Kauno apylinkės teismo sprendimas

Reikalavimas grindžiamas tuo, jog 1995-09-26 tarp ieškovės ir Kauno apskrities valdytojo administracijos, kuriuos teises ir pareigas šiuo metu įgyvendina atsakovė, buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr.M19/95-1710, pagal kurią ieškovei buvo išnuomotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Kaune iki 2094-07-18. 2017-04-20 ieškovė pateikė prašymą atsakovei išduoti sutikimą subnuomoti 0,0750 ha ploto žemės sklypo dalį bei išduoti leidimą žemės sklypo dalyje statyti automobilių savitarnos plovyklą – stoginę. Atsakovė, reaguodama į prašymą 2017-05-15 pateikė raštą Nr. 8SD-(14.8.125E) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kaune“, kuriame nurodė, kad žemės sklypas nėra naudojamas, jame nėra savarankiškai funkcionuojančių ieškovei priklausančių statinių, todėl negali būti nuomojamas. Pranešime nurodė, kad pasyvus neveikimas sutarties tikslų nevykdymas daugiau kaip 22 metus reiškia esminį sutarties pažeidimą, leidžiantį nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą nuomotojos reikalavimu. Atsakovė pabrėžė, jog Registrų centro duomenimis žemės sklype nėra jokių ieškovei priklausančių savarankiškai funkcionuojančių statinių, o iš prašymo suprantama, kad planuojama didžiąją dalį (net 0,0560 ha) žemės sklypo subnuomoti automobilių plovyklos statybai, todėl laikytina, kad žemės sklypas nėra naudojamas, jame nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių, todėl negali būti nuomojamas. Tuo pačiu raštu atsakovė pranešė, kad sutartis bus nutraukta vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo.

Ieškovė 2017-06-12 apskundė šį pranešimą Nacionalinės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui ir pareikalavo įpareigoti atsakovę nenutraukti sudarytos nuomos sutarties, kadangi ieškovė žemės sklype pradeda naujų statinių statybą, kurių projektavimo darbai pradėti 2017 m. vasario mėnesį, pagal projektavimo darbų sutartį UAB „Rusnė“ įsipareigojo paruošti sklypo projektinius užstatymo pasiūlymus, numatant sklypo 2 paslaugų paviljonus kartu su viešuoju tualetu ir pateikti juos užsakovui – bendrovei, atlikti statinių projektavimo darbus, parengti statinių techninius projektus (statybos projektus), suderinti su atsakingomis institucijomis ir gauti statybą leidžiantį dokumentą t.y. tinkamai vykdo nuomos sutartyje įtvirtintas nuomininko teise ir pareigas.

Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi pateiktą skundą, 2017-07-19 pateikė raštą Nr.155-1919 – (3.5), kuriame nurodė, jog per visą nuomos laikotarpį nuo sutarties sudarymo 1995-09-26 iki šiol ( beveik 22 metus) žemės sklypas nebuvo naudojamas pagal nuomos sutarties nustatytas sąlygas t.y. žemės sklype nebuvo statomi nuomos sutartyje numatyti statiniai ir įrengimai. Atsakovė pažymėjo, jog sutarties nutraukimas inicijuojamas ne dėl to, kad statomi statiniai, kurių paskirtis neatitinka žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, o dėl to, kad žemės sklypas apskritai nenaudojamas pagal paskirtį. Pažymėjo, jog asfalto danga priskiriama prie statinių, kurie neturi aiškios funkcinės paskirties, todėl žemės sklype asfalto danga padengta aikštelė priskirtina neturintiems aiškios priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas negali būti išnuomojamas ne aukciono būdu. Nurodė, jog nuomos sutartis turi būti nutraukta ir atsakovė pagrįstai apie tai informavo ieškovę.

Ieškovė reiškia prevencinį ieškinį, kadangi yra realus pagrindas tikėtis, kad atsakovė bet kuriuo momentu ateityje gali atlikti neteisėtą veiksmą – priims sprendimą nutraukti nuomos sutartį. Nors atsakovė teigia, kad pateikti pranešimai yra informacinio pobūdžio, tačiau teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nepaneigia savo pozicijos, kad ruošiasi nuomos sutartį nutraukti tariamu žemės nenaudojimo pagrindu. Atsakovės atliekami veiksmai - priimti ir ieškovei pateikti pranešimai dėl sutarties nutraukimo yra ne informacinio pobūdžio raštai, o kryptingi privalomojo pobūdžio žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu procedūros veiksmai – apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti prieš 2 mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.

Pranešimų dėl sutarties nutraukimo pateikimas ir šiuose dokumentuose išdėstyti argumentai ir išvados yra nepagrįsti, o tai reiškia, kad ir neteisėti.

Tačiau ginčas kilo ne dėl ieškovės siekio išsinuomoti žemės sklypą lengvatine tvarka be aukciono, bet dėl atsakovės siekio neteisėtai nutraukti jau sudarytą nuomos sutartį. Kauno miesto valdyba ir ieškovė, vadovaudamosis LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr.550 2.2 punktu, 1995-03-01 sudarė sutartį, pagal kurią Kauno miesto valdyba įsipareigojo išnuomoti ieškovei ne aukciono tvarka apie 7,5 arų žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Kaune (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) viešųjų tualetų ir higienos kompleksų statybai ir sudaryti su ieškove ilgalaikę žemės nuomos sutartį, įvykdžius ieškovei įsipareigojimų 1 punktą. Ieškovė savo ruožtu įsipareigojo pervesti į Kauno miesto valdybos sąskaitą 42 420 Lt tikslinių lėšų sumą ir pervedus tikslines lėšas bei gavus miesto valdybos potvarkį dėl žemės išnuomojimo, sudaryti Žemės sklypo nuomos sutartį su žemėtvarkos tarnyba. Kauno miesto valdyba 1995-03-14 potvarkiu Nr.372-v nusprendė išnuomoti ieškovei viešiesiems tualetams su higienos kompleksu statyti (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) iki 750 kv.m. sklypą. Kauno apskrities valdytojo administracijos Kauno miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba ir ieškovė 1995 -09-26 sudarė sutartį dėl valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr.N19/95-1710.

Vadovaujantis teisės aktų, galiojusių 1995-03-01 sutarties, potvarkio ir nuomos sutarties sudarymo momentu nuostatomis, statiniais neužstatytas valstybinės žemės sklypas galėjo būti išnuomotas be aukciono juridiniam asmeniui, sumokėjusiam tikslines lėšas, kurių dydis buvo lygus (arba didesnis) išnuomojamo žemės sklypo nominaliai indeksuotai vertei, į savivaldybės biudžetą. Ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka pagal nuomos sutartį išsinuomojo statiniais neužstatytą žemės sklypą, už tai sumokėjusi į Kauno miesto savivaldybės sąskaitą žemės sklypo vertės atlygį, t.y. įgijo teisę nuomoti žemės sklypą ne po esamai savarankiškais funkcionuojančiais statiniais, bet statiniais neužstatytą žemės sklypą būtent ateityje planuojamai veiklai – planuojamiems statyti statiniams ir įrengimams. Todėl akivaizdu, kad atsakovės pranešime dėl sutarties nutraukimo nurodytas sutarties nutraukimo motyvas – žemės sklypas gali būti išnuomotas tik po esamais savarankiškai funkcionuojančiais statiniais, o ne planuojamais statyti ar statomais, todėl ieškovė pažeidė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir Taisyklių 28 punktą yra visiškai nepagrįstas.

Nuomos sutarties 8 punktu šalys susitarė, kad nuomininkas įsipareigoja naudoti žemės sklypą naudoti ūkinių bei komercinių pastatų bei inžinierinių įrenginių statybai (8.1 punktas). Tai reiškia, kad su atsakove sudarytoje sutartyje buvo numatyta galimybė statyti ūkinius, komercinius pastatus bei inžinierinius statinius. Taisyklių 30.7 papunktyje numatyta, kad išnuomotose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jei tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimui. Ieškovė ne tik išsinuomavo laisvą (neužstatytą) žemės sklypą, bet ir pagal nuomos sutarties sąlygas žemės sklypą turėjo ir turi naudoti ūkinių, komercinių statinių ir inžinierinių įrenginių statybai.

Pranešime atsakovė pateikia motyvus ir išvadą, jog kitos paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Kaune nėra naudojamas, nes jame nėra savarankiškai funkcionuojančių ieškovei priklausančių statinių, taigi negali būti nuomojamas. Ieškovė pažymi, kad šie atsakovės teiginiai neatitinka tikrovės. Dabartiniu metu žemės sklypo plotą užima statiniai – automobilių stovėjimo aikštelės. Nors aikštelės pranešimų dėl sutarties nutraukimo pateikimo metu nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tai nesudaro prielaidos manyti, jog žemės sklype neegzistuoja ieškovei priklausantys statiniai ir žemės sklypas nenaudojamas pagal nuomos sutartį.

Visą žemės plotą užima aikštelės. Ieškovės užsakymu yra atlikti aikštelių kadastriniai matavimai, parengta kadastro duomenų byla. Aikštelių įrengimas žemės sklype numatytas nuomos sutarties 8.1 punkte – sklypas išnuomotas ūkinių, komercinių statinių ir inžinierinių įrengimų statybai. Ieškovė, vykdydama savo ūkinę – komercinę veiklą, naudojo ir naudoja sklype esančias aikšteles nuomos sutartyje numatytai veiklai: aikštelėse ištisus metus sandėliuojamos (saugomos) bendrovės parduodamos statybos, buitinės, sodo prekės, plytos, įvairūs komposto ir kitokie žemės mišiniai. Šiltuoju metų laiku vyksta lauko prekyba – įrengiamos prekyvietės, prekybos paviljonai, parkuojamos atvykstančių klientų transporto priemonės. Ieškovė prižiūri žemės sklypą, palaiko jame tvarką, renka šiukšles. Žemės sklypas nėra apleistas, yra prižiūrimas ir naudojamas.

Dar iki nuomos sutarties sudarymo bendrovės lėšomis buvo projektuojamas keleivių aptarnavimo ir higienos paviljonas, kuris turėjo būti besiribojančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančio bendrovės statinių komplekso sudėtine dalimi, ką patvirtina bendrovės užsakymu UAB „Enta“ parengtas ir 1995 m. su Kauno miesto savivaldybės architektu ir Kauno miesto valdybos žemėtvarkos tarnyba suderintas žemės ūkio planas. Sudarius nuomos sutartį 1995 m. ieškovė įrengė sklype automobilių stovėjimo aikštelę ir aikštelės dalyje aptarnavimo ir higienos paviljoną, kuriame ilgą laiką veikė ir prekybos patalpos, taip pat buvo įrengiami biotualetai. Nuomos sutarties sąlygose nebuvo įrašytas reikalavimas sklype pastatytus statinius įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Žemės nuomotoja privalo kontroliuoti kaip valstybinės žemės pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, o nustačiusi pažeidimus reikalauja juos pašalinti arba inicijuoti sutarčių nutraukimą ir kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai. Per visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį iki 2017-04-20 bendrovės prašymo pateikimo NŽT neturėjo jokių pastabų, pretenzijų, nebuvo nustačiusi jokių pažeidimų ir nepateikusi reikalavimo šiuos pažeidimus ištaisyti.

Bendrovė pareiškia, kad nuo pat nuomos sutarties sudarymo iki šiol bendrovė vykdė ir tebevykdo veiklą, numatytą nuomos sutartyje. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad bendrovė pasyviai neveikė ir nuomos sutarties bei su ja siektų tikslų nevykdė daugiau kaip 22 metus. Kadangi atsakovė pareiškė, kad ieškovė padarė esminį sutarties pažeidimą ir šiuo pagrindu pradėjo sutarties nutraukimo procedūrą, tai jai tenka pareiga šiuo įrodymus pateikti.

Žemės sklypas ieškovei išnuomotas be aukciono kitu pagrindu, nei valstybinės žemės išnuomojimas esamų statinių eksploatacijai ir dėl nuomos sutarties sudarymo teisėtumo jokių ginčų tarp šalių nėra. Nuomos sutartis jau sudaryta ir galiojanti, todėl negali būti keliamas klausimas ar esamas sklypas gali būti išnuomotas be aukciono esamai automobilių aikštelei eksploatuoti.

Nepagrįsta atsakovės išvada, kad statinys – automobilių stovėjimo aikštelė neturi aiškios funkcinės paskirties, todėl priskirtina neturintiems aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniams, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas negali būti išnuomotas ne aukciono būdu. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 3 priedo 2.7 papunktį antžeminės automobilių stovėjimo saugyklos (aikštelės) priskiriamos garažų paskirties statiniams. Analogiška nuostata įtvirtinta STR 1.01.03:2017 7.7 papunktyje. Pagal šių teisės aktų nuostatas automobilių stovėjimo aikštelės turi aiškią funkcinę paskirtį, šiuose statiniuose gali būti vykdoma savarankiška ūkinė veikla - automobilių laikino saugojimo veikla.

Nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, kad žemės sklype esančioms aikštelėms atlikti kadastriniai matavimai, parengta kadastro duomenų byla ir statiniai bei nuosavybės teisės į juos yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tai yra atskiri pagrindiniai nekilnojamojo turto objektai – statiniai , kuriuose vykdoma savarankiškai veikla: automobilių laikinas saugojimas, lauko prekybos veikla – įrengiami lauko prekybos paviljonai, sandėliuojamos ir saugomos statybinės, lauko, sodo prekės. Tai reiškia, kad aikštelių buvimas ir eksploatavimas žemės sklype patvirtina, sklypas yra naudojamas pagal nuomos sutarties sąlygas. Žemės sklype yra statinių, numatytų nuomos sutarties 8.1 punkte, statiniai yra jų savininko – bendrovės valia yra naudojami ūkinei- komercinei veiklai t.y. pagrindiniai savarankiški statiniai. Bendrovė parengė visus dokumentus, reikalingus šiems duomenims išviešinti ir atliko duomenų įregistravimo (išviešinimo) procedūrą.

Šiuo metu bendrovė žemės sklype įgyvendina ir kitų statinių statybos darbus. 2017-02-18 sudarė projektavimo sutartį su UAB“Rusnė“, pagal kurią projektuotoja įsipareigojo iki 2017-06-12 paruošti sklypo projektinius užstatymo pasiūlymus, numatant du paslaugų paviljonus, kartu su viešuoju tualetu. Bendrovės užsakymu yra parengtas prekybos paskirties – lauko prekybos paviljonų naujos statybos projektas , pagal kurį nuomos teise valdomame žemės sklype numatoma statyti lauko prekybos paviljonus ir tualetus su higienos kompleksu. Suprojektuoti paviljonai bus naudojami klientų aptarnavimui – bus teikiamos prekybos, informacinės ir buitinės paslaugos. Šalia naudojamos jau įrengtos automobilių parakavimo aikštelės. Tokiu atveju vienašališkai nutraukus nuomos sutartį bendrovė patirs žalą dėl to, kad kyla rali grėsmė, jog nutraukus nuomos santykius bus sutrikdyta bendrovės veikla. Bendrovė neturės galimybių eksploatuoti jai nuosavybės teise priklausančių aikštelių ir vykdyti ūkinę – komercinę veiklą. Yra reali grėsmė, kad atsakovė, pradėjusi nuomos sutarties procedūrą, prieš tai net nepatikrinusi vietoje, kaip bendrovė naudoja žemės sklypą, neketina spręsti klausimo dėl žemės sklypo suteikimo naudotis bendrovei kitu būdu, o sieks ne tik neleisti ieškovei tęsti sklype vykdomą veiklą, bet atlaisvinti žemės sklypą nuo ieškovei priklausančių aikštelių, o tai reikš ne ką kitą, kaip nuosavybės teise priklausančio objekto sunaikinimą.

Bendrovė naudoja žemės sklypą, yra suinteresuota sklypo vystymu, todėl sutarties nutraukimas tuo pagrindu, kad bendrovė nestato statinių ir apskritai žemės sklypo nenaudoja yra nepagrįstas ir sukels bendrovei žalą.

Atsakovė atliko Nekilnojamojo turto registro duomenų patikrinimą tik gavusi bendrovės prašymą dėl subnuomos. Nors procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad bendrovė neveikė/pasyviai veikė beveik 22 metus, tačiau pasyviai veikė ne tik bendrovė, o pati atsakovė, kuriai nuomos sutarties sąlygų įvykdymo įvertinimo būtinumas iškilo tik praėjus 22 metams. Toks atsakovės elgesys nesąžiningas, nes jei bendrovė nebūtų pateikusi prašymo subnuomoti žemės sklypą, dar ir šiandien atsakovė nebūtų reiškusi jokių pretenzijų dėl sklypo naudojimo. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės pateiktuose pranešimuose dėl sutarties nutraukimo nurodytas nutraukimo pagrindas tėra formalus, kuris atsakovei ir Lietuvos valstybei nesukėlė jokių žalingų pasekmių.

Atsakovė visiškai nepagrįstai prašymą dėl subnuomos vertino kaip bendrovės pripažinimą, kad žemės sklypas nenaudojamas. Bendrovė planuoja didžiąją dalį žemės sklypo subnuomoti automobilių plovyklos statybai. Ieškovė, kaip sąžininga nuomos sutarties šalis, kreipėsi į atsakovę su prašymu duoti sutikimą subnuomoti žemės sklypo 0,0560 ha dalį 10 metų laikotarpiui. Pateikdama prašymą subnuomoti ieškovė siekė išsiaiškinti sklypo subnuomos sudarymo galimybes. Prašyme ieškovė aiškiai nurodė, kad ketinamoje subnuomoti sklypo dalyje pati bendrovė norėtų statyti automobilių savitarnos plovyklą ir paprašė duoti leidimą žemės sklypo dalyje statyti II grupės nesudėtingus statinius ir atlikus darbus perduoti šį statinį naudotis kitam asmeniui, kuris galėtų subnuomos teise naudoti sklypo dalį ir teikti atitinkamas paslaugas. Tačiau atsakovė nusprendė, kad šio ieškovės prašymo pakanka nustatyti, kad žemės sklypas nebuvo naudojamas 22 metus.

Svarbu tai, kad ieškovė prašymą dėl subnuomos atsakovei pateikė tuo metu, kai jau buvo sudaryta 2017-02-18 projektavimo darbų sutartis su UAB“Rusnė“ ir buvo rengiami prekybos paviljono ir paslaugų paviljono su viešuoju tualetu projektiniai pasiūlymai ir statybos projektas.

Nuomotojas turi teisę nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tik tuo atveju, jei nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį t.y. būtina žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradusių neigiamų padarinių nuomotojui. Esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusiojo šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti , ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį t.y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ir asmeninio pobūdžio didelius praradimus.

Šiuo atveju negalima teigti, kad atsakovės teisėti lūkesčiai, interesai buvo suvaržyti, taip pat, kad nuomos sutarties šalis patyrė žalą dėl ,neva, įvykusio sutarties pažeidimo. Atsakovė jokių ieškovės galimai padarytų teisių pažeidimo ir dėl to didelių praradimų net nebuvo pastebėjusi. Priešingai, ieškovė naudoja žemės sklypą , jame esančiose aikštelėse yra sandėliuojamos (saugomos) prekės, vyksta sezoninė prekyba.

Pažymėtina, kad ieškovė visą nuomos sutarties laikotarpį sąžiningai vykdė sutarties mokėjimus.

Nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad ieškovė veikia kaip valstybinės žemės patikėtinė ir teisės aktų numatyta tvarka išnuomoja ir kitų asmenų nuosavybėn perleidžia valstybinės žemės sklypus. Ieškovė yra valstybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, gindama valstybės interesus teisės aktų nustatyta tvarka valstybinę žemę valdo patikėjimo teise. Ieškovė žemę valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.

2017-04-27 buvo gautas ieškovės prašymas leisti subnuomoti 0,0750 ha ploto (duomenys neskelbtini) Kaune dalį bei leisti statyti naujus statinius ir įrenginius. Atsakovė nustatė, kad VĮ Registrų centro duomenimis sklype nėra jokių ieškovei priklausančių savarankiškai funkcionuojančių statinių. Iš prašymo suprantama, kad planuojama didžiąją dalį ( net 0,0560 ha) žemės sklypo subnuomoti automobilių plovyklos statybai, todėl atsakovė nusprendė, jog kitos paskirties žemės sklypas nėra naudojamas, jam nėra savarankiškai funkcionuojančių statinių, todėl negali būti nuomojamas. 2017-05-15 raštu atsakovė pranešė, kad ieškovės prašymas negali būti tenkinamas. Informavo, kad 1995-09-26 sudaryta žemės nuomos sutartis bus nutraukta vienašališkai praėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo.

Atsakovė nėra priėmusi sprendimo nutraukti sutartį, o tiesiog informaciniu pranešimu pranešė ieškovei, kad toks spendimas gali būti priimamas ateityje. Lietuvos Vyriausiais administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčo dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes. Atsakovės nuomone, ieškovės skundžiamas atsakovės raštas yra informacinio pobūdžio ir nenustato jokių teisių ir pareigų, nesukelia ieškovei jokių teisinių pasekmių. Ieškovė galėtų ginčyti administracinius aktus dėl sutarties pakeitimo ar nutraukimo, jeigu tokie būtų. Skundžiamu raštu tiesiog buvo pateikta informacija apie planuojamus ateityje tarybos veiksmus.

Viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Pagal Konstituciją valstybė yra nuosavybės subjektas. Jai nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad jis tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui. Dėl to visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų bei principų. Valstybės turtas negali būti valdomas, naudojamas, juo disponuojama taip, kad jis tenkintų tik kurios nors vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus arba poreikius, jei tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad valstybinės žemės naudojimo , valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvus pobūdis taip užtikrinant valstybinės žemės paskirtį – teikti visuomeninę naudą.

Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jei ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais ( išskyrus laikinuosius statinius, inžinierinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniai). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniam ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vyriausybės nutarimo Nr.260 2.2 papunktyje nurodyta, kad gali būti parduodami ar išnuomojami valstybės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ar naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog naudoti reiškia eksploatuoti, vartoti ar kitaip gauti naudą iš daikto naudingųjų savybių. Nenaudojimas – tai jokio ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teisės į išimtinę – lengvatinę valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu įgyvendinimui būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas reikalingas esamam daiktui eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Taisyklų 30.7 punkte nustatyta, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jei tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimui. Taisyklėse nėra imperatyviai nustatyta nuomotojo pareiga į žemės nuomos sutartį įtraukti nuostatą, kad nuomininkui leidžiama statyti naujus statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype. Šiuo atveju sprendimas priskiriamas žemės sklypo nuomotojo diskrecijai.