Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senukai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21602-375/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “Senukai“ prevencinį ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl draudimo nutraukti žemės nuomos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovei nebuvo nustatyta pareiga ginčo žemės sklype statyti miesto reikmėms svarbius infrastruktūros objektus, tačiau nuomos sutartyje buvo numatyta galimybė statyti būtent ieškovės ūkinei – komercinei veiklai reikalingus statinius. Ieškovė neturėjo poreikio žemės sklype turėti tik viešuosius tualetus ir vykdoma veikla nepažeidė nuomos sutarties sąlygų. Ieškovei nesant poreikio ar išnykus poreikiui turėti ir eksploatuoti viešąjį tualetą su higienos kompleksu, žemės sklype galėjo ir gali būti statomi kiti komerciniai – ūkiniai ir inžineriniai statiniai, kurių statyba numatyta nuomos sutartyje, ir toks žemės sklype vykdomos veiklos pakeitimas netraktuotinas nuomos sutarties pažeidimu ir pagrindu nutraukti nuomos sutartį prieš terminą.

Skundžiamame sprendime nepagrįstai padaryta išvada, kad ieškovė 22 metus nenaudojo žemės sklypo. Dabartiniu metu visą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotą užima statiniai – automobilių stovėjimo aikštelės ir prekybos paskirties statinys – prekybos paviljonas, statiniai yra įregistruoti. Aikštelių įrengimas žemės sklype buvo numatytas ir neprieštarauja nuomos sutarties 8.1 punktui – žemės sklypas išnuomotas ūkinių, komercinių statinių ir inžinerinių įrenginių statybai. Žemės sklype esančios aikštelės yra atskiri pagrindiniai nekilnojamojo turto objektai – statiniai, kuriuose vykdoma savarankiška veikla: automobilių laikinas saugojimas, lauko prekybos veikla – įrengiami lauko prekybos paviljonai, sandėliuojamos ir saugomos statybinės, lauko, sodo prekės, t. y. žemės sklypas visuomet buvo naudojamas pagal nuomos sutarties sąlygas.

Ieškovė tinkamai vykdė ir vykdo nuomos sutarties nuostatas. Atsakovės pranešimai dėl sutarties nutraukimo yra priimti net nepatikrinus esamos situacijos ginčo žemės sklype, t. y. atsakovė nuomos sutartį ruošiasi nutraukti formaliai, neįsitikinusi, ar žemės sklype stovi ir yra naudojami ieškovei priklausantys statiniai. Šiuo metu žemės sklype yra įregistruoti I grupės nesudėtingi statiniai – automobilių stovėjimo aikštelės, kurios yra eksploatuojamos, prekybos paskirties statinys – pastatas – prekybos paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat vykdoma ir kitų statinių statyba, be to, esant situacijai, kai pati atsakovė 22 metus netikrino žemės sklypo naudojimo, negalima teigti, kad jei ir būtų ieškovė pažeidusi nuomos sutartį – tokį pažeidimą galimą būtų pripažinti esminiu.

Sutartis dėl ginčo žemės nuomos su ieškove buvo sudaryta tik dėl to, kad Kauno miesto valdyba su AB „Senukai“ 1995 m. kovo 1 d. sudarė sutartį ir 1995 m. kovo 14 d. potvarkį Nr. 372-v, priešingu atveju, jokia žemės sklypo nuomos sutartis nebūtų buvusi sudaryta. 1995 m. kovo 1 d. sutartimi imperatyviai susitarta dėl žemės sklypo nuomos ieškovei išpildžius tris sąlygas: 1) pervesti į sąskaitą nurodytą sumą; 2) naudoti žemės sklypą sutartyje numatyta paskirtimi – viešųjų tualetų su higieniniais kompleksu statybai; 3) sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį su tuometine Žemėtvarkos tarnyba. Ieškovė antros sąlygos neįvykdė, todėl pažeidė ne tik 1995 m. kovo 1 d. sutartį, bet ir 1995 m. rugsėjo 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartį.

Žemės nuomos sutarties sudarymą nulėmė ir pačios ieškovės veiksmai – 1995 m. vasario 14 d. raštas Nr. 114 Kauno miesto tarybai, kuriuo AB „Senukai“ įsipareigojo pastatyti higienos kompleksą, apie ką ieškovei Kauno miesto valdyba priminė ir 1994 m. birželio 8 d. raštu Nr. 298. Tai reiškia, kad viešųjų tualetų su higienos kompleksu statyba buvo nulemta ne tik AB „Senukai“ iniciatyvos, bet ir Kauno miesto valdybos poreikiu.

Kauno miesto valdyba 1995 m. kovo 14 d. potvarkiu sutiko išnuomoti ieškovei žemės sklypą ir jame imperatyviai nurodė kokiam tikslui – viešiesiems tualetams su higienos kompleksu statyti. Šio potvarkio 2 punkte taip pat imperatyviai buvo nurodyta ieškovei pareiga sudaryti nuomos sutartį tuometinėje Žemėtvarkos tarnyboje. Ieškovė tik šio dokumento pagrindu galėjo sudaryti ir sudarė žemės nuomos sutartį, kurios sąlygų neįvykdė ir neketina įvykdyti, t. y. pažeidė sutarties sąlygas.

Ginčo sutarties sudarymo metu galiojusiu LR Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtina valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkas sudarant ginčo sutartį pagal 1995 m. kovo 1 d. sutartį ir 1995 m. kovo 14 d. potvarkį pažeista nebuvo. Tuo tarpu ieškovės prisiimtų sutartinius įsipareigojimų neigimas ir jų nevykdymas, pasyvus elgesys labai ilgą laikotarpį, siekis statyti kitokius statinius, noras žemės sklypo didžiąją dalį subnuomoti, patvirtina ieškovės nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą padėtimi bei neatitinka valstybinės žemės nuomos teisinio reglamentavimo ir gausios teisminės praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl uždraudimo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą nuomotojo reikalavimu pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (apeliantė) UAB „Senukai“ ir Kauno miesto valdyba 1995 m. kovo 1 d. pasirašė sutartį, pagal kurią Kauno miesto valdyba, vadovaudamasi LR Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 2.2 punktu, įsipareigojo išnuomoti ieškovei ne aukciono tvarka apie 7,5 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), viešųjų tualetų su higienos kompleksu statybai ir sudaryti su ieškove ilgalaikę žemės nuomos sutartį, įvykdžius ieškovei numatytų įsipareigojimų pirmą punktą. Taigi, ieškovė šia sutartimi įsipareigojo pervesti Kauno miesto valdybai 12 285,68 Eur (42 420,00 Lt) sumą, naudoti žemę tik pagal šioje sutartyje numatytą paskirtį bei pervedus lėšas ir gavus Kauno miesto valdybos potvarkį dėl žemės išnuomojimo, sudaryti žemės sklypo numos sutartį su žemėtvarkos tarnyba. Kauno miesto valdyba 1995 m. kovo 14 d. potvarkiu Nr. 372-v išnuomojo ieškovei 750 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), viešiesiems tualetams su higienos kompleksu statyti, o 1995 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi šį sklypą 99 metams, t. y. iki 2094 m. liepos 18 d., išnuomojo ieškovei.

Ieškovė, 2017 m. balandžio 20 d. raštu, kreipėsi į atsakovę Nacionalinę žemės ūkio tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl leidimo subnuomoti valstybinę žemę ir leidimo joje statyti statinį, kuriuo prašė duoti sutikimą subnuomoti žemės sklypo 0,0560 ha dalį 10 metų subnuomos terminui taip pat duoti leidimą ketinamoje subnuomoti žemės sklypo dalyje statyti automobilių savitarnos plovyklą – stoginę. Atsakydama į prašymą, atsakovė 2017 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad prašymo išduoti leidimą subnuomoti žemės sklypą ir statyti statinį neduos ir informavo ieškovę, jog 1995 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis N19/95-1710 bus nutraukta vienašališkai suėjus dvejiems mėnesiams po šio rašto gavimo. Šį raštą ieškovė 2017 m. birželio 12 d. apskundė, prašydama įpareigoti atsakovę nenutraukti 1995 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties, kadangi ieškovė pradeda naujų statinių statybą ginčo žemės sklype, t. y. tinkamai vykdo nuomos sutartyje įtvirtintas nuomininko teises ir pareigas. 2017 m. lieps 19 d. raštu Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos ieškovei nurodė, jog nuomos sutartis turi būti nutraukta ir kad atsakovė pagrįstai apie tai ieškovę informavo. Ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį, reikalaudama uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Pažymėtina, jog ieškovė neginčija atsakovės atsisakymo išduoti leidimą subnuomoti žemės sklypą ir statyti statinį, tačiau prevenciniu ieškiniu siekia užkirsti kelią atsakovės vienašališkos sutarties nutraukimo galimybei.

Prevencinio ieškinio sąvoka pateikta CK 6.255 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prevencinis ieškinys – tai ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Kitaip tariant, tai yra apsauginio-prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti ir realiai gali būti atlikti, nors žala dar nėra padaryta. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus. Prevencinis ieškinys gali būti patenkintas, kai egzistuoja visos materialiosios sąlygos: 1) būsimi neteisėti atsakovo veiksmai; 2) potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje; 3) asmens, reiškiančio prevencinį ieškinį, siekis pašalinti žalos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-147/2013, Nr. 3K-3-550/2013). Bent vienos iš nurodytų materialiųjų sąlygų nebuvimas per se (pats savaime), net ir nepatikrinus, egzistuoja ar ne kitos materialiosios sąlygos, užkerta kelią prevencinio ieškinio patenkinimui.

Ieškovė byloje įrodinėja, kad ji tinkamai vykdo valstybinės nuomos sutarties sąlygas, kadangi pagal sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, ginčo žemės sklype gali būti statomi ne tik konkrečios paskirties statinys – viešieji tualetai su higienos kompleksu, bet ir kiti ūkiniai-komerciniai statiniai ar inžineriniai įrenginiai. Šiuo metu visą ginčo žemės klypo plotą užima įregistruoti statiniai – automobilių stovėjimo aikštelės ir prekybos paskirties statinys – prekybos paviljonas, kurie yra reikalingi ieškovei vykdant veiklą. Tuo tarpu atsakovė nesutinka su tokia ieškovės pozicija ir teigia, kad valstybinės žemės sklypas ieškovei išnuomotas tik dėl to, jog ji prisiėmė įsipareigojimus jame statyti viešąjį tualetą su higienos kompleksu, tačiau ginčo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė ir ilgą laiko tarpą ginčo žemės sklypo nenaudojo pagal valstybinės nuomos sutarties sąlygas.

Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018).

CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuota Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame papildomai nurodyta, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. vasario 11 d.) 28 punkte.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra valstybės patikėtinė, įgyvendinanti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityje. Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3 dalies 9 punktas, 36 straipsnis, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 3 punktas, patvirtinti 1994 m. gruodžio 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1244). Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunktyje įtvirtinta, kad valstybinės žemės pardavėjai ir nuomotojai (Nacionalinė žemės tarnyba) kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų – reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai.

CK 6.564 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Byloje taip pat nėra ginčo, jog atsakovei nustačius valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimus, ši turi teisę inicijuoti valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimą. Byloje esminis ginčas kyla dėl tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų tinkamo vykdymo, skirtingai aiškinant sutarties nuostatas dėl ginčo žemės sklypo paskirties ir jo naudojimo būdo, t. y. ieškovei įrodinėjant, jog pagal sudarytą valstybinės žemės nuomos sutarties 8.1 punktą, ji turi teisę žemės sklypą naudoti ir kitų ūkinių – komercinių bei inžinerinių įrenginių statinių statybai, o ne vien tik higienos komplekso su viešuoju tualetu statybai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija. 1995 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties 8.1 punktu ieškovė įsipareigojo sklypą naudoti ūkinių bei komercinių pastatų bei inžinierinių įrenginių statybai, ir nors šioje sutartyje nėra konkretizuota kokie ūkiniai ar komerciniai pastatai bei inžinieriniai įrenginiai turi būti statomi, tačiau įvertinus tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusius ikisutartinius santykius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas konkrečiam tikslui – viešųjų tualetų su higienos kompleksu statybai.

Kita vertus, net ir laikant, jog ieškovė ginčo žemės sklypą turėjo teisę naudoti ir kitų ūkinių bei komercinių pastatų bei inžinerinių įrenginių statybai, byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina, jog valstybinės žemės sklypas ilgą laiko tarpą iš viso nebuvo naudojamas pagal sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį – žemės sklype nebuvo statomi nuomos sutartyje numatyti statiniai ir įrenginiai.

Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį laikytinas sutarties pažeidimu. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal nuomos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2012; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, jog imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos santykius, nesilaikymas sudaro prielaidas privatiems asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengti realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo už nuomojamą valstybinę žemę, tokiu būdu nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita, o tai aiškiai pažeidžia viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018)

Pažymėtina ir tai, jog kad būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, kitaip būtų paneigta lengvatinio nuomos mokesčio paskirtis. Dėl to, jeigu nuomininkas statinį ir valstybinę žemę naudoja ne pagal nustatytą paskirtį arba nepateisinamai ilgai valstybinės žemės sklypo faktiškai nenaudoja, nebaigto statinio valdytojas nepateisinamai ilgai negauna statybos leidimo ir nepradeda statybos darbų ar statinys (nebaigtas statinys) sunyksta ir negali būti naudojamas pagal paskirtį arba per statybos leidimo galiojimo terminą be pateisinamų priežasčių nepradeda statybos darbų, jų neužbaigia, valstybės įgaliota institucija privalo svarstyti dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu (lengvatinėmis sąlygomis) sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018).

Byloje nėra duomenų dėl vykdytų statybų iki 2011 metų – Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad žemės sklype yra įregistruota kiti inžineriniai statiniai – aštuonios automobilių aikštelės (statybos pradžios metai – 2011 m., baigtumas – 100 procentų, nuosavybės teisė įregistruota 2017 m. rugsėjo 6 d.), pastatas – prekybos paviljonas (statybos pradžios metai – 2017 m., baigtumas – 100 procentų, nuosavybės teisė įregistruota 2017 m. lapkričio 16 d.) ir pastatas – viešasis tualetas (statybos pradžios metai – 2018 m., baigtumas – 76 procentai, nuosavybės teisė įregistruota 2018 m. kovo 22 d.). Šios aplinkybės patvirtina, kad išnuomotame žemės sklype statybos pradėtos vykdyti tik 2011 metais – įrengta automobilių aikštelė, padengta asfalto danga, tuo tarpu kitų statybos darbų valstybiniame žemės sklype vėliau ilgą laiką, t. y. iki prasidedant teisminiams ginčams, atliekama nebuvo. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovė 2017 m. vasario 18 d. sudarė sutartį su UAB „Rusnė“ dėl projektinio užstatymo pasiūlymų, kurio pagrindu, 2017 m. balandžio 20 d. kreipėsi į atsakovę dėl leidimo subnuomoti valstybinę žemės dalį (0,0560 ha) ir leidimo ketinamoje subnuomoti žemės sklypo dalyje statyti automobilių savitarnos plovyklą – stoginę. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ieškovei, ketinant didžiąją žemės sklypo dalį (0,0560 ha) subnuomoti automobilių plovyklos statybai, jos poreikių tenkinimui ūkinėje-komercinėje veikloje tokio dydžio žemės sklypas nėra reikalingas ir tokiu atveju nėra jokio pagrindo sutikti, jog šiuo atveju valstybinės žemės nuomos sutartis yra ir bus ateityje tinkamai vykdoma.

Atkreiptinas dėmesys, jog kreipimosi į teismą su prevenciniu ieškiniu metu, Nekilnojamojo turto viešojo registro duomenimis, ginčo valstybiname žemės sklype jokių statinių įregistruota nebuvo (elektroninės bylos t. 1, b. l. 23-24). Priešingai, bylos aplinkybės patvirtina, kad tik prasidėjus teisminiams ginčams, ieškovė ėmėsi tam tikrų veiksmų, t. y. įregistravo automobilių aikšteles, ėmėsi projektavimo ir statybos darbų (pastatytas pastatas – prekybos paviljonas ir pradėtas statyti kitas pastatas – viešasis tualetas). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais veiksmais ieškovė iš tiesų siekė tik dirbtinai pateisinti savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nors šios nutarties 21 ir 26 punktų motyvuose nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė esminių sąlygų, dėl kurių lengvatinėmis sąlygomis buvo išnuomota valstybinė žemė, neįvykdė ir neketino jų vykdyti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog iki 2011 metų, kuomet buvo pradėtos įrenginėti automobilių aikštelės, ginčo valstybinis žemės sklypas nebuvo iš viso naudojamas, t. y. byloje nėra pateikta įrodymų, jog valstybiniame žemės sklype buvo statomi statiniai, o numatyti pastatyti viešieji tualetai su higienos kompleksu net nebuvo pradėti statyti ir nebus statomi, ieškovei netgi neigiant šiuos įsipareigojimus ir siekiant didžiąją dalį valstybinio sklypo subnuomoti, sprendžia, kad išnyko sąlygos, kurios teikė pagrindą ir dėl kurių ieškovei buvo išnuomota valstybinė žemė ne aukciono būdu, o ieškovės veiksmai, iškilus teisminiam ginčui, nelaikytini pakankamais bei sudarančiais pagrindą konstatuoti, kad ji tinkamai vykdė nuomos sutarties sąlygas, todėl esant šioms aplinkybėms taip pat nėra teisinio pagrindo atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais. Taigi, remiantis tuo kas išdėstyta, byloje esančiais įrodymais ir nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai pripažino, jog ieškovė nenaudoja valstybinės žemės pagal valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas ir atitinkamai pagrįstai įspėjo ieškovę apie ketinimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, yra pagrindas atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra pateikus prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.