Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

posėdyje nedalyvaujant atsakovui S. J. (apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai), išvadą teikiančios institucijos atstovui (išvada į bylą pateikta), trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovams (pranešta tinkamai),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui S. J. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suinteresuoti asmenys Bigbank AS filialas, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „Mokilizingas“, akcinė bendrovė „Ventus-Nafta“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Vinerta“, uždaroji akcinė bendrovė „Valaura“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotiems asmenims apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9, 10 dalys, 123 straipsnio 2 dalis, 124 straipsnio 1 dalis). Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškinyje išdėstytiems reikalavimams neprieštarauja (el. b. T. I, psl. 54). Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė arba prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas pilnai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).

Bylos medžiaga patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas piktnaudžiavo narkotinėmis medžiagomis: Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019 m. lapkričio 22 d. pažymoje ir VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės 2019 m. lapkričio 22 d. pažymoje Nr. K6-11378 nurodyta, kad atsakovas gydytas 2019 m. (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 26-29, el. b. T. II, psl. 125, 127). Atsakovo priklausomybę, impulsyvų būdą, finansinį nesirūpinimą šeima patvirtino ir liudytojai. Ieškovės teiginiai, kad ji finansiškai rėmė sutuoktinį jam esant laisvės atėmimo įstaigoje laikyti tikėtina teisingais. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad ieškovė buvo lojali atsakovui, tačiau atsakovas pažeidė lojalumo sutuoktinei ir paramos šeimai pareigas. Vertintina, kad kad šeimos santykiai, o kartu ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

2. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

3. Dėl turto ir prievolių padalijimo bei momento, nuo kurio santuokos nutraukimas sukelia šalių turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Iš bylos duomenų, valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad pareiškėjai dalintino bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio registruotino turto neturi (el. b. T. I, psl. 14-15). Ieškovei ieškinyje nepareiškus prašymo dalinti neregistruotiną kilnojamąjį turtą ir (ar) pinigines lėšas, laikytina, kad dalintino turto nėra ir turto padalijimo klausimas nutraukiant santuoką nesprendžiamas.

Iš bylos medžiagos ir Antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo, kaip skolininkų, atžvilgiu vykdomas išieškojimas vykdomosiose bylose (el. b. T. I, psl. 21-23, 107-185). Išieškotojai (kreditoriai) ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, akcinė bendrovė „Ventus-Nafta“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Vinerta“, uždaroji akcinė bendrovė „Valaura“ į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis, apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai (CPK 118 straipsnio 1 dalis, 122 straipsnis, 123 straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 1 dalis, 175¹ straipsnis). Ieškovė taip pat turi asmeninių įsipareigojimų kreditoriams Bigbank AS filialas, akcinei bendrovei „Swedbank“, akcinei bendrovei „Mokilizingas“.

Atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų išreikštą neprieštaravimą ar prieštaravimų nebuvimą, kad šalių prievolės liktų jų asmeninėmis prievolėmis, įvertinus, kad šalys būdami santuokoje vedė iš esmės atskirus ūkius, nes atsakovas nuo santuokos sudarymo iki 2018 m. spalio mėn. atliko bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, o nuo 2018 m. gruodžio sutuoktiniai jau gyvena atskirai, spręstina, kad bendrų solidarių prievolių šalys neįgijo, o kiekvienos šalies savo vardu prisiimtos ir santuokos nutraukimo momentu turimos prievolės yra jų asmeninės ir po santuokos nutraukimo vykdytinos kiekvieno asmeniškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai. Teismas, atsižvelgęs į išvadą teikiančios institucijos 2019 m. liepos 9 d. išvadą Nr. 1SD-4472, kad Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymui su motina, įvertinęs, kad 2019 m. kovo 22 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje Nr. 1GL-937, kurioje nepilnamečiui nustatytas pirmas grėsmės lygis, dauguma rizikos veiksnių susiję su tėvo neprognozuojamu elgesiu, priklausomybe narkotinėms ir kitoms medžiagoms (el. b. T. I, psl. 70-80), sprendžia, kad ieškovės prašymas nustatyti nepilnamečio N. J. gyvenamąją vietą su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl tenkintinas.

5. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.

Atsakovui nepareiškus savo pozicijos dėl ieškovės prašomos ribotos bendravimo tvarkos, atsižvelgus į atsakovo teistumą, priklausomybes, labai ribotą rūpinimąsi vaiku, įvertinus, kad tvarkoje numatytas periodinis tėvo ir sūnaus bendravimas užtikrins tėvo ir sūnaus emocinių ryšių palaikymą, teismas sprendžia, kad prašoma minimali bendravimo tvarka tvirtintina.

Šalims išaiškinama, kad šis teismo sprendimas dalyje, susijusioje su nepilnamečiu vaiku, neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl esant nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos ar siekiant pakeisti šiuo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, šalys turi teisę kreiptis į teismą su bendru prašymu patvirtinti pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką, taip pat bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jo siūlomu būdu.

6. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo

Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Bylos nagrinėjimo metu, 2019 m., minimalus mėnesinis atlyginimas buvo 555 Eur neatskaičius mokesčių, arba 430 Eur atskaičius mokesčius, įvestus dėl mokestinės darbo santykių reformos.

Ieškovė ieškinyje detalizavo nepilnamečio vaiko poreikius, nurodė, kad išlaidos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 430 Eur, prašė priteisti iš atsakovo 200 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Dėl išlaikymo formos pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Iš bylos medžiagos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad šalių pajamos nėra didelės (el. b. T. I, psl. 27-32), todėl teismas vertina, kad prašomo dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovo nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo 2019 m. birželio 11 d. (ieškinio padavimo dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskiriant išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai.

Ieškovė savo prašymą priteisti išlaikymo įsiskolinimą grindė tuo, kad atsakovas tinkamai neišlaikė vaiko nuo jo gimimo, t. y. nuo 2016 m. sausio 7 d. iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos. Išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs už daugiau nei trejus metus. Pirminiame ieškinyje išlaikymo įsiskolinimo suma nurodyta 7200 Eur, patikslintame – 1600 Eur. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė sudarė santuoką su įkalinimo įstaigoje esančiu asmeniu, su juo susilaukė vaiko jam atliekant bausmę, taigi, žinojo, kad sutuoktinis neturi galimybių esmingiau prisidėti finansiškai prie šeimos gerovės, vertintina, kad atsakovas turėjo galimybę teikti vaikui pilnos apimties išlaikymą tik nuo tada, kai išėjo iš įkalinimo įstaigos. Atsižvelgiant į CK 3.200 str. nuostatas ir į tai, kad atsakovas išėjo iš laisvės atėmimo vietos 2018 m. spalio mėnesį, išlaikymo įsiskolinimo suma apskaičiuotina taip: 8 mėn. x 200,00 Eur = 1600,00 Eur.

7. Dėl bylinėjimosi ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų paskirstymo

Remiantis bylos dokumentais, ieškovei, remiantis VGTP Tarnybos 2019 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-1055-5361, buvo paskirta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų (el. b. T. I, psl. 25-26). Remiantis VGTP Tarnybos 2019 m. gruodžio 16 d. pažyma Nr. (2.16)NTP-7-7101 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, valstybės naudai priteistina suma sudarė 265,53 Eur (el. b. T. II, psl. 133).

Byloje už reikalavimą nutraukti santuoką mokėtinas 75 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Žyminis mokestis, susijęs su išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimu sudaro 90 Eur ((200 x 12 + 1600) x 0,03 x 0,75), ieškovė nuo jo mokėjimo atleista tiek pagal aukščiau minėtą VGTP sprendimą, tiek remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Visa byloje mokėtina žyminio mokesčio suma yra 165 Eur.

Remiantis CPK 88, 93 straipsniais, atsižvelgus į tai, kad ieškinys tenkintas pilnai, įvertinus atsakovo elgesį, konkrečiai – jo nedalyvavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose, atsiliepimo nepateikimą, neveikimą už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, iš atsakovo valstybės naudai priteistina visa bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 430,53 Eur (265,53 + 165,00).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudaro 21,58 Eur. Šios išlaidos visa apimtimi priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 798, dėl atsakovo S. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę „J.“.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas turtinėms sutuoktinių teisėms ir pareigoms teisines pasekmės sukėlė nuo 2018 m. gruodžio 1 d., t. y. nuo tada, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaiko motina B. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. birželio 11 d.) iki sūnus sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymo dydį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko N. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę B. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią tėvo S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas), bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas) bendravimo tvarką: tėvas bendrauja su vaiku vieną dieną per savaitę be nakvynės, bendravimo metu dalyvaujant vaiko motinai B. J.; bendravimo konkretų laiką, trukmę atsakovas privalo suderinti su vaiko motina B. J. ne vėliau, kaip likus trims dienoms iki bendravimo su vaiku pradžios; vaiko tėvui nepasinaudojus teise bendrauti su vaiku (vieną kartą per savaitę), šis laikas nėra kompensuojamas/perkeliamas į vėlesnį laiką.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo Ieškovė B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vienasmeniškai vykdys prievoles BIGBANK AS filialui, kylančias iš 2008 m. sausio 11 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 0800055/16ba, AB bankui „Swedbank“, kylančias iš 2007 m. kovo 22 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 07-027585-GV, taip pat iš 2007 m. liepos 2 d. kreditinės mokėjimo kortelės sutarties Nr. 07-063720-RK bei iš 2007 m. balandžio 6 d. Ego kortelės su kredito limitu sutarties Nr. 07-027488-EG; bendrovei UAB „Mokilizingas“ (buvęs UAB „Snoro lizingas“), kylančias iš 2007 m. balandžio 27 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. MŠ7042702P, taip pat prievoles vykdomosiose bylose, kuriose ieškovė yra pirminė skolininkė, išieškotojai Valstybinė mokesčių inspekcija, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, vykdo antstoliai Virginija Meškauskienė, Daiva Milevičienė ir Mindaugas Dabkus.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo atsakovas S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), vienasmeniškai vykdys prievoles vykdomosiose bylose, kuriose atsakovas yra pirminis skolininkas, išieškotojai Valstybinė mokesčių inspekcija, Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, UAB „Intrum Lietuva“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, UAB „Vinerta“, UAB „Valaura“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, AB „Ventus–nafta“, išieškojimą vykdo antstoliai Darius Stakeliūnas, Brigita Palavinskienė, Donatas Kisielius, Virginija Meškauskienė, Irena Beliačic, Rimantas Vižainiškis.

Priteisti iš S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 265,53 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 165 Eur žyminio mokesčio ir 21,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 452,11 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt du eurus 11 ct). Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Panaikinti teismo šioje byloje 2019 m. birželio 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.