- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-12
- Bylos Nr.
- I-241-243/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- S. A.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. V.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centrui, A. V.
- Advokatai
- Marius Liatukas, Sigitas Čepas
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Aušrelės Mažrimienės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei, pareiškėjai S. A., jos atstovui advokatui Sigitui Čepui, atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams Steponui Januškai ir Karolinai Pavlovskajai, atsakovui A. V. ir jo atstovui advokatui Mariui Liatukui, viešame teisme posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. A. skundą (patikslintą) atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. V., tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, A. V. dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2011-09-29 įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2)-834 „Dėl žemės sklypų ribų ir kadastro duomenų patikslinimo“ panaikinimo, A. V. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų Nekilnojamojo turto registre ir kadastre panaikinimo, įpareigojimo pašalinti žemės sklypų riboženklius bei 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. A. skundu (patikslintu) kreipėsi į teismą ir prašo:
1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2011-09-29 įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2)-834, kuriuo patikslinti A. V. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys; 2) panaikinti A. V. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų Nekilnojamojo turto kadastre ir registre teisinę registraciją; 3) įpareigoti A. V. pašalinti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) naujai pastatytus riboženklius; 4) priteisti 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodo, kad nuosavybės teise valdo 3,06 ha dydžio žemės sklypą, esantis (duomenys neskelbtini), kuris turi bendrą ribą su A. V. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). 2010 metų gruodžio mėnesį gavo UAB „Viriga“ raštą (be datos) „Dėl žemės sklypo proj. Nr. 165 kadastrinių matavimų“, kuriuo buvo praneša, kad 2010-09-07 kadastriniais matavimai buvo pakartotinai paženklintas A. V. žemės sklypas ir pateikta 2010-04-29 - 2010-09-07 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopija bei žemės sklypo plano ištrauka. Nuvykusi į savo miško sklypą pamatė laikinas atžymas, kurios buvo sukaltos sumažinant pareiškėjos žemės sklypą. Tai pastebėjusi pareiškė pastabas dėl žemės sklypo Nr. 165 kadastrinių matavimų. 2010 m. balandžio mėnesį gavo UAB „Viriga“ atsakymą (be datos), kuriuo buvo nurodyta, kad paženklintos žemės sklypo ribos keičiamos nebus. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo rajono žemėtvarkos skyrius, išnagrinėję pateiktą informaciją apie kilusį ginčą bei pareiškėjos prašymą stabdyti A. V. sklypo įforminimą, prašymo netenkino, tačiau pasiūlė iki 2011-08-01 atlikti pareiškėjos sklypo kadastrinius matavimus. Pareiškėja atliko sklypo kadastrinius matavimus, parengė sklypo kadastrinio matavimo bylą, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyrius nurodė, kad negali pilnai nustatyti žemės sklypų plotų skirtumo priežasčių ir surašyti išvados dėl žemės sklypo ribų patikslinimo dokumentų būtinumo. Mano, kad ginčijamas įsakymas yra neteisėtas, prieštaraujantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 daliai, nes sumažina pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio sklypo plotą. Be to, ženklinti sklypą buvo galima tik po to, kai ginčą dėl sklypų ribų būtų išsprendęs teismas Civilinio kodekso 4.45 straipsnio nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastre A. V. žemės sklypo kadastriniai duomenys negalėjo būti įrašyti, nes atlikus jo sklypo kadastrinius matavimus jo sklypo riba kerta pareiškėjos žemės sklypą, o tai prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punktui, 17 straipsnio 4 dalies 2 punktui. Nurodo, kad priimant ginčijamą įsakymą, buvo pažeistos procedūros, nes neteisingai užpildytas 2010-04-29 aktas, pareiškėjai nebuvo įteiktas kvietimas dalyvauti 2010-09-07 A. V. žemės sklypo kadastriniuose matavimuose ir ji nebuvo informuota apie atliekamus matavimus. Dėl neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų priimant ginčijamą įsakymą, sugaišo daug laiko, siekdama išsiaiškinti visas aplinkybes, nors šį laiką būtų galėjusi skirti kitoms reikmėms. Labai pergyveno dėl neteisybės, sumažinant nuosavybės teisė valdomą žemė sklypą, kuris iki nacionalizacijos priklausė tėvams, suprastėjo sveikata, pablogėjo miegas, todėl mano, kad jai padaryta neturtinė žala, kurią įvertino 1000 Lt (T.1., b.l. 3-9, 70-76).
Pareiškėja S. A. ir jos atstovas advokatas Sigitas Čepas, teismo posėdžio metu nurodė iš esmės tuos pačius skundo argumentus ir skundą prašė patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka. Teigia, kad S. A. nuosavybės teise priklausantis 3,06 ha ploto sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paženklintas 1995 m. gegužės 30 d., Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisėmis įregistruotas 1995-07-10. Sklypo abrise ir laikiname žemės sklypo plane matyti, kad S. A. miško sklypo ribos prasideda nuo vakarinėje pusėje esančios pievos, t. y. nuo miško (Šilalis) masyvo krašto, pietinėje pusėje nuo esamos kūdros krašto atidedant 55 m. Šio miško dalis pareiškėjai buvo matuojama pirmajai. Gretimas, 12,90 ha ploto miškų ūkio paskirties sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantis A. V. buvo paženklintas 1996 m. birželio 25 d. Šio sklypo ribos prasideda nuo S. A. nuosavybės teise priklausančio miško sklypo ribos. Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapyje S. A. ir A. V. sklypai turi bendrą ribą. Argumentuoja, kad susumavus visus pareiškėjos sklypų plotus, matosi, jog UAB „Viriga“ matininkas V. B., atlikdamas A. V. sklypo kadastrinius matavimus nėra primatavęs S. A. miško dalies. Pabrėžia, kad sprendžiant ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, buvo nustatytos ir įvertintos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, buvo ieškota sklypų savininku interesu pusiausvyros, vadovautasi principu, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko interesų kito savininko interesų sąskaita. Sklypo ribos vieta gali būti tikslinama pagal teritorijos planavimo, pirminių nuosavybės dokumentų visumą, o pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas vietoje pašalinamas atsižvelgiant į teritorijos planavimo dokumentus, vietoje nustatytas aplinkybes. Dokumentuose esanti konkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal išnagrinėtų aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą teritorijos planavimo dokumentuose, nuosavybės dokumentuose, atsižvelgiant į sklype esančius situacijos požymius vietoje, aplinkos objektus ar reljefo ypatumus. Argumentuoja, kad įvertinus susiklosčiusią situaciją, buvo atliekami pakartotiniai matavimai. Pareiškėja 2010 m. rugpjūčio 27 d. (pašto žyma) registruotu laišku buvo informuota, kad 2010 m. rugsėjo 7 d. bus pakartotinai atliekamas sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimas. Nei pareiškėja, nei A. A. nurodytu laiku į minėto žemės sklypo ribų paženklinimą neatvyko. Mano, kad techninė klaida kvietime, nurodant ne tą pavardę, nebuvo priežastis nedalyvauti matavimuose, tuo labiau, kad išsiuntus netikslų kvietimą su pareiškėja buvo bendrauta telefonu, be to, analogišką kvietimą gavo A. A.. Atsakant į pareiškėjos pateiktas pastabas dėl atliktų kadastrinių matavimų, nurodė, jog kadastrinių matavimų metu paženklintos A. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos nebus keičiamos, nes jos ir A. V. žemės sklypų ribos atstatytos ir paženklintos vadovaujantis nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančia planine medžiaga. Pareiškėjai buvo pasiūlyta iki 2011-08-01 atlikti nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus nurodant, kad iki nurodytos datos kadastrinių matavimų bylos nepateikus, bus priimtas įsakymas dėl A. V. žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo, nes teisinio pagrindo stabdyti A. V. žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo procedūrą, nėra. Pareiškėjai priklausančio sklypo kadastrinių matavimų byla, parengta pagal nustatytus reikalavimus, skyriui iki šiol nėra pateikta.
Argumentuoja, kad 2011-07-18 R. K. gamybinė komercinė įmonė pateikė pranešimą dėl A.o A. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų ir prašė spręsti l,43 ha žemės sklypo viršpločio problemą. Išnagrinėjus pateiktą pranešimą bei visus dokumentus, nustatė, kad R. K. gamybinė komercinė įmonė, atlikdama pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio sklypo matavimus, nesivadovavo pirminiais dokumentais, atskaitos taškus bei ribas pasirinko ne nuo miško ribos pakraščio, o paslinkdama pradinę ribą į A. V. ir kitų savininkų pusę bei pakeitė sklypo konfigūraciją, dėl to atsirado skirtumas nuo teritorijos planavimo dokumente pažymėtų ribų, įrašyto pirminio ploto ir konfigūracijos.
Pabrėžia, kad suinteresuotų asmenų S. A., A. V., UAB „Viriga“ matininko A. J. ir skyriaus specialistų susitikimo vietovėje metu, dėl kadastriniais matavimais nustatytos bendros sklypų ginčo ribos nustatymo teisingumo, buvo surašytas aktas ir nustatyta, kad pamatavus natūroje ginčo ribos liniją, nustatytas 58 m jos ilgis, nors pagal dokumentus turi būti 55 m ilgio. Įvertinus matavimo duomenis neabejoja, kad nustatyta bendra riba pareiškėjos interesų nepažeidžia.
Nurodo, kad išnagrinėjus ir palyginus turimą planinę medžiagą su pateiktais sklypų kadastrinių matavimų duomenimis ir juos įklojus ortofotografiniame žemėlapyje, akivaizdžiai matyti, kad pareiškėja nepagrįstai nurodė sklypo ribas, neatitinkančias nei pirminiams dokumentams, nei kadastro žemėlapyje įbraižytas ribas. Pabrėžia, kad kadastriniais matavimais pamatuotos ir suderintos A. V. miškų ūkio paskirties žemės sklypo ribos besiribojančios su pareiškėjos sklypu atitinka įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro registre ir pažymėtas kadastro žemėlapyje pareiškėjai priklausančio sklypo ribas ir sklypo nesumažino, todėl A. V. žemės sklypo kadastriniai duomenys galėjo būti įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nustatant A. V. sklypo ribas buvo patvirtintos tokios ribos, kurios buvo pažymėtos teritorijų planavimo dokumente, preliminariuose matavimuose, sklypų privatizavimo dokumentuose, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kituose pirminiuose sklypų ribas apibrėžiančiuose dokumentuose ir vien ta aplinkybė, kad pareiškėja nedalyvavo pakartotinai nustatant atsakovų sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo atimta pareiškėjos privačios miško žemės sklypo dalis ar pažeistos jos teisės ar teisėti interesai. Mano, kad reikalavimas priteisti 1000 lt neturtinės žalos taip pat yra nepagrįstas, nes žala pareiškėjai nepadaryta, sklypo ribos nepakeistos, veiksmų, žeminančių pareiškėją mažinant jos bendravimo galimybes, bloginant reputaciją atlikta nebuvo. Įsivaizduojama atimta miško dalis iki nacionalizacijos nepriklausė pareiškėjos tėvams, todėl emocinio ryšio su vieta nėra. Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, įrodančių sveikatos pablogėjimą. Dėl tų pačių argumentų nėra pagrindo atlyginti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas (T.2., b.l. 3-10).
Atsiliepimas
Atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai Steponas Januška ir Karolina Pavlovskaja prašo skundą, atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu atmesti. Nurodė, kad atsiliepime nurodyti argumentai pagrindžia ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, poziciją.
Atsakovas A. V. atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Argumentuoja, kad remiantis 1995-05-30 sudarytu žemės sklypo (ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir paženklinimo vietoje aktu, laikinais riboženkliais buvo pažymėtas pareiškėjai skirtas žemės sklypas Nr. 13 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytas šio žemės sklypo abrisas. Šie dokumentai yra nenuginčyti ir galiojantys, pagal juos nustatyti duomenys įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę ir kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymėti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad duomenys apie šį žemės sklypą, atvaizduoti kadastro žemėlapyje, yra negaliojantys ar panaikinti. Remiantis 1996-06-25 sudarytu žemės sklypo (ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktu buvo pažymėtas vietoje A. V. valdomas žemės sklypas Nr. 165, sudarytas šio sklypo laikinasis planas. Paženklinimo vietoje metu naujų riboženklių nebuvo statoma, nes šis sklypas ribojosi su pareiškėjos sklypu, t.y. riboženkliai yra bendri abiem sklypams. Minėti dokumentai nėra nuginčyti, pagal juos nustatyti duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazę ir kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymėti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, pateiktame į bylą. Šie duomenys ir pirminiai dokumentai nėra ir nebuvo nuginčyti.
Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti. Teigia, kad įvertinus atliktus veiksmus, akivaizdu, kad 2010-04-29 atliekant žemės sklypo Nr. 165 paženklinimo - parodymo darbus, t.y. laikinus riboženklius pakeičiant nuolatiniais ir koordinuojant esamus riboženklius, šio žemės sklypo ir pareiškėjos žemės sklypo Nr. 136 bendri laikini riboženkliai faktiškai buvo ne tose vietose, kaip buvo pažymėta anksčiau ir kaip buvo užfiksuota Nekilnojamojo turto kadastriniuose žemėlapiuose, o savavališkai perkelti į A. V. sklypą, taip jį sumažinant. Nurodo, kad aplinkybę dėl riboženklių perkėlimo pripažįsta ir pareiškėja, tačiau nurodo, kad tai yra padaryta be jos žinios. Pabrėžia, kad duomenys apie ginčo žemės sklypus į kadastrą buvo surinkti ir pažymėti kadastro žemėlapiuose remiantis minėtais laikinaisiais planais, 1995, 1996 m. paženklinant sklypus vietovėje laikinais riboženkliais bei kita medžiaga. Vietovėje paženklintos sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nepagrįstai prašo vadovautis CK 4.45 str. 1 d., kadangi ši norma taikoma tik tuomet, kai žemės sklypo ribos nėra aiškios iš dokumentų. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad ribas nustato kadastro žemėlapis bei kiti pirminiai planavimo dokumentai, todėl nėra pagrindo taikyti CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatų. UAB „Viriga“ atlikus pakartotinius/papildomus A. V. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo darbus, buvo surašytas atitinkamas aktas ir jo pagrindu bei kitais duomenimis priimtas teisėtas ir pagrįstas įsakymas, ginčijamas šioje byloje. Pabrėžia, kad pareiškėjos argumentai dėl faktiškai jos valdomų žemės sklypo ribų neturi teisinės reikšmės, nes kadastriniai duomenys nėra sudaromi ir nėra tikslinami pagal faktines sklypo naudojimo ribas (T.2., b.l. 39-43, 75).
Atsakovas A. V. ir jo atstovas advokatas Marius Liatukas atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu skundą siūlo atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą nurodo, kad dėl pareikšto reikalavimo neprieštarauja (T. 2., b.l. 69).
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į skundą iš esmės tokiais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo A. V. atsiliepime, nurodo, kad su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutinka ir siūlo skundą atmesti (T.1., b.l. 176-177).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Šioje administracinės justicijos byloje ginčas iš esmės kilo dėl atliktų atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų. Pareiškėjos nuomone, dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų, buvo sumažintas jos valdomo žemės sklypo plotas, nes greta esantis A. V. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas kerta (perdengia) pareiškėjos valdomą žemės sklypą. Pareiškėja prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2011-09-29 įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2)-834, kuriuo buvo patikslinti A. V. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų sąvoka apibrėžta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje - tai veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų <...> koordinatės, geometriniai matmenys <...>, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys, t.y. duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis).
Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo skirtumą, neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.
Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklės reglamentuoja kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimą, tikslinimo bei apdorojimo tvarką. Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad kadastriniams matavimams atlikti be kita ko naudojama ši medžiaga: išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį; nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai; žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos; žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos; žemės sklypų planų kopijos; ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai; valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, krokiai; gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos; nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. Esant šioms teisinėms aplinkybėms darytina išvada, kad kadastriniai matavimai atliekami pirminių duomenų bei dokumentų pagrindu, kas atitinka ir Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatą - vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos.
Rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 3,0600 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) rajone. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, sklypas paženklintas 1995-05-30, kadastro duomenys nustatyti 1995-06-19 (T.1., b.l. 18-19). Atsakovui A. V. nuosavybės teise priklauso 12.90 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Plungės rajone. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (T.1., b.l. 179-180). Šis žemės sklypas buvo paženklintas 1996-06-25 (T.2., b.l. 48-51), Nekilnojamojo turto registre iki buvo atlikti kadastriniai matavimai, buvo įregistruotas kaip suformuotas atliekant preliminarius matavimus (T.2., b.l. 52-53). Pagal nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapį abu šie sklypai turi bendrą ribą (T.2. b.l. 91, 139), dėl kurios šioje byloje iš esmės ir kyla ginčas (T.2., b.l. 34). Pažymėtina, kad A. V. nuosavybės teise priklausančio sklypo riba buvo nustatyta atsižvelgiant į pareiškėjos sklypo ribą (T.1., b.l. 101). Pareiškėjos preliminariai matuoto žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 1996 metais, Varkalių kadastro vietovės žemės reformos projekto medžiagos pagrindu, tuo pačiu pagrindu kadastro žemėlapyje 1997 m. pažymėtos gretimo – A. V. preliminariai matuoto žemės sklypo ribos (T.2., b.l. 137). Tiek pareiškėjo, tiek A. V. žemės sklypų matavimus atliko ta pati matininkė.
Atsakovo atstovo Stepono Januškos paaiškinimu, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai formuojant žemės sklypą, vienai iš pirmųjų buvo atliekami preliminarūs matavimai, matuojant Šilalių mišką. Sklypo riba buvo matuojama nuo Šilalių miško pradžios. Šią aplinkybę patvirtina rašytinė bylos medžiaga: Laikinas žemės sklypo planas (T. 1., b.l. 16), žemės sklypo planas (T. 1., b.l. 22), ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktas bei planas (T.1., b.l. 101-104). A. V. žemės sklypo preliminarūs matavimai buvo atliekami atsižvelgiant į pareiškėjos jau atliktus preliminarius matavimus bei nustatytą ribą (T. 1., b.l. 101-102). Liudytojo matininko R. K. parodymais nustatyta, kad atsakovui A. V. atlikus kadastrinius matavimus ir kilus gretimų sklypų savininkų ginčui, pradėjo pareiškėjos sklypo kadastrinių matavimų procedūrą. Pareiškėjos žemės sklypas buvo matuojamas pagal pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus bei pačios pareiškėjos nurodytais riboženkliais, t.y. ne pagal pirminius dokumentus, ne nuo miško pakraščio, o nuo vietos, esančios giliau į mišką nuo miško pakraščio. Matuojant tokiu būdu, buvo nustatytas ženklus žemės sklypo ploto neatitikimas, t.y. pareiškėjos sklypo plotas nustatytas 30 procentų didesnis, nei turi būti. Nustatęs tokį neatitikimą, kreipėsi teisės aktų nustatyta tvarka į atsakovę Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos informuodamas apie esantį viršplotį bei prašydamas spręsti sklypo viršpločio problemą. Pagal ginčo ribos sklypų konfigūracija nei viršpločio, nei sklypų ploto trūkumo nėra (2012-07-03 posėdžio garso įrašas). Teismas pažymi, kad proceso šalys pripažįsta buvusių preliminarių matavimų pagrindu įrengtų riboženklių vietos pakeitimą. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bei teisines aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad nustačius ginčijamą ribą pagal pareiškėjos duomenis ir pageidavimą, būtų nustatytas akivaizdus pareiškėjos žemės sklypo viršplotis ir ženklus atsakovo A. V. žemės sklypo ploto trūkumas. Šią aplinkybę taip pat patvirtina 2012-03-28 atliktas pareiškėjos sklypo ribų matavimas vietoje, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjos sklypo pietvakarinės ribos ilgis – 58 m, o žemės sklypo planuose šios ribos ilgis nurodytas 55 m., t.y. ribos linija 3 m ilgesnė atsakovo A. V. žemės sklypo sąskaita (T.2., b.l. 65).
Kartu teismas pažymi, kad atsakovo A. V. žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis pirminiais sklypo matavimo dokumentais: 1995-05-30, 0996-06-25 paženklinimo aktais, laikinaisiais žemės sklypų planai, abrisai, t.y. tais dokumentais, kurių pagrindu buvo sudarytas GIS žemėlapis (T.2., b.l. 49-53). Kadastrinių matavimų pagrindu nustatytos ribos, priešingai nei pareiškėjos nurodomos žemės sklypo ribos, be reikšmingų nuokrypių atitinka pirminiais dokumentais nustatytas ribas (T. 2., b.l. 34), kadastro žemėlapyje esančius duomenis (T.2., b.l. 91, 138, 139). Pabrėžtina, kad pirminių žemės sklypų duomenų bei jų pagrindu sudarytų dokumentų pareiškėja neginčijo, neginčija jų ir šioje byloje. Įrodymų, kad priėmus ginčijamą įsakymą buvo sumažintas jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas, nepateikė ir teismas šių aplinkybių nenustatė. Aplinkybė, kad pareiškėja faktiškai naudojosi didesniu žemės sklypu ir/ar kitomis nei nustatyta žemės sklypo suformavimo dokumentais žemės sklypo ribomis, negali būti pagrindas atsakovui A. V. kadastrinius matavimus atlikti ne pagal pirminius dokumentus.
Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad atsakovo A. V. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, naudojant pirminius žemės sklypo suformavimo duomenis bei dokumentus, todėl ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-09-29 įsakymas Nr. 36VĮ-(14.36.2)-834, pripažįstamas pagrįstu. Nustačius, kad kadastriniai matavimai atlikti pagal pirminius žemės sklypo suformavimo dokumentus, sklypų ginčo riba yra aiški iš esamų dokumentų, pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjos argumentas, kad ginčo situacijoje turėjo būti taikomas Civilinio kodekso 4.45 straipsnis.
Teismas, vertindamas ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pareiškėjos argumentų dėl procedūrų pažeidimo aspektu, pažymi, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (toliau – Kadastro nuostatai), 32.1. punkte nustatyta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant <...> gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Gretimų sklypų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu laišku. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo, jeigu kviestinis asmuo negali dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas, jis turi pranešti apie savo neatvykimą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios, ir nurodoma, jog neatvykus ar neinformavus darbai bus tęsiami.
Rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais ir liudytojo V. B. parodymais nustatyta, kad pareiškėjai kvietimas atvykti į atsakovo A. V. žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūrą išsiųstas registruoti laišku 2010-04-10 (T.1., b.l. 23). Šio kvietimo gavimo fakto pareiškėja neginčija, tačiau nurodo, kad kvietime neteisingai buvo nurodyta pavardė. Teismas pripažįsta pagrįstu pareiškėjos argumentą, kad toks kvietimas dalyvauti žemės sklypo ribų paženklinime, nėra laikytinas tinkamu, tačiau kartu pažymi, kad ne bet koks procedūrinis pažeidimas yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, o tik sąlygojantis ginčijamo administracinio akto nepagrįstumą. Įvertinus tai, kiekvienas nustatytas procedūrinis pažeidimas turi būti vertinamas galutinio tikslo aspektu, t.y. ar toks pažeidimas turėjo įtakos užtikrinant objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad kadastrinių matavimų vykdymo procesas tęsiasi nuo 2010 metų ir pareiškėja aktyviai dalyvavo šiame procese, nuolat tiek raštu, tiek žodžiu bendravo su atsakovais, gavo kvietimą dalyvauti kadastrinių matavimų procedūroje, visi duomenys kvietime (išskyrus pavardę) nurodyti išsamiai ir tinkamai, taip pat įvertinus liudytojo V. B. parodymus apie tai, kad pareiškėja telefonu iki ženklinimo pradžios buvo informuota apie neteisingai nurodytą pavardę bei apie tai, kad kadastriniai matavimai bus atliekami atsakovo A. V. žemės sklype ir informavo, kad ji pati negalės dalyvauti ženklinime (2012-07-03 posėdžio garso įrašas), nustatytas procedūrinis pažeidimas laikytinas formaliu, nesuvaržiusiu pareiškėjos teisių, negali būti lemiamu kriterijumi sprendžiant ginčijamo įsakymo teisėtumo klausimą, todėl negali būti pagrindu panaikinti ginčijamą įsakymą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyrius, priimdamas 2011-09-29 įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2)-834, kuriuo patikslino A. V. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Šio sprendimo panaikinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 89 straipsnyje, nenustatyta, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti ginčijamą įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, netenkintinas. Netenkinus reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą, netenkinami ir išvestiniai pareiškėjos reikalavimai panaikinti A. V. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Plungės r., kadastro duomenų Nekilnojamojo turto kadastre ir registre teisinę registraciją, įpareigoti A. V. pašalinti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) naujai pastatytus riboženklius bei priteisti 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau netenkinus pareiškėjos skundo, netenkinamas pareiškėjos reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjos S. A. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus 2011-09-29 įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2)-834, A. V. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Plungės r., kadastro duomenų Nekilnojamojo turto kadastre ir registre teisinės registracijos panaikinimo, įpareigojimo A. V. pašalinti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) naujai pastatytus riboženklius bei dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.