Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-07-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1007-826/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-16
Bylos Nr.
2A-1007-826/2015
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-01870-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Dobrovolskis, Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
Ieškovas
R. I.
Atsakovas
A. Š.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-1007-826/2015

Teisėjas Vaidas Gasiūnas (Proceso Nr. 2-33-3-01870-2014-4)
Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 99.5; 99.7; 99.9; 121.18. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. liepos 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. I. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. I. ieškinį atsakovui A. Š. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. teismo įsakymu priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 173,77 EUR (600 Lt) kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po išlaikymo dydžio nustatymo ieškovės turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, o vaiko poreikiai didėja, jo išlaikymui reikia išleisti daugiau pinigų. Vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia išleisti apie 280,93 EUR (970 Lt): 34,75 EUR (120 Lt) darželiui, 28,96 EUR (100 Lt) sveikatos reikmėms, 101,37 EUR (350 Lt) maistui, 14,48 EUR (50 Lt) higienos priemonėms, 43,44 EUR (150 Lt) rūbams ir avalynei, 57,92 EUR (200 Lt) tenka komunalinių patarnavimų daliai. Duktė lanko darželį, pati ieškovė yra registruota Darbo biržoje, jokių pajamų negauna, studijuoja Mykolo Romerio universitete, studijos yra mokamos.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė 2014-01-08 Plungės rajono apylinkės teismo įsakymu priteisto išlaikymo dydį iš A. Š. dukrai L. Š. išlaikyti ir iš atsakovo dukros L. Š. išlaikymui nuo 2015-01-12 priteisė kas mėnesį po 100 EUR iki dukters pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo A. Š. 125,98 EUR bylinėjimosi išlaidų (išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) ieškovei R. I.. Nurodė, kad ieškovė šiuo metu yra bedarbė, registruota Darbo biržoje, bedarbio pašalpos negauna, nekilnojamojo turto neturi, atsakovas dirba, vidutinės mėnesio pajamos apie 405,47 EUR, yra vedęs, turi mažametį sūnų, todėl sprendė, kad 2014 m. sausio 8 d. teismo sprendimu priteistas išlaikymas keistinas į didesnį, nei buvo priteistas, nustatant 100 EUR sumą, skirtiną iš atsakovo šalių dukters išlaikymui. Teismas šią sumą nustatė artimą valstybės remiamų pajamų dydžiui. Keisdamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, teismas nurodė, kad atsakovo nurodytos priežastys dėl turimų kitų išlaikytinių yra svarbios ir pateisinančios negalėjimą teikti tinkamo dydžio išlaikymą vaikui, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti vaiką ir nėra laikytina pakankamu pagrindu didžiąją vaiko išlaikymo pareigą perkelti ieškovei, kadangi tėvų pareigos vaikams yra lygios. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas, kaip vaiko tėvas, turi prisidėti prie normalaus vaiko vystymosi ir šios asmeninės pareigos negali atsisakyti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti jos ieškinį visiškai. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad negali teikti didesnio išlaikymo savo nepilnametei dukrai, atsakovas tikrųjų pajamų teismui neteikė, iš esmės yra jaunas ir darbingo amžiaus vyras, jo turtinė padėtis daug geresnė už apeliantės, jos padėtis yra pablogėjusi, nes ji šiuo metu mokosi. Be to, orientacinė išlaikymo nepilnamečiam vaikui suma, pagal teismų praktiką, yra minimali mėnesio alga. Apeliantė nurodė ir tai, kad vien ieškovei tenka visa vaiko priežiūros našta, nes atsakovas su vaiku nebendrauja, jokios paramos neteikia.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei teisinius argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas ieškovės apeliacinį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini)gimė duktė L. Š.. Plungės rajono apylinkės teismo 2014-01-08 teismo įsakymu iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteista po 200 Lt kas mėnesį nuo 2014-01-07 iki vaiko pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimas. Pablogėjus ieškovės turtinei padėčiai, išaugus vaiko poreikiams, ieškovė prašė pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2014-01-08 teismo įsakymu priteistą išlaikymo dydį ir jį padidinti iki 600,00 Lt kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, padidino šalių nepilnametei dukteriai priteistą išlaikymą nuo 200 Lt iki 100 EUR (345 Lt). Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovė nesutinka, argumentuoja, kad orientaciniu kriterijumi sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistinos sumos yra mėnesio minimali alga.

1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintos vaiko teisės yra vienodai svarbios ir turi būti įgyvendinamos kompleksiškai, nes tik vaiko teisių visumos užtikrinimas sudaro sąlygas vaikui vystytis, bręsti ir tapti savarankiška asmenybe. Visų pirma už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis). Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Taigi nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Orientaciniu kriterijumi, užtikrinančiu būtinus minimalius vaiko poreikius, yra laikomas 1 minimalios mėnesinės algos dydis (bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo 300 EUR).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė kaip pagrindą pakeisti teismo patvirtintą išlaikymo nepilnametei dukteriai dydį nurodė išaugusius vaiko poreikius dėl to, kad dukra ėmė lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ir jos papildomas išlaidas dėl studijų pradžios. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2014-01-08 teismo įsakymu iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteistas išlaikymo dydis (200,00 Lt) yra nepakankamas dėl pasikeitusių nepilnamečio vaiko poreikių, todėl yra pagrindas nustatytą išlaikymo dydį pakeisti ir jį padidinti.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Taip pat nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad nuo 2014-01-17 ieškovė yra registruota darbo biržoje, pagal civilinėje byloje pateiktą 2014-12-09 pažymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, jos iki 2014-10-31 gaunama nedarbo išmoka siekė 440,92 Lt, šalių dukra lanko darželį, už jo lankymą ieškovė moka 72,03 Lt, ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi.

Atsakovas 2012-12-01 sudarė santuoką su S. K., santuokoje (duomenys neskelbtini)gimė sūnus L. Š.. Atsakovas dirba UAB „Padagas ir Ko“, jo pajamos, pagal pateiktą byloje pažymą, priklausomai nuo dirbtų dienų skaičiaus svyruoja iki 2457,70 Lt. Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Pagal atsakovo pateiktus juosmeninės stuburo dalies KT rezultatus, atsakovui buvo diagnozuota stuburo išvarža, tačiau atsakovas teismui įrodymų, kiek tai turi įtakos jo darbingumui ir galėjimui gauti papildomų pajamų savo nepilnametei dukrai išlaikyti, nepateikė, nors byloje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į atsakovo amžių, nesant duomenų apie atsakovo sunkią sveikatos būklę, konstatuotina, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Šalių pateikti įrodymai apie jų nepilnamečių vaikų hospitalizaciją yra daugiau nei dvejų metų senumo, todėl neįrodo, kad vaikai turi specialiųjų poreikių.

Priimdamas skundžiamą teismo sprendimą pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo jauno amžiaus, sveikatos būklės ir galėjimo gauti pajamų, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai, neatsižvelgė į formuojamą kasacinio teismo praktiką dėl išlaikymo dydžio, kuris užtikrintų bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, neįvertino, kad ieškovė viena pati augina šalių nepilnametį vaiką, atsakovas nepadeda ieškovei auginti jų nepilnametės dukros, todėl ieškovei tenka visi rūpesčiai, susiję su nepilnametės dukros auklėjimu, kas sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą pakeisti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004), taigi yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti didesnį ir vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Be to, atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, gali imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Civilinėje byloje pateikti įrodymai apie atsakovo prievoles tretiesiems asmenims nemažina atsakovo prievolės teikti tokį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kuris užtikrintų bent minimalius vaiko poreikius.

Atsižvelgdama į byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistas iš atsakovo 150 EUR (517,92 Lt) dydžio išlaikymas nepažeis atsakovo interesų, taip pat bus tinkamai įvertinta šalių nepilnametės dukters poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismas padidindamas nepilnametei dukrai priteistiną dydį atsižvelgia ir į tai, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. minimali mėnesio alga yra 325,00 EUR.

Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje spręsdamas apie išlaikymo dydžio pakeitimo momentą nurodė, kad juo pripažįsta ieškinio pateikimo teismui dieną, tai yra 2014-12-19, tačiau išlaikymą priteisė nuo 2015-01-12. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina ir išlaikymo dydžio pakeitimo momentu pripažįstama data, kai ieškovė, atstovaudama savo nepilnametės dukros interesams, kreipėsi į teismą, tai yra 2014-11-11.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ir iš atsakovo priteistas išlaikymas padidintinas nuo 100 EUR iki 150 EUR, išlaikymo dydis keistinas nuo 2014-11-11, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 289,62 EUR atstovavimo išlaidų, o atsakovas – 100 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 86,32 proc. ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 250,00 EUR patirtų išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, o atsakovui iš ieškovės – 13,68 EUR. Atlikus vienarūšių reikalavimų tarpusavio įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 236,32 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d.).

Valstybei iš atsakovo priteistinas 33 EUR žyminis mokestis už ieškinį ((150 - 57,92) x 12 mėn. x 3 proc.)) ir 18 EUR ((150 - 100) x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis už apeliacinį skundą, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2014-01-08 teismo įsakymu priteistą išlaikymą iš A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) dukrai L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti ir iš atsakovo dukros L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2014 m. lapkričio 11 d. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisti po 150,00 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt EUR) iki dukters pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. Š. valstybei 33,00 EUR (trisdešimt tris EUR) žyminio mokesčio už ieškinį ir 18,00 EUR (aštuoniolika EUR) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo A. Š. ieškovei R. I. 236,32 EUR (du šimtus trisdešimt šešis EUR 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kolegijos pirmininkas Marius DobrovolskisKolegijos teisėjai Erinija KazlauskienėAlmantas Padvelskis