Kauno apygardos teismo nutartis

2026-04-28 · Civilinė byla Nr. e2S-636-390/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-28
Bylos Nr.
e2S-636-390/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11246-2025-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Kreditorius
GNSB
Skolininkas
N. V., L. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-636-390/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11246-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.3.2.1; 3.2.8.4(S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės GNSB (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės GNSB (duomenys neskelbtini) pareiškimą skolininkams N. V. ir L. V. dėl skolos išieškojimo teismo įsakymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Telšių apylinkės teismas kreditorės pareiškimo pagrindu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriuje nustatyta tvarka 2025 m. lapkričio 5 d. priėmė teismo įsakymą išieškoti kreditorei solidariai iš skolininkų N. V. ir L. V. 147 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir lygiomis dalimis iš skolininkų 311 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno skolininko po 155,50 Eur.

2. Skolininkė L. V. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog skolos atsiradimo neginčija, skolos dydį 2025 m. lapkričio 10 d. sumažino 100 Eur, todėl mano, kad 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma pernelyg didelė. 2025 m. gruodžio 5 d. pateikė patikslintus prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad skolą sumokėjo, tačiau nesutinka su prašomomis bylinėjimosi išlaidomis.

Šalies argumentai

3. Kreditorė 2025 m. gruodžio 11 d. pateikė nuomonę dėl skolininkės pareikštų prašymų, kurioje nurodė, kad skolininkės prašymas maksimaliai sumažintas bylinėjimosi išlaidas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl prašė jo netenkinti ir priteisti kreditorės patirtas papildomas 250 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti už šios nuomonės parengimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi panaikino Telšių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. įsakymą ir civilinę bylą nutraukė. Priteisti kreditorei GNSB (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš skolininkų N. V. ir L. V., 261 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 130,50 Eur iš kiekvieno.

5. Teismas darė išvadą, kad skolininkai teismo įsakymą įvykdė ir liko nesumokėtos bylinėjimosi išlaidos, todėl teismo įsakymą panaikino, civilinę bylą nutraukė (CPK 439 straipsnio 4 ir 7 dalys).

6. Teismas, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, įvertino bylos procesinės baigties priežastis, nenustatė, kad kreditorės procesinis elgesys būtų netinkamas. Pažymėjo, kad iš esmės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl skolininkų įsipareigojimų nevykdymų laiku, todėl iš skolininkų priteisė 11 Eur už pareiškimą kreditorės sumokėtą žyminį mokestį.

7. Teismas, vertindamas bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą pagrįstumą, atsižvelgė į tai, kad kreditorė pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo ne kartą teismui teikė ir savarankiškai, be teisinės pagalbos, kad pareiškimai iš esmės yra tapatūs, papildomi tik reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų, o ir pats teismo įsakymo parengimas nėra sudėtingas procesas, pareiškime skolos faktinis pagrindas nedetalizuojamas, kad skolos dydis – 147 Eur, skola susidarė dėl periodinių mokėjimų už kreditorė teikiamas paslaugas, todėl laikė 200 Eur yra protingos bei pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.

8. Teismas įvertino, kad kreditorės nuomonėje nurodytos aplinkybės dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo ir jų skaičiavimo nurodomos identiškos pareiškime dėl teismo įsakyme nurodytoms, nors aptariami teisiniai klausimai – bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, ir sprendė, kad 50 Eur yra pakankamas ir adekvatus dydis kreditorės bylinėjimosi išlaidoms už rašytinės nuomonės parengimą kompensuoti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu kreditorė GNSB (duomenys neskelbtini) prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį ir kreditorei iš skolininkų priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato padėjėjos teisinę pagalbą ir byloje sumokėtą žyminį mokestį padidinti iki 561 Eur, t. y. po 280,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno skolininko, priteisti iš skolininkų apeliacinės instancijos teisme turėtas 450 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad byloje parengti dokumentai nėra sudėtingi, nereikalaujantys kreditorės atstovės didelių darbo sąnaudų, tačiau kreditorė ir neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų, kurios numatytos už daug sudėtingesnio procesinio dokumento parengimą, todėl šis teismo argumentas negali būti vertinamas kaip pagrindas per se (savaime) kreditorės išlaidas sumažinti iki teismo nustatytų dydžių.

9.2. Kreditorės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra patirtos dėl skolininkų kaltės ir nesiekia Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 27 d., dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą rekomenduojamo užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių už konkrečius procesinius dokumentus priteistinų dydžių, todėl mažinti šias išlaidas neatitinka bendrųjų teisingumo ir protingumo principų.

9.3. Pažymėtina, kad kreditorė nelaikytina verslininke, nes ji santykyje su bendrijos teritorijoje gyvenančiais asmenimis, nesiekia pelno. Todėl skolininkai nelaikytini vartotojais. Be to, bylinėjimasis kreditorei tapo beprasmis, kadangi ji patyrė daugiau bylinėjimosi išlaidų, kurias teismas atsisakė priteisti, nei priteista skola.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą skolininkė L. V. prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Kreditorės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už advokato padėjėjos teisinę pagalbą yra neproporcingas suteiktai paslaugai. Nesant numatytos Rekomendacijose minimalios ribos, bylose, kurios pripažintinos nesudėtingomis, išlaidos turi būti proporcingos pateiktam turtiniam reikalavimui. Šiuo atveju, pareiškimas buvo pateiktas pagal teismų pateiktą šabloną, esantį e.teismas.lt portale, byla nesudėtinga, nereikalaujanti nei didelių laiko sąnaudų nei specialaus išsilavinimo, ir ginčo suma nedidelė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

13. Apeliacijos objektas – teismo nutarties dalies, kuria nutraukus bylą paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikino teismo įsakymą skolininkams įvykdžius teismo įsakymu priteistus reikalavimus, ir civilinę bylą nutraukė, paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas – priteisė kreditorei iš skolininkų bylinėjimosi išlaidas, sumažindamas, realiai patirtų šių išlaidų dydį – nuo 561 Eur iki 261 Eur. Teismas sprendė, kad šiuo atveju skolininkams kyla pareiga atlyginti kreditorei bylinėjimosi išlaidas, tačiau dalį kreditorės turėtų bylinėjimosi išlaidų laikė nepagrįstomis. Kreditorė nesutinka su teismo nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, t. y. dėl jų dydžio.

15. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 30 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad kreditorė turi teisę į advokato padėjėjos teisinė pagalbos išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju skolininkams įvykdžius teismo įsakymu priteistus kreditorės reikalavimus, teismas panaikino teismo įsakymą ir civilinę bylą nutraukė. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė kreditorės bylinėjimosi išlaidos, pagrįstai nusprendė, kad kreditorė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl skolininkų kaltės, kas sudaro pagrindą bylinėjimosi išlaidas priteisti iš skolininkų.

19. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nurodytus rekomendacinius dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2022 38 punktas).

20. Remiantis Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

21. Taigi, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kreditorės argumentais, kad jos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų parengimą yra mažesnės, nei nustatyta Rekomendacijose, tačiau pažymi, kad Rekomendacijose nustatyta maksimali priteistina išlaidų advokato pagalbai atlyginimo suma neturėtų būti savaime taikoma, neatsižvelgiant į kitus CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2025). Šiuo atveju nagrinėjama byla nesudėtinga, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka supaprastinto proceso tvarka, prašomos priteisti skolos dydis nėra didelis (147 Eur) ir nereikalauja individualaus jo vertinimo, byloje sprendžiamas klausimas nėra naujas teismų praktikoje, kreditorės pateikti procesiniai dokumentai yra nesudėtingi, jiems parengti kreditorės atstovei nereikėjo skirti daug darbo ir laiko, taikytas šablonas.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Rekomendacijų 2 punkte nurodytos sąlygos, į kurias turi būti atsižvelgiama nustatant priteistinų išlaidų dydį, sąlygoja jų mažinimą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydžio nustatymą, tinkamai įvertino CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintų priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų visumą.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. Atmetus atskirąjį skundą, kreditorei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis