Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė J. P., T. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskirajame skunde nurodoma, kad nutarties aprašomoji dalis parengta apskrita, paskutinis sakinys antrojoje pastraipoje nukopijuotas iš pareiškėjos skundo ir įterptas taip, kad dingsta šioje nutartyje ankstesnių išdėstytų aplinkybių prasmė. Notarė J. P. parengė paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą ir paveldėto turto pasidalijimo sutarties projektus pagrindžiamus tik iš vienos pusės, bet negavusi šalių susitarimą dėl turto pasidalijimo. Po pareiškėjos raginimų pataisyti sutarties bei liudijimo projektus atitinkamai, tą nepadarė, užvilkinus procesą iki 2022 m. gegužės mėn. Klaidą, į kurią pareiškėja atkreipė dėmesį savo skunde – neteisingai panaudotą Notariato įstatymo straipsnį (turėtų būti 52 straipsnis vietoje 50 straipsnio) teismas pakartojo savo nutartyje tris kartus, nesivargindamas patikrinti straipsnių vartojimo teisingumą, lyg nekreiptų dėmesio. Teismas praleido Notariato įstatymo 40 straipsnį, taigi teisę atmesti prašymą atlikti notarinį veiksmą notarė prarado jau 2022 m. rugsėjo 20 d.

10. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas neįvertino, kad paveldėtojai turi teisę svarstyti sandorio dalyką bet kurioje vietoje jiems patogiausiu būdu. Termino nutraukti ginčą nei Notariato įstatymas, nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) neapriboja. Ginčas tarp įpėdinių buvo išprovokuotas notarės veiksmu, išdavus netinkamai parengtą turto pasidalijimo sutarties projektą. Teismas peržengė CPK 513 straipsnio 3 dalies nustatytą tvarką, išsiųsdamas teismo nutartį notarei, kaip suinteresuotam asmeniui, jau 2022 m. birželio 27 d., prieš tai kai buvo informuota pareiškėja ir nesulaukus nutarties įsiteisėjimo dienos. Pagal pažymą, kuri buvo išduota pareiškėjai 2022 m. birželio 28 d., įsiteisėjimo diena turėtų būti 2022 m. liepos 5 d. Maža to, pareiškėja asmeniškai paprašė išduoti jai nutarties patvirtintą kopiją, bet buvo atsisakyta tai padaryti dėl neaiškių pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis, kuria atmesti pareiškėjos skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro notarės J. P. 2022 m. gegužės 6 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro notarę J. P. atlikti notarinį veiksmą.

17. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties aprašomoji dalis surašyta netinkamai, praleidžiant pareiškėjos nurodytas aplinkybes, nutartis priimta neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, neteisingai nurodant teisės aktų nuostatas, neatsižvelgiant į tai, kad notarė praleido terminą atsisakyti tenkinti prašymą, į tai, kad notarė neturėjo nutraukti proceso, kol įpėdiniai neišspręs ginčo. Taip pat pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas išsiųsdamas priimtos nutarties nuorašus pažeidė CPK 513 straipsnio 3 dalies nuostatas, nesulaukus nutarties įsiteisėjimo dienos, be to, pareiškėja asmeniškai paprašė išduoti jai nutarties patvirtintą kopiją, tačiau buvo atsisakyta ją išduoti dėl neaiškių pagrindų ir buvo išduota nutarties nepatvirtinta kopija su pažyma.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

18. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. F. Įpėdinė I. B. 2021 m. rugsėjo 10 d. priėmė palikimą, pateikdama notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, po tėvo M. F., mirties. Taip pat palikimą yra priėmusi mirusiojo sutuoktinė T. D., sūnus V. F. Paveldėjimo byloje yra gautas pergyvenusios sutuoktinės T. D. 2021 m. rugsėjo 14 d. pareiškimas ir prašymas dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į pinigines lėšas, įgytas santuokos metu su mirusiuoju M. F. Paveldėjimo byloje yra pateiktas 2021 m. gruodžio 23 d. antstolės A. R. – Ž. padėjėjo atliktas paveldimo turto apyrašas, kuriame nurodytas palikimą sudarantis turtas: garažas, transporto priemonė, piniginės lėšos, kreditorinis reikalavimas. T. D. įgalioto asmens P. M. prašymu buvo parengti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą ir paveldėto turto pasidalijimo sutarties projektai. Paveldėjimo teisės liudijimo projekto pastabose nurodyta, kad į 1/2 dalį piniginių lėšų bus išduotas Nuosavybės teisės liudijimas pergyvenusiai sutuoktinei T. D. Parengtus dokumentų projektus notarė nusiuntė pareiškėjai ir T. D. atstovui P. M. susipažinimui. Pareiškėja notarę elektroniniu paštu informavo, kad nesutinka dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo pergyvenusiai sutuoktinei į pinigines lėšas, nurodė, kaip turi būti paveldimas turtas ir kaip paveldimas turtas turi būti padalintas. Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. P. 2022 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 5-85 atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes paveldėjimo byloje tarp įpėdinių yra ginčas.

19. Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 2 punktas). Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles. Palikimas pereina įpėdiniams kaip vientisa teisių ir pareigų visuma tokios būklės, kokios jis buvo palikėjo mirties momentu. Palikimas gali būti priimamas tik besąlygiškai. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.

20. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja turtinę teisę, t. y. paveldėjimo teisę į palikimą kaip visumą – aktyvą (turtą, turtines teises) ir pasyvą (palikėjo skolas ir kitus turtinius įsipareigojimus), o esant įpėdinių daugetui – idealiąją paveldėjimo teisės dalį. Laikotarpiu nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo galioja paveldėjimo teisių režimas, kadangi įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu. Palikimas kaip paveldima turto masė (aktyvas ir pasyvas) egzistuoja ribotą laiką – iki paveldėjimo procedūrų užbaigimo. Esant įpėdinių daugetui ir jų valiai dėl paveldėto turto pasidalijimo paveldėjimo procese, paveldėjimo procedūros užbaigiamos bendru įpėdinių susitarimu dėl paveldėto turto pasidalijimo, o kitais atvejais – tik nuosavybės teises patvirtinančio dokumento (paveldėjimo teisės liudijimo) išdavimu.

21. Vadovaujantis CK 5.66 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal šią įstatymo nuostatą įpėdiniai gali, tačiau neprivalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes nuosavybės teisės į paveldėtą turtą yra įgyjamos palikimo priėmimu, inter alia (be kita ko) į paveldimą turtą nukreiptais faktiniais veiksmais, išreiškiančiais įpėdinio valią priimti palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas, t. y. identifikuojami konkretūs daiktai, kitas turtas ar teisės. Taigi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalį).

22. Pagal bendrąją taisyklę nuosavybės teisių teisinei registracijai suteikiama trečiųjų asmenų informavimo reikšmė. Vadovaujantis CK 1.75 straipsnio 2 dalimi, neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Be to, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96 straipsnio 2 dalis), suteikia aukštesnį apsaugos lygį sąžiningam įgijėjui, kuris remiasi viešo registro duomenimis. Taigi paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio paveldėtą turtą ir jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą teisinė registracija ir kurio išdavimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Tai reiškia, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento.

23. Išdavus paveldėjimo teisių liudijimą, pasibaigia paveldėjimo teisių režimas, o įpėdiniai įgyja teisę disponuoti konkrečiu paveldėtu turtu ar jo dalimis. Pirminiame disponavimo paveldėtu turtu etape, kuris tęsiasi iki įpėdinių nuosavybės teisių į paveldėtą turtą įregistravimo viešame registre, įpėdiniai gali disponuoti paveldėtu turtu tarpusavyje susitardami dėl paveldėto turto pasidalijimo (CK 5.70 straipsnio 1 dalimi). Tuo tarpu įregistravę savo nuosavybės teises į daiktus viešame registre įpėdiniai įgyja teisę disponuoti paveldėtu turtu, sudarydami sandorius su trečiaisiais asmenimis. CK 5.68 straipsnyje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Taigi, testatoriui nenurodžius, kam paliekami konkretūs daiktai, kiekvienas iš palikimą priėmusių įpėdinių yra paveldėto turto bendraturtis. Kiekvienas toks įpėdinis turi bendrosios dalinės nuosavybės teisę į kiekvieną palikėjo daiktą, kaip bendraturtis įgyvendina reikalavimo teises ir vykdo prievoles. Gavę paveldėjimo teisės liudijimą, iki teisių į daiktus įregistravimo viešame registre įpėdiniai gali paveldėtą turtą pasidalyti, sudarydami paveldėto turto pasidalijimo sutartį, nurodydami, kokie daiktai, kokia dalimi kuriam iš įpėdinių atitenka ir kaip yra atsiskaitoma su kitais įpėdiniais, jei pasidalijama kitaip, nei nustatyta įstatymu ar testamentu (CK 5.70 straipsnis). Taigi pirmiausiai išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o tik po to (vėliau) kitu notariniu veiksmu patvirtinama paveldėto turto pasidalijimo sutartis.

24. Paveldėto turto pasidalijimo sutartis – tai daugiašalis, konsensualinis sandoris, kurio šalys – palikimą priėmę įpėdiniai. Nekilnojamųjų daiktų padalijimas forminamas notarine sutartimi (CK 5.70 straipsnio 1 dalis). Ji taip pat turi būti įregistruota viešame registre. Vadovaujantis CK 1.93 straipsnio 3 dalimi, notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jei įpėdiniai dalijasi kitokius, nei nekilnojamieji, daiktus ar su nekilnojamaisiais daiktais nesusijusias teises, jie tai gali padaryti ir rašytine ar žodine sutartimi. Kilus ginčui, šios sutartys vertinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles. Paveldėto turto pasidalijimo sutartis nustato, kaip ir kokiomis dalimis įpėdiniai paveldėtą turtą pasidalijo, nes būtent paveldėjimo teisės liudijimo ir šios sutarties, nustatančios kitokias paveldėto turto dalis nei paveldėjimo teisės liudijimas, pagrindu viešame registre registruojamos įpėdinių nuosavybės teisės į paveldėtą turtą. Paveldėtam turtui pasidalyti taikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios bendrąją dalinę nuosavybę, kartu su specialiąsias taisykles nustatančiomis paveldėjimo teisės normomis. CK 5.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalūs daiktai dalijami natūra, nedalūs paskiriami vienam iš įpėdinių, atsižvelgiant į daikto pobūdį ir įpėdinio poreikius, kitiems įpėdiniams tokio daikto vertę kompensuojant kitais daiktais arba pinigais. Galima visą palikimą arba atskirus daiktus bendru įpėdinių susitarimu parduoti aukcione ir gautą sumą pasidalyti arba tarp įpėdinių surengti varžytynes dėl atskirų daiktų ir daiktą perduoti tam, kuris iš įpėdinių pasiūlys už jį didžiausią kainą (CK 5.70 straipsnio 3 dalis). Pavienių daiktų perdavimo konkrečiam įpėdiniui klausimas bendru sutarimu gali būti išspręstas burtais (CK 5.70 straipsnio 4 dalis). Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno ieškinį turtą padalija teismas (CK 5.70 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nedraudžia įpėdiniams savo valia atsisakyti dalies paveldimo turto ar nereikalauti kompensacijos tuo atveju, jei kitam iš įpėdinių atitenka didesnė paveldimo turto dalis. Įstatyme nenustatyta, kad įpėdiniai privalo turtą pasidalyti atsižvelgdami į jiems priklausančias paveldimo turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-313/2018). Tokia sutartis galėtų būti laikoma mišria sutartimi, turinčia tiek turto pasidalijimo, tiek dovanojimo sutarčių požymių. Įpėdiniai, įregistravę savo nuosavybės teises į atskirus daiktus viešame registre, nebegali sudaryti paveldimo turto pasidalijimo sutarties, tačiau gali įgyvendinti paveldėto turto savininko teises, disponuodami paveldėtu turtu ir sudarydami sandorius tarpusavyje bei su trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

25. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad mirusiojo įpėdiniai paveldėtojai turi teisę svarstyti kaip pasidalins paveldėtą turtą, t. y. paveldėto turto pasidalijimo sutarties projektą, tačiau nagrinėjamu atveju notarė skundžiamu nutarimu pirmiausia atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tvirtinti paveldėto turto pasidalijimo sutartį nustatant kitokias paveldėto turto dalis nei paveldėjimo teisės liudijimas bus galima jau po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

26. Pareiškėja nurodė, kad T. D. ėmėsi disponuoti piniginėmis lėšomis dar nepareiškus savo valios dėl palikimo priėmimo, o vėliau dar pretendavo į 1/2 dalį palikimo dalies. Paaiškino, kad ji iš antstolės, kuri darė turto apyrašą 2021 m. gruodžio 23 d., sužinojo, jog T. D. išsiėmė iš mirusiojo M. F. sąskaitos banke AB „Swedbank“ iš viso 1 917,54 Eur, keletą kartų naudojant jo banko kortelę (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai sumažindama paveldimo turto masę savo naudai. Taip pat paaiškino, kad gavus tokį paveldėjimo teisės liudijimo projektą, kuriame nustatyta tik 1/2 piniginių mirusiojo lėšų banke dalis, kartu su paveldėto turto pasidalijimo sutarties projektu, kuriame nieko nepasisakoma apie kreditoriaus reikalavimus į 10 063,63 Eur pagal antstoliu padarytą turto apyrašą, pareiškėja kategoriškai šiems projektams prieštaravo ir atvykti į notarės biurą dokumentų pasirašymui atsisakė.

27. Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą įforminimą – nustatyta, kad asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai raštu. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys, veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašo ir patvirtina savo antspaudu.

28. Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Ši nuostata įtvirtina asmens teisę teismui apskųsti notaro veiksmus. Sprendžiant dėl notaro galimybės atlikti veiksmus, būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką, jo veiklos reglamentavimą ir šių normų aiškinimo ypatumus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į notaro atliekamas funkcijas, jo atliekamus veiksmus reglamentuojančios teisės normos negali būti aiškinamos plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

29. Notarai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Notariato įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei poįstatyminiais aktais. Vadovaudamasis Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas įstatymo nuostatas, yra pažymėjęs, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

30. Iš byloje esančių duomenų, pareiškėjos paaiškinimų darytina išvada, jog pareiškėja nesutiko, kad T. D. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis lėšų, esančių mirusiojo banko sąskaitoje bei nurodė, kad ji jau po palikėjo mirties dalį lėšų iš mirusiojo banko sąskaitos išsiėmė. Pareiškėja atsisakė atvykti pas notarę ir pasirašyti dokumentus ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kuriame būtų nurodyta, jog mirusiojo įpėdiniai atitinkamomis dalimis paveldi 1/2 dalį lėšų, esančių mirusiojo banko sąskaitoje. Akivaizdu, jog tarp pareiškėjos ir T. D. killo ginčas (nesutarimas) dėl to, kokia lėšų dalis mirusiojo banko sąskaitoje nuosavybės teise priklauso T. D., kaip pergyvenusiai mirusįjį sutuoktinei, ir kokia dalis turėtų būti atitinkamomis dalimis dalinama mirusiojo įpėdiniams.

31. Notariato įstatymo 52 straipsnį nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiam sutuoktiniui. Pažymėtina, kad prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), gali būti paneigta teisme, todėl jei bent vienas iš įpėdinių nesutinka dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į 1/2 santuokoje įgyto turto, sutuoktinių dalis turi nustatyti teismas. Taigi notaras neturi teisės vadovaudamasis vieno iš įpėdinių pageidavimu nustatinėti kokia sutuoktinių bendro turto dalis priklauso mirusįjį pergyvenusiam sutuoktiniui.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus, notarė visiškai teisėtai ir pagrįstai priėmė nutarimą atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pažymėtina, kad skundžiamas notarės nutarimas neužkerta kelio vėl kreiptis į notarę prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nesant ginčų ar nesutarimu tarp įpėdinių.

33. CK 5.67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paveldint tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, paveldėjimo teisės liudijimas fiziniams asmenims gali būti išduodamas ir prieš sueinant trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, jeigu notaras turi duomenų, kad, be asmenų, prašančių išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, daugiau įpėdinių nėra. Atsižvelgiant į tai ir vertinant tai, jog pareiškėja dieną prieš skundžiamo notarės nutarimo priėmimą iš esmės prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, tik nesutiko su parengtu projektu, nelaikytina, jog buvo pažeistos Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos.

34. Pareiškėja turėjo teise apskųsti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį instancine tvarka ir šia galimybe pasinaudojo. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328, 338 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirojo skundo nurodoma kritika dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinio, t. y. perrašytų ar praleistų sakinių iš pareiškėjos skundo, taip pat argumentai dėl netinkamai nurodyto įstatymo straipsnio, nutarčių išsiuntimo ir kt. šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

35. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams ir argumentams. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje taip pat plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą dėl notaro atsisakymo atlikti veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, kuria pareiškėjos skundas atmestas, laikytina pagrįsta ir teisėta.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. birželio 23 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.