Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. F. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Irena Beliačic, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas S. F. antstolei Irenai Beliačic pateikė 2020-09-20 skundą dėl 2020-08-14 patvarkymo dėl turto arešto Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad su antstolės priimtais dokumentais nesutinka, kadangi antstolė jo atžvilgiu elgiasi neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, darant pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą. Antstolė, atlikdama procesinius veiksmus, vadovaujasi neteisėtų teismo procesų metu priimtais sprendimais ir išduotais niekiniais bei negaliojančiais vykdomaisiais raštais, todėl ir antstolės procesiniai veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti. Esant nurodytam, pareiškėjas atsisako vykdyti antstolės reikalavimus ir prašo teismo panaikinti/sustabdyti antstolės priimtus procesinius dokumentus.

Antstolė Irena Beliačic 2020-09-28 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai, teismui 2020-10-09 paskelbus pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdant teismo sprendimus, privalu laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Irena Beliačic vykdo išieškojimą iš pareiškėjo S. F. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos UAB „Ignitis“ naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos VMI naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), bei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos VMI naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). 2020-08-14 antstolė Irena Beliačic aukščiau nurodytose vykdomosiose bylose priėmė patvarkymą dėl turto arešto Nr. (duomenys neskelbtini) ir turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo areštuota pareiškėjui S. F. nuosavybės teise priklausanti gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) (turto arešto mastas – 468,69 Eur). Be kita ko, 2020-08-14 antstolė Irena Beliačic apskaičiavo vykdymo išlaidas (Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas S. F. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės 2020-08-14 vykdymo procese priimtus sprendimus (2020-08-14 patvarkymą dėl turto arešto Nr. (duomenys neskelbtini) ir turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini). Skundas grindžiamas tuo, kad antstolė, atlikdama procesinius veiksmus, vadovaujasi neteisėtų teismo procesų metu priimtais sprendimais ir išduotais vykdomaisiais raštais, todėl ir antstolės procesiniai veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad teismų procesiniai sprendimai, priimti civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu antstolė vykdo išieškojimą iš pareiškėjo, yra įsiteisėję. Teismo sprendimų pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas instancine tvarka, t. y. teikiant apeliacinį ir kasacinį skundus, tačiau negali būti pagrindu kvestionuoti vykdymo veiksmus, nes vykdymo veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas nėra siejamas su paties materialinio reikalavimo, priteisto įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagrįstumo nagrinėjimu. Taigi ir nagrinėjamu atveju, vykdydama išieškojimą antstolė neturi teisės kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdytino dokumento teisėtumo ir jis privalo būti vykdomas (CPK 586 straipsnio 1 dalis).

Vertinant antstolės atliktų vykdymo veiksmų teisėtumą, pažymėtina, kad pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, antstolė, nenustačiusi CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, pateiktus vykdomuosius dokumentus priėmė vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėję teismo sprendimai, priimti civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo įvykdyti geranoriškai, vadovaudamasi CPK 624 straipsniu, antstolė pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus ir 2020-08-14 areštavo pareiškėjui S. F. nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, antstolė Irena Baliačic vykdymo procese veikė pagal jai suteiktus įgalinimus ir teisėtai priėmė 2020-08-14 patvarkymą dėl turto arešto Nr. (duomenys neskelbtini) bei turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 624 straipsnis).

Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas taip pat nesutinka su antstolės 2020-08-14 vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis CPK nuostatomis antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis). Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) (CPK 609 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui neįvykdžius sprendimo gera valia bei pradėjus jo atžvilgiu priverstinio vykdymo veiksmus, pastarajam tenka ir pareiga apmokėti visas vykdymo išlaidas, paskaičiuotas vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta tvarka. Kaip matyti iš 2020-08-14 vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo paskaičiuotos vykdymo išlaidos, antstolė vadovavosi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytais administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiais. Taigi antstolė, vadovaudamasi CPK nuostatomis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, pagrįstai 2020-08-14 paskaičiavo 182,46 Eur vykdymo išlaidų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjui geranoriškai neįvykdžius įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, antstolė turėjo teisę atlikti priverstinio išieškojimo veiksmus ir areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą, be to, pradėti vykdymo išlaidų išieškojimą, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais. Esant nurodytam, pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 177, 178, 185 straipsnis, CPK 610-611 straipsniai, 624 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510-513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo S. F. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.