Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas V. J. (V. J.) skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2017-07-24 nutarimo, ir taikant ANK 34 str. 5 d., pagal ANK 422 str. 5 d. paskirtos administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimo terminas sutrumpintas iki 7 mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. K. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2017-07-24 nutarimu nubaustas pagal ANK 422 str. 5 d. 300 eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 metams už tai, kad 2017 m. liepos 6 d. 8.55 val. Rimkų gatve, Klaipėdoje, vairavo automobilį PEUGEOT PARTNER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,95 prom. neblaivumas. Tokiais savo veiksmais V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi V. J. skundas dėl Institucijos nutarimo tenkintas iš dalies ir jam paskirtos administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės atėmimo terminas sutrumpintas iki 7 mėnesių. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad pažeidėjas yra atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, paskirtą baudą V. J. yra sumokėjęs. Teismas atsižvelgė į pažeidėjo sutuoktinės prašymą, kuriame nurodyta, jog jos sutuoktinis dešimt metų nevartoja alkoholio, nes turi II nedarbingumo grupę ir vartoja stiprius nuskausminamuosius vaistus, minėtas atvejis buvo atsitiktinis bei spontaniškas, kadangi jos sutuoktinis, sužinojęs apie savo vienintelės sesers ligą, iš vakaro pavartojo nedidelį kiekį alkoholio, teismas taip pat atsižvelgė į darbdavio charakteristiką, kuri patvirtina, kad jis dirba ir yra teigiamai charakterizuojamas. Teismas pažymėjo, kad pažeidėjui nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, o jo sutuoktinei – 40 proc. darbingumo lygis, atsižvelgė į tai, kad V. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, byloje nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusižengimo neginčijo ir nuoširdžiai dėl jo gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (ANK 35 str. 1 d. 9 p.). Teismo nuomone, aptarti duomenys patvirtina, kad padarytas nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, V. J. yra atsakingas, kritiškai vertinantis savo elgesį asmuo, todėl nustačius trumpesnį nei sankcijoje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, ir iki 7 mėnesių sutrumpino administracinio poveikio priemonės terminą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 str. 5 d., padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) individualizavimo klausimas. Institucija skunde nesutinka su ta nutarties dalimi, kuria pakeistas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto nutarimas, ir V. J. už ANK 422 str. 5 d. numatyto nusižengimo padarymą paskirtos ANK 422 str. 9 d. numatytos administracinio poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones - terminas sutrumpintas nuo 1 metų iki iki 7 mėnesių. Taigi Institucija prašo pažeidėjui netaikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatų. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

ANK 422 str. 5 d. numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur. ANK 422 str. 9 d. įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2017-07-24 nutarimu V. J. pripažino kaltu padarius ANK 422 str. 5 d. numatytą pažeidimą ir, atsižvelgusi į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir gailisi dėl pažeidimo), nenustačiusi jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė minimalią administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą – ir minimalią administracinio poveikio priemonę – 1 metams atėmė specialiąją teisę valdyti transporto priemones. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs pažeidėjo skundą, nustatė dar vieną V. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (ANK 35 str. 1 d. 9 p.), atsižvelgė į asmenį charakterizuojančius duomenis (darbdavio charakteristiką, žmonos prašymą) ir taikydamas ANK 34 str. 5 d. nuostatas, specialiosios teisės atėmimo terminą sutrumpino iki 7 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį, Institucijos 2017-07-24 nutarimą bei apeliacinį skundą mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai negali būti pasiekti paskyrus trumpesnį nei minimalų ANK 422 str. 9 d. numatytą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą už ANK 422 str. 5 d. numatytą pažeidimą. Tam pagrindo neduoda nei apylinkės teismo nustatyta antra pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nei kiti byloje surinkti duomenys.

ANK 34 str. 5 d. numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad V. J. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik atsitiktinumo dėka jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Institucija, priimdama nutarimą, be abejonės, atsižvelgė į V. J. skunde apylinkės teismui ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomas aplinkybes, kad pažeidėjas nėra teistas, turi šeimą, dirba ir šioms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę. Tokios švelnios pažeidėjui taikytos sankcijos atskleidžia, jog Institucija pakankamai atsižvelgė ir į tai, kad V. J. nuo pat pradžių prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailėjosi – tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Vien V. J. darbo pobūdis (dirba vairuotoju-ekspeditoriumi), teisės vairuoti reikalingumas rūpinantis savimi ir sutuoktine (jie abu yra neįgalūs) negali būti laikomi pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Tokio pagrindo neduoda ir apylinkės teismo nustatyta antra pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jog jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (ANK 35 str. 1 d. 9 p.).

Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. V. J. ir iki pažeidimų padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tiesiogiai atliekant darbo funkcijas, suprato, kad teisė vairuoti padeda pasirūpinti tiek savimi, tiek ir savo sutuoktine, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo, jis sėdo prie vairo neblaivus, jo neblaivumas daugiau kaip du kartus viršijo maksimalų leistiną (jam nustatytas 0,95 prom. neblaivumas), tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį į savo darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis, ir šeimą, kuria rūpinantis jam taip pat reikalinga teisė vairuoti. Šiame kontekste pažymėtina, jog V. J. nurodo daug metų dirbantis vairuotoju, kas dieną dalyvauja eisme, todėl yra vairuotojas profesionalas, o jam keliami didesni atidumo ir profesionalumo reikalavimai. Nustatyta V. J. alkoholio koncentracija kraujyje parodo, jog šis asmuo, atsižvelgiant į aptartas jo asmenines-dalykines savybes, be jokios abejonės suprato, kad yra neblaivus, ir nepaisydamas aplinkiniams keliamo pavojaus ir rizikos netekti jam tokios svarbios specialiosios teisės, vairavo automobilį judriomis Klaipėdos miesto gatvėmis.

Pažeidėjas skunde apylinkės teismui ir atsiliepime į institucijos apeliacinį skundą teigia, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog jis sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. ANK 35 str. 1 d. 10 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). ANK 30 str. 4 d. imperatyviai nurodoma, kad ši priemonė gali būti skiriama tik tuomet, kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje. ANK 30 str. 3 d. inter alia įtvirtinta, jog įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (kursuose) skiriamas tik asmens sutikimu, toks sutikimas laikomas lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju ANK 422 str. nėra numatyta galimybė skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės, todėl ir pažeidėjo sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 str. 1 d. 10 p. Tokios pozicijos laikomasi ir kituose tos pačios instancijos teismų sprendimuose (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-370-606/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-79-626/2017). Šiame kontekste pažymėtina, jog vadovaujantis aptartomis ANK normomis, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas ir svarstant administracinių nuobaudų skyrimo klausimą, teismas yra saistomas įstatymo, todėl net ir esant pažeidėjo prašymui, negali taikyti administracinio poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose), jei ji nėra numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje.

Nors apylinkės teismas, švelnindamas V. J. paskirtą administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė ir į tai, jog V. J. 2017 m. liepos 28 d. atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, tačiau apygardos teismo manymu, ši aplinkybė niekaip neatkleidžia, jog nuobaudos tikslai pažeidėjui gali būti pasiekti paskyrus administracinio poveikio priemonę trumpesniam nei sankcijoje numatytam minimaliam terminui. Apygardos teismo vertinimu, apelianto sutikimas dalyvauti elgesį keičiančiose programose ir minėtos 4 valandų mokymo programos baigimas nagrinėjamu atveju yra formalus, juo siekiama sušvelninti savo padėtį ir išvengti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo vairuoti transporto priemones – taikymo, tačiau tai negali būti laikoma išskirtine aplinkybe. Be to, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. 5 d. numatyta, jog asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos baigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Taigi V. J. bet kuriuo atveju, norėdamas atgauti teisę vairuoti, būtų turėjęs išklausyti alkoholio ir narkotikų žalos programą, todėl tai, jog jis buvo atestuotas anksčiau, jo atsakomybės dėl padaryto pažeidimo nelengvina, ir nėra pagrindo šią aplinkybę pripažinti kita ANK 35 str. 1 d. nenurodyta aplinkybe, kuri lengvina pažeidėjo atsakomybę (ANK 35 str. 2 d.).

Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į pažeidėjo ir jo sutuoktinės neįgalumą, pabrėžė, kad V. J. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, o jo sutuoktinei nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Apygardos teismas sutinka, jog sumažėjęs asmens darbingumas dažnu atveju reiškia ir sumažėjusį asmens mobilumą – tuomet turima teisė vairuoti transporto priemones yra itin reikšminga. Visgi, pats neįgalus asmuo, žinodamas apie savo poreikius ir vertindamas jam suteiktą specialiąją teisę, ja turi naudotis itin atidžiai, kad ji nebūtų prarasta ir asmuo galėtų patenkinti savo poreikius vairuodamas automobilį, todėl jei toks asmuo, nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogina savo padėtį, tai yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Byloje nėra jokių duomenų, kodėl V. J. ir jo žmona negali naudotis viešuoju transportu, prašyti šeimos narių ar draugų pagalbos. Apygardos teismas pažymi, jog ANK 28 str. 4 d. įtvirtinta, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti skiriamas asmeniui, kuris šiomis priemonėmis naudojasi dėl neįgalumo, išskyrus atvejus, kai jas šis asmuo vairavo būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kai jis vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Taigi šiuo atveju įstatymų leidėjas įstatyme nedviprasmiškai nurodė, jog net ir tais atvejais, kai pažeidėjas yra neįgalus, ir net jei jis naudojasi šia specialiąja teise dėl neįgalumo (nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad V. J. vairuotų dėl neįgalumo), specialiosios teisės atėmimas yra galimas, jei pažeidimas susijęs su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio. Šioje normoje atsispindi įstatymo leidėjo nuostata, kad vairavimas būnant neblaiviam yra ypač šiurkštus pažeidimas, ir tokiu atveju asmeniui gali būti atimama teisė vairuoti net ir tuomet, jei tai reikštų judėjimo negalios nulemtą mobilumo apribojimą, o šiuo atveju tokių duomenų byloje net nėra.

Pažymėtina ir tai, jog byloje surinkti duomenis neleidžia teigti, jog V. J. padarytas pažeidimas yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime – iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 19–24) matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo praeityje yra ne kartą pažeidęs KET: vairavo automobilį be šviesų (2010-05-31), viršijo maksimalų leistiną greitį (2012-08-21 viršijo 24 km/val., 2015-08-09 viršijo 24 km/val.), vairavo neužsisegęs saugos diržų (2013-09-02, 2016-08-25, 2017-02-24). Šios aplinkybės atskleidžia, jog V. J. aplaidžiai elgiasi su jam tokia svarbia specialiąja teise vairuoti transporto priemones, nuolat pažeidinėja KET taisykles, taip demonstruodamas savo nedrausmingumą, aplaidų požiūrį į savo paties ir kitų eismo dalyvių saugumą. Akivaizdu, jog ir naujausias V. J. KET pažeidimas, kai jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, buvo susiformavusio neatsakingo pažeidėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė. Nėra abejonės, jog tokiam asmeniui administracinio poveikio priemonė turi būti paskirta bent minimaliam laikotarpiui tam, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai ir asmuo nebekartotų teisei priešingo elgesio. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismo įsitikinimu, Institucijos paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams - laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir yra būtina bei pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. J. pritaikė ANK 34 str. 5 d. str. ir skyrė pernelyg švelnią, neproporcingą padarytam pažeidimui ir neatitinkančią nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisingą administracinio poveikio priemonę. Todėl apylinkės teismo nutartis naikinama dėl netinkamo ANK 34 str. 5 d. str. taikymo, paliekamas galioti Institucijos priimtas nutarimas ir juo paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ANK 653 str. 1 d. pateiktame galimų procesinių sprendimų, kuriuos priima apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sąraše tiesiogiai nenumatyta galimybė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti nutartį palikti galioti institucijos priimtą nutarimą. Artimiausias galimas minėtame straipsnyje numatytas procesinis sprendimas yra ANK 653 str. 1 d. 3 p. numatyta galimybė panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Gi nagrinėjamu atveju naikinama apylinkės teismo nutartis, o ne nutarimas, ir ne priimamas savo esme naujas nutarimas, o paliekamas galioti institucijos priimtas nutarimas. Be to, priimant ANK 653 str. 1 d. 3 p. numatytą sprendimą, vadovaujantis šio straipsnio 2 d. turėtų būti priimamas nutarimas, tačiau nagrinėjamu atveju nepriimant naujo sprendimo, o iš esmės paliekant galioti institucijos nutarimą, t. y. iš esmės keičiant apylinkės teismo nutartį vien dėl netinkamai išspręstų administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimų, procesiškai teisingiau būtų priimti nutartį, kaip ir ANK 653 str. 1 d. 4 p. numatytu atveju. Akivaizdu, kad toks ANK 653 str. straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kiek jame nenumatyta galimybė apygardos teismui panaikinti apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti institucijos nutarimą, yra ydingas, ribojantis apygardos teismo galimybes išnagrinėjus apeliacinį skundą priimti teisingą ir teisėtą sprendimą, ir yra laikytinas teisės spraga. Dėl šios priežasties apygardos teismas, įvertindamas, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu nepriimamas kokybiškai naujas procesinis sprendimas esminiais administracinio nusižengimo bylos klausimais, o paliekamas galioti institucijos priimtas nutarimas pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas šį nutarimą nepagrįstai pakeitė, taiko teisės analogiją ir vadovaudamasis ANK 653 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, priima nutartį panaikinti apylinkės teismo nutartį ir palikti galioti institucijos priimtą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2017-07-24 nutarimą be pakeitimų.