Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Teismas šio pareiškimo pagrindu 2020 m. balandžio 10 d. išdavė teismo įsakymą ir išaiškino skolininkei, jog teismo įsakymas įsiteisėja po 20 dienų nuo pranešimo skolininkei įteikimo, jeigu skolininkė raštu nepraneša teismui apie įsakymo įvykdymą ir nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo.

3. 2020 m. gegužės 6 d. teisme gauti skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) prieštaravimai dėl kreditorės pateikto pareiškimo, kuriuose nurodoma, kad 2020 m. balandžio 10 d. teismas per Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (toliau – VEP posistemis) skolininkei išsiuntė pranešimą dėl priimto teismo įsakymo, tačiau skolininkė nesiuntė teismui sutikimo gauti procesinius dokumentus šioje civilinėje byloje per LITEKO VEP posistemio paskyrą. Skolininkė nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka teismas nepasinaudojo, o tik apsiribojo tuo, kad LITEKO VEP posistemyje buvo patikrinti skolininkės atstovo prisijungimai prie bylos – UAB (duomenys neskelbtini) vardu prie bylos buvo prisijungta 2020 m. balandžio 29 d. 11:55 val. Skolininkės teigimu, kadangi 20 dienų nuo pranešimo įteikimo terminas nėra praleistas, teikia teismui prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

13. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) prieštaravimus dėl 2020 m. balandžio 10 d. teismo įsakymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

14. Apeliantė savo skunde prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes, apeliantės teigimu, skolininkės prieštaravimus teismas gavo 2020 m. gegužės 6 d. dieną, t. y., jie pateikti nepraleidus CPK nustatytų 20 dienų termino po dokumentų gavimo dienos, todėl teismas privalėjo prieštaravimus priimti. Taip pat teigia, kad skolininkė nesiuntė teismui sutikimo gauti procesinius dokumentus šioje civilinėje byloje per LITEKO VEP posistemį. Savo sutikimą gauti dokumentus tik elektroninėmis ryšių priemonėmis ir tik per skolininkės paskyrą LITEKO VEP posistemyje skolininkė teismui pateikė teikdama prieštaravimus.

15. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininkė buvo susikūrusi ir aktyvavusi paskyrą LITEKO VEP posistemyje, nebuvo pateikusi prašymo Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukti sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir nedeaktyvavusi savo paskyros Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka.

16. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Be to, remiantis CPK 17 straipsniu, šalių procesinės teisės yra lygios.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).

18. EŽTT taip pat yra pasisakęs, kad jo nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, jog nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (EŽTT 2012 m. spalio 9 d. sprendimai bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20). Apie valstybių pareigą užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos elgtųsi ypač rūpestingai ir atidžiai, užtikrindami, kad atsakovai būtų informuoti apie prieš juos pradėtą procesą ir jiems būtų suteikta galimybė atvykti į teismą ir apsiginti, EŽTT pasisakė ir 2017 m. balandžio 27 d. sprendime byloje Schmidt prieš Latviją (peticijos Nr. 22493/05). Taigi, procesinių dokumentų įteikimas kitai bylos šaliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokias kaip rungimosi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta ir į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

20. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, UAB (duomenys neskelbtini) pareikšto pareiškimo pagrindu 2020 m. balandžio 10 d. išdavė teismo įsakymą. Nustatyta, kad pareiškimo, teismo įsakymo kopijos ir pranešimas dėl prisijungimo prie EPP sistemos atsakovei išsiųsti registruota pašto siunta 2020 m. balandžio 10 d. skolininkės registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Teismo paštu siųsti dokumentai skolininkei grįžo neįteikti su atžyma „Neatsiėmė pašte“. 2020 m. balandžio 10 d. procesiniai dokumentai skolininkei taip pat išsiųsti per LITEKO VEP posistemį. LITEKO duomenimis, 2020 m. balandžio 10 d. teismo įsakymas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 5 d., kreditorei 2020 m. gegužės 5 d. išduotas vykdomasis dokumentas. Pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismas savo 2020 m. balandžio 10 d. pranešime skolininkei UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad apie sutikimą gauti procesinius dokumentus šioje civilinėje byloje per LITEKO VEP posistemio paskyrą prašo raštu informuoti teismą. Remiantis bylos duomenimis, skolininkės prieštaravimai teismui pateikti 2020 m. gegužės 5 d. 22:02:46 val. Nurodė, jog visus dokumentus, susijusius su byla, prašo siųsti skolininkei tik elektroninėmis ryšių priemonėmis ir tik per skolininkės paskyrą LITEKO VEP posistemyje.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog skolininkė buvo susikūrusi ir aktyvavusi paskyrą LITEKO VEP posistemyje, nebuvo pateikusi prašymo Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukti sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir nedeaktyvavusi savo paskyros Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka, todėl 2020 m. balandžio 10 d. procesiniai dokumentai jai pagrįstai siųsti per LITEKO VEP ir laikomi įteiktais tinkamai. Pažymėjo, jog skolininkė, būdama atidi ir rūpestinga, procesinius dokumentus galėjo gauti ir kitu būdu, t. y., paštu, tačiau, skolininkė į pašto pranešimą nereagavo ir vokas grįžo su žyma „Neatsiėmė pašte“. Taigi pirmosios instancijos teismas vertino, kad procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, nes šalis (apeliantė) yra EPP vartotoja. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliantė nesutinka.

22. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

23. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 26 punkte pažymėjo, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y., gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Taip pat šios nutarties 29–30 punktuose išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad teismas, prieš taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo būdą, turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais, t. y., nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).

24. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog nagrinėjamos civilinės bylos LITEKO kortelėje nėra duomenų apie apeliantei LITEKO VEP posistemiu 2020 m. balandžio 10 d. išsiųsto procesinių dokumentų pristatymo apeliantei datą ir laiką, taip pat apie perskaitymo datą – pristatymo datos ir laiko bei perskaitymo datos laukai bylos kortelėje yra tušti. Nacionalinė teismų administracija 2020 m. liepos 23d. raštu Nr. 4R-1065-(1.13) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog teismo siųstus procesinius dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) į savo LITEKO VEP paskyrą gavo 2020 m. balandžio 10 d., 11:10 val. Taip pat nurodė, kad administracija neturi galimybės pateikti informacijos, susijusios su procesinių dokumentų atsisiuntimu ir turinio peržiūrėjimu.

25. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

26. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

27. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Tačiau tai nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį asmeniui, kuris yra LITEKO VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo LITEKO VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Pasak Lietuvos apeliacinio teismo, toks aiškinimas prieštarautų Taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y., jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame), nagrinėjimo teismuose proceso metu, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).

28. Nagrinėjamu atveju, skolininkei UAB (duomenys neskelbtini) procesiniai dokumentai apie prasidėjusią bylą buvo siunčiami ne tik paštu, bet ir per LITEKO VEP posistemį. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas tokiu būdu siekė operatyviai ir ekonomiškai informuoti skolininkę apie jai pradėta civilinę bylą, todėl tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai yra iš esmės suprantami ir pateisinami. Tačiau kaip minėta, 2020 m. balandžio 10 d. teismas savo pranešime skolininkei UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad apie sutikimą gauti procesinius dokumentus šioje civilinėje byloje per LITEKO VEP posistemio paskyrą prašo raštu informuoti teismą. Vadinasi, kaip matyti iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, juridiniam asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, kaip kad ir UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-4797-998/2020, teismas gali siųsti dokumentus per EPP tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Vadinasi, 2020 m. gegužės 5 d. pateikusi prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo ir davusi sutikimą procesinius dokumentus gauti per skolininkės paskyrą LITEKO VEP posistemyje, skolininkė UAB (duomenys neskelbtini) nepraleido nustatyto termino prieštaravimams pareikšti.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 300,00 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) buvo pradėta visiškai nauja, nauju numeriu, civilinė byla. Todėl aplinkybė, kad atsakovė buvo davusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kitose bylose, savaime nereiškia, jog ir nagrinėjamoje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-4797-998/2020 apeliantė buvo davusi tokį sutikimą. Iš LITEKO duomenų nematant, kad išsiųsti procesiniai dokumentai būtų pristatyti ir perskaityti, taip pat skolininkei nepateikus jokio procesinio dokumento byloje, nesant jos sutikimo gauti procesinius dokumentus šioje byloje į jos LITEKO VEP posistemį, atsižvelgiant į anksčiau paminėtą Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, pirmosios instancijos teismas negalėjo laikyti, kad procesiniai dokumentai skolininkei buvo tinkamai įteikti 2020 m. balandžio 14 d. pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį. Pirmosios instancijos teismas turėjo imtis papildomų veiksmų, siekiant užtikrinti skolininkės informavimą apie prasidėjusį prieš ją procesą.

30. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo tinkamai įteikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus prieštaravimus dėl 300,00 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus prieštaravimus dėl 300 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB (duomenys neskelbtini), perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.