Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apibendrindamas apeliantas M. R. pažymi, kad skundžiama nutartis priima pažeidžiant ANK 567 straipsnio 1 dalies ir 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių, juolab jų nevertino, be to, byloje esantys įrodymai įvertinti fragmentiškai, o ne jų visuma. Kita vertus, įrodymų vertinimo procese pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, priešingas bylos medžiagai ir faktinių aplinkybių visumai. Todėl, M. R. nuomone, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

Atsiliepimu į M. R. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatas prašo atmesti M. R. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Institucijos 2017-07-14 nutarimą. Nurodo, jog M. R., vairuodamas neblaivus, padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, keliančių pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams bei eismo saugumui, o apelianto patiriami nepatogumai yra jo paties priešingos teisei veikos pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur. ANK 422 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2017 m. liepos 14 d. nutarimu M. R. pripažino kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir, atsižvelgusi į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti) ir nenustačiusi jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė vidurkiui lygią baudą – 375 Eur – ir minimaliam ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui paskyrė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės valdyti transporto priemones atėmimą 1 metams. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-08-25 nutartį, Institucijos 2017-07-14 nutarimą bei administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. apeliacinį skundą, mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai negali būti pasiekti pažeidėjui M. R. visiškai nepaskyrus ar paskyrus trumpesnį nei minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad M. R. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu keldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik atsitiktinumo dėka jis išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Institucija, priimdama nutarimą, atsižvelgė į nustatytą pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kartu įvertino M. R. 2017-07-10 prašyme priimti sprendimą administracinio nusižengimo byloje priėmimo jam nedalyvaujant nurodytas aplinkybes, kad dėl padaryto pažeidimo jis savo kaltę pripažįsta ir gailisi, anksčiau už analogiško pobūdžio pažeidimą (vairavimą neblaiviam) nebuvo baustas, nors jo vairavimo patirtis yra 15 metų ir, įvertinusi visa tai priėmė sprendimą paskirti M. R. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, šio straipsnio sankcijos vidurkiui lygią baudą – 375 Eur, kurią pažeidėjas sumokėjo 2017-07-14 ir jos dydžio neginčija, bei minimaliam ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytam terminui – 1 metams – atėmė teisę vairuoti transporto priemones. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, M. R. kreipėsi su skundu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kuris, išnagrinėjęs jo skundą, padarė išvadą, kad pažeidėjo skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisės tas ir pagrįstas. Nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada apygardos teismas neturi pagrindo.

Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, nagrinėdamas M. R. skundą dėl Institucijos nutarimo, įvertino jame išdėstytus argumentus ir pateikė išsamius motyvus, kodėl, teismo vertinimu, M. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta nuobauda individualizuota tinkamai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas be abejonės atsižvelgė į M. R. skunde nurodomas aplinkybes, kad pažeidėjas dirba, darbinėje veikloje vertinamas itin teigiamai, buvusio darbdavio taip pat charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, yra pakankamai aktyvus visuomenės narys, vadovauja viešajai įstaigai, kuri rūpinasi asocialių šeimų vaikais, organizuoja jiems pramogas, yra vedęs ir augina dvi mažametės dukras, nėra teistas. Tačiau, teismo nuomone, vien šie pažeidėją teigiamai charakterizuojantys duomenys nėra pakankami taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti pažeidėjui švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą.

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas visiškai sutinka su skundžiamą nutartį priėmusio teismo pozicija, kad vien M. R. darbo pobūdis, jo aktyvus dalyvavimas visuomeninėje veikloje, teisės vairuoti reikalingumas rūpinantis šeimos nariais negali būti laikomi pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. M. R. ir iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbinėje veikloje (pavežti klientus, nuvykti į objektus ir kt.), suprato, kad teisė vairuoti padeda pasirūpinti savo šeimos nariais (nurodė, kad su sutuoktine gyvena atskirai ir dalijasi dukrų priežiūra, kadangi sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini) ir dėl darbo pobūdžio dažnai siunčiama į komandiruotes užsienyje, todėl jam tenka vežti dukras į mokyklą bei užklasinės veiklos užsiėmimus; taip pat rūpinantis seneliais, kuriuos tenka vežti į gydymo įstaigas (M. R. pateikė teismui duomenis, kad jo senelis J. S. serga onkologine liga ir nuolatos turi būti ir yra jo, M. R., vežamas į Kauno klinikas tyrimams ir gydymo korekcijai), tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo, jis sėdo prie vairo neblaivus, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį į savo darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis, ir šeimą, kuria rūpinantis jam taip pat reikalinga teisė vairuoti.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas aplinkybes, kad M. R. byloje nustatytų faktinių aplinkybių neginčijo, savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad M. R. anksčiau už analogišką administracinį nusižengimą nebuvo baustas, bylos duomenimis nėra teistas, kad teisė vairuoti jam reikalinga vykdant darbines funkcijas bei rūpinantis šeima, pagrįstai nepriskyrė aplinkybėms, ypatingai teigiami bylojančiomis pažeidėjos naudai. Šios aplinkybės yra reikšmingos skiriant nuobaudą, neperžengiant sankcijos ribų, tačiau, apygardos teismo nuomone, negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą administracinės nuobaudos švelninimui, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Apeliantas nurodo, jog jo padarytas administracinis nusižengimas buvo mažiau pavojingas, nes jis padarytas šviesiu paros metu, važiuojant leistinu greičiu tiesiu ir sausu keliu. Su šiais apelianto skundo teiginiais apygardos teismas nesutinka. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, M. R. inkriminuotas administracinis nusižengimas padarytas 2017 m. liepos 9 d., apie 17 val. 19 min., kelyje Smiltynė – Nida, t. y. vasarą, atostogų piko metu, kelyje, kuriame eismas šiuo metų laiku yra ypač intensyvus, nusižengimas padarytas poilsio dieną, kai kelyje gausu transporto priemonių. Vairuodamas neblaivus (pažymėtina, kad M. R. nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,85 ± 0,02 promilės – daugiau kaip du kartus viršijo leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje) M. R. neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog neblaivūs asmenys kelia itin skaudžius eismo įvykius, kurių metu sužeidžiami ar žūva eismo dalyviai. Vairuodamas neblaivus M. R. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik dėl atsitiktinumo išvengė labai rimtų tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat ir gyvybei. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad jo padarytas nusižengimas turi būti vertinamas kaip mažiau pavojingas. Nagrinėjamu atveju apelianto vertinimas, kad jo veiksmai, vertinant juos erdvės ir laiko aspektu, neva yra saugesni ir nesukelia didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams, parodo, kad M. R. tinkamai neįvertina šio administracinio nusižengimo pavojingumo, stengiasi jį minimalizuoti, savo elgesį (vairavimą neblaiviam) bando racionalizuoti ir pateisinti nelogiškais argumentais – neva važiavimas leistinu greičiu dienos metu tiesiu ir sausu keliu ilgametę vairavimo patirtį turinčio asmens yra mažiau pavojingas. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, jog M. R. be paskirtos administracinės nuobaudos turi būti skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, kad jis suprastų savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir daugiau nebesėstų prie vairo būdamas neblaivus.

Apelianto teiginiai, kad jo veiksmus nulėmė nepagrįstas ir naivus spėjimas, kad alkoholio koncentracija kraujyje nėra viršijama, įvertinus jo paaiškinimus dėl padaryto nusižengimo (iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. R. iš pradžių teigė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, tačiau rašant protokolą pradėjo teigti, kad alkoholį vartojo prieš jį sustabdant, dėl to M. R. blaivumas buvo tikrintas pakartotinai praėjus 15 minučių (įvertinęs visa tai apylinkės teismas pagrįstai suabejojo M. R. nuoširdumu aiškinant alkoholio vartojimo aplinkybes), vertintini kaip deklaratyvūs, siekiant sušvelninti savo administracinę atsakomybę.

Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju M. R. padaryta veika, nors ir nesukėlė realios žalos, kėlė didelį pavojų tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, buvo pakankamai pavojinga ir negali būti laikoma mažareikšme. M. R. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 375 Eur bauda (jos, kaip minėta, apeliantas neginčija) ir minimaliam laikotarpiui taikyta ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė ir taip yra itin švelnios, jos atitinka M. R. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę (ne kartą baustas už KET pažeidimus, inkriminuotą nusižengimą padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą), teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, nustatyta tik viena M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalis 1 punktas), byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog ir pati pažeidėjo asmenybė bei jo elgesys prieš ir po įvykio rodo neeilinį M. R. asmenybės ir jo padarytos veikos nepavojingumą. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis M. R. šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ar Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017-06-15 nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl apelianto prašomo vietoj paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo – skirti įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje apygardos teismas pažymi, kad, pagal ANK 30 straipsnio 3 dalies nuostatas, asmens sutikimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos ar kitose programose (kursuose) laikomas lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą, ir ši aplinkybė, kaip pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Be to, ANK 30 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodyta, kad ši priemonė (įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje) gali būti skiriama tik tuomet, kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje. Nagrinėjamu atveju ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės, todėl ir apelianto sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose nagrinėjamu atveju negali būti skiriamas, kartu negali būti laikomas ir pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte, kaip nepagrįstai konstatavo apylinkės teismas (Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. AN2-370-606/2017, Nr. AN2-448-557/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-79-626/2017 ir kt.). Šiame kontekste pažymėtina, jog vadovaujantis aptartomis ANK normomis, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas ir svarstant administracinių nuobaudų skyrimo klausimą, teismas yra saistomas įstatymo, todėl net ir esant pažeidėjo prašymui, negali taikyti administracinio poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos ir kitose ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytose elgesio keitimo programose (kursuose), jei ši priemonė nėra numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje. Todėl, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti M. R. prašymo vietoj jam už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirtos šio straipsnio 9 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – paskirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje. Kita vertus, apygardos teismo nuomone, apelianto sutikimas dalyvauti elgesį keičiančiose programose nagrinėjamu atveju yra formalus, išreikštas tik skunde apylinkės teismui, kuriuo siekiama sušvelninti savo teisinę padėtį ir išvengti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo vairuoti transporto priemones – taikymo. Be to, pažymėtina, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Taigi M. R. bet kuriuo atveju, norėdamas atgauti teisę vairuoti, būtų turėjęs išklausyti alkoholio ir narkotikų žalos programą.

Apelianto nuomone, skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta, nes nebuvo atsakyta į visus jo skundo argumentus, ir tokiu būdu teismas nenustatė visų svarbių aplinkybių. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Taigi teismas pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. Šiuo atveju apeliantas savo skunde apygardos teismui iš esmės dėsto tas pačias aplinkybes ir argumentus, kurie buvo nurodyti skunde apylinkės teismui, jokių naujų esminių šiai bylai duomenų ar faktinių aplinkybių, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant skundą apylinkės teisme, M. R. nenurodė. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į paminėtų teisinių faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, jog M. R. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. skundo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.