvauti pose?dyje, nes dirbo uz?sienyje, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Pasak jos, buvo nustatytas is?laikymas vaikui, tac?iau ji atsakovui nepervesdavo s?iu? pinigu?, nes vaikas liko gyventi su jos motina, ji siu?sdavo skirtus vaiko is?laikymui pinigus, siuntinius jai, taip pat finansis?kai pade?jo jos brolis. Ies?kove? sake?, kad de?l karantino ilga? laika? negale?jo gri?z?ti i? Lietuva?, su vaiku nuolat bendraudavo per Messenger‘i?, paz?yme?jo, kad jos santykis su vaiku labai geras, artimas, jie kartu mokosi, skaito, pastebe?jo, kad vaikas nori bu?ti s?alia jos, moc?iute?s name, kur uz?augo. Ieškovė teige?, kad jai gri?z?us, atsakovas me?nesi? neleido jai matytis su su?numi, Vilniaus apskr. VTAS specialistai pade?jo jiems sudaryti bendravimo tvarka?. Apsilankymo metu adresu (duomenys neskelbtini), su vaiku buvo bendrauta individualiai. Pasak berniuko, kai jis buvo maz?as, gyveno su mama, paskui su mama ir te?c?iu, o kai mama is?vaz?iavo i? Jungtinę Karalystę, gyveno su moc?iute, prisimine?, kad kai jam sukako 5 metai, prade?jo gyventi bute, kuriame gyvena dabar. Jis pasakojo, kad kai mama buvo is?vykusi, ji skambindavo jam telefonu, gri?z?o atgal, kai buvo s?ilta, paz?yme?jo, kad jam patinka vaz?iuoti pas mama? i? svec?ius, ten yra mas?inyc?iu?, su kuriomis jam patinka z?aisti, patinka ir pas te?ti? bu?ti, c?ia irgi daug mas?inyc?iu?. Mama? berniukas apibu?dino kaip gera?, ramia?, ru?pestinga?, kartu su ja me?gsta pasivaiks?c?ioti lauke. Te?ti? berniukas taip pat apibu?dino kaip gera?, ramu? ir ru?pestinga?, su juo kartu taip pat me?gsta vaiks?c?ioti. Jis teige?, kad ru?bus, z?aislus jam perka abu te?vai, kai mamos nebuvo, s?iuos dalykus jam pirko moc?iute?, kai jis serga, ji? priz?iu?ri taip pat abu te?vai, prisimine?, kad mama siu?sdavo jam dovanas. Berniukas pastebe?jo, kad kai mama buvo is?vykusi, jis daugiau laiko leisdavo su moc?iute, nes te?tis dirbdavo, labai dz?iaugiasi, kad mama gri?z?o, nes labai jos pasiilgo. Pasak jo, jam patinka gyventi pas abu te?vus, patinka te?c?io drauge?, ji taip pat juo ru?pinasi, duoda vaistus, kai serga, eina kartu pasivaiks?c?ioti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovo E. P. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Šia teimo nutartimi įformino tarp E. P. ir V. S. 2021 m. birželio 17 d. sudarytą susitarimą dėl bendravimo su nepilnamečiu E. P. tokią bendravimo tvarką: „per pirmą motinos V. S. laisvadienį, motina V. S. 17 val. pasiima sūnų E. P. iš ugdymo įstaigos. Per antrą laisvadienį motina V. S. nuveža ir pasiima iš ugdymo įstaigos nepilnametį E. P. Per trečią laisvą dieną motina V. S. nuveža 8 val. į ugdymo įstaigą E. P., kurį pasiima iš ugdymo įstaigos tėvas E. P. Tą mėnesį, kai motina V. S. turi laisvus savaitgalius, V. S. pasiima E. P. nė vėliau nei 11 val. ryto ir bendrauja su nepilnamečiu nepertraukiamai iki trečios laisvos dienos vakaro, kuomet V. S. pristato E. P. tėvui E. P. Jeigu V. S. laisvadienis būna darbo diena, tai V. S. nuveža sūnų E. P. į ugdymo įstaigą, o vakare E. P. pasiima tėvas E. P.“. Teismas nurodė, kad nutartis vykdytina skubiai.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas E. P. ir V. S., nesudarę santuokos, turi bendrą vaiką – E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6863-231/2018 nustatė nepilnamečio E. P. gyvenamąją vietą su tėvu (ieškovu) E. P. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2160-231/2019 iš V. S. priteisė išlaikymą nepilnamečiam E. P. po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-31266-1157/2021 2021 m. spalio 4 d. priimė V. S. ieškinį (ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2021 m. rugsėjo 20 d.) atsakovui E. P., kuriame, be kita ko, ieškovė V. S. prašė nepilnamečio sūnaus E. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, iš atsakovo E. P. nepilnamečio vaiko E. P. naudai priteisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 220 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, nustatyti bendravimo tvarką su vaiku E. P. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-31266-1157/2021 laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su laikina skyrium gyvenančio tėvo / motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, netaikytos. Abi šalys, dar prieš kreipimąsi į teismą, tarpininkaujant Tarnybos specialistams, 2021 m. birželio 17 d. sudarė susitarimą dėl bendravimo su nepilnamečiu E. P. bendravimo tvarkos. Šalys Susitarime sulygo dėl tokios bendravimo su nepilnamečiu E. P. tvarkos – „per pirmą mamos (V. S. – teismo pastaba) laisvadienį, mama pasiima 17 val. sūnų iš darželio (ikimokyklinio ugdymo įstaigos). Per antrą laisvadienį mama nuveža ir pasiima iš darželio. Per trečią laisvą dieną mama nuveža 8 val. į darželį ir pasiima tėvas (E. P.). Tą mėnesį, kai mama turės laisvus savaitgalius, mama pasiima nė vėliau nei 11 val. ryto ir mama nuveža trečios laisvos dienos vakarą tėčiui, bet jeigu išpuola darbo diena, mama nuveža sūnų į darželį, o vakare pasiima tėtis“.
6. Teismas sprendė, kad nustačius aplinkybę, jog šalys dėl bendravimo su vaiku jau yra sudariusios Susitarimą dar 2021 m. birželio 17 d., nėra poreikio nustatyti ieškovo siūlomą laikiną skyrium gyvenančio tėvo / motinos bendravimo su nepilnamečiu vaiko tvarką. Teismas nurodė, kad tokią išvadą daro todėl, kad Susitarimas buvo priimtas derinant abiejų tėvų poreikius ir interesus. E. P. teismui nenurodė, jog šalys buvo sudariusios Susitarimą, taip pat prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių negrindė grėsme vaiko (turtiniams ar neturtiniams) interesams. Vienintelis argumentas, kuriuo grindžiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo tas, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Teismas vertino, kad šalių konfliktiški santykiai neįrodo grėsmės vaiko interesams, o taip pat ir poreikio nustatyti būtent ieškovo siūlomą laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Ieškovas teismui nenurodė jokių argumentų, susijusių su tuo, kodėl reikėtų keisti Susitarime sulygtą bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą šalių Susitarimu sulygtą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką modifikuoti.
7. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog šalys negeba konstruktyviai bendrauti ir yra susipriešinusios viena kitos atžvilgiu nereiškia, kad egzistuoja pagrindas taikyti laikinąją apsaugą, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Net ir tuo atveju, kai tėvų santykiai konfliktiški, tėvai turi vykdyti savo turtines ir neturtines pareigas vaikams, o nutarties priėmimo momentu teismas nenustatė, kad atsakovė būtų nusišalinusi nuo vienokių ar kitokių pareigų nepilnamečiam vaikui.
8. Teismas akcentavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, tėvų norą matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai, kitos ginčui spręsti reikšmingos aplinkybės. Pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikytos ateityje, jeigu pasikeistų aplinkybės, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo teismo nutartimi buvo netaikytos.
9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nagrinėjamas net dviejuose teismuose, taip pat į aplinkybę, jog šalys sudariusios Susitarimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, siekiant teisinio aiškumo bei procesinio nuoseklumo, sprendė, kad įformintinos tarp šalių sudaryto Susitarimo sąlygos teismo nutartimi (CPK 3 straipsnio 7–8 dalys, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismo vertinimu, toks procesinis veiksmas šalims jokių naujų teisių ir pareigų nesukuria, kadangi teismas nutarties rezoliucinėje dalyje perrašo tai, ką šalys jau buvo susitarusios anksčiau, tačiau toks Susitarimo įforminimas teismo nutartimi įgalina abejas šalis (tiek ieškovą, tiek atsakovę) teisėtomis priemonėmis (instrumentais) bendravimo su vaiku klausimą spręsti teisinėmis priemonėmis (pvz., konflikto atveju pasitelkiant antstolį, kreipiantis į teismą dėl baudos bendravimo tvarkos nevykdančiam tėvui / motinai skyrimo ir pan.), be to, toks procesinis veiksmas iš esmės legitimuoja nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais tvarkos status quo (liet. esamą padėtį).
10. Teismas pažymėjo, kad Susitarimo tekstas į nutarties rezoliucinę dalį įtrauktinas su redakciniais (gramatiniais, stilistiniais ir kt.) pakeitimais, kurie nekeičia šalių susitartų sąlygų teisinės reikšmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Ieškovas E. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartį ir perduoti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba alternatyviai išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti tokią laikiną atsakovės V. S. ir nepilnamečio vaiko E. P. bendravimo tvarką: 1) V. S. su šalių vaiku E. P. poriniais mėnesio savaitgaliais – penktadienį nuo 18:00 val. išvyksta iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19:00 val.; 2) neporinės savaitės vieną dieną, t. y. trečiadieniais, V. S. su šalių vaiku E. P. gali išvykti iš vaiko ugdymo (švietimo) įstaigos arba iš jo gyvenamosios vietos ne vėliau, kaip iki 18:00 val. ir kitos dienos – ketvirtadienio – rytą iki 8:00 val. privalo nuvesti vaiką į jo ugdymo (švietimo) įstaigą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Nutartį priėmęs pirmos instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo formaliai ir tokiu būdu pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą procese (CPK 144, 145 straipsniai).
11.2. Skundžiamos nutarties vykdymas ta apimtimi, kad „per pirmą motinos V. S. laisvadienį, motina V. S. 17 val. pasiima sūnų E. P. iš ugdymo įstaigos“, yra aiškiai neapibrėžtas ir nevienareikšmis. Laisvadienio kategorija yra neaiški ir nekonkreti, todėl tokios bendravimo tvarkos vykdymas ženkliai pasunkėja ir / ar yra neįmanomas.
11.3. Teismas, priėmęs nutartį, iš esmės išsprendė bylą, t. y. nustatė ne laikiną atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką, o įformino šalių susitarimą. Akivaizdu, kad toks galimas šalių susitarimas yra / gali būti patvirtinamas tik teismo sprendimu ir išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ar pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Tokio teismo susitarimo įforminimo vykdymas yra neaiškus ir / ar iš esmės negalimas.
Atsiliepimas
12. Atsakovė V. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Ieškovas nesumokėjo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą.
12.2. Ieškovas klaidingai traktuoja faktines bylos aplinkybes, kad atsakovė neprižiūri ir neteikia reguliaraus išlaikymo savo vaikui, kad tik ieškovas išlaikė vaiką ir vienas juo rūpinosi bei su juo gyveno. Ieškovas iki 2021 m. gegužės mėnesio, kol atsakovė grįžo iš Jungtinės Karalystės, nevykdė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6863-231/2018, kuriuo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu. Nepilnametis vaikas iki atsakovės grįžimo gyveno su atsakovės mama.
12.3. Atsakovei tik su Tarnybos specialistų pagalba pavyko 2021 m. birželio 17 d. susitarti su ieškovu dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Bendravimo tvarka buvo sudaryta, atsižvelgiant į slenkantį atsakovės darbo grafiką (atsakovė dirba parduotuvėje kasininke), kad atsakovė galėtų bendrauti su vaiku tris dienas per savaitę, kuriomis ji laisva nuo darbo, tai ne visada gali būti šeštadienis ar sekmadienis. Iki 2021 m. spalio 12 d. šalys be konfliktų laikėsi susitarimo, todėl ieškovo vertinimas, kad atsakovės laisvadienio kategorija neaiški ir nekonkreti yra nesuprantamas, nes sudarant susitarimą, iki 2021 m. spalio 12 d. konflikto, ieškovui buvo viskas aišku.
12.4. Ieškovas po konflikto, sergančio vaiko grąžinimo jam, pareiškė, kad ji dabar negalės bendrauti su vaiku tas dienas, kurios atsakovei priklausė pagal bendravimo grafiką, nes savo laiką praleido su sergančiu vaiku ir reikės jai laukti kitos savaitės. Tokiu būdu nušalino atsakovę nuo bendravimo su vaiku pagal grafiką, kreipėsi į policijos komisariatą, skubos tvarka padavė ieškinį Vilniaus regiono apylinkės teismui.
12.5. Šalys laikėsi susitartos bendravimo su vaiku tvarkos ir teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones stokoja faktinio pagrindimo, t. y. aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeniniams neturtiniams nepilnamečio vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti ieškovo siūlomą atsakovės (mamos) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų nenustatė.
14. Atsakovė nurodo, kad apeliantas nesumokėjo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo (apelianto) pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiesiogiai susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, todėl, sistemiškai taikant CPK 80 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies normas, neturėjo būti mokamas žyminis mokestis už atskirojo skundo padavimą dėl skundžiamos nutarties.
15. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme yra iškelta civilinė byla pagal ieškovo (apelianto) E. P. ieškinį atsakovei V. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Vilniaus regiono apylinke?s teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimu civiline?je byloje Nr. e2-6863-231/2018 šalių (nesudariusių santuokos) nepilnamec?io vaiko E. P., (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su ies?kovu, tačiau bendravimo su atsakove tvarka nenustatyta. Ieškovas ieškinyje prašė nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 22 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinos atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir ta pačia teismo nutartimi įformino 2021 m. birželio 17 d. tarp šalių sudaryto susitarimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sąlygas. Ieškovas (apeliantas), kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo, kad teismas: 1) formaliai atmetė ieškovo prašymą taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pažeisdamas šalių teisių ir įstatymų saugomų interesų pusiausvyrą; 2) įformindamas šalių sudarytą susitarimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, pritaikė ne laikinąsias apsaugos priemones, o išsprendė ginčą iš esmės, be kita ko, priimdamas CPK nenumatytą sprendimą; 3) teismo įformintame susitarime sąvoka – laisvadienis – neaiški ir nekonkreti.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos specialiai šeimos teisinių santykių byloms numatytos laikinosios apsaugos priemonės, skirtos apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, jei nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis).
17. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, kadangi prašymas, teismo vertinimu, stokojo faktinio pagrindimo, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko interesams. Be to, teismas nenustatė, kad atsakovė būtų nusišalinusi nuo savo, kaip mamos, pareigų nepilnamečiui vaikui vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms. Tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad šalių santykiai yra itin įtempti, todėl siekiant užkirsti kelią ginčams, teisių ir pareigų aiškumo vaiko atžvilgiu, taikytina ieškovo siūloma laikina bendravimo tvarka. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neužsiminė ieškinyje apie tai, kad šalys dėl ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos kreipėsi į Tarnybą ir, padedant Tarnybos specialistui, 2021 m. birželio 17 d. sudarė susitarimą dėl atsakovės bendravimo su vaiku. Nei ieškinyje, nei atskirajame skundė, apeliantas nepagrindė, kodėl šalių susitarimą reikėtų keisti, kodėl jis nesuderinamas su vaiko interesais, kaip jis pažeidžia vaiko ar ieškovo teises. Atsakovė paaiškino, kad dirba parduotuvėje kasos darbuotoja pagal slenkantį darbo grafiką, todėl šalys susitarė, kad atsakovė su nepilnamečiu vaiku matysis ne savaitgaliais, o laisvomis dienomis. Susitarimą atsakovas patvirtino parašu. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas turėjo įrodyti, kodėl susitarimo sąlygas reikėtų keisti ir nustatyti naują bendravimo tvarką, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad šalių susitarime nustatyta bendravimo tvarka pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Priešingai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Tarnybos šeimos aplinkybių tyrimo akte nurodyta, kad berniukas sutaria su abiem tėvais, abu tėvus apibūdina kaip ramius, abiejų tėvų namuose yra tinkamos sąlygos vaikui leisti laiką / gyventi, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šalims nurodant, kad nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos, šalių 2021 m. birželio 17 d. sudarytas susitarimas, kuris įformintas teismo nutartimi, kaip laikinosios apsaugos priemonės, atitinka vaiko interesus – poreikį maksimaliai bendrauti su abiem tėvais.
18. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas gali taikyti kitas, jo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, būtent tokias laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju teismas ir taikė, t. y. įformino šalių rašytinį susitarimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, sudarytą padedant Tarnybos specialistams, teismo nutartimi. Dėl šių priežasčių atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas tokiu būdu išsprendė ginčą iš esmės ir priėmė CPK nenumatytą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas aiškiai išdėstė tokio sutarties įforminimo esmę ir išaiškino vykdymo tvarką, kad toks procesinis veiksmas šalims jokių naujų teisių ir pareigų nesukuria, kadangi teismas nutarties rezoliucinėje dalyje tik perrašė tai, ką šalys jau buvo susitarusios anksčiau, tačiau toks susitarimo įforminimas teismo nutartimi įgalina abejas šalis (tiek ieškovą, tiek atsakovę) teisėtomis priemonėmis (instrumentais) bendravimo su vaiku klausimą spręsti teisinėmis priemonėmis (pvz., konflikto atveju pasitelkiant antstolį, kreipiantis į teismą dėl baudos bendravimo tvarkos nevykdančiam tėvui / motinai skyrimo ir pan.), be to, toks procesinis veiksmas iš esmės legitimuoja nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais tvarkos status quo (liet. esamą padėtį). Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems pirmosios instancijos teismo argumentams.
19. Kadangi apeliantas nurodo, kad jam nėra aiški teismo nutartimi įformintame susitarime sąvoka laisvadienis, pirmosios instancijos teismo nutartis tikslintina papildomai nurodant, kad atsakovė ne vėliau kaip prieš mėnesį praneša ieškovui apie laisvas dienas.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
21. Esant nustatytoms aplinkybėms, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nėra sprendžiamas, kol byloje nėra priimtas galutinis teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo E. P. atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartį nepakeistą, patikslinant jos rezoliucinę dalį, kad atsakovė ne vėliau kaip prieš mėnesį praneša ieškovui apie laisvas dienas.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.