- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-20
- Bylos Nr.
- 2K-332/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Lidija Liucija Žilienė (pirm.), Antanas Klimavičius, Alvydas Pikelis (pran.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lidijos Liucijos Žilienės, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal K. M. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:
K. M. nuteistas pagal BK 242 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 64 straipsnio 1, 2 dalis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis bei galutinė bausmė K. M. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams dešimčiai mėnesių 9 dienoms.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis, kuria K. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį kasacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. nuteistas už tai, kad jis, būdamas nuteistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2- uose pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, būdamas laikinai išleistas iš įkalinimo vietos – 2006 m. liepos 30 d. išvežtas į Kauno m. 3-iąją ligoninę, baigęs gydymą, be svarbios priežasties 2006 m. rugpjūčio 8 d., 19 val., t y. nustatytu laiku į atvirosios kolonijos buveinę negrįžo.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. M. kasaciniame skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 242 straipsnį išteisinti, skirti švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę. Skunde nurodo, kad iš atvirosios kolonijos buvo išvežtas į ligoninę ir, ten atbuvęs, paskambino atvirosios kolonijos pareigūnui bei pranešė, jog laiku į koloniją neparvyks, nes privalo pristatyti dokumentus, kad jam pratęstų invalidumo grupę (yra 45 proc. nedarbingas). Pareigūnas leidimo nedavė, tačiau, jam laiku nenuvykus, invalidumo grupė pratęsta nebūtų, todėl visgi į koloniją laiku neparvyko. Vėliau, jam paskambinus į koloniją, buvo pranešta, kad jau paskelbta jo paieška. Todėl jis nuvyko ne į koloniją, o savanoriškai prisistatė į Palangos m. PK. Bausmės jis atlikti vengti neketino ir nevengė, nes jau greitai turėjo išeiti į laisvę, kur turi darbą, žmoną ir mažametį (5 metų) vaiką. Šiaip visuomet į koloniją jis grįždavo laiku, nuobaudų neturėjo, o šį kartą negrįžo laiku dėl pateisinamos priežasties, į ką teismai neatsižvelgė, priežasčių nesiaiškino, nors iš dokumentų matosi, kad jis tikrai tuo laiku pristatė dokumentus dėl invalidumo grupės pratęsimo ir invalidumo grupė buvo pratęsta. Dėl šio neparvykimo, atsižvelgiant į nurodytas priežastis, jam galėjo būti skirta nuobauda, o ne baudžiamoji atsakomybė pagal BK 242 straipsnį. Savo kaltės pagal BK 242 straipsnį jis nepripažįsta ir mano, kad turi būti išteisintas arba bent jau paskirta švelnesnė bausmė, o ne laisvės atėmimas, nes įstatymai tokią galimybę numato.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BK 242 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę ar sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą. Šio straipsnio dispozicijoje išdėstytos dvi nusikalstamos veikos sudėtys: 1) Tas, kas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba 2) būdamas laikinai išleistas iš areštinės arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. K. M. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už tai, kad be svarbios priežasties 2006 m. rugpjūčio 8 d., 19 val., t.y. nustatytu laiku, į atvirosios kolonijos buveinę negrįžo. Todėl nepagrįsti ir nenagrinėtini kasacinio skundo teiginiai apie tai, kad K. M. nevengė atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kasatorius skunde dar teigia, jog į koloniją negrįžo dėl svarbios priežasties, nes turėjo grįžti į namus ir pasiimti dokumentus, kurie reikalingi norint, kad jam pratęstų invalidumo grupę. Bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, jog atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji kolonijos administracijos leidimu gali be priežiūros išvykti už kolonijos teritorijos ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio arba gydymosi ar mokymosi. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog nuteistųjų išvykimo už atviros kolonijos ribų bei išvykų į namus tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Apie nuteistojo išvykas į namus pranešama prokurorui bei vietovės, į kurią vykstama, policijos komisariatui. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog K. M. buvo laikinai išleistas iš įkalinimo vietos gydimuisi į Kauno m. 3-iają ligoninę, tačiau, baigęs gydymą, iš ligoninės nustatytu laiku negrįžo. Taip pat nustatyta, jog K. M. 2006 m. rugpjūčio 8 d., apie 15 val., skambino į pataisos namus, prašydamas vienai dienai išleidžiamas į savo namus pasiimti dokumentų, tačiau jam buvo paaiškinta, jog privalo grįžti nustatytu laiku ir vėliau kreiptis raštu į administraciją dėl išvykos. Teismai padarė teisingą išvadą, jog K. M. išvyko be leidimo, todėl pagrįstai pripažino, kad jis pasišalino savavališkai. Be to, kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų, K. M. negrįžimo priežastis buvo ne invalidumo dokumentų sutvarkymo klausimas, nes jis policijos pareigūnų buvo sulaikytas po 10 dienų, ir ne Šilutėje, o Palangoje, įtariant padarius kitą nusikaltimą.
K. M. teismas paskyrė bausmę sankcijos pagal BK 242 straipsnį ribose, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. K. M. nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, praeityje yra ne kartą teistas, todėl teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai pasirinko laisvės atėmimo bausmės rūšį. K. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė švelnesnė nei sankcijos vidurkis pagal BK 242 straipsnį, todėl įstatymo taikymo aspektu yra paskirta teisingai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo K. M. kasacinį skundą atmesti.