Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės ir nuteistojo V. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-14 nuosprendžio, kuriuo:

V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 242 straipsnį ir nuteistas 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

V. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš Poznokienės namo) ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2018-08-14.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2018-06-17 iki 2018-08-13.

V. K. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl L. V. automobilio vagystės), nes neįrodyta, kad V. K. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 str. 5 d. 2 p.).

V. K. kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad jis 2017-03-02 būdamas nuteistas Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų, arešto bausmę atliekant areštinėje ir 2017-03-09 būdamas pasirašytinai supažindintas su minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu, įteikiant jam šio baudžiamojo įsakymo kopiją, 2017-03-21 minėtam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, būdamas nesuimtas, išvyko iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kaimo ir pasislėpė, tokiu būdu vengdamas atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 242 straipsnyje.

Be to, V. K. nuteistas už tai, kad jis 2017-04-01, apie 16 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įsibrauti į A. P. gyvenamąją patalpą ir pagrobti iš ten svetimą turtą, todėl nurodydamas A. P. tuo tikslu specialiai išgalvotą priežastį – paprašydamas jos duoti atsigerti vandens, bei panaudojęs tokią apgaulę A. P. atžvilgiu, neteisėtai pateko (įsibrovė) į A. P. gyvenamąjį namą, iš kur slapta pagrobė kambaryje padėtoje rankinėje buvusią A. P. priklausančią bevertę odinę piniginę su joje esančiais 230 eurų, padarydamas nukentėjusiajai A. P. bendrą 230 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

V. K. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. balandžio mėnesio iš 12 į 13 dienos naktį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), L. V. gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, slapta pagrobė L. V. striukėje buvusius 20 eurų ir kambaryje buvusį bevertį automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, iš minėto gyvenamojo namo kiemo slapta pagrobė L. V. priklausantį automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendros 500 eurų vertės, su jame buvusiais vyrišku sidabriniu žiedu 20 eurų vertės, ritiniu guminės žarnos (apie 30-40 metrų ilgio) 28 eurų vertės bei automobilio remontui skirtų įrankių (raktų) rinkiniu 80 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajam L. V. bendrą 648 eurų vertės turtinę žalą. Šiais savo veiksmais jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė R. Šauklienė prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-14 nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo V. K. atžvilgiu ir pripažinti jį kaltu pagal BK 242 straipsnį ir nuteisti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš P. namo) ir nuteisti 1 (vienerių ) metų laisvės atėmimo bausme; pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl L. V. automobilio ir daiktų vagystės) ir nuteisti 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Teismo posėdyje prokuroras prašė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės R. Šauklienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pripažinti V. K. kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl L. V. automobilio ir daiktų vagystės, tačiau iš kaltinimo pašalinti aplinkybes, kad V. K. pagrobė L. V. striukėje buvusius 20 eurų ir L. V. automobilyje buvusį vyrišką sidabrinį žiedą 20 eurų vertės, nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis V. K. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės R. Šauklienės apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis L. V. klausimą dėl apeliacinių skundų paliko spręsti teismui.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės R. Šauklienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-14 nuosprendžio dalis dėl V. K. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl L. V. automobilio vagystės) naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas, apkaltinamasis, nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl nuteistojo V. K. apeliacinio skundo

Iš nuteistojo V. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės, mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 242 straipsnyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš A. P. namo). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Pažymėtina, kad nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-14 nuosprendį, konstatuoja, jog šių reikalavimų pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. K. kaltu pagal BK 242 straipsnį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. P. namo), nepažeidė.

BK 242 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę ar sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą. Šio straipsnio dispozicijoje išdėstytos dvi nusikalstamos veikos sudėtys: (1) Tas, kas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba (2) būdamas laikinai išleistas iš areštinės arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332/2007). BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Nagrinėjamu atveju V. K. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už tai, kad jis 2017-03-02 būdamas nuteistas Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų, arešto bausmę atliekant areštinėje, būdamas nesuimtas, vengė atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą arešto bausmę. Be to, V. K. nuteistas už tai, kad jis, panaudojęs apgaulę A. P. atžvilgiu, neteisėtai pateko (įsibrovė) į jos gyvenamąjį namą, iš kur slapta pagrobė kambaryje padėtoje rankinėje buvusią A. P. priklausančią bevertę odinę piniginę su joje buvusiais 230 eurų.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas. Akivaizdu, kad teismas pripažino V. K. kaltu vengus atlikti paskirtą arešto bausmę ir pagrobus svetimą turtą įsibrovus į patalpą, t. y. padarius BK 242 straipsnyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus: paties nuteistojo V. K. parodymus (2 t. 160-164 b. l.), liudytojos G. B. parodymus (2 t. 161 b. l.), nukentėjusiosios A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. 19-21, 56, 57 b. l.), kurie, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą, 2017-04-01 įvykio vietos apžiūros protokole, 2017-04-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, 2017-05-23 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas aplinkybes (1 t. 22-24, 54, 55, 58, 59 b. l.), Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-03-02 teismo baudžiamąjį įsakymą (1 t. 118-120 b. l.), duomenis apie minėto teismo baudžiamojo įsakymo įteikimą nuteistajam V. K. (1 t. 122-124 b. l.), patvarkymą vykdyti įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo V. K. paskirta 60 parų arešto bausmė (1 t. 117 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinį pranešimą (1 t. 115 b. l.) ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo V. K. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais V. K. duotais parodymais ir apeliacinio skundo argumentais, kad jis nesislapstė ir nevengė atlikti jam paskirtos arešto bausmės, o dirbo, ir kad jis vagystės iš A. P. neįvykdė, nes tuo metu jis buvo su drauge jos namuose ir iš jų išvyko tik 2017-04-03 atgal į darbą pas ūkininką į (duomenys neskelbtini) rajoną, (duomenys neskelbtini) kaimą, ten gyveno ir dirbo. Kadangi minėtų V. K. nurodytų aplinkybių nepatvirtina byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visetas, teisėjų kolegija šias apelianto nurodytas aplinkybes vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo V. K. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 242 straipsnyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš A. P. namo), įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai nuteistojo V. K. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja.

Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis V. K. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 242 straipsnyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, požymius, todėl naikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-14 nuosprendį ir V. K. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam V. K. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė nesutinka su V. K. išteisinimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl L. V. automobilio vagystės), prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimą ir įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pritaria prokurorės apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-14 nuosprendžio dalis dėl V. K. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl L. V. automobilio vagystės) yra neteisėta ir nepagrįsta, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą, tarpusavio sąsają, tokiu būdu pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai esmingai įtakojo jo išvadą dėl V. K. dalyvavimo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl L. V. automobilio vagystės) neįrodytumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl L. V. automobilio vagystės), todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir V. K. atžvilgiu priimtinas naujas, apkaltinamasis, nuosprendis. Nors prokurorė apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-14 nuosprendį pakeisti ir V. K. pripažinti kaltu pagal BK 242 straipsnį ir nuteisti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme bei pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš P. namo) ir nuteisti 1 (vienerių ) metų laisvės atėmimo bausme, tačiau, kaip jau minėta, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. K. jau yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal šiuos BK straipsnius, todėl dar kartą V. K. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 242 straipsnį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš P. namo) nėra pagrindo.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015). Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, todėl sprendžiant apie tyčios buvimą būtina vadovautis jos apibūdinimu, pateiktu BK 15 straipsnyje. Taigi, teisiškai vertinant, ar buvo padaryta vagystė (svetimo turto pagrobimas), reikia nustatyti ne vien tik objektyviąsias aplinkybes, bet ir subjektyviąsias, t. y. tyčinę kaltės formą. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas padaromas tikslu jį pasisavinti, t. y. paversti savu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-517/2015).

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje V. K. teismui buvo perduotas kaltinant jį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2017 m. balandžio mėnesio iš 12 į 13 dienos naktį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), L. V. gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, slapta pagrobė L. V. striukėje buvusius 20 eurų ir kambaryje buvusį bevertį automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, iš minėto gyvenamojo namo kiemo slapta pagrobė L. V. priklausantį automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendros 500 eurų vertės, su jame buvusiais vyrišku sidabriniu žiedu 20 eurų vertės, ritiniu guminės žarnos (apie 30-40 metrų ilgio) 28 eurų vertės bei automobilio remontui skirtų įrankių (raktų) rinkiniu 80 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajam L. V. bendrą 648 eurų vertės turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu išteisindamas V. K. dėl šios nusikalstamos veikos, savo sprendimą pagrindė argumentais, kad byloje nesurinkti neginčijami įrodymai, patikimai patvirtinantys V. K. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, ir V. K. nepagrįstai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl L. V. automobilio vagystės) išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas grindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal teismų praktiką tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi vienodą įrodomąją vertę ir yra įrodinėjimo proceso elementai, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 1, 4 d.).

V. K. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl L. V. automobilio vagystės) kaltu neprisipažino (1 t. 164, 165 b. l.). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme V. K. taip pat kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis L. V. automobilio nevogė. 2017-04-08 jis buvo (duomenys neskelbtini) ir prie (duomenys neskelbtini) sutiko pažįstamą L. V., su juo vartojo alkoholinius gėrimus. Po to jis (V. K.) su L. V. automobiliu važinėjo (duomenys neskelbtini), jam L. V. davė automobilį vairuoti ir jis kelis kartus važiavo parvežti alkoholio. Vėliau jis (V. K.) vienas, leidus L. V., važiavo pirkti alkoholio, o kai grįžo rado L. V. duris užkabintas iš vidaus. Jis paliko automobilį L. V. kieme, spynelėje paliko užvedimo raktelį, o pats nuėjo pas buvusios žmonos mamą G. G., ten ir nakvojo, pas L. V. grįžęs nebuvo. Jis nežino, kas L. V. atlygino žalą, jis žalos neatlygino (2 t. 160-164 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors V. K. neprisipažino pagrobęs L. V. priklausantį automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais daiktais, tačiau tai, kad jis betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius, patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, vienas iš pagrindinių motyvų priimti išteisinamąjį nuosprendį V. K. atžvilgiu buvo tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo L. V. ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistojo V. K. duotus parodymus bei byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nukentėjusiojo L. V. parodymai nepatvirtina, kad L. V. automobilį pavogė būtent V. K., o byloje nustatytos aplinkybės nepaneigia V. K. versijos, kad jis automobilį paliko L. V. kieme. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

Nukentėjusysis L. V. ikiteisminio tyrimo metu 2017-04-13 parodė, kad 2017-04-12 jis visą dieną kartu su V. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Tiksliai nepamena, kuriuo laiku, tačiau jis davė vairuoti savo automobilį V. K., kad jie kartu nuvažiuotų į parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų. Kiek pamena, jie grįžo pas jį (L. V.) į namus ir toliau dviese vartojo alkoholinius gėrimus. Automobilio rakteliai galėjo būti padėti miegamajame kambaryje ant veidrodžio spintelės. 2017-04-13, apie 1 val., pastebėjo, kad kieme nebėra jo automobilio. Automobilio vertė apie 100 Eur. Mano, kad jo automobiliu iš kiemo galėjo išvažiuoti V. K., nes daugiau nieko namuose nebuvo. 2017-04-13, apie 8-9 val., pas jį į namus atėjo V. K. ir prašė paskolinti 20 Eur, kad policija nenutemptų jo automobilio. Jis V. K. jokių pinigų nedavė, išvijo jį iš kiemo ir po kiek laiko paskambino bendruoju pagalbos numeriu pranešti apie dingusį automobilį (1 t. 80, 81 b. l.). Apklausiamas 2017-05-17 L. V. parodė, kad 2017-04-12, gal apie 13 val., žvejojant prie (duomenys neskelbtini) upės, jis sutiko V. K.. Pabendravus jis pasiūlė V. K. eiti pas jį (L. V.) į namus ir pažinties proga išgerti. V. K. sutikus, abu grįžo į jo (L. V.) namus, tačiau jis namuose neturėjo degtinės, todėl pasiūlė V. K. eiti kartu su juo iki „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės jos nusipirkti. Jis (L. V.) tą rytą buvo išgėręs alaus, todėl pats negalėjo vairuoti, tačiau, V. K. pasisiūlius pavairuoti jo automobilį, jie kartu nuvažiavo į parduotuvę. Parduotuvėje jis (L. V.) nupirko vieną 0,5 l talpos butelį degtinės ir jie abu vėl grįžo atgal į jo namų kiemą. V. K. pastatė automobilį ir gražino jam automobilio raktelį, kurį, matant V. K., jis (L. V.) padėjo ant miegamajame kambaryje esančio veidrodžio spintelės. Jie su V. K. susėdę virtuvėje prie stalo gėrė parsivežtą degtinę. Jam (L. V.) stipriai apsvaigus, jis nuėjo miegoti ir pabudo savo lovoje maždaug apie 1 valandą nakties. Pabudus V. K. jo namuose nebebuvo ir automobilio kieme nebuvo. Apžiūrėjęs kambarį pamatė, kad ant veidrodžio spintelės nebėra ir ten buvusio automobilio raktelio, todėl suprato, kad jo automobilį pavogė būtent V. K.. Apie 8 valandą ryto jį pažadino į kambarį įėjęs V. K., kuris pasakė, kad jis turi problemų su policija ir tam, kad automobilio nenuvežtų į aikštelę, reikia sumokėti 20 eurų. Tačiau jis suprato, kad V. K. meluoja, todėl išvijo jį iš savo namų, o netrukus, maždaug po valandos, pats išvyko ieškoti savo automobilio, tačiau nei paties V. K., nei automobilio surasti nepavyko. Pagrobtą automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis vertina 500 eurų suma. Automobilyje buvo palikti ir kartu su juo pavogti šie jam priklausantys daiktai - didelis vyriškas sidabrinis žiedas, kurio vertė 20 eurų, ritinys guminės žarnos (apie 30-40 metrų ilgio), kurio vertė 28 eurai bei automobilio remontui skirtų įrankių (raktų) rinkinys, kurio vertė 80 eurų. Taip pat, po vagystės apžiūrėjęs namus, jis savo striukės kišenėje nerado ten buvusių 20 eurų, kuriuos taip pat galėjo pavogti tik V. K.. Iš viso vagystės metu jis patyrė bendrą 648 eurų turtinę žalą (1 t. 99-101 b. l.). Savo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus nukentėjusysis L. V. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. 102, 103 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. S. parodė, kad balandžio mėnesį, tikslesnės datos nepamena, jam būnant (duomenys neskelbtini) prie svetainės „(duomenys neskelbtini)“ prie jo sustojo kažkoks lengvasis automobilis, kuriame prie vairo sėdėjo jam nepažįstamas jaunuolis, o šalia jo keleivio sėdynėje sėdėjo L. V.. L. V. jo paklausė, ar jis pažįsta V. K. ir gal žino, kur gyvena jo uošviai. L. V. papasakojo, kad jis su V. K. prieš dieną susipažino prie (duomenys neskelbtini) upės, po to jie L. V. namuose gėrė alkoholinius gėrimus. V. K. paprašė L. V. pernakvoti jo namuose, tačiau atsikėlęs ryte L. V. V. K. savo namuose neberado, taip pat pastebėjo, kad ant spintelės nebėra automobilio „Renault Megane“ raktelių, o iš namo kiemo yra pavogtas minėtas L. V. automobilis. L. V. sakė, kad niekas kitas, išskyrus V. K., pavogti automobilio negalėjo, todėl L. V. bando pats susirasti savo automobilį, kuriuo, jo manymu, V. K. nuvažiavo pas savo uošvius. Jis parodė L. V., kur (duomenys neskelbtini) gyvena buvę V. K. uošviai, tačiau jų kieme L. V. automobilio nebuvo. Po to jie su L. V. išsiskyrė, nes jis važiavo toliau ieškoti savo pavogto automobilio (1 t. 66, 67 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. G. parodė, kad V. K. yra buvęs jos žentas. Paskutinį kartą V. K. pas ją į namus buvo užėjęs šių metų (2017 m.) pavasarį, prieš Šv. Velykas, tačiau tikslesnės datos ji neprisimena. Užėjo jis pas ją tą kartą kartu su mažamete dukra, jos anūke, tačiau kiek pabuvęs tą pačia dieną jis išėjo ir nuo to laiko jo nebuvo nei sutikusi, nei jo matė (1 t. 113-114 b. l.).

Nukentėjusysis L. V. pirmosios instancijos teisme apklausiamas nebuvo, todėl siekiant objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklaustas nukentėjusysis L. V.. Nukentėjusysis L. V. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir parodė, jog jis su V. K. susitiko žvejojant prie (duomenys neskelbtini). Jie parėjo pas jį (L. V.) į namus. Jis (L. V.) turėjo 50 Eur ir jie nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, vairavo V. K., nes jis (L. V.) buvo išgėręs. Jie nusipirko degtinės butelį, parvažiavo ir gėrė pas jį (L. V.). Automobilis stovėjo nuosavo namo kieme. Jis (L. V.) nuėjo miegoti, tačiau atsikėlęs naktį, apie 1 val., nerado automobilio, pastebėjo, kad automobilio rakčiukų ant veidrodžio nėra. Jis V. K. automobilio nedavė, tik leido jam į parduotuvę važiuoti, gal jis pagalvojo, kad galima dar pasivažinėti. Jis pasakė, kad eina miegoti, neprašė V. K. nuvažiuoti dar į parduotuvę, V. K. neprašė automobilio. V. K. ryte atėjo, paprašė 20 eurų, bet jis jį (V. K.) išvijo ir pinigų nedavė. Jis (L. V.) pasikvietė savo vaiką ir jie abu ieškojo mašinos, bet nerado. Automobilio vertė 200-300 Eur. Automobilyje visko buvo prikrauta, buvo komplektas raktų, daugiau nelabai, ką atsimena. Buvo dingęs žiedas, bet rado jį namuose. Neatsimena, ar buvo žarnos ritinys, tačiau jei sakė ikiteisminio tyrimo metu, kad buvo, tai reiškia buvo. Jis pasigedo 20 eurų, bet, pareidamas iš parduotuvės, jis galėjo juos pamesti. Jis nekaltina V. K. dėl 20 eurų. Nežino, kodėl skirtingai ikiteisminio tyrimo metu ir dabar nurodė automobilio vertes, mano, kad 2017-04-13 paskubomis pasakė, kad automobilio vertė 100 eurų. Jis pretenzijų V. K. neturi dėl žalos. Jis laiko, kad automobilio vertė 300 eurų, pretenzijų dėl automobilio neturi, jam automobilis negrąžintas. Jis neatsimena, kiek mokėjo už automobilį, tačiau atėjusi nepažįstama moteris jam pasakė, kad atlygins žalą dėl automobilio ir atlygino 300 eurų žalą, liepė pasirašyti, kad jis pretenzijų neturi. Buvo lyg tai K. pavardė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad šie iš esmės nuoseklūs nukentėjusiojo L. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, juos iš dalies patvirtinantys liudytojo K. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nuteistojo V. K. parodymus iš dalies paneigiantys liudytojos G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina, jog V. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Iš aptartų nukentėjusiojo L. V. ir liudytojų parodymų matyti, kad L. V. naktį pasigedęs automobilio iškart suprato, kad jį pavogė V. K., ir rytą savo jėgomis išvyko ieškoti pagrobto automobilio. Šią L. V. nurodytą aplinkybę patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. S., kuris parodė, kad L. V. ieškojo savo pagrobto automobilio, papasakojo jam apie įvykio aplinkybes ir įtarė, kad automobilį galėjo pavogti tik V. K.. L. V. nesuradęs automobilio 2018-04-13, t. y. tą pačią dieną, kai pastebėjo, kad automobilis dingo, kreipėsi į policiją dėl automobilio pagrobimo. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad tai, jog nukentėjęs L. V. pats ieškojo savo dingusio automobilio ir kelias valandas po automobilio dingimo nesikreipė į policiją, nesuteikia pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad L. V. automobilio dingimo nevertino kaip jo pagrobimo. Kaip matyti iš nukentėjusiojo L. V. parodymų, jis nebuvo leidęs V. K. naudotis savo automobiliu be jo žinios, automobilį vairuoti V. K. buvo davęs tik vieną kartą, kuomet kartu važiavo į parduotuvę pirkti alkoholinių gėrimų. Daugiau L. V. nebuvo leidęs V. K. naudotis automobiliu. Grįžus iš parduotuvės rakteliai buvo grąžinti nukentėjusiajam L. V. ir jis juos pasidėjo kambaryje ant spintelės. Kitų asmenų nuo automobilio pastatymo kieme grįžus iš parduotuvės, t. y. nuo 2017-04-12 maždaug 14-15 val. iki 2017-04-13 1 val. nakties, iki automobilio su jame buvusiais daiktais pagrobimo, L. V. namuose, išskyrus V. K., nebuvo. Tai, kad automobilio rakteliai buvo padėti kambaryje ant spintelės, matė ir žinojo tik V. K.. Nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme V. K. parodė, kad jis paliko automobilį L. V. kieme, spynelėje paliko užvedimo raktelį, o pats nuėjo pas buvusios žmonos mamą G. G., ten ir nakvojo, pas L. V. grįžęs nebuvo, tačiau šią V. K. nurodytą aplinkybę paneigė ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. G., kuri parodė, kad paskutinį kartą V. K. pas ją į namus buvo užėjęs šių metų (2017 m.) pavasarį, prieš Šv. Velykas, tačiau kiek pabuvęs tą pačia dieną jis išėjo ir nuo to laiko jo nebuvo nei sutikusi, nei jo matė.

Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, jog nukentėjusysis L. V. ir liudytojai, duodami parodymus, siekė apkalbėti V. K., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ar turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Manyti, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iškraipomos tikrosios įvykio aplinkybės, o V. K. parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo. Nukentėjusiojo L. V. ir liudytojų parodymai nuoseklūs, logiški ir aiškūs, juos iš esmės patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, todėl netikėti jų parodymais ir pripažinti juos netinkamais ar nepatikimais įrodymais nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu anksčiau nurodyti bylos duomenys sudaro tarpusavyje sutampančių, vienas kitą patvirtinančių ir papildančių įrodymų grupę, jie vertintini kaip patikimi ir patvirtinantys, kad V. K. 2017 m. balandžio mėnesio iš 12 į 13 dienos naktį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), L. V. gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, slapta pagrobė L. V. kambaryje buvusį bevertį automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, iš minėto gyvenamojo namo kiemo slapta pagrobė L. V. priklausantį automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais daiktais, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais V. K. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, kad jis L. V. priklausančio automobilio nevogė, paliko jį L. V. kieme, spynelėje paliko užvedimo raktelį, nežino, kas L. V. atlygino žalą. Kadangi minėtų V. K. parodymų nepatvirtina byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visetas, teisėjų kolegija šiuos V. K. parodymus vertina kaip siekį suklaidinti teismą, nurodant nebūtas aplinkybes, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. L. V. priklausančio automobilio pagrobimo, tačiau kyla abejonių dėl pagrobto automobilio vertės ir iš L. V. pagrobtų daiktų kiekio.

Kaip jau minėta, V. K. teismui buvo perduotas kaltinant jį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis slapta pagrobė L. V. striukėje buvusius 20 eurų ir kambaryje buvusį bevertį automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, iš minėto gyvenamojo namo kiemo slapta pagrobė L. V. priklausantį automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendros 500 eurų vertės, su jame buvusiais vyrišku sidabriniu žiedu 20 eurų vertės, ritiniu guminės žarnos (apie 30-40 metrų ilgio) 28 eurų vertės bei automobilio remontui skirtų įrankių (raktų) rinkiniu 80 eurų vertės, padarydamas nukentėjusiajam L. V. bendrą 648 eurų vertės turtinę žalą.

Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju nustatinėjant pagrobto L. V. priklausančio automobilio vertę buvo remtasi nukentėjusiojo L. V. nurodyta jo automobilio verte. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu L. V. skirtingai nurodė jo automobilio vertes: apklausiamas 2017-04-13, tuoj po byloje nagrinėjamo įvykio, L. V. parodė, kad jo pagrobto automobilio vertė yra apie 100 eurų (1 t. 80, 81 b. l.); apklausiamas vėliau, 2017-05-17, L. V. jau nurodė, kad savo pagrobtą automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis vertina 500 eurų suma (1 t. 99-101 b. l.). Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje L. V. parodė, kad jo automobilio vertė yra 300 eurų. Jis nežino, kodėl skirtingai ikiteisminio tyrimo metu ir dabar nurodė automobilio vertes, mano, kad 2017-04-13 paskubomis pasakė, kad automobilio vertė 100 eurų. Jis neatsimena, kiek mokėjo už automobilį, tačiau atėjusi nepažįstama moteris jam atlygino 300 eurų žalą ir jis jokių pretenzijų dėl žalos V. K. neturi.

Atsižvelgiant į šiuos nukentėjusiojo L. V. parodymus, nėra pagrindo pripažinti V. K. pagrobus L. V. priklausantį automobilį, kurio vertė 500 eurų, kaip kad buvo nurodyta V. K. pateiktame kaltinime, nes ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje neįrodyta. Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. K. pripažintinas kaltu dėl to, kad pagrobė L. V. priklausantį automobilį, kurio vertė 300 eurų.

Taip pat byloje neginčijamai nenustatyta, kad L. V. slapta pagrobė L. V. striukėje buvusius 20 eurų. Nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. V. parodė, kad jo automobilyje buvo paliktas ir kartu su juo pavogtas didelis vyriškas sidabrinis žiedas, kurio vertė 20 eurų, taip pat po vagystės apžiūrėjęs namus, jis savo striukės kišenėje nerado ten buvusių 20 eurų, kuriuos taip pat galėjo pavogti tik V. K., tačiau apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis L. V. savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad dingusį žiedą jis rado namuose, o striukės kišenėje buvusius 20 eurų jis galėjo pamesti pareidamas iš parduotuvės, todėl jis nekaltina V. K. dėl 20 eurų dingimo. Pažymėtina, kad šios kaltinime nurodytos aplinkybės (tai, kad V. K. slapta pagrobė L. V. striukėje buvusius 20 eurų) nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, aplinkybės, kad V. K. slapta pagrobė L. V. striukėje buvusius 20 eurų ir L. V. priklausančiame automobilyje „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusį vyrišką sidabrinį žiedą 20 eurų vertės, šalintinos iš V. K. veikos aprašymo.

Taigi, nors V. K. savo kaltę neigia, tačiau byloje surinktų, teisme ištirtų ir išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad jis slapta pagrobė L. V. priklausantį automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais daiktais ir pripažintinas kaltu padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o būtent:

V. K. 2017 m. balandžio mėnesio iš 12 į 13 dienos naktį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), L. V. gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, slapta pagrobė L. V. kambaryje buvusį bevertį automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, iš minėto gyvenamojo namo kiemo slapta pagrobė L. V. priklausantį 300 eurų vertės automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais 28 eurų vertės ritiniu guminės žarnos (apie 30-40 metrų ilgio) bei 80 eurų vertės automobilio remontui skirtų įrankių (raktų) rinkiniu, padarydamas nukentėjusiajam L. V. bendrą 408 eurų vertės turtinę žalą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-14 nuosprendžio dalis, kuria V. K. išteisintas dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (dėl L. V. automobilio vagystės), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas, apkaltinamasis, nuosprendis, pripažįstant V. K. kaltu slapta pagrobus L. V. priklausantį automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais daiktais ir padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (BPK 329 str. 2 p.).

Teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 1, 2 d.). Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. V. K. savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nepripažino viso proceso metu, nesigailėjo ir savo veiksmų nevertino kritiškai. V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Ši aplinkybė nustatyta paties V. K. ir nukentėjusiojo L. V. duotais parodymais. Taip pat teisėjų kolegija V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). V. K. tiesiogine tyčia padarė baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei, V. K. verčiasi individualia veikla, išsituokęs, teistas, baustas administracine tvarka, psichikos ir priklausomybės ligų registruose neįrašytas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei laikantis prokurorės apeliacinio skundo ribų dėl bausmės skyrimo, V. K. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui. Paskyrus V. K. bausmę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl L. V. automobilio vagystės), ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintina su bausmėmis, V. K. paskirtomis Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-14 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. P. namo) ir pagal BK 242 straipsnį, ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu pripažintas L. V. 2017-05-17 byloje buvo pateikęs pareiškimą pripažinti jį civiliniu ieškovu, nes dėl jam priklausančio automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės jis patyrė 648 eurų turtinę žalą (1 t. 106 b. l.). Tačiau nukentėjusysis L. V. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad jis pretenzijų V. K. dėl žalos neturi, nes atėjusi nepažįstama moteris jam atlygino visą patirtą žalą. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad L. V. atsisakė pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-14 nuosprendžio dalį, kuria V. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl L. V. automobilio vagystės), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-14 nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos V. K. paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. P. namo) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, ir paskirta subendrinta bausmė ir V. K. paskirtas bausmes subendrinti iš naujo:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, V. K. paskirtą bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl L. V. automobilio vagystės) bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, V. K. paskirtomis Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. P. namo) ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.