Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-33668-1050/2020 pagal pareiškėjo S. F. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Irena Beliačic, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Taigi, šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro būtent antstolės veiksmų, o ne vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo įvertinimas.

10. Byloje nustatyta, kad antstolė Irena Beliačic vykdo išieškojimą iš pareiškėjo S. F. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos UAB „Ignitis“ naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos VMI naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), bei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos VMI naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 14 d. antstolė Irena Beliačic aukščiau nurodytose vykdomosiose bylose priėmė patvarkymą dėl turto arešto Nr. (duomenys neskelbtini) ir turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo areštuota pareiškėjui S. F. nuosavybės teise priklausanti gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) (turto arešto mastas – 468,69 Eur). Taip pat 2020 m. rugpjūčio 14 d. antstolė Irena Beliačic apskaičiavo vykdymo išlaidas (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

12. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje. CPK 646 straipsnyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

13. Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas). Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti jo teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

14. Dėl kiekvieno pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti antstolis privalo įsitikinti, ar nėra objektyvių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, to nepadaręs antstolis pažeistų CPK 651 straipsnio 2 dalies tvarką. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantu kad antstolė priimdama vykdomuosius dokumentus vykdyti pažeidė procesines teisės normas. Kaip jau buvo minėta, antstolė gavusi vykdyti vykdomuosius dokumentą, tikrino ne vykdomųjų dokumentų teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomiesiems dokumentams priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Iš civilinėje byloje ir vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad šiuo atveju antstolė nuosekliai ir vadovaujantis įstatymais atliko vykdymo veiksmus, t. y. antstolei pateikti vykdomieji raštai atitiko CPK 648 straipsnio reikalavimus, vykdomieji raštai antstolės kontorai pateikti nepraleidus CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyto termino. Be to, duomenų, jog egzistavo akivaizdžios vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti kliūtys byloje nėra. Pareiškėjui neįvykdžius teismo sprendimų gera valia, antstolė pagrįstai pradėjo jo atžvilgiu priverstinio vykdymo veiksmus bei apskaičiavo vykdomosiose bylose susidariusias vykdymo išlaidas, kurių dydžiai atitinka įstatymo nustatytus dydžius (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcija). Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde nenurodo konkrečių argumentų ir aplinkybių, dėl kurių antstolės apskaičiuotas vykdymo išlaidų dydis yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais pažymi, kad antstolei nustačius, jog vykdomieji dokumentai yra vykdytini, pagrįstai priėmė vykdyti vykdomuosius dokumentus, ėmėsi visų priemonių tinkamai įvykdyti vykdomuosius dokumentus bei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatų nepažeidė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų, o skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis paliktina nepakeista.

17. Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

18. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.