Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-1372-535/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-02-20
Bylos Nr.: I-1372-535/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-33-3-00374-2017-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas: S. A.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

1.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
3.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-1372-535/2018Proceso Nr. 2-33-3-00374-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.6.7, 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 20d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjai S. A., jos atstovams Mariui Griciui, A. A., atsakovės atstovei Ritai Latakienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. A. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja patikslintu skundu prašė teismo: priteisti iš atsakovo Nacionalinė žemės tarnybos prie ŽŪM 2645Eur žalos atlyginimo už nusavintą mišką bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos, pradedant nuo skundo padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 2000Eur neturtinės žalos atlyginimui ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde nurodo, kad jai nuo 1995-05-30, atlikus preliminarinius matavimus, suformuotas ir asmeninės nuosavybės teise priklauso 3,06 ha miško sklypas, kad.Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuo jos sklypo atžymėtos ribos, rytų pusėn 1996m. birželio mėn., buvo paženklintas ir preliminariai atmatuotas gretimas, savininko A. V. kad. Nr.(duomenys neskelbtini) sklypas. 2011m. įteisinant šio sklypo kadastrinius matavimus, dėl minėtos bendros sklypų ribos perkėlimo Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus (toliau NŽT) įsakymu Nr.36Vį-(14.36.2)-834, jos valdomo sklypo plotas buvo sumažintas. Šį įsakymą apskundė 2012-01-13 Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Administracinėje byloje Nr A(492)-44/2013 pirmos instancijos teismas 2012-10-12 sprendimu atmetė pareiškėjos skundą. Nesutikdama su pirmos instancijos sprendimu jį apskundė LVAT, kuris 2013-04-24 nutartimi paliko pirmos instancijos sprendimą nepakeistą.2016-01-06 Plungės apylinkės teismas nutartimi, pagal gretimo sklypo (kad. Nr.(duomenys neskelbtini)) savininko A.A. ieškinį civilinėje byloje Nr.e2- 160-514/2016, patikslino pareiškėjos sklypo ribas pietinėje ir vakarinėje pusėje.2016-02-03 UAB „Geolandas" atliko mano sklypo pakartotinus kadastrinius matavimus ir nustatė ploto trūkumą. Neginčijamai pasitvirtinus juridinio ploto trūkumui, prašymu 2016-04-22 kreipėsi į LVAT dėl proceso atnaujinimo, LVAT 2016-09-07 nutartimi pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą atmetė. Pareiškimu 2016-11-23 kreipėsi į NŽT prie ŽŪM dėl pažeistų savininkės nuosavybės teisių esant juridinio ploto skirtumui. 2017-02-03 gautas NŽT prie ŽŪM atsakymas siūlo ginčą nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka .Pareiškėja nurodo, kad CK 4.93 str. 2 d. 1 p. numato, kad niekas neturi teisės paimti savininko nuosavybę prievarta. Preliminarinių matavimų metu buvo nužymėtas ne mažesnis plotas kaip 3,06ha. Šį faktą patvirtina atmatuoto sklypo parametrai bei jo dydžiu parengtas 2006 m miškotvarkos projektas. Pareiškėjai kaip šio sklypo savininkei, suteikta teisė reikalauti, kad valstybinės institucijos, pareigūnai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys nepažeistų jos nuosavybės teisių, nekliudytų jomis naudotis ir jas įgyvendinti. Nuo 2010-09-07 priverstinio riboženklių perkėlimo, kuris atliktas jai nežinant, iki šiol ji priversta naudotis daugiau kaip pusės ha mažesniu miško plotu negu registruotas nekilnojamo turto registre, nes savo įsakymu NŽT skyriaus įteisino dalį jos valdyto miško perleidimą kitam asmeniui be jos sutikimo. Gretimo A. V. sklypo kadastro duomenų įregistravimą NZT įformino remdamiesi dokumentais su prieštaraujančiomis išvadomis. Dokumentuose neatitinka NŽT prie ŽŪM direktoriaus 2009-09-03 įsakymu Nr.lP-98 patvirtintų „Dėl nekilnojamo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių" nuostatų ir sukūrė sąlygas kadastro bylą įforminti fiktyvių duomenų pagrindu. Vienas ribų paženklinimo aktas dviguba data sukurtas dviejų skirtingų padėčių sklypų ribai parodyti. Tas pats aktas negali atžymėti esamos ir perkeltų sklypo ribų tuo pačiu momentu, nes kai keičiasi jų ilgiai keičiasi ir ribos vietos. Vien kitos datos užrašymas dokumentui nesuteikė jam daugiau informacinės svarbos, todėl jis kaip pagrindas, teisine prasme, negalėjo galioti pakeisto sklypo ribų paženklinimui-parodymui. Pirmoji data ir kviestinių parašai patvirtina faktą (esantys nurodyti riboženklių Nr.), kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas surašytas iki kadastrinių matavimų ribų koregavimo ir kad keičiamos matuojamo sklypo preliminariniais matavimais sustatytų riboženklių vietos, antros datos jo koregavimą nebuvau kviesta. NŽT prie ŽŪM pavedimo Nr.lPAV-(1.8)-87 teiginys, kad kadastrinių matavimų metu trumpėjant kraštinėms 4,44m, 30,23m,63,67m ir vienai ilgėjant 7,8m plotas lieka nepakitęs netik prieštarauja geometrijos pagrindams, logikai, bet iškreipia faktą apie esamą ploto „trūkumą". Šio rašto penktoje pastraipoje konstatuojama, kad žemės sklypo ribų ilgiai, atlikus kadastrinius matavimus, ženkliai skiriasi nuo laikinajame žemės sklypo plane nurodytų ribų ilgių.Anksčiau minėtas žymus ribų pokytis NŽT kameralinio patikrinimo aktuose nuo projektinio pateikiamas klaidingai, kaip „Teisingai" duomenys. Viename iš jų 2011-04-14 Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktas vienoje lentelės dalyje tvirtinama, kad užpildytas teisingai- šalia pastabose priešingai. Tuo tarpu po mėnesio antrasis kameralinio patikrinimo aktas 2011-05-09 Nr. (duomenys neskelbtini) tą patį paženklinimo aktą su dviguba data vertina „Teisingai" ir bylą skaito derintina. Jų užpildymas žinomai neteisingais vertinimais yra dokumento klastojimas, kurio pagrindu buvo išvengta, įsakymu Nr. 1P-98 įteisintose taisyklėse, kadastrinių duomenų patikrinimo vietoje. Pareiškėja nurodo, kad tikrovę iškreipiančios išvados priimtos 2012-03-28 akte Nr.36 MS- 29. Jame komisija, vertindama projektinę 350m ilgio bendrą ribą (kuri sutrumpėjusi 63,67m, konstatuoja, kad jos interesai nepažeisti. Tai padaroma, išmatavus visai kitą pareiškėjos sklypo kraštinę (ilgis 55m), neturinčia nieko bendro su savininko A. V. kad. Nr.(duomenys neskelbtini) tikslinamo sklypo bendra riba. Asmenys, surašiusieji patikrinimo vietoje „aktą- klastotę", bendrais interesais ir tiesiogiai susiję su NŽT. Kadastrinių matavimų pagrindu nustatytos ribos, neatitinka pirminiais dokumentais nustatytas ribas, kadastro žemėlapyje esančius duomenis. LAT 2010-11-15, nutartis civilinėje byloje A.V. v. P.V., bylos Nr.3K-3-453/2010 teigia: „Žemės sklypų ribos išsidėstymas gali būti keičiamas, kaip ir žemės sklypų konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažinamas ar padidinamas) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nustatytas nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtinančiuose dokumentuose ". Pareiškėjos sklypas iš šiaurinės pusės apribotas Orės upeliu, iš rytų A. V. sklypu, iš kitų dviejų pusių A. A. nuosavybe. Kadangi aplinkinių sklypų ribos įteisintos teismų nutarimais, tai atliekant kadastrinius matavimus riboženklių padėtys ir likęs tarp jų pareiškėjos plotas keistis nebegali. 2016-02-03 matavimų pirminėje stadijoje konstatuojama, kad iki nuosavybes dokumentuose deklaruojamo ploto, randamas 0,5065 ha trūkumas, viršijantis didžiausią leidžiamą normatyvinę 0,12ha paklaidą. NŽT prie ŽŪM savo rašte šį trūkumą motyvuoja Plungės apylinkės teismo klaidinga nutartimi, kurios, žinodama nuo 2016-02-04, neskundė. Pareiškėja nurodė, kad nuosavybės teise valdomo miško preliminarinių matavimų ir dabartinių plotų skirtumas - gretimo sklypo kadastrinių matavimų neteisėto įteisinimo pasekmė. Nors savo interesus gynė administraciniuose teismuose, jos pareikštas pagrindinis reikalavimas - miško ploto trūkumas, jų nutartyse neminimas ir nesprendžiamas nors ABTĮ 86str. 3p. tai juos įpareigojo. Todėl kreipiasi į teismą CK 4.93 straipsnio, 2 punkto pagrindu dėl asmenine nuosavybės teise valdomo miško paėmimo prieš jos valią.

Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo skirtumą, neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Šiuo atveju akivaizdžia yra viršytos paklaidos ribos ir atsakovė tai patvirtina rašytiniuose dokumentuose. Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau - Taisyklės). Taisyklės reglamentuoja kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimą, tikslinimo bei apdorojimo tvarką. Matavimai turėjo būti atliekami esamų riboženklių taškuose, tačiau riboženkliai buvo perkelti, suformuota nauja žemės sklypo riba ir matavimai atlikti jau pagal naują ribą, ko nebuvo galima daryti. Dėl netinkamų atsakovės darbuotojų veiksmų pareiškėja patyrė žalą, nes neteko 0,5065 ha ploto miško, neteko galimų pajamų, patyrė nepagrįstų išlaidų. Pagal pateiktą 2017- 06 -12 Valstybinės miškų tarnybos pažymą yra matyti, kad jos 3.06 ha plote esančių medynų bendra vertė yra 13567,11 eurų. vadinasi, vien tik medynų vertė 0,5065 ha plote sudaro 2245 Eur. Atlikusi miškotvarkos projektą 3.06 ha ploto žemės sklypui, bei kadastrinių matavimų atlikimui, pareiškėja patyrė 400 Eur išlaidų. Šiai dienai patyrė ne mažiau kaip 2645 Eur žalos, kurią privalo atlyginti atsakovė. LR CK 6.250 str. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį dar vienas iš neturtines žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Dėl ilgai besitęsiančių teisminių ginčų ir ginčų su atsakove, jai pablogėjo sveikata, slegia nervinė įtampa, kamuoja nemiga, jaučia moralini diskomfortą dėl to, kad negali tinkamai disponuoti savo turtu. Neturtinę žalą pareiškėja vertina 2000Eur.

Šalies argumentai

Atsakovė - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos - su patikslintu skundu nesutinka , prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 3,0600 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, paženklintas 1995-05-30, kadastro duomenys nustatyti 1995-06-19. Atsakovė nurodė, kad pareiškėja teismui jokių dokumentų, susijusių su kadastrinių matavimų atlikimu, nepateikia. Pareiškėja taip pat nurodo, kad jai priklausančio Žemės sklypo plotas sumažėjo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-834 „Dėl žemės sklypų ribų ir kadastro duomenų patikslinimo“ (toliau - ir Įsakymas), kuriuo buvo patikslinti gretimo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. Atsakovė nurodo, kad A. V. atliktų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų teisingumo klausimas buvo nagrinėjamas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme pagal pareiškėjos S. A. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai ir A. V.. Teismui pateiktame skunde buvo prašoma panaikinti Įsakymą, kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012-10-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-241/243/2012, nustatė, kad „A. V. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančias teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, naudojant pirminius žemės sklypo suformavimo duomenis bei dokumentus“. Teismo sprendime nurodyta, kad Įsakymas, kuriuo patikslinti A. V. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, yra teisingas ir pagrįstas. LVAT teisėjų kolegija, išnagrinėjusi S. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 -10-12 sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-241/243/2012 panaikinimo, pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir 2013-04-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-44/2013 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-10-12 sprendimą paliko nepakeistą.

Pažymėjo, kad atsižvelgiant į LR žemės ūkio ministerijos 2014-10-21 raštą Nr. 3IN-A-1621-1197 „Dėl A. A. pareiškimo nagrinėjimo“, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-431 „Dėl komisijos žemės sklypų riboms patikrinti sudarymo“ buvo sudaryta komisija (toliau - Komisija) dėl A. A., kuris yra pareiškėjai priklausančio gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., savininkas, 2014-09-22 pareiškime nurodytos informacijos patikrinimo vietovėje. Komisija, atlikusi tyrimą, patikrinusi A. A. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Žemės sklypo ribas vietovėje, 2015-01-09 parengė išvadą Nr. lLS-(10.5.)-6 „Dėl A. A. pareiškime nurodytų aplinkybių, susijusių su žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribomis“. Komisijos išvadoje nurodyta, kad Komisija 2014-12-01 patikrinimo vietoje metu, panaudojant matavimo prietaisą TOPCON „GRS-1“ bei fotoaparatą Samsung SM-N9005, nustatė, kad riboženkliais paženklintos A. A. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos neatitinka AB „Hidroprojektas“ projekto autorės R. P. paženklintų ir 2001-04-17 parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane M 1:10000 bei žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) lauko matavimų brėžinyje (abrise) nurodytų šio žemės sklypo ribų, t. y. rytinė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba (bendra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Žemės sklypo riba) pagal teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Žemės sklypo planuose M 1:10 000 bei abrisuose nurodytas ribas turi būti sutapatinta su Žemės sklype esančio šlaito apačia.Nacionalinės žemės tarnybos 2015-01-30 rašte Nr. 1SS-173-(l 0.5), adresuotame A. A., buvo nurodyta, kad R. K. gamybinės komercinės įmonės matininkas R. K. turi pakartotinai atlikti A. A. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ženklinimo procedūras, vadovaudamasis teritorijų planavimo dokumentu, šio žemės sklypo planu M 1:10000 ir lauko matavimų brėžiniu (abrisu).

Matininkas R. K. yra informavęs Nacionalinę žemės tarnybą, kad negali atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų darbų pagal A. A. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijų planavimo dokumento sprendinius, kadangi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas A. A. nesutinka tikslinti šio žemės sklypo ribų vietovėje. UAB „Geolandas“ 2016 m. vasario 3 d. teikimu Nr. 169 dėl kadastriniais matavimais matuojamo Žemės sklypo ploto skirtumo, viršijančio maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą, ir žemės sklypo konfigūracijos pakeitimo kartu pateikė ir Plungės rajono apylinkės teismo 2016-01-06 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-160-514/2016, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp S. A. ir A. A. (toliau - Taikos sutartis). Pagal šią Taikos sutartį teismas nustatė bendrą A. A. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Žemės sklypo ribą, kuri UAB „Geolandas“ 2016-01-04 parengtame plane „Sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) bendros ribos (savininkų sutarimu) planas“ (toliau - Planas) pažymėta ribos posūkio taškais Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7. Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo įtraukta į civilinės bylos Nr. e2-160- 514/2016 nagrinėjimą teisme, nedalyvavo teismo posėdžiuose ir apie ginčo nagrinėjimą teisme jai nebuvo žinoma. Pagal Plane nurodytą informaciją, rytinėje dalyje į A. A. žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka miškas bei šlaitas. Plungės rajono savivaldybės Varkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Telšių apskrities viršininko 2000 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 2055 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo laisvame žemės fonde patvirtinimo Varkalių kadastro vietovėje Plungės rajono savivaldybėje“, kuriame buvo suprojektuotos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, Žemės sklypo plane M 1:10 000 bei lauko matavimų brėžinyje (abrise) nurodyta, kad bendra šių žemės sklypų riba sutampa su Žemės sklype esančio miško pakraščiu nuo šlaito apačios iki A. A. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančios kūdros. Taikos sutartimi nustatyta bendra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Žemės sklypo riba neatitinka šių žemės sklypų teritorijų planavimo dokumento sprendinių. Šios aplinkybės teismas, patvirtindamas Taikos sutartį, neįvertino. Pagal Plane nurodytą informaciją A. A. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra 10,0432 ha (0,5360 ha + 5,0917 ha + 4,4155 ha), o pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. 68/22581) duomenis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra 8,75 ha. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas Plane nenurodytas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai), 21 punkte nurodyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida gali būti 0,08 V 8,75 ha = ± 0,2366 ha. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida gali būti 0,09 V 3,06 ha = ± 0,1574 ha. Taikos sutartimi nustačius bendrą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Žemės sklypo ribą, A. A. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas padidėjo 1,2932 ha ir viršijo maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą. UAB „Geolandas“ matininko R. K. 2016-03-14 parengtame situacijos brėžinyje M 1:2000 (toliau - Situacijos brėžinys) nurodyta, kad Žemės sklypo plotas yra 2,5535 ha, t. y. Žemės sklypo plotas sumažėja 0,5065 ha ir viršija maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą. Pagal Situacijos brėžinyje nurodytą informaciją Žemės sklypo rytinė riba sutampa su A. V. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarine riba, nustatyta pagal UAB „Viriga“ matininko V. B. 2011 m. sausio mėn. atliktus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Žemės sklypo vakarinė riba nustatyta pagal Taikos sutartimi patvirtintas Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates, nurodytas Plane. Pažymėtina, kad Situacijos brėžinyje nurodytos Žemės sklypo pietrytinės ribos, pažymėtos ribos posūkio taškais Nr. 23-24-25, konfigūracija neatitinka Žemės sklypo lauko matavimų brėžinyje (abrise) bei laikiname Žemės sklypo plane M 1:10 000, parengtame A. P., nurodytos konfigūracijos.

LVAT 2013-04-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-44/2013 konstatavo, kad Įsakymas, kuriuo patikslinti A. V. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, yra teisėtas ir pagrįstas. LVAT 2016 -09-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016 atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo minėtoje administracinėje byloje Nr. A492-44/2013. Šioje LVAT nutartyje nurodyta, kad ta aplinkybė, jog S. A. nuosavybės teise priklausančiam Žemės sklypui trūksta ploto, nelaikytina esmine ir galinčia pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadą dėl ginčo išsprendimo. Atsakovė pažymėjo, kad A. V. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai yra atlikti pagal teritorijų planavimo dokumento sprendinius, t. y. pagal laikiname žemės sklypo plane M 1:10 000, parengtame 1996 m. rugpjūčio mėn. inžinierės R. P., nurodytas žemės sklypo ribas, ir yra teisingi. Atsakovės nuomone, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ploto trūkumas susidarė dėl jos ir A. A. bendru sutarimu Taikos sutartimi nustatytos bendros žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Žemės sklypo ribos. Taikos sutartimi nustatyta bendra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Žemės sklypo riba neatitinka minėtų žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Pareiškėja, prašydama žalos atlyginimo, vadovaujantis CK 4.93 str. 2 d. 1 p. nepateikia jokių duomenų, įrodančių, jog atsakovė būtų paėmusi iš ieškovės nuosavybę prievarta. Priešingai, Telšių apskrities valdytojo administracijos 1995 -06-29 įsakymu Nr. 165 „Dėl miškų sklypų suteikimo, kompensuojant už valstybės išperkamą žemę“ S. A. už 4,50 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini), kompensuota mišku, suteikiant neatlygintinai 3,06 ha miško plotą, esantį (duomenys neskelbtini).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis), ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybės institucijų civilinė atsakomybė be kaltės, todėl valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas yra įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatyme draudžiamų veiksmų atlikimas. Neveikimas yra tada, kai valdžios institucijos tarnautojui, pareigūnui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, tačiau jis tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų pagrindu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (LAT 2014-03-07 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3- 78/2014). Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: ieškovo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos ieškovui padarymo faktą ir priežastinį ryšį taip valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė atsakomybė. Iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji savo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo kildina iš Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-834 „Dėl žemės sklypų ribų ir kadastro duomenų patikslinimo“, kuriuo buvo patikslinti gretimo A. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-10-12 sprendime administracinėje byloje Nr. 1-241-243/2012 nurodyta, kad Įsakymas, kuriuo patikslinti A. V. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, yra teisėtas ir pagrįstas. LVAT, nagrinėdamas S. A. apeliacinį skundą, 2013-04-24 nutartimi byloje Nr. A(492) - 44/2013 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nagrinėjamu atveju nėra valstybės institucijos - Nacionalinės žemės tarnybos - darbuotojų neteisėtų veiksmų, dėl ko jai negali kilti ir pareigos atlyginti ieškovės neva patirtą žalą. LVAT 2016-09-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. P-61 -552/2016 atmetęs pareiškėjos S. A. prašymą atnaujinti procesą minėtoje byloje, nustatė, kad S. A. nurodoma „aplinkybė dėl sklypo ploto trūkumo nustatymo nelaikytina esmine ir galinčia pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadą dėl ginčo išsprendimo“. Atsakovės nuomone, pareiškėja neįrodė Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų neteisėtų veiksmų, bet taip pat nenurodė ir priežastinio ryšio tarp nurodytos žalos ir Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų veiksmų, todėl darytina išvada, kad jos reikalavimas priteisti 2645Eur žalai atlyginti yra nepagrįstas.Pareiškėja, vadovaudamasi CK 6.250 str., taip pat prašo priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos 2000 Eur neturtinės žalos. CK 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai įgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio momentinė. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų dėl jos sveikatos būklės pablogėjimo bei neįrodė priežastinio ryšio buvimo fakto taip jos sveikatos būklės pablogėjimo ir Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų veiksmų. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, dėl ko Nacionalinei žemės tarnybai negali atsirasti pareigos atlyginti pareiškėjai nei turtinės, nei neturtinės žalos. Atsakovė prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė patikslintą skundą, prašė jį pilnai patenkinti. Atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 2645Eur žalos atlyginimą už nusavintą mišką , procesines 5 proc. dydžio metines palūkanas bei 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 3,06ha žemės sklypas (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) , esantis (duomenys neskelbtini).Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, paženklintas 1995-05-30, kadastro duomenys nustatyti 1995-06-19 (b.l.50-NTR CDB išrašas). 2011-09-29 NŽT Plungės ir Rietavo skyrius įsakymu Nr.36VĮ-(14.36.2.)-834 „Dėl žemės sklypų ribų ir kadastro duomenų patikslinimo“, patikslino gretimo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis (b.l.50a- įsakymas). Šį Įsakymą pareiškėja ginčijo teisme, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012-10-12 sprendimu administracinėje byloje Nr.I-241/243/20012 nustatė, kad „A. V. žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančias teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, naudojant pirminius žemės sklypo suformavimo duomenis bei dokumentus“. Šiame teismo sprendime nurodyta, kad Įsakymas , kuriuo patikslinti A. V. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys yra teisėtas ir pagrįstas (b.l.55-58). LVAT 2013-04-24 nutartimi administracinėje byloje Nr.A(492)-44/2013 Klaipėdos administracinio teismo 2012-10-12 sprendimą paliko nepakeistą (b.l.59-63). Nutartyje buvo konstatuota, kad Įsakymu patikslinti ginčo sklypo kadastro duomenys atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenis, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapių fragmentus, žemėtvarkos projektą, ortofotografinius žemėlapius, žemės sklypų planus. Nutartyje teismas nurodė, kad ginčijamu Įsakymu patikslinti kadastro duomenys nėra pažeidžiantys pareiškėjos teisėtus interesus. LR teismų įstatymo 9str.1d. nurodyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valdžios institucijoms , pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos respublikos teritorijoje. Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, kad dėl Įsakymo, kurį priėmė atsakovas jos valdomo sklypo plotas buvo sumažintas. Jau minėti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-10-12 sprendimas bei 2013-04-24 LVAT nutartis šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes paneigia. 2016-01-06 Plungės apylinkės teismas nutartimi (b.l.64) patvirtino A. A. ir S. A. taikos sutartį civilinėje byloje Nr.e2-160-514/2016, patikslindamas pareiškėjos sklypo ribas pietinėje ir vakarinėje pusėje. Atsakovas nebuvo įtrauktas į šios civilinės bylos nagrinėjimą teisme, jam nebuvo žinoma apie šį ginčą . Taikos sutartimi nustatyta bendra žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) ir ginčo žemės sklypo riba neatitinka šių žemės sklypų teritorijų planavimo dokumento sprendinių. Ši aplinkybė, teismo, patvirtinusio taikos sutartį , nebuvo įvertinta. Pagal Plane nurodytą informaciją A. A. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) plotas yra 10,0432ha, o pagal NTR CDB išrašo duomenis šio žemės sklypo plotas yra 8,75ha. Pareiškėjos Žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) plotas Plane nenurodytas. Sutiktina su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, jog Taikos sutartimi nustačius bendrą žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) ir Žemės sklypo ribą , A. A. žemės sklypo plotas padidėjo 1,2932ha ir viršijo maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą (LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr.534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21p.). UAB ‚Geolandas“ matininko R. K. 2016-03-14 parengtame situacijos brėžinyje M 1:2000 nurodyta, kad Žemės sklypo plotas yra 2,5535 ha, t.y. Žemės sklypo plotas sumažėja 0,5065 ha ir viršija maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą. Šias aplinkybes atsakovas nurodė pareiškėjai 2017-02-03 raštu Nr.ISS-311-(10.5) (b.l.85-87). A. V. žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai yra atlikti pagal teritorijų planavimo dokumento sprendinius t.y. pagal laikiname žemės sklypo plane M 1:10 000, parengtame 1996 08mėn. inžinierės R. P., nurodytas žemės sklypo ribas, ir yra teisingi. LVAT 2013-04-24 nutartyje administracinėje byloje Nr.A(492)-44/2013 konstatavo, kad Įsakymas, kuriuo patikslinti A. V. žemės sklypo kadastro duomenys , yra teisėtas ir pagrįstas. LVAT 2016-09-07 nutartimi administracinėje byloje Nr.P-61-552/2016 atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr.A(492)-44/2013, nurodydamas be kita ko, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam Žemės sklypui trūksta ploto, nelaikytina esmine ir galinčia pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadą dėl ginčo išsprendimo (b.l.110-112-nutartis). Pareiškėjai priklausančio žemės sklypo trūkumas susidarė dėl jos ir A. A. bendru susitarimu taikos sutartimi nustatytos bendros žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjos žemės sklypo ribos , nes ji neatitinka minėtų žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių. Pareiškėja prašo priteisti jai iš atsakovės 2645Eur žalai atlyginti . Šią sumą sudaro : 2245Eur už nusavintą mišką , nes dėl netinkamų atsakovės darbuotojų veiksmų ji patyrė žalą, nes neteko 0,5065 ha ploto miško, neteko galimų pajamų , patyrė nepagrįstų išlaidų. Pagal pateiktą 2017-06-12 Valstybinės miškų tarnybos pažymą (b.l.81), jos 3,06ha plote medynų bendra vertė yra 13567,11 Eur, vien tik medynų vertė 0,5065ha plote sudaro 2245Eur. Be to , pareiškėja, atlikusi miškotvarkos projektą 3,06ha ploto žemės sklypui bei kadastrinių matavimų atlikimui, patyrė 400 Eur išlaidų. Pareiškėja prašo priteisti jai iš atsakovės 2645Eur žalai atlyginti bei 5 rpoc. Dydžio metinių palūkanų nuo šios sumos, nuo skundo padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo . Kartu pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodydama, jog patyrė ne tik turtinę , bet ir neturtinę žalą dėl atsakovės kaltės. Jai pablogėjo sveikata, slegia nervinė įtampa, ji jaučia moralinį diskomfortą.

Teismas, vertindamas visus įrodymus, daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja, prašydama žalos atlyginimo, vadovaujasi CK4.93str.2d.1p., tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė paėmė iš pareiškėjos nuosavybė prievarta. Pareiškėja neįrodė neteisėtų atsakovės darbuotojų veiksmų. Teisė į žalos , padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, t.y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (CK6.271str.4d.) ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Reikalavimas dėl žalos ( tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, pagrįstas CK6.271str. nuostatomis, tenkinamas gali būti tik tuomet, kai nustatoma civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visuma: atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), žalos pareiškėjai padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp valdžios institucijos (atsakovės) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271str. nekyla turtinė atsakomybė. Kaip jau nurodyta , pareiškėja savo patikslintus reikalavimus kildina iš atsakovės 2011-09-29 Įsakymo , tačiau šis Įsakymas , kuriuo patikslinti A. V. priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys yra teisėtas ir pagrįstas, tai konstatuota Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-10-12 sprendimu bei LVAT 2013-04-24 nutartimi. Teismas daro išvadą, kad nesant atsakovės – NŽT- darbuotojų neteisėtų veiksmų , nėra pagrindo atlyginti pareiškėjai jos patirtos žalos. Kadangi nėra įrodymų dėl atsakovės neteisėtų veiksmų , nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytos žalos ir atsakovės darbuotojų veiksmų. Nėra teisinio pagrindo pareiškėjai iš atsakovės priteisti 2645Eur turtinei žalai atlyginti. Atmetus šį reikalavimą, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK6.210str.1d.). Pareiškėja nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 2000Eur neturtinei žalai atlyginti (CK6.250str.1d.). CK6.250str.1d. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jos sveikatos būklė pablogėjo dėl atsakovės darbuotojų veiksmų bei neįrodė priežastinio ryšio buvimo fakto tarp jos sveikatos ir atsakovės darbuotojų veiksmų. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės darbuotojų neteisėtus veiksmus pareiškėjos atžvilgiu, atsakovei negali atsirasti pareigos atlyginti pareiškėjai neturtinę bei turtinę žalą. Skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88str.1p.). Atmetus skundą, pareiškėjai jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40str.1d.). Kadangi pareiškėja, paduodama ieškinį bendrosios kompetencijos teismui sumokėjo 201Eur žyminio mokesčio (b.l.120), tačiau byla 2017-12-20 Specialiosios teisėjų kolegijos buvo perduota nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjai , kadangi pagal ABTĮ 36str.1d.10p. žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl žalos atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK6.271str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos S. A. skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Grąžinti pareiškėjai S. A. (a.k(duomenys neskelbtini) 201Eur žyminio mokesčio, pavedant VMI.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič