Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. B. 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 17 val. 50 min. Alytaus mieste, Pramonės – Pievų gatvių sankryžoje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW X5 3.0D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodamas Pievų gatve ir nelygiareikšmių kelių sankryžoje su Pramonės gatve įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus tuo, kad nedavė kelio iš kairės pusės, pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjusiam automobiliui „Alfa Romeo 147“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuojamam G. J., su juo susidūrė ir, įvykus eismo įvykiui, automobilio „Alfa Romeo 147“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), keleivei U. C. buvo padaryta muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje, kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje klubinėje srityje, dešinėje šlaunyje, kairės šlaunies-kairio kirkšnio srityje bei dešinėje pėdoje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kaklinio II stuburo slankstelio panirimas, kairio stipinkaulio lūžimas ir dėl kairio stipinkaulio lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios U. C. sveikata; nukentėjusiajam automobilio „Alfa Romeo 147“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), keleiviui P. J. dėl odos nubrozdinimo kaktos kairėje pusėje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata; automobilio „Alfa Romeo 147“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojai – nukentėjusiajai G. J. dėl kraujosruvų odoje ir poodyje kairiame dilbyje, dešiniame klube bei abiejose blauzdose, odos nubrozdinimų kairėje kirkšninėje srityje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis D. B. visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 18.00 val. jis automobiliu „BMW“ važiavo Alytaus mieste, Pievų gatve. Iš priekio į akis stipriai švietė saulė. Privažiavęs Pievų – Pramonės gatvių sankryžą, joje suko į kairę pusę, tačiau dėl saulės apakinimo nepastebėjo automobilio, atvažiuojančio pagrindine (Pramonės) gatve jam iš kairės pusės. Be to, jo automobilio konstrukcija uždengė jam matomumą iš kairės pusės, todėl nepastebėjo iš kairės pusės pagrindiniu keliu atvažiuojančio automobilio ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu pajuto stiprų smūgį į savo automobilio kairę pusę ir iš karto išlipo iš automobilio. Nukentėjusioji G. J. jau buvo išlipusi iš savo automobilio, ant rankų laikė vaiką, jos automobilyje buvo labai daug dūmų nuo oro pagalvių, todėl jis iškėlė antrą vaiką – mergaitę iš to automobilio ir nunešė ją į saugią vietą – ant žolės. Tuomet jie laukė greitosios medicinos pagalbos, kurią kažkas jau buvo iškvietę. Jų susidūrimas įvyko pačioje minėtų gatvių sankirtoje. Nukentėjusiosios G. J. automobilyje buvo trys žmonės – nukentėjusioji ir du jos vaikai. Į įvykio vietą atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė nuketėjusiuosius į ligoninę, jis pats buvo šoke. Kitą dieną jis nuvyko į ligoninę, tačiau dėl šalyje paskelbto karantino jo neįleido. Jis paliko gėlių puokštę, vaisių ir maišelį saldumynų, kuriuos turėjo perduoti nukentėjusiesiems. Jis paliko ir savo telefono numerį, kad nukentėjusioji galėtų susisiekti su juo. Vėliau jis buvo nuvykęs pas nukentėjusiuosius į namus, teiravosi dėl jų sveikatos, jų atsiprašė. Jis bandė taikytis su nukentėjusiąja, tačiau jiems nepavyko susitaikyti. Jis ir dabar nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiosios. Tai buvo pirmas jo eismo įvykis. Jo automobilis buvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl byloje pareikštą civilinį ieškinį turėtų atlyginti draudimo bendrovė. Šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini) ir kiekvieną dieną važinėja į darbą K., todėl jam yra labai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja prašė paskirti jo motiną S. B., su kuria jis kartu gyvena, palaiko labai glaudžius santykius. Jo motina yra jam autoritetas. Motina yra senatvės pensininkė, todėl prašo taikyti laidavimą be užstato.

Nukentėjusioji ir nukentėjusiųjų mažamečių U. C. bei P. J. atstovė pagal įstatymą G. J., apklausta teisme dėl civilinio ieškinio, parodė, jog jos dukrai U. C. yra išlikę sveikatos problemų, o sūnui P. J. likę šiek tiek mažesnės pasekmės, todėl jos netenkina draudimo bendrovės išmokėtos draudimo sumos. 826,29 Eur tai yra jos negautos pajamos dėl darbo užmokesčio. Ji turėjo nedarbingumą nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. ir nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 23 d. Draudimo bendrovė jai pilnai neatlygino negauto darbo užmokesčio. Išlaidos už pirktą kurą bei kaklo įtvarą jai yra pilnai atlygintos. Turtinė žala nėra pilnai kompensuota, kadangi nėra pilnai atlygintos jos negautos pajamos. Prašo priteisti jai 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, kadangi jai buvo stipriai sumušti šonkauliai, keliai, ant jų buvo mėlynės. Šiuo metu jai dar yra sunku dirbti ir vaikščioti, ji negali vairuoti automobilio su mechanine pavarų dėže ir tai sukėlė jai didelių problemų. Jai pačiai nebuvo jokių kaulų lūžių, buvo tik stiprūs sumušimai, tačiau liko liekamieji reiškiniai dėl kojų kelių, dėl kurių dar reikės atlikti tyrimus. Po šio eismo įvykio jos sūnus P. J. bijo važiuoti automobiliu ir nakties metu jis šlapinasi į lovą, miega neramiai ir dėl to jie lankėsi kelis kartus pas psichologą, kuris išrašė jam raminamųjų vaistų. P. J. šlapinamasis į lovą prasidėjo po kelių dienų nuo šio eismo įvykio. Pradžioje jis šlapinosi kas antrą dieną, o po to pradėjo jau kiekvieną dieną. Gydytojas konstatavo, kad tai yra eismo įvykio pasekmė. Eismo įvykio metu P. J. taip pat apsišlapino, anksčiau to nebūdavo, nes jie jau buvo atsisakę sauskelnių. Eismo įvykio metu P. J. buvo sumušta kaklo sritis ir dar buvo nubrozdinta kakta. Kadangi draudimo bendrovė jau yra išmokėjusi nukentėjusiajam P. J. 607 Eur neturtinės žalos atlyginimą, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimą mažina iki 1 393 Eur ir prašo priteisti tokią pinigų sumą. Eismo įvykio metu jos dukrai U. C. buvo padaryta kirstinė žaizda kaktos srityje, sulaužyta ranka, paniręs kaklo slankstelis, sutrenktos smegenys ir labai dideli sumušimai kirkšnyse. U. C. gydymas truko 6 savaites, tačiau jai kreivai sugijo lūžęs kaulas, todėl po 2 metų reikės padaryti rentgeno nuotraukas ir tada bus matyti, ar ranka taisosi, ar dar reikės ją operuoti. 6 000 Eur suma yra už U. C. patirtus sužalojimus. Dabar ji nenori eiti į vaikų darželį, nenori mokytis darželyje. Iki eismo įvykio U. C. noriai ėjo į vaikų darželį, ten išbūdavo visą dieną. Su U. C. taip pat lankėsi pas psichologą poliklinikoje. Civilinis ieškinys buvo surašytas dar iki draudimo išmokų gavimo. Sutinka savo ieškininius reikalavimus sumažinti ta dalimi, kurią jai išmokėjo draudimo bendrovė. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu jų atsiprašė.

Kaltinamasis D. B. pilnai pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, davė išsamius parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei neprieštaraujant, teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir, priimdamas nuosprendį, teismas vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie BPK 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji ir kartu nukentėjusiųjų mažamečių U. C. bei P. J. atstovė pagal įstatymą G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 17 val. 45 min. ji vairavo automobilį „Alfa Romeo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausantį savo sutuoktiniui A. J. Ji važiavo Alytaus mieste, Pramonės gatve, o kartu su ja važiavo ir jos mažamečiai vaikai P. J., kuris sėdėjo specialioje kėdutėje ant galinės sėdynės, dešinėje pusėje, ir U. C., kuri sėdėjo specialioje kėdutėje, ant galinės sėdynės, kairėje pusėje. Važiuojant pagrindiniu keliu – Pramonės gatve nuo Putinų gatvės link Artojų gatvės, iš šalutinio kelio – Pievų gatvės staiga prieš jos vairuojamą automobilį išvažiavo automobilis „BMW X5“, kurio valstybinio numerio ženklo neįsidėmėjo, ir kuris užkirto jai kelią. Ji, vengdama susidūrimo, pradėjo staigiai stabdyti, tačiau vis vien susidūrė su minėtu automobiliu ir savo automobilio priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „BMW X5“ šoninę dalį, prie priekinio rato. Iš karto po šio eismo įvykio pradėjo verkti jos vaikai. Kadangi jos automobilio vairuotojo durys neatsidarė, tai ji išlipo iš automobilio pro keleivio pusės duris ir iškėlė gale sėdėjusį savo sūnų, o kažkoks jai nepažįstamas vyras iškėlė iš automobilio jos dukrą. Netrukus kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kurios darbuotojai ją su vaikais išsivežė į Alytaus apskrities S. K. ligoninės priėmimo skyrių. Automobilį „Alfa Romeo“ ji paliko stovėti eismo įvykio vietoje. Šio eismo įvykio metu ji pati patyrė sužalojimus – jai buvo sumuštas dešinysis šonas, skaudėjo dešiniojo šono šonkaulius, taip pat nuo susidūrimo metu patirto smūgio bei saugos diržo, kuriuo buvo prisisegusi, patyrė juosmens sužalojimą, atsirado kraujosruvos juosmenyje, taip pat patyrė ir abiejų kojų kelių sumušimą, dėl kurio jai skauda kelius, atsirado mėlynės, kraujosruvos. Jos manymu, dėl šio eismo įvykio yra kaltas automobilio „BMW X5“ vairuotojas, kuris ir sukėlė šį eismo įvykį. Byloje ji reikš civilinį ieškinį (1 t., b. l. 60 – 62, 63 – 66).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo N. B. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 17 val. 50 min. Alytuje, Pramonės gatvėje, netoli pastato Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė automobilis „BMW X5 3.0D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuojamas blaivaus D. B. ir automobilis „Alfa Romeo 147“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuojamas blaivios G. J. Šio eismo įvykio metu buvo apgadinti abu minėti automobiliai ir nukentėjo automobilyje „Alfa Romeo 147“ važiavę mažamečiai keleiviai U. C. ir P. J. 18 val. 40 min. buvo gautas telefoninis pranešimas iš (duomenys neskelbtini) apie tai, kad iš eismo įvykio, įvykusio Alytuje, Pramonės gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), į VšĮ Alytaus apskrities S. K. ligoninės vaikų priėmimo skyrių buvo pristatyti U. C., kuriai diagnozuota galvos paviršinis sužalojimas bei sumušimas, po medikų apžiūros nustatyta kairės rankos stipinkaulio lūžis, galvos smegenų sutrenkimas ir kaklo trauma, dėl to ji paguldyta į vaikų reanimacijos skyrių, ir P. J., kuriam diagnozuota nepatikslinti galvos sužalojimai ir po medikų apžiūros jis išleistas į namus (1 t., b. l. 9 – 11).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir šio eismo įvykio vietos plano matyti, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. nuo 18 val. 20 min. iki 19 val. 10 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta eismo įvykio, įvykusio Alytuje, Pramonės – Pievų gatvių sankryžoje, vieta. Apžiūros protokole nurodytas važiuojamosios kelio dalies plotis – 14,5 m, kelio ženklai galiojimo zonoje – pagrindinis kelias (201), duoti kelią (203), apvažiuoti iš dešinės (407), kairės eismo juostos pabaiga (516), pėsčiųjų perėja (533, 544), eismo kryptis sankryžoje (507). Matomumas, žiūrint į Putinų gatvės pusę – 200 m, žiūrint į Artojų gatvės pusę – 250 m. Eismo įvykio vietoje stovi susidūrę du automobiliai – „BMW X5 3.0D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir „Alfa Romeo 147“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti abu minėti automobiliai. Po susidūrimo automobilis „BMW X5 3.0D“ stovėjo Pramonės gatvėje, priekinės dalies kairiuoju kampu į Putinų gatvės pusę, nuo jo dešinės pusės galinio rato iki bordiūro dešinėje buvo 7,10 m atstumas. Nuo šio automobilio dešinės pusės priekinio rato iki bordiūro dešinėje buvo 5,40 m atstumas. Nuo šio automobilio priekinio kairės pusės rato, žiūrint lygiagrečiai Pramonės gatve į Putinų gatvės pusę maždaug 1 m atstumu yra išsibarsčiusios įvairios abiejų automobilių detalių šukės. Nuo automobilio „BMW X5 3.0D“ galinio kairės pusės rato, žiūrint link Putinų gatvės pusės, iki automobilio „Alfa Romeo 147“ dešinės pusės priekinio rato yra 2 metrų atstumas. Nuo automobilio „Alfa Romeo 147“ kairės pusės priekinio rato iki bordiūro kairėje pusėje yra 7,70 m atstumas, o nuo šio automobilio galinio kairės pusės rato iki bordiūro kairėje pusėje yra 9,90 m atstumas. Nuo automobilio „Alfa Romeo 147“ kairės pusės priekinio rato iki saugumo salelės, žiūrint Putinų gatvės kryptimi, yra 10 m atstumas. Eismo įvykio vietoje Pramonės gatvės plotis yra 14,50 m. Pramonės gatvės, žiūrint Artojų gatvės kryptimi, dešinės eismo juostos plotis yra 4,10 m, o kairės – 3,30 m plotis, priešingos krypties kelias yra vienos eismo juostos, kurios plotis yra 4,50 m. Pievų gatvės plotis yra 10,55 m. Žiūrint link Pramonės gatvės pusės, dešinėje matomos dvi eismo juostos viena kryptimi, kurių dešinės plotis yra 3,35 m, kairės – 3,70 m, ir viena priešingos krypties eismo juosta, kurios plotis yra 3,50 m. Apžiūros metu buvo paimtas automobilis „Alfa Romeo 147“ bei jo užvedimo raktelis. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (1 t., b. l. 15 – 26, 27).

Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo nustatyta bei užfiksuota automobilio „Alfa Romeo 147“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priekinio bamperio bei jo grotelių, priekinių žibintų, variklio dangčio bei jo grotelių, priekinių stiklų, priekinės kairės pusės padangos bei ratlankio, stogo, priekinės kairės pusės stogo atramos išoriniai sugadinimo požymiai (1 t., b. l. 28 – 32).

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. automobilis „Alfa Romeo 147“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iš (duomenys neskelbtini) į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33, 34).

Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog automobilio „Alfa Romeo 147“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. J. (1 t., b. l. 35).

Iš Nutarimo grąžinti daiktus ir Pakvitavimo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 16 d. automobilis „Alfa Romeo 147“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), bei jo užvedimo raktelis buvo grąžinti nukentėjusiajai G. J., kuri įsipareigojo saugoti šiuos daiktus iki bylos išnagrinėjimo teisme (1 t., b. l. 39 – 41, 42 – 43).

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. kaltinamasis D. B. pateikė Techninės apžiūros rezultatų (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini), Registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), Tarptautinio transporto priemonės draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas (1 t., b. l. 44 – 46, 47, 48, 49, 50).

Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo nustatyti bei užfiksuoti automobilio „BMW X5 3,0D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priekinio stiklo, variklio dangčio, priekinių kairės pusės durų, sparno su žibintu ir priekinio bamperio išoriniai sugadinimo požymiai (1 t., b. l. 51 – 55).

Iš Sprendimo dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) iki bylos išnagrinėjimo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 10 d. automobilis „BMW X5 3.0D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas kaltinamajam D. B., kuris pasirašytinai įsipareigojo saugoti šį automobilį iki bylos išnagrinėjimo (1 t., b. l. 56).

Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos ir Registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog automobilio „BMW X5 3.0D“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas yra kaltinamasis D. B. (1 t., b. l. 49, 57).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 809/2020 (06) nurodyta, jog G. J. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame dilbyje, dešiniame klube bei abiejose blauzdose, odos nubrozdinimai kairėje kirkšninėje srityje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Trauma automobilio viduje laikoma vienmomentine. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai galėjo būti padaryti specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimų padarymo galimybė, nukentėjusiajai žalojantis pačiai, mažai tikėtina. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 94 – 97, 98 – 99).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 808/2020 (06) nurodyta, jog P. J. padaryta odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas veikiant kaktos kairę pusę kietu buku, kontakto vietoje riboto paviršiaus, žalojančiu daiktu, smogiant juo arba atsitrenkiant į jį. Trauma automobilio viduje laikoma vienmomentine. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimas galėjo būti padarytas specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales. Sužalojimo padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimo padarymo galimybė, nukentėjusiajam žalojantis pačiam, mažai tikėtina. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 117 – 119, 120).

BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aukščiau aptarti įrodymai yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje ir patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

D. B., vairuodamas automobilį, dėl neatsargumo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 154 punkto reikalavimą, numatantį, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji patvirtino, jog D. B. įvažiavo į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio, tuo metu pagrindiniu keliu važiuojant nukentėjusiajai, taigi kaltinamasis nedavė kelio pagrindiniu keliu prie sankryžos artėjančiai kitai transporto priemonei ir dėl to įvykio eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti žmonės. Eismo įvykio metu tiek kelio būklė, tiek oro sąlygos iš esmės netrukdė laiku pastebėti pagrindiniu keliu važiuojantį nukentėjusiosios vairuojamą automobilį. Kaltinamasis D. B. teigė, jog jam išvažinėjant į pagrindinį kelią, į akis jam stipriai švietė saulė, kuri trukdė matomumui, tačiau kaltinamasis nesilaikydamas KET reikalavimų, nesiėmė visų atsargumo priemonių ir nesustabdė savo vairuojamo automobilio, tam, kad įsitikinti ar įvažiuoti į pagrindinę eismo juostą yra saugu. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamasis D. B. galėjo ir turėjo realią galimybę pastebėti pagrindiniu keliu atvažiuojantį automobilį ir jį praleisti išvengdamas automobilių susidūrimo. Toks kaltinamojo padarytas KET pažeidimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – nukentėjusiosios U. C. nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir nukentėjusiųjų P. J. bei G. J. nežymiais sveikatos sutrikdymais. Kadangi dėl kaltinamojo D. B. sukelto eismo įvykio atsirado neigiami padariniai – buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios U. C. sveikata, o nukentėjusiųjų P. J. bei G. J. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, todėl šiuo atveju kaltinamojo nusikalstama veika visiškai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamasis D. B. ir jo motina S. B. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant jo motiną S. B. Kaltinamasis nurodė, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis pilnai pripažino savo kaltę, šį nusikaltimą padarė dėl neatsargumo ir dėl tokio savo elgesio labai išgyvena. Draudimo bendrovė – civilinė atsakovė byloje jau atlygino turtinę ir neturtinę žalą. Mano, jog tarp jo ir motinos S. B. yra labai artimas bei glaudus tarpusavio ryšys, jie nuolat bendrauja ir tariasi įvairiais klausimais, motina jam yra autoritetas ir ji daro jam vien teigiamą įtaką teisingiems pasirinkimams.

Teisiamajame posėdyje siūloma būti laiduotoja S. B. paaiškino, jog ji gyvena kartu su savo sūnumi D. B. Kartu jie gyvena jau daug metų ir jų tarpusavio santykiai yra artimi, šilti, sūnus visada jos paklauso. D. B. yra labai paklusnus, jis neturi jokių žalingų įpročių, taip pat jis yra dirbantis. Mano, jog pati gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui. Jos pajamas sudaro tik gaunama 330 Eur dydžio senatvės pensija. Kitų pajamų ji negauna, būna, kad sūnus D. B. jai padeda finansiškai. Ji neturėtų galimybių sumokėti užstatą.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK to paties straipsnio 2 dalį, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis D. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamasis prašė netaikyti jam draudimo naudotis specialia teise, nes jis dirba kitame mieste ir pats turi važinėti į darbą, o šį eismo įvykį sukėlė pirmą kartą, įtakotas neatidumo. Prokurorė siūlė paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nukentėjusioji ir kartu nukentėjusiųjų mažamečių U. C. bei P. J. atstovė pagal įstatymą G. J. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti: jai – 826,29 Eur turtinės žalos atlyginimą, 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 280 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas; nukentėjusiajam P. J. – 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; nukentėjusiajai U. C. – 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 2, b. l. 78 – 82). Ieškinyje G. J. nurodė, jog dėl eismo įvykio ji patyrė 826,29 Eur turtinę žalą, kurią sudaro jos negautos pajamos (660,66 Eur), dukrai U. C. pirktas kaklo įtvaras (15,99 Eur), kuro išlaidos (149,64 Eur), kadangi dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų važinėjo į Druskininkų policijos komisariatą, o dėl civilinio ieškinio parengimo patyrė 280 Eur išlaidas. Dėl nagrinėjamo eismo įvykio tiek ji pati, tiek nukentėjusieji P. J. ir U. C. patyrė neturtinę žalą, kadangi eismo įvykio metu jie patyrė didelį išgąstį, stresą, šoką bei sveikatos sutrikdymus. Eismo įvykio metu nukentėjusiajai U. C. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji viena buvo paguldyta į ligoninę, o tai tiek pačiai U. C., tiek ir jai (G. J.) sukėlė itin didelius išgyvenimus bei stresą. Dėl eismo įvykio buvo sutrikdytas jų įprastas gyvenimas, jiems suprastėjo miegas, o jos vaikai U. C. ir P. J. bijojo važiuoti automobiliu, nenorėjo lankyti vaikų darželio, suprastėjo jų bendravimo galimybės.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir nukentėjusiųjų mažamečių U. C. bei P. J. atstovė pagal įstatymą G. J. nurodė, jog jos civilinis ieškinys buvo pareikštas dar iki draudimo bendrovei išmokant draudimo išmokas. G. J. palaikė savo civilinį ieškinį, tačiau nurodė, jog sumažina ieškininius reikalavimus ta apimtimi, kurią jai jau atlygino draudimo bendrovė. G. J. nurodė, jog draudimo bendrovė nepilnai atlygino jos negautas pajamas. G. J. prašė priteisti jai 2 500 Eur neturtinės žalos, kadangi jai buvo stipriai sumušti šonkauliai, keliai, ant jų buvo mėlynės. Šiuo metu jai dar yra sunku dirbti ir vaikščioti, ji negali vairuoti automobilio su mechanine pavarų dėže ir tai sukėlė jai didelių problemų. Jai dirbant būna, kad „užsirakina koja“ ir ji lieka šiek tiek sulenkta, o ištiesti ją gali tik per skausmus. Po šio eismo įvykio jos sūnus P. J. bijo važiuoti automobiliu, nakties metu jis šlapinasi į lovą, miega neramiai ir dėl to jie lankėsi kelis kartus pas psichologą, kuris išrašė raminamųjų vaistų. P. J. šlapinamasis į lovą atsirado po kelių dienų nuo šio eismo įvykio. Pradžioje jis šlapinosi kas antrą dieną, o po to pradėjo jau kiekvieną dieną. Gydytojas konstatavo, kad tai yra šio eismo įvykio pasekmė. Eismo įvykio metu jos dukrai U. C. buvo padaryta kirstinė žaizda kaktos srityje, sulaužyta ranka, paniręs kaklo slankstelis, sutrenktos smegenys ir labai dideli sumušimai kirkšnyse. U. C. gydymas truko 6 savaites, tačiau jai kreivai sugijo lūžęs kaulas, todėl po 2 metų reikės padaryti rentgeno nuotraukas ir tada bus matyti, ar ranka taisosi, ar dar reikės operuoti. 6 000 Eur suma yra už U. C. patirtus sužalojimus. Iki eismo įvykio U. C. noriai ėjo į vaikų darželį, ten išbūdavo visą dieną, o šiuo metu ji nenori lankyti darželio, bijo ten mokytis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai <...>. Šioje teisės normoje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – civilinis ieškovas.

Nukentėjusioji G. J. prašo priteisti jai turtinės žalos atlyginimui bendrą 826,29 Eur sumą, iš kurios 660,66 Eur sudaro jos negautos pajamos, 15,99 Eur – dukrai U. C. pirktas kaklo įtvaras, 149,64 Eur – išlaidos kurui, kadangi dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų teko važinėti į Druskininkų policijos komisariatą. Civilinė atsakovė (duomenys neskelbtini) jau yra atlyginusi nukentėjusiajai G. J. 15,99 Eur dydžio nukentėjusiosios U. C. gydymo išlaidas, 8,33 Eur dydžio kelionės (kuro) išlaidas bei 232,72 Eur dydžio negautas pajamas. Civilinė atsakovė pateikė teismui dokumentus, iš kurių matyti detalūs nukentėjusiajai G. J. priklausančios bei įrodytos turtinės žalos paskaičiavimai (2 t., b. l. 170, 171, 172, 173, 174). Kadangi šioje byloje civilinė atsakovė yra draudimo bendrovė, todėl šiuo atveju ši pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 9 punktą, asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintas Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) numato, jog apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis (Aprašo 5.1 punktas). Kaip matyti iš pateiktų duomenų, civilinė atsakovė, skaičiuodama nukentėjusiosios G. J. negautas pajamas, vadovavosi ir laikėsi minėto Aprašo nustatytos tvarkos. Civilinė atsakovė pagrįstai nekompensavo nukentėjusiųjų kelionės (kuro) išlaidų, neįrodytų medicininiais dokumentais ir nesiejamų su tiesioginiu eismo įvykio sužalojimų gydymu. Civilinė atsakovė pagrįstai nurodė, jog nukentėjusiosios patirtos išlaidos dėl važinėjimo į kitą miestą dėl policijos įstaigos atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų, esant atitinkamam prašymui, lygiai taip pat kaip išlaidos dėl jai suteiktos teisinės pagalbos, galėtų būti pripažintos tik proceso išlaidomis, tačiau tokios išlaidos negali būti laikomos eismo įvykio metu padaryta turtine žala. Taigi teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) atliktu turtinės žalos apskaičiavimu, kadangi šie paskaičiavimai atlikti pagal aktualius teisės aktus ir pagrįsti byloje esančiais įrodymais, todėl nagrinėjamas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis D. B. nevykdė KET reikalavimų, nebuvo pakankamai atidus šalutiniu keliu artėdamas prie susikirtimo su pagrindiniu keliu, nedavė kelio juo važiuojančiam kitam automobiliui, todėl įvyko eismo įvykis. Dėl padarytos veikos nukentėjusiųjų G. J. ir P. J. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, o nukentėjusioji U. C. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis D. B. vairavo automobilį būdamas blaivus, eismo saugumo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, nebėgo iš eismo įvykio vietos, priešingai, buvo rūpestingas, suteikė reikiamą pagalbą nukentėjusiesiems, lankėsi gydymo įstaigoje, teiravosi apie nukentėjusiųjų sveikatą, jų atsiprašė, tokiu būdu siekdamas sušvelninti nusikaltimo padarinius.