Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo K. L. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. RV-25-1600, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu K. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (V. J. ir M. R. epizodas), 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (R. D. epizodas), 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (M. M. epizodas), 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (J. A. epizodas), 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (A. K. ginklas), ir jam paskirta galutinė subendrinta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

4. K. L. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. vasario 23 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. vasario 23 d., 2/3 (du trečdalius) paskirtos bausmės atliko 2020 m. vasario 23 d. Neatliktos bausmės dalis Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos posėdžio, t. y. 2023 m. gegužės 10 d. – 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai 13 (trylika) dienų.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

1.2. K. L. vertinimu, Skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiant atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, yra statiniai veiksniai, kurių bausmės vykdymo laikotarpiu neįmanoma pakeisti, todėl vadovaujantis vien jais yra kvestionuojama pati lygtinio paleidimo instituto esmė. Kartu akcentuojama, jog tokiu būdu pažeidžiamas non bis in idem principas, kadangi vertinti asmens padaryto nusikaltimo sunkumą, nusikaltimo rūšį, ar kitaip bloginti jau nuteisto ir bausmę atlikinėjančio asmens teisinę padėtį tais pagrindais, kuriais jis jau yra teismo nuteistas, yra pakartotinis baudimas. Nuteistajam apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriant laisvės atėmimo bausmę, jau buvo atsižvelgta į padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą, tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Nurodoma, kad tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir aukštesniosios instancijos teismai, kaip pavyzdžiui nutartyse bylose Nr. 1S-673-209/2012, Nr. 1S-21-211/2013, Nr. 1S-248/2013.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. L. skundas atmestinas.

3. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, ir nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

4. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo K. L. skundo argumentus, Skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti Skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdami procesinius sprendimus, įvertino visas ir teigiamai, ir neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, savo sprendimus argumentavo ir aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Komisijos priimto Skundžiamo nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis BPK nustatytų reikalavimų, o iš Skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Būtina pažymėti, kad K. L. iš esmės naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nepateikė. Apygardos teismas, pritardamas apylinkės teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, jų išsamiau neanalizuoja ir nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius n uteistojo skundo argumentus.

5. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas Skundžiamojoje nutartyje teisingai konstatavo, kad nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šią išvadą patvirtina Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo 2023 m. balandžio 20 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1261 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) užfiksuoti duomenys, be kita ko, ir nuteistojo K. L. nusikalstamo elgesio rizika, atliekant laisvės atėmimo bausmę įstaigose, kuri išliko nepakitusi.

6. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo vertinta dešimt kartų (Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 2014 m. liepos 27 d.; Marijampolės pataisos namuose 2019 m. gegužės 15 d., 2019 m. rugpjūčio 7 d., 2019 m. rugpjūčio 20 d., 2020 m. kovo 30 d., 2020 m. liepos 10 d., 2021 m. vasario 4 d., 2021 m. liepos 27 d.; Vilniaus pataisos namuose 2022 m. birželio 6 d.; Vilniaus kalėjime 2023 m. balandžio 19 d.). Visų vertinimų metu K. L. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ir nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai, o kaip nagrinėjamu atveju – vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kurios neįžvelgė nei Komisija, nei apylinkės teismas.

7. Nuteistasis K. L. skunde nurodo ir akcentuoja, jog žemesnysis teismas išimtinę reikšmę suteikė ir bei vadovavosi tik statiniais, t. y. nekintančiais, kriminogeniniais veiksniais, susijusiais su jo praeitimi, padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir sunkumu. Vis tik, aukštesnės instancijos teismas nesutinka su tokiais skundo argumentais ir pabrėžia, jog Skundžiamoje yra įvertintos visos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

8. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą K. L. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Būtent nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš pateiktos K. L. asmens bylos bei Socialinės tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų, buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų, nusikaltimų padaryme buvo aktyvus, jo vaidmuo nusikalstamo susivienijimo veikloje buvo pirmaeilis, nusikaltimai sunkėjantys. Nustatyta, kad K. L. savo kaltės nepripažino, apgailestavimo dėl nusikalstamu būdu padalytos žalos nukentėjusiajam neišsakė, nėra nelinkęs permąstyti, įvertinti savo elgesio pasekmių ir suprasti kitų žmonių požiūrių.

9. Taip pat svarbu įvertinti ir nuteistojo K. L. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nurodytais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde. Nustatyta, jog K. L. turi galimybę išėjęs iš laisvės atėmimo vietos įstaigos gyventi pasirinktu gyvenamosios vietos adresu, nuteistojo mama išreiškė sutikimą suteikti gyvenamąją vietą, ryšiai su artimaisiais yra stiprūs ir palaikantys, bausmės atlikimo metu skatintas tris kartus, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. mokėsi, sumokėjo skolas antstoliams, dalyvavo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdyme, pastaruoju metu buvo stebimas didesnis taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą priėmimas. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog yra ir nemažai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių bei koreguotinų sričių.

10. Nagrinėjamu atveju itin svarbus būtent nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, motyvacija dalyvauti vykdomose programose, pozityvaus užimtumo priemonėse keičiančiose nuteistųjų elgesį. Minimos Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad tokios motyvacijos nuteistasis stokoja. Po paskutinio Komisijos sprendimo, priimto 2022 m. liepos 4 d., netaikyti K. L. lygtinio paleidimo, 2022 m. spalio mėnesį nuteistąjį grąžinus iš drausmės grupės į paprastąją grupę, pakviestas pakartotiniam supažindinimui su psichologinių paslaugų sąlygomis pakartotinai pasikeitusiomis bausmės atlikimo sąlygomis, K. L., be kita ko, pokalbio metu iš esmės nesiekė užmegzti profesinio bendravimo ir nesidomėjo asmeninių pokyčių galimybėmis. Buvo pastebėta nesutapimų nuteistojo kalboje ir tarp jo veiksmų bei ketinimų, pavyzdžiui grindžiant savo poziciją, kad asmenį niekas negali pakeisti, jei jis nenori ir to, kad jis neketina tęsti profesinio bendravimo su psichologu, tuo pat metu išreikšdamas savo nuomonę, kad tai specialistai privalo jam siūlyti reikalingas priemones. Nuteistasis neišreiškė susidomėjimo ir joks sutarimas dėl tęstinių konsultacijų nebuvo priimtas, ir vis dėlto davė suprasti, kad jis neketina varžyti ateityje savo elgesio, kadangi jam liko nedidelė bausmės dalis ir jis nevengia jį ribojančių laikymo sąlygų ar rėžimo. 2023 m. sausio mėnesį K. L. baigus dalyvavimą elgesio pataisos programose „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, buvo nustatyta, jog nuteistasis priemonės vykdymo metu daugumoje išlikdavo ambivalentiškas, tačiau itin priešiško nusiteikimo ar neigimo nestebėta. Nuteistasis priemonės vykdymo metu, vertinant paskutines vertinimo užduotis, sėkmingai baigė priemonę, nors ir liko skeptiškai nusiteikęs metodų atžvilgiu. Po minėtos programos rekomenduojama nuolat palaikyti ir skatinti nuteistojo sustiprėjusią motyvaciją, po ko galima orientuotis į tokias priemones, kurių pagalba siekiama moralės lygmens didinimo, prognostinių įgūdžių lavinimo bei socialinių įgūdžių stiprinimo.

11. Kartu aukštesnysis teismo vertinimu, nuteistojo argumentai dėl įsidarbinimo galimybės laisvės atėmimo vietos įstaigoje, laikytini deklaratyviais. Kaip nustatyta iš Socialinio tyrimo išvados, pats K. L. teigė, kad nedirba dėl to, jog neturi profesijos, mažas atlyginimas, nėra darbo, jo paties požiūris į darbą pataisos įstaigoje neapibrėžtas. Svarbu pastebėti ir tai, kad nors, kaip jau ir minėta, bei nuteistojo akcentuojama, kad bausmės atlikimo metu K. L. buvo skatintas tris kartus, tačiau drausmine tvarka jis baustas trisdešimt šešis kartus, be kita ko ir po paskutinio paskatinimo už mokymąsi 2017 m. kovo 6 d., aštuoniolika kartų. Nepaisant to, kad galiojančių nuobaudų K. L. nebeturi, vis tik, kaip teisingai pažymėta priimtuose procesiniuose sprendimuose, paskatinimų ir nuobaudų koreliacija yra ne tik kad ne nuosekli, bet ir neleidžianti abejoti apie pakankamai akivaizdžius nuteistojo elgesio pokyčius teigiama linkme.

12. Be kita ko, itin svarbia aplinkybe, sprendžiant dėl nuteistojo K. L. skundo pagrįstumo laikytina ir tai, kad Komisijos Skundžiamas nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas balsų dauguma. Tokia aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, jog tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis sąlygomis ir juo labiau, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos abejonės bei nuostata, kad K. L. turi dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jog įgytų teismo pasitikėjimą, yra visiškai pagrįstos ir adekvačios.

13. Atsakant į skundo argumentą dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad minimos rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju BVK ir BPK, kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą. Skundžiamoje nutartyje, priešingai, negu tvirtinama skunde, apylinkės teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius tokio vertinimo motyvus.

14. Pastebėtina ir tai, kad skunde cituojama teismų praktika taip pat nesudaro pagrindo sutikti su argumentais, kad apylinkės teismas ar Komisija su nuteistojo pataisos procesu susijusius duomenis įvertino neteisingai, dėl to priėmė nepagrįstus procesinius sprendimus ir nukrypo nuo teismų praktikos. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime, nurodomame skunde, konstatuota, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Teismų procesinių sprendimų išvados, kurias skunde cituoja nuteistasis, nekvestionuojamos, tačiau nuteistasis akcentuoja tik atskiras, palankias šių sprendimų vietas, tuo tarpu lygtinis paleidimas yra taikomas tik nustačius BVK 82 straipsnyje numatytas sąlygas, kurių, kaip aptarta, nuteistasis K. L., neatitinka.

15. Skunde nuteistasis teigia ir tai, kad Komisija nemotyvuotai Skundžiamame nutarime nurodė, kad pakartotinis svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos nuteistajam galimas 2023 m. lapkričio mėnesį, t. y. po 6 (šešių) mėnesių. Šiame kontekste aukštesnysis teismas akcentuoja, jog įstatymo, o būtent BVK 85 straipsnio 5 dalies nuostatos, įtvirtina, kad sprendimą dėl datos pakartotiniam svarstymui dėl lygtinio paleidimo nustatymo bei rekomendacijų įvykdymo termino, priima būtent Komisija. Tai išimtinė insitucijos kompetencija, todėl teismas negali įpareigoti Komisijos priimti konkretų sprendimą, kuriuo Komisijai būtų nurodoma pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos data ar rekomendacijų įvykdymo terminas.

16. Nuteistasis skunde pažymi, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo atveju jis nebus atleistas nuo tolimesnės bausmės, jo atžvilgiu ir sutikimu gali būti taikoma intensyvi priežiūrą ar kitos poveikio priemonės, tačiau lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti tęsiamas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. L. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.