- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- e2-743-1120/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01088-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- J. Ž.
- Advokatai
- Sigita Galbuogienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų J. Ž. (J. Ž.) ir J. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovų J. Ž. (J. Ž.) ir J. Ž. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. M. D. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė solidariai priteisti iš atsakovų J. Ž. ir J. Ž. 920 000 JAV dolerių skolą, 163 926,58 JAV dolerių mokėjimo (pelno) palūkanas bei 951 034,19 JAV dolerių delspinigius.
2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. K. M. D. ir J. Ž. sudarė paskolos sutartį dėl 920 000 JAV dolerių paskolos suteikimo atsakovui iki 2019 m. birželio 13 d. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 20 d. atliko mokėjimo nurodymą atsakovui 500 000 JAV dolerių sumai, 2018 m. spalio 23 d. atliko mokėjimą 420 000 JAV dolerių sumai. Kadangi atsakovas negrąžino paskolos iki 2019 m. birželio 13 d., ieškovas prašė priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas, t. y. 163 926,58 JAV dolerių. Sutartimi atsakovas taip pat įsipareigojo mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną kalendorinę praleisto termino dieną nuo laiku negrąžintos paskolos bei palūkanų sumos, kurie, ieškovo paskaičiavimu, sudarė 951 034,19 JAV dolerių.
3. Paskolos sutartis buvo sudaryta atsakovui ir J. Ž. esant santuokoje, išimtinai šeimos interesais, bendriems ir būtiniems šeimos poreikiams tenkinti, šeimos namų ūkio išlaikymui, todėl dėl paskolos sutarties grąžinimo solidariai yra atsakingi atsakovas ir atsakovė.
Atsiliepimas
4. Atsakovai byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovą su atsakovu J. Ž. siejo ne paskolos, o verslo santykiai. Atsakovas, turėdamas verslo partnerių Šveicarijoje ir Didžiojoje Britanijoje, palankiomis kainomis pirkdavo prabangius laikrodžius ir juvelyrinius dirbinius, juos perpardavinėdamas. Ieškovas pasiūlė atsakovui pasirašyti paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui būtų pervesta sutarta suma, o atsakovas už pervestą sumą nupirktų ieškovui jo išsirinktas prabangos prekes. Atsakovas, gavęs 2018 m. rugsėjo 12 d. paskolos sutartyje nurodytą sumą, ieškovo prašymu už jo išsirinktus šveicariškus laikrodžius 419 000 JAV dolerių sumą pervedė Šveicarijos įmonei, o už ieškovo išsirinktus juvelyrikos dirbinius – 230 000 Eur sumą į Didžiosios Britanijos įmonę. Taigi 649 000 JAV dolerių buvo panaudota ieškovo nurodytoms/užsakytoms prabangos prekėms įsigyti. Nupirktos prekės ieškovui buvo perduotos Ženevos oro uoste, neapmokestinamoje zonoje. Nepanaudoti 125 000 JAV dolerių buvo pervesti atgal ieškovui. Atsakovui įvykdžius susitarimą, perdavus prekes ir grąžinus nepanaudotą pinigų sumą, ieškovas pakvitavimo apie paskolos grąžinimą/panaudojimą nepasirašė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Bylą nagrinėjusios teisėjos 2022 m. vasario 3 d. rezoliucija pasirengimas bylos nagrinėjimui paskirtas paruošiamųjų dokumentų būdu. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. kovo 8 d. gautas ieškovo dublikas, 2022 m. kovo 8 d. teismo pranešimu atsakovams nustatytas keturiolikos dienų terminas, skaičiuojamas nuo pranešimo įteikimo dienos, pateikti tripliką. Teismo pranešimas išsiųstas atsakovų atstovei per elektroninių paslaugų sistemą ir laikomas įteiktu 2022 m. kovo 9 d. Per nustatytą terminą atsakovai tripliko nepateikė, todėl Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai.
6. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. kovo 28 d. gautas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovai prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Atsiliepimas
7. Atsakovai pareiškime nurodė, kad teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo už akių vien formaliu pagrindu – atsakovams nepateikus tripliko. Pažymėjo, kad atsakovai atsikirtimus į ieškinį ir įrodymus byloje buvo pateikę su atsiliepimu. Paaiškino, kad nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 28 d. atsakovų atstovė atostogavo, buvo išvykusi iš Lietuvos. Tiek pieš atostogas, tiek iš karto po jų, darbo krūvis buvo padidėjęs, dėl to terminas triplikui pateikti buvo praleistas. Atsakovų nuomone, teismas, skubotai priėmęs sprendimą už akių, tik formaliai įvertino ieškiniu pareikštus reikalavimus, iš esmės net nenagrinėdamas atsakovų atsikirtimų ir visapusiškai nevertindamas atsakovų pateiktų įrodymų.
8. Ieškovas K. M. D. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovai nepateikė naujų motyvų ar naujų įrodymų, galinčių pagrįsti teismo priimto sprendimo nepagrįstumą ir neteisingumą. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, įvertino atsakovų pateiktus įrodymus ir atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetė atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
10. Teismas sprendė, kad atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovų nurodytas aplinkybes dėl tripiliko pateikimo teismo nustatytu terminu, nepripažino atsakovų nurodytų aplinkybių svarbiomis. Pažymėjo, kad atsakovų atstovei – advokatei, kuri yra teisės srities profesionalė, apie pareigą pateikti tripliką, tripliko nepateikimo teisines pasekmes turėjo būti žinoma.
11. Teismas konstatavo, kad atsakovai kartu su pareiškimu nepateikė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, galinčių turėti įtakos 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui bei įrodymų, patvirtinančių, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu atsakovai J. Ž. ir J. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
13. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Priešingai nei nurodo teismas, atsakovai pateikė įrodymus apie atsakovų atstovės atostogas. Prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pridėtas advokatės užimtumo kalendorius.
13.2. Sprendimas už akių priimtas esant formaliam pagrindui – atsakovams nepateikus tripliko. Atsakovų nuomone, dėl to buvo pažeista atsakovų teisė į teisminę gynybą, neįvertinus jų atsikirtimų ir pateiktų įrodymų, taip pat nesudarant sąlygų byloje pateikti paaiškinimus dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių, visų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių.
Atsiliepimas
13.3. Atsakovai pažymėjo, kad jie visus įrodymus ir atsikirtimus nurodė atsiliepime į ieškinį, tačiau teismas jų neįvertino, nors privalėjo tai padaryti.
14. Ieškovas K. M. D. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
Motyvuojamoji dalis
15.1. Atsakovai kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė naujų motyvų ir/ar naujų įrodymų, galinčių pagrįsti sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisingumą.
15.2. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, teismas, priimdamas sprendimą už akių, įvertino atsakovų poziciją, pateiktą atsiliepime į ieškinį, taip pat atsakovų pateiktus įrodymus.
15.3. Atsakovai, nepateikdami tripliko, veikė pasyviai. Atsakovai nepateikė nei svarbių ir reikšmingų priežasčių, kliudžiusių laiku pateikti tripliką, nei jas pagrindžiančių įrodymų.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
17. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
18. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo
19. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo K. M. D. ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovų J. Ž. ir J. Ž. ieškovo naudai 920 000 JAV dolerių skolą, 163 926,58 JAV dolerių mokėjimo (pelno) palūkanas bei 951 034,19 JAV dolerių delspinigius.
20. CPK 287 straipsnio normos numato specialiam procesiniam dokumentui – pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-235-370/2017).
21. Vadovaujantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jei nustato dviejų sąlygų visumą: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime konstatavo, kad tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, svarbos.
23. Taigi, siekdamas sprendimo už akių panaikinimo, atsakovas turi įrodyti egzistuojant abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai teismui pateikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą.
24. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateiktų akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių nepagrįstumą bei neteisėtumą, todėl toliau spręstina, ar apeliantai įrodė egzistuojant CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas.
Dėl galimybės byloje priimti sprendimą už akių
25. Apeliantai nurodo, kad sprendimas už akių priimtas esant formaliam pagrindui – atsakovams nepateikus tripliko. Ieškovo nuomone, atsakovai, nepateikdami tripliko, veikė pasyviai. Atsakovai nepateikė nei svarbių ir reikšmingų priežasčių, kliudžiusių laiku pateikti tripliką, nei jas pagrindžiančių įrodymų.
26. Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).
27. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento, ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Atskira sprendimo už akių priėmimo sąlyga įtvirtinta CPK 227 straipsnio 3 dalyje, kuri numato, kad kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.
28. Iš byloje esančios medžiagos apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus apygardos teisme priimtas ieškovo K. M. D. ieškinys atsakovams J. Ž. ir J. Ž. dėl skolos priteisimo. Ieškovas ieškinyje nurodė neprieštaraujantis sprendimo už akių priėmimui, jei atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį arba kito procesinio dokumento. Teisme 2021 m. gruodžio 14 d. gautas atsakovų atstovės advokatės Sigitos Galbuogienės prašymas dėl prieigos suteikimo prie elektroninės bylos kortelės, kartu pateikta atsakovų ir atstovės 2021 m. gruodžio 2 d. sudaryta atstovavimo sutartis. Atsakovai 2022 m. sausio 10 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad bylą ves per advokatę Sigitą Galbuogienę. Bylą nagrinėjusios teisėjos 2022 m. vasario 3 d. rezoliucija pasirengimas bylos nagrinėjimui paskirtas paruošiamųjų dokumentų būdu. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. kovo 8 d. gautas ieškovo dublikas, 2022 m. kovo 8 d. teismo pranešimu atsakovams nustatytas keturiolikos dienų terminas, skaičiuojamas nuo pranešimo įteikimo dienos, pateikti tripliką. Teismo pranešimas naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsta atsakovų atstovei – advokatei Sigitai Galbuogienei, todėl laikytina, kad pranešimas dėl tripliko pateikimo buvo įteiktas kitą darbo dieną, t. y. 2022 m. kovo 9 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad teismo pranešimas, kuriuo atsakovams nustatytas keturiolikos dienų terminas triplikui pateikti, atsakovų atstovei buvo įteiktas tinkamai. Atsakovai teismui tripliką turėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 23 d. (įskaitytinai). Ieškovas 2022 m. balandžio 5 d. pirmosios instancijos teismui pateikė atskirą procesinį prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo. Per nustatytą teismo terminą atsakovai tripliko nepateikė, todėl Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių, esant CPK 285 straipsnio 1 dalyje ir CPK 277 straipsnio 3 dalyje nustatytam pagrindui – atsakovams per teismo nustatytą terminą nepateiktus tripliko.
29. CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes. Svarbiomis priežastimis galėtų būti pripažįstamos aplinkybės, kurios faktiškai apsunkino ar faktiškai apribojo atsakovo galimybes pasinaudoti savo teisėmis, nesant jo paties nerūpestingumo ar aplaidumo, susijusio su termino atsiliepimui į ieškinį pateikti praleidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1685-370/2020).
30. Nagrinėjamu atveju atsakovai tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nurodė, kad tripliko nepateikė dėl svarbių priežasčių – atsakovų atstovės atostogų laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 28 d. Atsakovai pažymėjo, kad tiek pieš atostogas, tiek po jų, darbo krūvis buvo padidėjęs, dėl ko terminas triplikui pateikti ir buvo praleistas.
31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai nenurodė svarbų priežasčių, dėl kurių nepateikė tripliko per teismo nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada. Priešingai nei nurodo apeliantai atskirajame skunde, atsakovai kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė įrodymų dėl atsakovų atstovės atostogų (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo pranešimas dėl tripliko pateikimo atsakovams įteiktas 2022 m. kovo 9 d., tuo tarpu atsakovų atstovės atostogos prasidėjo 2022 m. kovo 16 d. Atsakovų atstovės atostogos baigėsi 2022 m. kovo 28 d., tuo tarpu sprendimas už akių priimtas tik 2022 m. balandžio 8 d. Atsakovai ne tik nepateikė tripliko, bet ir nenurodė teismui tripliko nepateikimo priežasčių, neprašė teismo pratęsti ar atnaujinti tripliko pateikimo termino. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovų interesams atstovauja advokatė, kuri yra savo srities profesionalė ir jai keliami aukštesni rūpestingumo standartai – advokatei turėjo būti žinoma apie pareigą pateikti tripliką, apie tripliko nepateikimo pasekmes, taip pat apie galimybę prašyti teismo pratęsti ar atnaujinti procesinį terminą triplikui pateikti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamos bylos atveju atsakovų atstovės atostogos nelaikytina svarbia priežastimi, kuri būtų apribojusi atsakovų galimybes triplikui pateikti.
32. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą už akių formaliu pagrindu, pažeidė atsakovų teisę į teisminę gynybą, nesudarant sąlygų byloje pateikti paaiškinimus dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių, visų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių. Dėl šio apeliantų argumento apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad patys apeliantai atskirajame skunde nurodo, jog savo poziciją ginčo klausimu išdėstė atsiliepime į ieškinį, visus turimus įrodymus pateikė kartu su atsiliepimu į ieškinį. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo naujų, ginčui aktualių teisinių ar faktinių aplinkybių nenurodyta, naujų įrodymų su pareiškimu taip pat neapteikta. Atsakovams apie civilinės bylos nagrinėjimą buvo žinoma, atsakovai nepasinaudojo teise teikti papildomus rašytinius paaiškinimus ar naujus įrodymus. Įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių turinį, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad teismas pasisakė tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovų nurodytų aplinkybių ir argumentų, ištyrė bei įvertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, dėl to apeliantų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą už akių, pažeidė atsakovų teisę į teisminę gynybą, atmestinas kaip nepagrįstas. Aplinkybė, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir sprendimu padarytomis išvadomis, savaime nereiškia, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertino apeliantų pozicijos ar kitaip apribojo apeliantų teisę į teisminę gynybą.
33. Pažymėtina, kad proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nesustotų be priežasties, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Įgyvendinant nurodytus principus bei siekiant, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, byloje dalyvaujantys asmenys privalo rūpintis proceso operatyvumu. Nagrinėjamu atveju teismas, nesulaukęs atsakovų tripliko, įvertinęs ieškinyje, atsiliepime į ieškinį ir dublike pateiktas šalių pozicijas, priėmė sprendimą už akių. Taigi, pačių atsakovų neveikimas ir pasyvumas, nepateikiant tripliko, sąlygojo tai, kad byloje buvo priimtas sprendimas už akių.
Dėl įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui
34. Pagal CPK 284 straipsnio 4 dalies 1 punktą sprendimas už akių panaikinamas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas konstatavus, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad atsakovai, pateikdami pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, jokių naujų įrodymų nenurodė ir nepateikė, o teismo sprendimo už akių nepagrįstumą grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos atsiliepime į ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
36. Atskiruoju skundu šios teismo išvados apeliantai neginčijo, priešingai – nurodė, kad visus įrodymus ir atsikirtimus nurodė atsiliepime į ieškinį, tačiau teismas jų neįvertino, nors privalėjo tai padaryti.
37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovų atsiliepimą į ieškinį, sprendimą už akių, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį taip pat nenustatė, kad atsakovai kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo būtų pateikę naujų motyvų ir/ar naujų įrodymų, galinčių pagrįsti sprendimo už akių nepagrįstumą ar neteisėtumą. Tokių aplinkybių atsakovai nenurodė ir atskirajame skunde.
38. Atsakovų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės dėl skolos, palūkanų dydžio, byloje pateiktų mokėjimo dokumentų, dėl atsakovų solidariosios atsakomybės ir priteistų netesybų dydžio pirmosios instancijos teismo įvertintos ir išnagrinėtos priimant 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą už akių.
39. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių esant įstatymo nustatytam pagrindui – atsakovams nepateikus tripliko, atsakovai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių nepateikė tripliko, taip pat nenurodė naujų argumentų ir nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teisme sprendime už akių padarytas išvadas, konstatuotina, jog prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestas pagrįstai.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
40. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Ieškovas pateikė prašymą dėl 4 537,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
43. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
44. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šių išlaidų dydį patvirtinančiu pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).
46. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas prie prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pridėjo teisinių paslaugų suvestinę, kurioje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų. Pateiktoje suvestinėje nurodyta, kad už suteiktas paslaugas klientas atsiskaitė, nurodyti ieškovui išrašytos sąskaitos duomenys (2022 m. birželio 30 d. sąskaita Nr. 2022-06-183), tačiau nenurodyti atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenys. Be to, teisinių paslaugų suvestinę pasirašė advokatas. Kitų dokumentų, patvirtinančių advokato suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimą, ieškovas teismui nepateikė.
47. Minėta, kad tuo atveju, kai nepateikiamas pirminis mokėjimo įvykdymą patvirtinantis įrodymas, pakankamu mokėjimo įvykdymą patvirtinančiu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma kurioje be kitų duomenų taip pat turi būti patvirtinimas, jog klientas yra atsiskaitęs su advokatų profesine bendrija.
48. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, ūkio subjekto apskaitą tvarkantis asmuo yra vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, o vadovaujantis to paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, būtent šie subjektai atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka už buhalterinių įrašų teisingumą.
49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-421/2020 išaiškino, kad teisinių paslaugų suvestinė, kai byloje nėra duomenų, jog teisinių paslaugų suvestinė pasirašyta už advokatų kontoros apskaitos tvarkymą atsakingo asmens, kuris, be kita ko, prisiima teisinę atsakomybę už šiuose dokumentuose nurodytų duomenų tikrumą, negali būti pripažįstama tinkamu bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiu įrodymu.
50. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad teisinių paslaugų suvestinę pasirašęs advokatas yra įgaliotas juridinio asmens – advokatų profesinės bendrovės Motieka ir Audzevičius vardu pasirašyti tokio pobūdžio dokumentus. Suteiktų paslaugų suvestinėje taip pat nenurodyti atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenys. Nesant kitų pirminių mokėjimo įvykdymą patvirtinančių įrodymų, atsižvelgiant į pirmiau aptartą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, ieškovo advokato pateikta teisinių paslaugų suvestinė, pasirašyta advokato, negali būti pripažįstama pakankamu bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiu įrodymu. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų dydį, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atmesti ieškovo K. M. D. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.