Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje 2025 m. liepos 17 d. Sprendimo „Dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei A. K. “, kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti Šengeno vizą, teisėtumo ir pagrįstumo bei iš to sekančio reikalavimo – įpareigoti Ambasadą išnagrinėti užsienietės prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo iš naujo.

6.1. Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) Respublikoje Respublikoje 2025 m. liepos 17 d. priėmė Sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei A. K. “, kuriuo pareiškėjai atsisakė išduoti Šengeno vizą. Konsulinis pareigūnas Sprendimą priėmė vadovaudamasis Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto vi) papunkčiu.

7. Įstatyme, kuris nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis), pažymėta, kad atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Įstatyme taip pat nurodyta, kad Šengeno viza – tai vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 810/2009 ir Šengeno teisyno nuostatomis, Šengeno valstybės išduodama viza, kuria užsieniečiui leidžiama atvykti į Šengeno valstybių teritoriją ir būti joje ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį arba vykti tranzitu per Šengeno valstybių teritoriją (Įstatymo 2 straipsnio 27⁴ dalis).

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, (toliau – Vizų kodeksas) nuostatos.

Įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse.

7.1. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

9. Taigi, nagrinėjamu atveju Ambasada, nagrinėdama pareiškėjos prašymą išduoti vizą, turėjo teisę vertinti pateiktus dokumentus, surinktus duomenis ir atitinkamai savo nuožiūra spręsti dėl pagrindų neišduoti vizą buvimo konkrečioje situacijoje. Tačiau ši kompetentingos institucijos diskrecija nėra absoliuti. Bet kokius sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, t. y. pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis (žr. LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje A858-619/2014; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2613-624/2022).

10. Dokumentų Šengeno vizai gauti pateikimo, nagrinėjimo ir sprendimo dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priėmimo, jos panaikinimo ir atšaukimo, kvietimo pateikimo bei kitus su vizos išdavimu susijusius klausimus Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose (toliau – Lietuvos vizų tarnybos užsienyje), taip pat išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką, tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (toliau – Vizų kodeksas), nuostatos ir kiti Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuoja Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-227 „Dėl Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašas).

Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos vizų tarnybos užsienyje sprendimus dėl Šengeno vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, Šengeno vizos panaikinimo ir atšaukimo priima konsuliniai pareigūnai.

Pagal Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo 5 punktą sprendimas išduoti ar atsisakyti išduoti Šengeno vizą, ją panaikinti ar atšaukti priimamas naudojantis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema (toliau – N. VIS).

Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, kad nagrinėdami prašymą Lietuvos vizų tarnybos užsienyje įgalioti darbuotojai gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir (ar) paprašyti pateikti papildomų dokumentų.

11. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą išduoti Šengeno vizą grindė šeimos (savo sūnaus) lankymu. Kartu su prašymu Ambasadai pareiškėja pateikė kelionės dokumentą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI); nustatytos formos prašymą išduoti Šengeno vizą; sveikatos draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini); pensininko pažymėjimo kopiją; turėtos vizos kopijas; viešosios ištaigos „Freedum Motete“ MKIKIS sistemos tarpininkavimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini); paso kopiją.

Kaip matyti buvo tikrinama, ar pareiškėja atitinka Šengeno sienų kodekso nustatytas trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygas, ypatingą dėmesį skiriant įvertinimui, ar pareiškėjos vizito tikslas neprieštarauja Lietuvos Respublikos nacionaliniams interesams, susijusiems su saugumu. Prieš priimant Sprendimą Vizų informacinėje sistemoje buvo atlikta konsultacija su VSD, atliekančiu užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą.

11.1. ĮUTP 4 straipsnio 4 dalis numato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

VSD atliko (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietės A. K. , gim. (duomenys neskelbtini), keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė A. K. , gim. (duomenys neskelbtini), pildydama 2025-06-02 paraišką C tipo Šengeno vizai gauti, nurodė, kad dirba BNB BANK, pareigos – bankininkas. Siekiant įvertinti ar užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui, buvo paprašyta pareiškėjos pateikti papildomus duomenis, susijusius su jos buvusia ir esama darbine veikla, užimamomis pareigomis. (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė A. K. , gim. (duomenys neskelbtini), pateikė darboviečių sąrašo kopiją, kurioje yra duomenų, kad: - nuo 2016-2020 m. dirbo OAO „Evrotorginvestbank“ (2017 m. pakeistas pavadinimas į OAO „StatusBank“), pareigos – vyr. finansininko pavaduotoja; - nuo 2022 m. iki šiol dirba OAO „BNB-Bank“ (OAO „???-????“, „Belorusskij narodnyj bank“), pareigos – buhalterinės apskaitos specialistė. Dėl (duomenys neskelbtini) Respubikos pilietės A. K. , gim. (duomenys neskelbtini), vizos išdavimo tarpininkauja VšĮ „Freedom House“. VSD vertinimu, VšĮ „Freedom House“ rašte 2025-06-14 Nr. (duomenys neskelbtini)nurodomos aplinkybės apie tai, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė A. K. , gim. (duomenys neskelbtini), yra klutūros aktyvistės iš (duomenys neskelbtini) N. I. sutuoktinio motina, tačiau VšĮ „Freedom House“ rašte nepateikiama duomenų, patvirtinančių labai svarbias humanitarines priežastis, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei A. K. , gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu kyla tiesioginė grėsmė. Tai patvirtina ir pati A. K. vizos paraiškoje nurodydama, kad šiuo metu dirba OAO“ BNB Bank“. A. K. darbas Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. (duomenys neskelbtini) valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad A. K., dirbdama „Belorusskij narodnyj bank“ (OAO „BNB Bank“), turėjo ryšių su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.

11.2. VSD vertinimu, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė A. K. , gim. (duomenys neskelbtini), dirbdama Baltarusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje, privalėjo ir privalo būti lojali (duomenys neskelbtini) Respublikai ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. VSD vertinimu, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei A. K. išdavus Šengeno C tipo vizą, ji gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir šiandieninę geopolitinę situaciją bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 4 straipsnio 4 dalimi ir Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e punktu, kur nurodoma, kad „Trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos“ yra tinkamos, jeigu „jie nelaikomi keliančiais grėsmę bent vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams“, VSD vertina, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietės A. K. , gim. (duomenys neskelbtini), buvimas Lietuvoje kelia grėsmę vidaus saugumui, ir rekomenduoja neišduoti jai daugkartinės Šengeno C tipo vizos.

12. Byloje ginčo, kad pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini) Respublikos BNB BANK, pareigos – bankininke ir šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) Respublikos BNB BANK („Belorusskij narodnyj bank“, pareigos – buhalterinės apskaitos specialistė), nėra.

LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LVAT administracinė byla Nr. A-544-822/2015). Taigi, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis). LVAT išaiškino, kad spręsti dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo – t. y. konstatuoti arba paneigti, jog informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, galima tik išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo pateiktų duomenų bei kompetentingų institucijų su pareiškėja susijusios turimos informacijos visumą (administracinė byla Nr. A-4805-756/2017).

Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, kad numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo viena iš sąlygų yra, jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių.

13. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

(duomenys neskelbtini) autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio (duomenys neskelbtini) Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka (duomenys neskelbtini) Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini) Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini) Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.

14. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini) keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl (duomenys neskelbtini) vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teismas pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Ambasados konsulinio pareigūno atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu.

Pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD konsultacijoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas Šengeno vizą ir atvykęs į Lietuvos Respubliką, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Teismo vertinimu, Ambasados Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

14.1. Pareiškėja skunde teigia, kad vienintelė priežastis, kodėl ji siekia gauti Šengeno vizą, yra siekis aplankyti sūnų, gyvenantį Lietuvoje, tačiau VSD pažymi, kad toks pareiškėjos noras nepaneigia pareiškėjos nustatytos grėsmės. Taigi, tokios nuomonės laikomasi ir administracinių teismų praktikoje, kurioje pripažįstama, kad vien tik pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, tam tikros šeiminės aplinkybės savaime niekaip nepaneigia nustatytos esminės aplinkybės dėl iš pareiškėjo ryšių, suponuojančių jo pažeidžiamumą, kylančios grėsmės valstybės saugumui (LVAT 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2139-789/2024).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjos atlikti veiksmai (pareiškėjos darbas BNB BANK („Belorusskij narodnyj bank“, pareigos – buhalterinės apskaitos specialistė)) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Įstatyme vartojama sąvoka užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai nėra aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau – konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr., pvz., LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3381-556/2019).

15. Pareiškėjos skundo argumentas, jog pareiškėjai nėra žinomi Ambasados Sprendimo priėmimo motyvai, yra visiškai nepagrįstas. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, skundo patiklsinimų, pareiškėja būtent ir siekia paneigti konsulinio pareigūno abejones, susijusias su jo keliama grėsme valstybės saugumui.

Užsieniečių registro vizų modulyje yra nurodyta išsami pareiškėjos prašymo nagrinėjimo procedūros eiga, pateikti dokumentai ir paaiškinimai, pateiktas konsulinio pareigūno išsamus nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas, pagrįstas teisės aktų reikalavimais. Byloje duomenų, jog pareiškėjai nėra žinomi Užsieniečių registro vizų modulyje nurodyti motyvai ir pagrindai, kuriais remiantis priimtas ginčijamas Sprendimas, nėra.

15.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą. Konsulinis pareigūnas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl Šengeno vizos išdavimo, pagrįstai konsultavosi su VSD ir tinkamai įvertinimo VSD pateiktą konsultaciją dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Ambasados konsulinio pareigūno atsisakymas išduoti pareiškėjai Šengeno vizą yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

16. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykių pobūdį reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Ambasada teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Tenkinti pareiškėjos reikalavimus remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat netenkinamas pareiškėjos išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, atsakovė Ministerija prašo priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17.1. Pažymėtina, jog kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektas, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1 d.), tam jam yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijas teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-778-624/2015).

17.2. Šioje nagrinėjamoje byloje atsakovė yra viešojo administravimo subjektas ir ginčas yra susijęs su teisiniais santykiais, kuriuose ji atlieka viešąjį administravimą. Atsakovė neneigia nustatytų aplinkybių, jog Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija turi Veiklos valdymo ir teisinių klausimų grupę, kuri tvarko veiklos tikslus, funkcijas, teises ir pareigas, darbo organizavimo tvarką. Taigi, Veiklos valdymo ir teisinių klausimų grupės funkcijos yra užtikrinti sklandų ministerijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų veiklos valdymo klausimų ir teisinių klausimų, susijusių su administracine, ūkine, finansine ir kita vidaus administravimo veikla, sprendimą; užtikrinti ministerijos interesų atstovavimą Lietuvos Respublikos teismuose, Lietuvos Respublikos ikiteisminėse ginčų nagrinėjimo ir teisėsaugos institucijose; užtikrinti Reglamento (ES) 2016/679 ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo taikymą ministerijoje ir atstovybėse, kontroliuoti, ar laikomasi šių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. V-278). Taigi, Veiklos valdymo ir teisinių klausimų grupės darbuotojai, kuriems suteikta neribota prieiga prie ministerijos (paslaugų gavėjo) paskyros, nuolat tikrina LITEKO VEP posistemio ministerijos paskyroje skelbiamą informaciją ir prireikus teikia procesinius dokumentus Paslaugų teikimo taisyklių nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai ministerija byloje yra atsakovas, Pažymos pildymą inicijuoja Veiklos valdymo ir teisinių klausimų grupė. Pagal kompetenciją užpildytą Pažymą Veiklos valdymo ir teisinių klausimų grupė el. paštu persiunčia užpildyti suinteresuotiems ministerijos administracijos padaliniams ir Generalinei inspekcijai. Ministerijos kancleris sprendimą dėl advokato pasitelkimo konkrečioje byloje priima atsižvelgdamas į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu suformuota), bylos apimtį ir sudėtingumą, į proceso dalyvių pozicijų formulavimą byloje, į skundo ar ieškinio pagrindą ir dalyką, į tai, ar bylos baigtis gali daryti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat ir viešajam interesui, į kitas svarbias aplinkybes ir į Veiklos valdymo ir teisinių klausimų grupės, Generalinės inspekcijos ir kitų bylos baigtimi suinteresuotų ministerijos administracijos padalinių parengtoje Pažymoje pateiktą informaciją (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2021 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-409 (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. V-431 redakcija)).

17.3. Teismo vertinimu, šiuo atveju kilęs teisinis ginčas nebuvo ypatingai sudėtingas, tačiau tiesiogiai nesusijęs su atsakovės kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, todėl Ministerijai galėjo kilti būtinybė samdyti advokatą šioje byloje. Taigi, advokatė Gitana Gudaitė atstovavo Ministerijos interesams šioje administracinėje byloje. Iš byloje pateikto mokėjimo nurodymo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) matyti, kad už advokatės Gitanos Gudaitės atstovavimą šioje administracinėje byloje Ministerijos patirtos išlaidos yra 810 Eur.

18. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).

19. Atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (810 Eur už atstovės advokatės Gitanos Gudaitės teisinę pagalbą (Sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrįstos įrodymais, iš esmės neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Taigi, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijų 2 punkte nustatytais priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijais, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdama į tai, kad šioje administracinėje byloje atsakovė teikė atsiliepimą (Rekomendacijų 18 p.); kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai (Rekomendacijų 8.16 p.), į tai, kad pareiškėją šioje administracinėje byloje atstovauja advokatė Gitana Gudaitė, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Taigi, iš viso atsakovei iš pareiškėjos yra priteisiama 810 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40?41 straipsniais, 84 straipsniu, 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. K. skundą atmesti.

Atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti.

Priteisti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai iš pareiškėjos A. K. 810 Eur (aštuonis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.