- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- A-1514-756/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00374-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- S. A.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja S. A. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti: 1) iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2 645 Eur žalos atlyginimą už nusavintą mišką bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo skundo padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja paaiškino, kad jai nuo 1995 m. gegužės 30 d., atlikus preliminarius matavimus, suformuotas ir asmeninės nuosavybės teise priklauso 3,06 ha miško sklypas (duomenys neskelbtini). Nuo jos sklypo buvo atžymėtas ir paženklintas gretimas A. V. sklypas. 2011 m. įteisinant sklypo kadastrinius matavimus dėl bendros sklypų ribos perkėlimo pareiškėjos sklypo plotas NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 36VĮ-(14.36.2)-834 (toliau – ir Įsakymas) buvo sumažintas. Minėtą Įsakymą pareiškėją apskundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2012 m. spalio 12 d. sprendimu S. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2016 m. sausio 1 d. Plungės apylinkės teismas pagal gretimo sklypo savininko A. A. ieškinį patikslino pareiškėjos sklypo ribas pietinėje ir vakarinėje pusėje. 2016 m. vasario 3 d. UAB „Geolandas“ atliko pareiškėjos sklypo pakartotinius kadastrinius matavimus ir nustatė ploto trūkumą. Neginčijamai pasitvirtinus ploto trūkumui, pareiškėja 2016 m. balandžio 22 d. kreipėsi dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjos prašymo netenkino. 2016 m. lapkričio 23 d. pareiškėja kreipėsi į NŽT dėl pažeistų savininkės nuosavybės teisių esant juridinio ploto skirtumui gynimo. 2017 m. vasario 3 d. buvo gautas NŽT atsakymas su siūlymu ginčą nagrinėti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.
3. Preliminarinių matavimų metu buvo nužymėtas ne mažesnis kaip 3,06 ha plotas. Šį faktą patvirtina atmatuoto sklypo parametrai bei jo dydžiu parengtas 2006 m. miškotvarkos projektas. Nuo 2010 m. rugsėjo 7 d. priverstinio riboženklių perkėlimo, kuris buvo atliktas pareiškėjai nežinant, ji buvo priversta naudotis daugiau kaip pusės hektaro mažesniu miško plotu negu yra registruotas nekilnojamojo turto registre. Gretimo sklypo kadastro duomenų įregistravimą NŽT įformino remdamasis prieštaringais dokumentais. Be to, kadastrinių matavimų pagrindu nustatytos ribos neatitinka pirminiais duomenimis nustatytų ribų bei kadastro žemėlapyje esančių duomenų. Pareiškėjos įsitikinimu, jos nuosavybės teise valdomo miško preliminarių matavimų ir dabartinių plotų skirtumas – gretimo sklypo kadastrinių matavimų neteisėto įteisinimo pasekmė. Matavimai turėjo būti atliekami esamų riboženklių taškuose, tačiau riboženkliai buvo perkelti, suformuota nauja žemės klypo riba ir matavimai vėliau buvo atlikti pagal naują ribą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja teigė, kad dėl netinkamų NŽT darbuotojų veiksmų ji patyrė žalą, nes neteko 0,5065 ha ploto miško, neteko galimų pajamų ir patyrė nepagrįstų išlaidų. Pagal Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. birželio 12 d. pažymą bendra pareiškėjos 3,06 ha plote esančių medynų vertė yra 13 567,11 Eur, todėl vien tik medynų vertė 0,5065 ha plote sudaro 2 245 Eur. Be to, atlikusi miškotvarkos projektą 3,06 ha ploto žemės sklypui, ji kadastrinių matavimų atlikimui patyrė 400 Eur išlaidų, todėl yra patyrusi ne mačiau kaip 2 645 Eur žalos, kurią turi atlyginti atsakovas. Dėl ilgai besitęsiančių teisminių ginčų pareiškėjai pablogėjo sveikata, slegia nervinė įtampa, kamuoja nemiga, ji jaučia moralinį diskomfortą dėl to, kad negali tinkamai disponuoti savo turtu, todėl prašo atlyginti 2 000 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir spręsti klausimą dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti administraciniam teismui.
6. Atsakovo nuomone, pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ploto trūkumas susidarė dėl pareiškėjos ir A. A. bendru sutarimu taikos sutartimi nustatytos bendros žemės sklypų ribos. Taikos sutartimi nustatyta bendra žemės sklypų riba neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinių.
7. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja savo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo kildino iš NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-834 „Dėl žemės sklypų ribų ir kadastro duomenų patikslinimo“, kuriuo buvo patikslinti gretimo A. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys. Tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-241-243/2012 nurodyta, kad minėtas Įsakymas, kuriuo buvo patikslinti A. V. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys, yra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjos S. A. apeliacinį skundą, 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-44/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nėra valstybės institucijos – NŽT – darbuotojų neteisėtų veiksmų, dėl ko negali kilti ir pareigos atlyginti pareiškėjos neva patirtą žalą. Be to, pareiškėja ne tik neįrodė NŽT darbuotojų neteisėtų veiksmų, bet ir nenurodė priežastinio ryšio tarp nurodytos žalos ir NŽT darbuotojų veiksmų, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti 400 Eur patirtų išlaidų dėl atlikto miškotvarkos projekto bei kadastrinių matavimų yra nepagrįstas. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl jos sveikatos būklės pablogėjimo bei neįrodė priežastinio ryšio tarp sveikatos būklės pablogėjimo ir NŽT darbuotojų veiksmų.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjos S. A. skundą atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir visus pateiktus įrodymus, sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja, prašydama žalos atlyginimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas paėmė iš pareiškėjos nuosavybę prievarta. Pareiškėja neįrodė neteisėtų NŽT darbuotojų veiksmų. Teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.) ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pareiškėja savo patikslintus reikalavimus kildino iš NŽT 2011 m. rugsėjo 29 d. Įsakymo, tačiau šis Įsakymas, kuriuo buvo patikslinti A. V. priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys, yra teisėtas ir pagrįstas, tai buvo konstatuota Klaipėdos apygardos administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais.
10. Teismas konstatavo, kad nesant atsakovo - NŽT- darbuotojų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjai jos patirtos žalos. Kadangi nėra įrodymų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytos žalos ir atsakovo darbuotojų veiksmų. Nėra teisinio pagrindo pareiškėjai iš atsakovo priteisti 2 645 Eur turtinei žalai atlyginti. Atmetęs šį reikalavimą, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo.
III.
11. Pareiškėja S. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti.
12. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima, kad teismas visiškai nevertino esamos situacijos dėl jos patirtos žalos ir kokiu būdu ši žala atsirado. Pareiškėja pažymi, kad Plungės apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi patvirtino A. A. ir S. A. taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-160-514/2016, patvirtindamas pareiškėjos sklypo ribas pietinėje ir vakarinėje pusėje, kurios buvo iki teismo sprendimo pagal ankstesnius planus nieko nekeičiant. Tokiu būdu tapo neaišku, kokiu pagrindu Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad taikos sutartimi nustatyta bendra žemės sklypų riba neatitinka šių žemės sklypų teritorijų planavimo dokumento sprendinių.
Atsiliepimas
13. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. A. apeliacinį skundą atmesti.
14. Atsakovo nuomone, pareiškėjos apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame nenurodoma jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas turėtų būti panaikintas. Apeliaciniame skunde yra tik atkartojamos patikslintame skunde pateiktos faktinės aplinkybės.
15. Pareiškėja tiek patikslintame skunde, tiek apeliaciniame skunde savo reikalavimus kildina iš Įsakymo, tačiau minėtas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, tai konstatuota Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartyje. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus bylos įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti S. A. reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja, prašydama žalos, nepateikė jokių įrodymų ir neįrodė neteisėtų atsakovo darbuotojų veiksmų, todėl nesant NŽT darbuotojų neteisėtų veiksmų, nėra ir pagrindo atlyginti žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjai už galimai neteisėtus atsakovo NŽT veiksmus tikslinant kadastro duomenis.
17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė neteisėtų atsakovo NŽT darbuotojų veiksmų. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu teismo vertinimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas visiškai nevertino esamos situacijos dėl jos patirtos žalos ir kokiu būdu ši žala atsirado.
18. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
19. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.
20. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai priklauso 3,06 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris atliekant preliminarius matavimus buvo paženklintas 1995 m. gegužės 30 d. NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 36VĮ-(14/36.2)-834 „Dėl žemės sklypų ribų ir kadastro duomenų patikslinimo“ patikslino gretimo A. V. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis. Siekdama panaikinti minėtą Įsakymą, pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuris 2012 m. spalio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-241-243/2012 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja S. A. pateikė apeliacinį skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nutartyje buvo konstatuota, kad Įsakymu patikslinti kadastro duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenis, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapių fragmentus, žemėtvarkos projektą, ortofotografinius žemėlapius ir žemės sklypų planus. Taip pat buvo konstatuota, kad Įsakymu patikslinti kadastro duomenys pareiškėjos interesų nepažeidžia.
21. Pareiškėja tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog 2011 m. įteisinant sklypo kadastrinius matavimus dėl bendros sklypų ribos perkėlimo pareiškėjos sklypo plotas NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 36VĮ-(14.36.2)-834 buvo sumažintas, todėl pareiškėja dėl netinkamų NŽT darbuotojų veiksmų patyrė žalą.
22. Pažymėtina, jog neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Spręsdamas dėl valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, kad NŽT, tikslindama kadastro duomenis ir priimdama Įsakymą, veikė netinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, tą patvirtino tiek Klaipėdos apygardos administracinis, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismai. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nėra valstybės institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos – darbuotojų neteisėtų veiksmų, dėl ko atsakovui nekyla pareiga atlyginti pareiškėjai, jos manymu, patirtą žalą.
23. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjos skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kad nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo kilti ir civilinei atsakomybei. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, nenustatė, todėl sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktu šių aplinkybių teisiniu vertinimu šių motyvų nekartoja.
24. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje V. de H.prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
25. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos S. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.