- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-17
- Bylos Nr.
- 2KT-107/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- J. Š.
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartimi ir atsakovo J. Š. civilinėje byloje Nr. 2-1107-810/2013 pareikštu nušalinimu Kaišiadorių rajono apylinkės teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1107-810/2013 pagal ieškovo Kauno apygardos administracinio teismo ieškinį ir papildomą ieškinį atsakovui J. Š. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus I darbo ginčų komisijos 2013 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. DGKS-2106 ir 2013 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. DGKS-2380 panaikinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas J. Š. pareiškė nušalinimą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui. Nurodo, kad ieškovas šioje byloje yra Kauno apygardos administracinis teismas, civilinė byla iš Kauno apylinkės teismo buvo perduota nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui ieškovo prašymu. Kauno apygardos teismo pirmininkas N. M. anksčiau yra dirbęs Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininku. Kauno apygardos teismas bei ieškovas Kauno apygardos administracinis teismas yra tame pačiame pastate, šių teismų pirmininkai N. M. ir R. G. palaiko draugiškus santykius ne tik darbe, bet ir už jo ribų, jie kartu pietauja bei sportuoja. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priklauso Kauno apygardos teismui, Kauno apygardos teismas yra apeliacinė instancija Kaišiadorių rajono apylinkės teismo priimamiems procesiniams sprendimams, todėl atsakovas mano, kad tinkama jo teisių gynyba Kaišiadorių rajono apylinkės teisme yra negalima ir šis teismas turi nusišalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 10 d. nutartyje padarė išvadą, kad nušalinimas pareikštas visiems Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiantiems apylinkių teimams ir perdavė nušalinimo klausimą spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl nušalinimo netenkintinas.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo ir visų jo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).
Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas.
Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr., Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Taigi, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos (pagrįstos) priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr. C. A. v. Spain, 28 October 1998, Reports 1998-VIII, § 45). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).
Tam, kad byla būtų perduota iš vieno apylinkės teismo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėjančio teismo ir jo veiklos kontrolę vykdančio apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą kitame to apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2KT-118/2011; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 2KT-56/2012).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nusišalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo motyvuodamas, kad ieškovo Kauno apygardos administracinio teismo ir Kauno apygardos teismo, kuris nagrinėtų bylą apeliacine tvarka, pirmininkai bendrauja ir palaiko tiek darbinius, teik nedarbinius santykius. Be to, Kauno apygardos teismo pirmininkas yra dirbęs Kaišiadorių rajono apylinkės teisme.
Lietuvos apeliaciniame teisme sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, ne kartą yra pabrėžta, kad subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Pareiškėjas nenurodo konkrečių argumentų apie galimą teisėjų suinteresuotumą šios bylos baigtimi, o tik daro subjektyvia nuomone ir prielaidomis pagrįstas išvadas, kuriomis remiasi reikšdamas nušalinimą visiems Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjams. Pažymėtina, kad civilinė byla iš Kauno miesto apylinkės teismo Kaišiadorių rajono apylinkės teismui motyvuota Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartimi buvo perduota laikantis imperatyvių CPK nuostatų – CPK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu, kadangi atsakovo sutuoktinė dirba Kauno apylinkės teismo valstybės tarnautoja. Šią 2013 m. liepos 19 d. nutartį dėl bylos perdavimo priėmė ne Kauno apygardos teismo pirmininkas N. M., o laikinai Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas ėjusi teisėja G. B.. Kauno apygardos teismo pirmininko ir Kauno apygardos administracinio teismo pirmininko kolegiškas bendravimas tiek darbo metu, tiek po darbo, nesudaro pagrindo spręsti apie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo ar bet kurio kito Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančio apylinkės teismo suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Taigi, dėl nušalinimo pareiškime nurodytų aplinkybių objektyviam stebėtojui negalėtų kilti abejonių dėl neašališko bylos išnagrinėjimo Kaišiadorių rajono apylinkės teisme.
Pareiškėjui išaiškintina, kad turėdamas duomenų ir įrodymų dėl konkretaus bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumo, byloje dalyvaujantis asmuo šiam teisėjui gali pareikšti nušalinimą, kurį sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas (CPK 68 str., 69 str. 1 d.).
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo J. Š. pareiškimą dėl visų Kaišiadorių rajono apylinkės teismo ir kitų Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1107-810/2013 nagrinėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas
nutaria:
Netenkinti J. Š. pareiškimo dėl visų Kaišiadorių rajono apylinkės teismo ir kitų Kauno apygardos teismo teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1107-810/2013 nagrinėjimo.