Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. A. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje dėl žemės sklypo savininko teisių gynimo, suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės S. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, dėl žemės sklypo savininko teisių gynimo, prievarta paimtos miško dalies vertės atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Nutartyje nurodyta, jog ieškinys paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles ir ieškovė su ieškiniu turi kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė S. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti 3 000,00 Eur žalos atlyginimą už nusavintą mišką; priteisti 1 300,00 Eur žalos atlyginimą dėl negautų pajamų; priteisti 400,00 Eur žalos atlyginimą dėl miško projektavimo ir kadastrinių matavimų; priteisti 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.Lietuvos Respublikos įstatymai numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso 5 str.). Teismas tokias teises gina Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Tačiau kokį konkretų savo teisių gynimo būdą pasirinkti, sprendžia pats į teismą besikreipiantis asmuo, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Toks ieškovo pasirinkimas ir apsisprendimas suformuluojamas ir išreiškiamas rašytiniame dokumente – ieškinyje, kaip pagrindas ir dalykas (CPK 135 str. 1 d.). Ieškinio dalykas yra materialusis teisinis reikalavimas ir ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas, o pagrindas – aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, todėl būtent šis asmuo ieškinyje, kaip vientisame šalies procesiniame rašytiniame dokumente, turi pareigą tiksliai suformuluoti minėtus ieškinio elementus, nes taip yra užtikrinamas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, apibrėžiamos bylos teisminio nagrinėjimo ribos ir sudaromas pagrindas atsakovui gintis nuo pareikštų reikalavimų ir ieškovo pasirinktu bei įstatymo nustatytu būdu apginti pažeistas teises. Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; kt.).Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su ieškovės pateiktu ieškiniu, taip pat atskirajame skunde išdėstytomis aplinkybėmis vertina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pirmiausia turėjo pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinį, kad faktinės aplinkybės būtų nurodytos aiškiai ir suprantamai. Prašant priteisti žalos atlyginimą, turi būti nurodyta, dėl kieno ir konkrečiai kokių neteisėtų veiksmų ji kilo, teismas taip pat turėjo nurodyti pateikti įrodymus, pagrindžiančius tiek prašomos priteisti turtinės, tiek neturtinės žalos dydį ir tik ieškovei tinkamai išdėsčius faktines ieškinio aplinkybes ir suformulavus ieškinio reikalavimą, spręsti ieškinio priėmimo ir jo teismingumo klausimą.Kadangi pirmosios instancijos teismas savo nutartyje nurodo, jog ieškinys paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylų priskirtinumo teismams institutas padeda nustatyti, kurio teismo kompetencija yra nagrinėti ginčą, t. y. rūšinio teismingumo taisyklės, kuriose, atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių prigimtį, nurodyta teismo jurisdikcija išspręsti ginčą. Pagal ABTĮ 21 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2012).Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje yra pažymėjusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudamos šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybės atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį Nr. T-119/2013, priimtą byloje Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincija v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., 2010 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija).Pažymėtina, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Ginčai dėl žalos atlyginimo siekiant apginti savo, kaip turto savininkės, pažeistas teises yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). LR Žemės įstatymo 44 str. 3 d. numato, kad žemės savininkas ar kitas naudotojas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės ar savivaldybės institucijos veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą, atlyginimo turi teisę kreiptis į instituciją, priėmusią sprendimą patvirtinti žemėtvarkos planavimo dokumentą, arba reikalauti atlyginti žalą teismo tvarka. Į instituciją, priėmusią sprendimą patvirtinti žemėtvarkos planavimo dokumentą, asmuo turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šis asmuo sužinojo apie žalos atsiradimą. Jeigu ieškinio reikalavimas keliamas viešojo administravimo subjektui būtina vertinti ar teisiniai santykiai, susiklostę tarp ieškovės ir atsakovo, yra reguliuojami viešosios teisės normomis, ar viešojo administravimo subjektas šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba priimdama sprendimus dėl kurių kaip teigia ieškovė jai atsirado žala, įgyvendino savo kaip civilinių teisinių santykių subjekto funkcijas, tada ginčas turėtų būti teismingas bendrosios kompetencijos teismui, nes ginčai dėl žalos dydžio ir atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka sprendžiami teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik ieškovei tinkamai suformulavus savo ieškinio reikalavimus, išdėsčius faktines aplinkybes, bus galima galutinai spręsti klausimą dėl bylos teismingumo.Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017-03-06 nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas gražintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

Panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.