Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-03-05 · Civilinė byla Nr. e2A-145-538/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
e2A-145-538/2020
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00831-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Danega“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Irlita“
Civilinė byla Nr. e2A-145-538/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00831-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Danega“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irlita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Danega“ dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Irlita“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „Danega“ (toliau – atsakovė) dėl 17,63 Eur palūkanų ir 308,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 8,00 Eur žyminis mokestis ir 300,00 Eur už advokato paslaugas, priteisimo.

2. Nurodė, kad ieškovė nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. pardavė atsakovei medienos už 74 811,29 Eur sumą. Dalį sumos atsakovė sumokėjo, buvo likusi nesumokėta 102,16 Eur suma. Šią sumą teismas 2018 m. liepos 10 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės. Taip pat nurodė, jog priimant 2018 m. liepos 10 d. preliminarų sprendimą nebuvo pareikštas reikalavimas priteisti 17,63 Eur palūkanų paskaičiuotų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 24 d. iki 2018 m. birželio 27 d., todėl šią sumą prašė priteisti iš atsakovės.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas.

Šalies argumentai

4. Atsakovė pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti dėl ieškovės piktnaudžiavimo subjektinėmis teisėmis, atmetus ieškinį priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad nesutinka su ieškovės nurodytų ir reikalaujamų priteisti palūkanų dydžiu, kuris, atsakovės skaičiavimais, turėtų būti ne 17,63 Eur, o 14,60 Eur. Taip pat nurodė, kad ieškovė inicijavo ginčo bylą teisme net neinformavusi atsakovės apie nesumokėtas palūkanas. Teigė, kad tokie ieškovės veiksmai pažeidžia atsakovės teisėtus lūkesčius, nes ji įvykdė teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9136-1025/2018, ir todėl, atsakovės įsitikinimu, teismas turėtų atsisakyti ginti tariamai ieškovės pažeistas teises, ieškovei piktnaudžiaujant jomis. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės prašomos priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra aiškiai per didelės, todėl turėtų būti mažinamos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi.

Atsiliepimas

5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus.

6. Nurodė, kad jos pateiktoje palūkanų skaičiuoklėje jokios klaidos nėra, nes bankinės įstaigos palūkanų apskaičiavimui taiko ne 365 ar 366 kalendorinių dienų metuose skaičių, o 360. Taip pat nurodė, kad atsakovei viešai nurodžius jog jokių sutarčių su ieškove nesudarinės, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl palūkanų priteisimo. Pažymėjo, kad atsakovė yra juridinis asmuo, todėl turi prisiimti ir visą riziką, susijusią su netinkamu piniginių prievolių įvykdymu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė. Priėmė galutinį sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovei dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės 14,60 Eur palūkanų ir 504,64 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Priteisė iš ieškovės 42,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

7.1. Šalys teismui nepateikė jokios sutarties, kurioje būtų šalių sutarta ar užsimenama apie metuose skaičiuojamą dienų skaičių neįvykdžius prievolės, todėl vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, imant kalendorinį mėnesio dienų skaičių, teismas sutinka su atsakovės paskaičiuotomis palūkanomis, taikant 365 kalendorinių dienų metuose skaičių.

7.2. Nustačius, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 8 Eur (žyminis mokestis) ir išlaidos advokato pagalbai (600 Eur), ieškinį tenkinus iš dalies, 83 procentus, iš atsakovės yra pagrindas ieškovei priteisti 504,64 Eur bylinėjimosi išlaidas (498 Eur už advokato pagalbą, 6,64 Eur žyminio mokesčio).

7.3. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 250 Eur (išlaidos advokato pagalbai apmokėti), todėl ieškinį tenkinus iš dalies, 17 procentų, iš ieškovės yra pagrindas atsakovei priteisti 42,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. galutinį sprendimą panaikinti; atmesti ieškovės ieškinį, kaip pareikštą piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis; tenkinus ieškinį, mažinti bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą apmokėti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais; priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. Atsakovei susiformavo pagrįstas lūkestis, kad visas prievoles ieškovei yra įvykdžiusi galutinai, tačiau ieškovė galimai sąmoningai nė karto prieš tai nereikalavusi atlyginti kompensuojamųjų palūkanų, kreipėsi į teismą, tokiu būdu siekdama pasipelnyti prašydama priteisti neproporcingai dideles bylinėjimosi išlaidas.

8.2. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę ir netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apmokėti paskirstymą ir jų dydį, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

9.1. Atsakovė neginčijo priteistos skolos sumos Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9136-1025/2018, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad nežinojo, jog ieškovė turi teisę pateikti ieškinį dėl palūkanų priteisimo.

9.2. Apeliantė teigdama, kad ieškovė negalėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl palūkanų priteisimo, pažeidžia CPK 5 straipsnyje įtvirtintą ieškovės teisę ginti savo pažeistas teises teismine tvarka.

9.3. Reikalavimo dėl procesinių palūkanų pareiškimo momentas nėra svarbus, nes įstatymas nustato, kad jos visais atvejais priteistinos nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

9.4. Nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad šioje byloje nėra ginčo, jog priteistos išlaidos už advokato pagalbą skundo parengimui neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

11. CPK 321 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteistos palūkanos ir paskirstytos šalims bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Nustatyta, kad ieškovė nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. pardavė atsakovei medienos už 74 811,29 Eur sumą. Už parduotą medieną atsakovė ieškovei sumokėjo 74 709,13 Eur, liko nesumokėta 102,16 Eur. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. liepos 10 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 102,16 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo 2018 m. liepos 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 208 Eur bylinėjimosi išlaidas. Antstolio A. S. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo patvirtina, kad 2018 m. liepos 10 d. sprendimas įvykdytas 2018 m. spalio 23 d. Už mokėjimo termino praleidimą atsakovei ieškovė paskaičiavo 8 procentų palūkanas už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 24 d. iki 2018 m. birželio 27 d., kurios, ieškovės paskaičiavimu, sudaro 17,63 Eur.

Dėl palūkanų

14. Apeliantė teigia, kad manė, jog visas prievoles ieškovei yra įvykdžiusi, ieškovė neinformavo jos apie paskaičiuotas palūkanas, todėl tokia ieškovės teisė neturėtų būti ginama. Šie apeliantės argumentai atmestini.

15. Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

16. Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-411/2006; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-468/2006).

17. Nei CK, nei CPK nuostatos nenumato, kad kreditorius privalo pranešti skolininkui apie paskaičiuotas palūkanas, todėl toks skolininko neinformavimas apie susidariusias palūkanas nėra pagrindas kreditoriui įstatymais nustatytų palūkanų nepriteisti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei palūkanas iš atsakovės materialinės teisės normų reikalavimų nepažeidė.

18. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad sutartiniuose santykiuose yra svarbus ir bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis), kuris reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Bendradarbiavimo pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, patiria neigiamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. įmonė „Egistena“ v. AB „Hermis investicija“, bylos Nr. 3K-3-685/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dizaino kryptis“ v. UAB ,,TLO“, bylos Nr. 3K-3-599/2012; kt.). Pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką bendradarbiavimo pareiga apima šalių veiksmus, skirtus išvengti bet kokių ginčų bei nesutarimų dėl tinkamo sutarties vykdymo ir su tuo susijusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. M. v. UAB „Wolf System“, bylos Nr. 3K-3-135/2014). Taigi, ieškovės veiksmai teikiant ieškinį dėl 17,63 Eur palūkanų priteisimo prieš tai apie šią palūkanų sumą nepranešus atsakovei, vertintini kaip bendradarbiavimo pareigos nesilaikymas (CK 6.200 straipsnis), šie ieškovės veiksmai vertintini sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

19. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę ir netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apmokėti paskirstymą ir jų dydį, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija su šiais argumentais iš dalies sutinka.

20. Kaip byloje nustatyta, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 8 Eur (žyminis mokestis) ir išlaidos advokato pagalbai (600 Eur), ieškinį tenkinus iš dalies, 83 proc., iš atsakovės ieškovei priteisė 504,64 Eur bylinėjimosi išlaidas (498 Eur už advokato pagalbą, 6,64 Eur žyminio mokesčio). Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 250 Eur (išlaidos advokato pagalbai apmokėti). Ieškinį tenkinus iš dalies, 17 proc., iš ieškovės atsakovei priteista 42,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

22. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

23. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas ir kt.). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020). Pagal CK 6.263 straipsnio nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).

24. Kaip minėta, ieškovė, nepranešdama atsakovei apie paskaičiuotas 17,63 Eur palūkanas, bet tiesiogiai kreipdamasi į teismą nesilaikė šalių bendradarbiavimo pareigos, nesistengė ginčo išspręsti operatyviai, kuo mažesnėmis sąnaudomis, priešingai, kreipėsi į advokatą, kuris įvertinęs tokio ieškinio surašymo sąnaudas išrašė ieškovei sąskaitą 600 Eur sumai. Pažymėtina, kad ir atsakovė, ieškiniui esant teisme, nesinaudojo taikos sutarties sudarymo galimybe, gera valia nesumokėjo pripažintos palūkanų sumos dalies, taip pat kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos ir patyrė 250 Eur advokato išlaidas. Taigi akivaizdu, kad šalys nebendradarbiavo, nesinaudojo galimybe šį ginčą išspręsti neteisminiu būdu, pirmosios instancijos teisme nesinaudojo galimybe ginčą baigti taikos sutartimi, tik sąmoningai didino bylinėjimosi išlaidas. Kaip minėta, ginčo šalis, kuri nesilaikė bendradarbiavimo pareigos, nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, gali patirti tokio savo elgesio neigiamas pasekmes, todėl nustačius, kad abi šalys tinkamai nebendradarbiavo ir nesiekė sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, pripažintina, kad šalims nepagrįstai priteistos advokato išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Dėl procesinės baigties

25. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, skundžiama teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, ieškovei iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos sumažintinos nuo 504,64 Eur iki 6,64 Eur, sprendimo dalis, kuria iš ieškovės priteistos atsakovei 42,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, naikintina, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

26. Atmetus apeliacinį skundą dalyje dėl palūkanų priteisimo, žyminis mokestis, kuris buvo sumokėtas už šį apeliacinio skundo reikalavimą, atsakovei nepriteistinas. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes dėl šalių netinkamo procesinio elgesio, nei ieškovei, nei atsakovei advokato išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 6.200 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. galutinio sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Irlita“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Danega“ priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti nuo 504,64 Eur iki 6,64 Eur.

Sprendimo dalį, kuria iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irlita“ priteista 42,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Danega“, panaikinti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė