Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, – 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 88 parų areštą, 2019 m. rugsėjo 20 d. paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2022 m. kovo 15 d. apie 13.40 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Iki“ prie įėjimo į tarnybines patalpas, dėl mažareikšmės priežasties sukėlė konfliktą su parduotuvės darbuotojomis, o priėjus apsaugos darbuotojai D. K., staigiu judesiu įrėmė delną D. K. į kaktą ir ją pastūmė į sieną, dėl ko ji atsitrenkė galva į sieną ir pajuto fizinį skausmą. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat J. K. 2022 m. birželio 13 d. apie 22.00 val. bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,46 promilės neblaivumas), kilusio žodinio konflikto su savo sugyventine E. K. metu, rankomis ir kojomis sudavė jai ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą ir padarė muštinę žaizdą viršugalvio dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas juosmens, abiejų žastų ir kairės šlaunies išorinio paviršiaus srityse, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat J. K. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, t. y. 2022 m. kovo 15 d. apie 13.40 val. atvykęs į parduotuvę „Iki“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dėl mažareikšmės priežasties grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą apsaugos darbuotojai D. K., sakydamas jai, kad „negrįši namo, užmušiu, pasitiksiu po darbo, akinius sulaužysiu“, nes prieš tai jis buvo D. K. sukėlęs fizinį skausmą, todėl ji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jis savo grasinimus įvykdys, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš Body kamerų. Vaizdo įrašuose „2022_0613_221748_030“, „2022_0613_222249_031“ ir „2022_0613_222748_032“ užfiksuota policijos pareigūnų (toliau – P. P.) atvykimas ir bendravimas su E. K. (toliau – E. K), A. C. (toliau – A. C), GMP darbuotojais, šalia GMP automobilio buvusiais 3 asmenimis (du vyrai ir moteris). Laike stovi apsiverkusi E. K. ir A. C. nurodo, kad sumušta galva, abi nurodo, kad sugyventinis. E. K. – „rankom, kojom“. Į klausimą ar buvo ant grindų? E. K. – „velniai žino kur aš buvau“. A. C. paaiškina, kad nuvalė kraują, kad ji iškvietė policiją. E. K. eidama link GMP automobilio aiškina, kad neturi dokumentų, skundžiasi nugaros skausmu. Į klausimą ar namuose ją spardė, mušė? E. K. – „jooo“. Į klausimą dėl ko kilo konfliktas? E. K. – „dėl to, kad aš su drauge išėjau biškį pasėdėt...“, A. C. patvirtina, kad buvo kartu. Į klausimą ar buvo namie su drauge ir vyras sugrįžo? E. K. ir A. C. – „ne“, E. K. paaiškina, kad išėjo pasėdėt su A. C. ir jis supyko. Į klausimą tai grįžo paskui namo ir tada primušė? E. K. ir A. C. – „taip“. Lipdama į GPM automobilį M. K. paaiškina, kad sugrįš pas draugę, A. C. nurodo savo adresą, taip pat pasako E. K. sugyventinio vardą ir pavardę, kurią nurodo E. K. P. P. nurodžius neteisingą pavardę, E. K. paraidžiui patikslina sugyventinio pavardę, nurodo jo gimimo datą. P. P. prašymu, E. K. aiškiai nurodo savo vardą, pavardę ir asmens kodą. P. P. paklausus ar neturi telefono, A. C. – „jis viską paėmė – telefoną, pasą“ ir pateikia savo duomenis. Į klausimą apie alkoholio vartojimą E. K. ir A. C. atsako teigiamai, taip pat A. C. nurodo „jie visi kartu vartojo“. Į klausimą ar vyras vartojo? E. K. – „taip“, A. C. – „ne“. Medikui paklausus ar vyras ne pirmą kartą ją muša? E. K. galvos linktelėjimu parodo, kad taip (tolimesnis mediko ir E. K. pokalbis nėra girdimas). Tuo tarpu A. C. pasakoja, kad jie čia sėdėjo, atbėgo sumušta E. K. Į klausimą kaip E. K. sužinojo, kad jie čia? A. C. paaiškino, kad E. K. prieš tai sėdėjo su jais, tada išėjo namo, ten E. K. sumušė ir ji sugrįžo čia, „atbėgo basa“, jie davė E. K. kedus, kojines. Į klausimą ar jis dabar namuose? E. K. ir A. C. patvirtina, kad taip, A. C. – „jie buvom išėję...“; E. K. nurodo, kad mama gali sakyti, kad jo nėra. Prieina žmonės, A. C. nurodo, kad jie čia visi sėdėjo ir gali patvirtinti, 100 proc. namie. Į klausimą kada buvo sumušta? A. C. nurodo prieš 20-30 min., E. K. – „prieš pusvalandį“, A. C. „jie užėjo ten ir jiems mama pasakė, kad jos nėra ir taip toliau...“. „...jis kažką vartoja, nežino ką, bet kažką ir po to pas jį smegenys... čia ne pirmas kartas“. Vykstant E. K. apžiūrai, A. C. paaiškina, kad E. K. kojos sumuštos buvo mažiau nei prieš savaitę. Medikė patvirtina, kad yra hematomos. A. C. „jis muša pastoviai ją, bet dabar, kai jinai atbėgo mes...“. E. K. nurodo, kad su J. gyvena (duomenys neskelbtini) metus. Į klausimą ar turi vaikų? E. K. atsako teigiamai, nurodo, kad atėmė; A. C. – „turėjo, atėmė dėl to pačio“. Vyksta tarimasis, kad A. C. važiuos kartu. Prieina A. C. vyras, kuris aiškina, kad E. K. spjaudėsi krauju. Medikė paaiškina, kad čia dėl praskeltos lūpos. P. P. klausia medikų ar čia galvos trauma, tuo tarpu A. C. vyras – „sumušė ją“, o medikė paaiškina, kad yra daugybiniai kūno sužalojimai. P. P. teiraujasi kur E. K. skauda. E. K. nurodo nugarą, galvą. Tuo tarpu A. C. vyras – „ji visa sumušta“, komentuoja rusiškai „važiuok, tegul tave patikrina, jei tave „normaliai“ sumušė, tai teismas tegul sprendžia...“. A. C. parodo P. P. sužalotos E. K. nuotraukas savo telefone, kurias padarė kai E. K. atėjo pas juos. P. P. teiraujantis gal turi J. nuotrauką atsako neigiamai, bei A. C. ir E. K. nurodo, kad J. yra „sėdėjęs parų“, nes sumušė mamą. Šalia GMP automobilio stovinti kompanija – A. C. ir du vyrai bei moteris tariasi, kad nepaliks E. K., kad važiuos paskui su taksi. P. P. nurodo, kad reikės pasitikrinti blaivumą. Toliau fone girdima kaip ta pati kompanija aiškinasi – A. C. „su juo dabar policija išsiaiškins...“, vyras – „ar jį dabar paims...“. Tada P. P. visus asmenis prašo pasitraukti, „neblaivūs viešoje vietoje ir viso gero“. E. K. 22.28 val. nustatomas 2,09 promilių neblaivumas, toliau vyksta neblaivumo įforminimas. Toliau fone kompanija kalbasi su E. K. prie GMP automobilio, vyras rusiškai – „debilas mušė ir muš toliau, keisk vyrą ar ką? Jis tave kada nors užmuš...“. Labai pergyvendama E. K. klausia P. P. „kas bus jei pas ją daugiau promilių, nei pas jį?“. P. P. ją patikina, kad tai nesvarbu, jokio skirtumo. E. K. klausia P. P. – „ar jis vis tiek gaus kokią baudžiamąją, kažką?“. P. P. patikina, kad bus pradėta baudžiamoji byla. E. K. sutinka su atsakymu, nurodo, kad yra liudytojų..., pradeda verkti E. K. – „jau viskas, nu jau nebenoriu blemba palikti taip, kad jisai būtų be atsakomybės paliktas“. A. C. tuo tarpu komentuoja, kad „jis ją jau ne pirmą kartą..., jis jai šonkaulius, nosį...“. E. K. – „pirmą kartą jis man sulaužė nosį ir iš jų atėmė dukrą, jie tada buvo krizių centre... Ji tada kažkaip... Tiesiai šviesiai sakau, nuėjau pas tyrėją ir sakiau, kad pati kalta... o jau šį kartą ne...“. Pokalbis prie GMP automobilio baigiamas, P. P. grįžta prie savo tarnybinio automobilio ir neužilgo GMP automobilis išvažiuoja. Vaizdo įrašuose „2022_0613_223859_033“ ir „2022_0613_224359_034“ užfiksuota kaip policijos pareigūnai atvyksta sulaikyti J. K. (toliau – J. K.) adresu (duomenys neskelbtini), atsakydamas į policijos pareigūnų klausimus J. K. dažniausiai kalba rusų kalba. Policijos pareigūnus į namus įleidžia J. K. mama – S. G. (toliau – S. G.). Iš savo kambario išeina J. K., kuriam paaiškinama, kad šiam momentui jis yra sulaikytas. Klausiamas ar žino, kodėl yra sulaikytas? J. K. – „koks skirtumas, moteris...“. To paties paklaustas dar kartą J. K. – „... vargu (vriatli)“ Paklausus dėl ko kilo konfliktas su sugyventine, J. K. nurodo, kad neturi sugyventinės. Paklausus ar turi su kuo nors susilaukęs vaikų, J. K. – „ne“. Pradžioje pareigūnai paklausia ar pažįsta E., vėliau pasitikslina ar pažįsta E., J. K. – „E., taip“. Paklausus ką gali paaiškinti apie įvykį, J. K. – „nieko“. Paklausus mušėt, nemušėt, J. K. – „trumpai tariant, ji...“. Paklausus tai kas nutiko, J. K. – „nežinau. Ten ji geria degtinę, tegul ten ir aiškinasi. Ją reikia, tarp kitko, kartu su juo paimti“. Paklausus ar jūs kartu buvot, J. K. – „aš išėjau iš jų. Sakiau jai negert su jais degtinės“. Paklausus kas buvo kai po to ji grįžo, buvo konfliktas, J. K. – „ne, jinai negrįžo čia. Ji ten kur gavo į nosį, ten tegul ir aiškinasi“. Paklausus tai iš kur jis žino, jei ji čia negrįžo, J. K. – „čia iš viso svetimi žmonės užėjo“, kviečia savo mamą S. G. „kol policija čia prieik“. J. K. klausia S. G. „kokią tu davei šitiem „ujobkam“ užeiti čia? Kodėl iš karto policijos nekvietei? Kas čia dabar – į tavo butą, užeina kas ? kas tokie?...“. S. G. – „aiškintis atėjo jie pas tave“. J. K. – „už ką aiškintis? Aš jiems kažką skolingas?“. S. G. – „ją patraukė nuo durų ir nuėjo pas tave...“. J. K. – „reikėjo iš karto policiją kviesti. Policijos pareigūnams toliau klausinėjant ar čia gyvena E. K., J. K. tvirtina, kad ne. Policijos pareigūnai paaiškina, kad J. K. turės važiuoti į policijos komisariatą ir pabendrauti su tyrėja, taip pat nurodo, kad E. K. sakė, kad J. K. yra jos sugyventinis, tačiau J. K. ir toliau tvirtina, kad ji nėra jo sugyventinė „ne. Tegul jinai sako... Tegul jinai degtinės mažiau geria...“. Policijos pareigūnui klausiant S. G. „ką čia atėjo aiškintis“, atsako J. K. – „atėjo jie pas mane aiškintis, jie ten trumpiau, pergėrė degtinės prie kryžiaus ir atėjo čia aiškintis dėl sudaužytos nosies, nu... už sumuštą nosį E.“. Renkasi daiktus. Einant link policijos pareigūnų automobilio klausiama ar jinai čia būna, miega, J. K. – „ne“. P. P. – „o tai kur ji gyvena?“, J. K. – „pas draugus“. Vaizdo įrašas baigiasi.

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad J. K. 2022 m. birželio 13 d. 23.27 val. buvo nustatytas 1,46 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 164).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog J. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2022 m. kovo 15 d. apie 13.40 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Iki“ prie įėjimo į tarnybines patalpas, sukėlė konfliktą dėl mažareikšmės priežasties su parduotuvės darbuotoja, o prie jo priėjus apsaugos darbuotojai D. K. prieš ją panaudojo fizinį smurtą – apsaugos darbuotojai suėmus J. K. už rankos, jis savo ranką ištraukė ir staigiu judesiu įrėmęs savo delną D. K. į veidą ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji D. K. atsitrenkė galva į sieną ir pajuto fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis J. K. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad D. K. griebė jam už rankos, o jis paėmęs delnu jai už veido tiesiog atstūmė nuo savęs ir, jei D. K. nebūtų stovėjusi prie sienos, ji tiesiog būtų porą žingsnių paėjusi atgal. Sutinka, kad D. K. galėjo pajusti fizinį skausmą atsitrenkusi į sieną, tačiau jo planuose nebuvo padaryti fizinio skausmo D. K., buvo tik pastūmimas, jokių muštynių nebuvo. Aplinkybę, kad D. K. buvo paėmusi J. K. už rankos patvirtino, tiek kaltinamasis J. K., tiek pati nukentėjusioji D. K. savo pareiškime ir parodymuose nurodydama, kad atitraukė J. K. nuo sandėlio durų (1 t., b. l. 8, 31-33), taip pat liudytojos E. K., kuri nurodė, kad D. K. stvėrė J. K. už rankovės (1 t., b. l. 50-52) ir S. V., kuri nurodė, kad D. K. norėjo J. K. paimti už parankės (1 t., b. l. 46-48). Vertinat šią situaciją, nustatyta, kad apsaugos darbuotoja D. K., siekdama apraminti ir išvesti konfliktiškai nusiteikusį J. K., suėmė J. K. už rankos, tada J. K. ištraukęs savo ranką, įrėmęs ranką delnu į D. K. veido sritį ją pastūmė, dėl ko D. K. atsitrenkė į sieną ir pajuto fizinį skausmą. J. K. turėjo galimybę atsitraukti ir pats palikti parduotuvės patalpas, prieš jį nebuvo naudojamas fizinė jėga, tačiau J. K. pasirinko priešingus veiksmus, ištraukęs ranką, ta pačia ranka stūmė D. K. ir dėl tokių jo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Vien ta aplinkybė, kad J. K. nurodo, jog nenorėjo sukelti D. K. savo veiksmai fizinio skausmo, negali būti laikoma pateisinanti tokius jo agresyvius veiksmus, nes naudodamas fizinę jėgą J. K. galėjo ir turėjo galimybę numatyti, kad bet koks fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, gali sukelti neigiamas pasekmes, todėl jis turi prisiimti ir atsakomybę už savo veiksmais sukeltas pasekmes. Šiuo atveju pažymėtina, kad nors nukentėjusioji D. K. nesikreipė į medicinos įstaigas, tačiau liudytojos S. V. ir N. A. patvirtino nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę, kad D. K. po atitrenkimo į sieną pakaušio srityje buvo jaučiamas guzas, kas tik patvirtina J. K. panaudotos fizinės jėgos stiprumą.

J. K. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes jis, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti yra psichinės prievartos išraiškos forma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, taip pat reikia įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, jog nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal BK 145 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose reikia vertinti aplinkybių, parodančių grasinimo realumo buvimą ar nebuvimą, visumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2014, 2K-14-222/2016).

Byloje nustatyta, kad 2022 m. kovo 15 d. apie 13.40 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Iki“ prie tarnybinių patalpų, J. K. sukėlė žodinį konfliktą su parduotuvės darbuotoja S. V. ir apsaugos darbuotoja D. K.. Šio konflikto kilimą inicijavo J. K. dėl mažareikšmės priežasties, t. y. dėl E. K. ir J. K. nepatikusio darbuotojos S. V. atsakymo apie jiems reikalingą alų. Žodinio konflikto aplinkybių neneigia J. K., tačiau neigia, kad grasino. Konfliktas prasidėjo, kai E. K. pravėrusi tarnybinių patalpų duris darbuotojos S. V. paklausė apie alų. E. K. nepatiko atsakymas, apie tai ji pasakė J. K., tada J. K. pravėręs tarnybinių patalpų duris paklausė darbuotojos apie alų. Darbuotojos atsakymas nepatiko J. K., tada prasidėjo įžeidinėjimai, necenzūriniai žodžiai jos atžvilgiu, todėl į konfliktą įsitraukė ir apsaugos darbuotoja D. K., kuriai šio konflikto metu buvo sukeltas fizinis skausmas – J. K. ranka pastūmė D. K. į veido sritį, dėl ko ji atsitrenkė į sieną ir pajuto fizinį skausmą. Po ko, D. K. paspaudė iškvietimo mygtuką, uždarė parduotuvės duris ir iškvietė policijos pareigūnus. Iki atvykstant policijos pareigūnams, žodinis konfliktas tarp parduotuvės darbuotojų ir J. K., E. K., tęsėsi prie kasų. Šio konflikto metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, įžeidinėjimai ir grasinimai.

Liudytoja S. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad J. K. grasino jai ir D. K., jas įžeidinėjo ir vartojo rusiškus keiksmažodžius jų atžvilgiu. Teismo posėdyje nurodė, kad J. K. grasino, kad pasitiks po darbo, žino kada baigia darbą, bet nesakė ką joms padarys, rusiškai minėjo, kad sudaužys po darbo. Ikiteisminio tyrimo metu S. V. nurodė, kad J. K. grasino jai ir D. K., rusiškai sakydamas „aš jus užmušiu vieną dieną“. Įvykio dieną, sukilus emocijoms jai buvo baisu, dabar tikrai nebijo, kad J. K. gali ką nors padaryti. Po šio įvykio J. K. su E. K. ir toliau lankosi parduotuvėje, bet daugiau neįžeidinėja, nekonfliktuoja (1 t., b. l. 46-48). Taip pat nukentėjusioji D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad J. K. prasidėjus konfliktui su parduotuvės darbuotoja S. V., kuriai J. K. grasino, todėl ji išėjo iš apsaugos posto. Tada J. K. grasino ir jai, kad sulaužys akinius, nenueis iki namų, užmuš. J. K. nežinojo, tai tuo metu išsigando. Ikiteisminio tyrimo metu D. K. nurodė, kad kai J. K. suprato, kad durys užrakintos ir jis negalės išeiti, pradėjo ją įžeidinėti, grasino, kad „aš tave pasitiksiu po darbo“. Įvykio dieną, sukilus emocijoms, ji bijojo J. K. grasinimų, tačiau dabar ji netiki, kad jis galėtų savo grasinimus įvykdyti (1 t., b. l. 31-33, 34-36). Liudytoja N. A. teismo posėdyje parodė, kad girdėjo J. K. ir jo sugyventinės E. K. žodžius – įžeidinėjo žodžiais, šūkavo apsaugos darbuotojai, grasino ir kitai darbuotojai, kad neišeis į darbą, kad „ubit mala“, buvo visokių žodžių. Iš darbuotojų nebuvo jokių keiksmažodžių, visi dalyviai kalbėjo pakeltu tonu ir, kai buvo iškviesta apsauga ir ant jų buvo žodžiai, viskas vyko prie kasų. D. K. buvo išsigandusi nuo žodžių ar nuo galvos skausmo, bet D. K. buvo pasimetusi iš veido. Negali pasakyti kokiais tiksliai žodžiais grasino, sakė rusiškai, kad „večerom vstretit tebia, mala ubit tebia takuju, prišla zdes rabotat, svaji pariadki navodit“. Ikiteisminio tyrimo metu N. A. nurodė, kad J. K. su E. K. keikė necenzūriniais žodžiais D. K. ir S. V., jas įžeidinėjo ir grasino susidorojimu J. K. sakydamas, kad jos nenueis iki namų ir panašiai išsireikšdamas (dabar tiksliai neatsimena). Tiek S. V., tiek D. K. labai išsigando (1 t., b. l. 40-43).

Analizuojant tiesiogiai įvykyje dalyvavusių asmenų parodymus matyti, kad J. K. grasino tiek S. V., tiek ir D. K., tačiau kaltinime inkriminuojama viena nusikalstama veika prieš D. K.. Vertinant J. K. žodžių ir kilusios grėsmės pavojingumą svarbu atsižvelgti į tai, kokie žodžiai ir kokiomis aplinkybėmis buvo vartojami. Kilusio konflikto metu išreikšdamas savo nepasitenkinimą J. K. pradėjo įžeidinėti ir grasinti S. V.. Vėliau į konfliktą įsitraukus D. K. ir jai uždarius parduotuvės duris grasinimai prasidėjo ir D. K. atžvilgiu. Taigi šiuo atveju matyti, kad iš esmės buvo sakomi analogiški įžeidinėjantys, necenzūriniai žodžiai bei grasinimai S. V. ir D. K., tačiau baudžiamojon atsakomybėn J. K. traukiamas tik dėl išsakytų grasinimų D. K., kurios atžvilgiu J. K. panaudojo fizinį smurtą. Todėl šiuo atveju svarbu įvertinti ar panaudotas fizinis smurtas yra sietinas su išsakytais grasinimais. Tęsiantis žodiniam konfliktui tarp J. K. ir parduotuvės darbuotojų S. V. bei D. K., J. K. ranka pastūmė D. K. dėl ko ši galva atsitrenkė į sieną, taigi fizinis kontaktas buvo trumpas ir vienkartinis, daugiau jokio fizinio kontakto tarp asmenų nebuvo, o jo metu jokie grasinimai nebuvo sakomi. Vaizdo įrašuose esanti medžiaga tik patvirtina, kad net ir atvykus policijos pareigūnams, įžeidinėjantys ir necenzūriniai žodžiai pakeltu tonu buvo ir toliau vartojami J. K. ir E. K., emocijos buvo tiek iš kaltinamojo, tiek iš liudytojų pusės. J. K. aiškinat savo įvykių versiją, D. K. stovi šalia, vizualiai nėra išsigandusi, priešingai kartais nusišypso dėl kaltinamojo nurodytų aplinkybių, sako, kad ji iškvietė policiją ir ji pateiks savo įvykių versiją. Taigi šiuo atveju matyti, kad kaltinamasis nesugeba civilizuotai išreikšti nepasitenkinimo bei kultūringai bendrauti net su policijos pareigūnais, o jo įprastinė kalba pasižymi necenzūrinių žodžių vartojimu. Ir nors tokia leksika yra nepriimtina, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste vien ji nepatvirtina tiesioginės J. K. tyčios įvykdyti tokius grasinimus. J. K., supratęs, kad iš parduotuvės neišeis, pradėjo grasinti ir įžeidinėti D. K. bei toliau tęsė grasinimus ir įžeidinėjimus S. V. atžvilgiu, tačiau daugiau jokių veiksmų nesiėmė savo grasinimas realizuoti. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog J. K. tyčios įgyvendinant grasinimus nebuvo, jis realiai nesiekė D. K. įbauginti ar realizuoti savo grasinimus. Be to, nukentėjusioji D. K. ir liudytoja S. V. dar ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad įvykio metu buvo sukilusios emocijos, jos buvo išsigandusios, tačiau dabar netiki, kad J. K. galėtų savo grasinimus įvykdyti.

Pagal teismų praktiką kaltinamojo kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015). Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog J. K. agresija buvo nukreipta konkrečiai prieš D. K., grasinant ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Jo išsakyti grasinimai ir veiksmai nekėlė tokios grėsmės ir pavojingumo nukentėjusiosios atžvilgiu, dėl kurių buvo galima manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Vien faktas, kad buvo pavartoti žodžiai „ubit mala“, „aš tave pasitiksiu po darbo“, „sudaužys akinius“, „aš jus užmušiu vieną dieną“, „užmušiu, pasitiksiu po darbo, akinius sudėsiu“, nesudaro pagrindo išvadai, jog J. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad J. K. nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių, ir turi būti išteisintas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų.

Nors kaltinamasis J. K. savo kaltės nepripažino, teisme nurodė, kad iš trečio karto telefonu prisikvietė E. K. namo, pyko ant E. K., o grįžusios E. K. nemušė, tik pasakė, kad varytų gerti su draugais ir išvarė ją, bei uždarė duris. Ikiteisminio tyrimo metu J. K. parodė, kad vietoje, kur E. K. su draugais gėrė, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kartu su E. K. nuėjo į namus ir eidami toliau konfliktavo, pasakė jai rinktis daiktus ir eiti iš namų, konflikto metu tikrai nemušė E. K.. Jis išvarė E. K. iš namų, tačiau nežino kur ir pas ką ji išėjo. E. K. tiesiog išvarė iš namų girtą ir basą, o kas ją sumušė, ar ji pati nukrito eidama girta, nežino, bet mano kad ji sumelavo iš pykčio, kad buvo išvaryta iš namų (1 t., b. l. 147-149, 154-155). Iš esmės J. K. pripažino, kad tarp jo ir E. K. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis E. K. nemušė tik išvarė iš namų, kad E. K. sumelavo apie sumušimą iš pykčio, nes buvo išvaryta iš namų. Tokią J. K. versiją iš esmės patvirtino ir jo mama liudytoja S. G. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, bei pati nukentėjusioji E. K. duodama savo parodymus teisme. Teisme liudytoja S. G. parodė, kad sugrįžus E. K., sūnus ir E. K. pradėjo bartis. Ji išėjusi iš kambario pasakė ramintis ir eiti ilsėtis. E. K. buvo girta, bandė teisintis. Sūnus E. K. pasakė eiti ten kur buvo. Sūnus buvo piktas, atidarė duris ir išstūmė E. K.. Lijo, E. K. buvo basa ir šlapia. Ant E. K. jokių sužalojimų nematė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. G. parodė, kad grįžus E. K., jie (E. K. ir J. K.) pradėjo konfliktuoti. Prasidėjus konfliktui ji savo kambaryje pagarsino televoizorių, kad negirdėtų barnio. Protarpiais girdėjo, kad J. K. varo E. K. iš namų, bet kokių nors riksmų negirdėjo. Išėjusi iš savo kambario paprašė jų nusiraminti, o tuo metu J. K. liepė E. K. išeiti iš namų ir E. K. išėjo. Išeinant E. K. neatrodė sumušta, nepastebėjo, kad jai būtų praskelta galva ar ji kraujuotų. Po įvykio E. K. jai pasakojo, kad sumelavo iš keršto, nes buvo pikta ant J. K., jog jis ją išvarė iš namų (1 t., b. l. 110-113). Nukentėjusioji E. K. teisme parodė, kad norėjo nubausti J. K. – eiti nėra kur, basa be telefono išvaryta. Išsigalvojo aplinkybes dėl suduotų smūgių, melavo viską, išskyrus tai, kad išvarė iš namų. Buvo parkritusi, turbūt 5 kūno sužalojimus pasidarė pati, nes vieną kartą normaliai nukrito. Po trečio J. K. skambučio parėjo namo, jie pradėjo pyktis ir J. K. ją išstūmė iš namų, pasakė eiti ten kur gėrė. Prie jų namų yra tunelis, išeini iš tunelio yra bordiūras, yra pakyla, yra mažas ir siauras tarpelis, pradėti kelio darbai, ji užsikabino, susitrenkė galvą, atsisėdo. Ją pamatė A. C. sugyventinis, kuris ją parsivedė atgal pas A. C., kuri bandė sustabdyti kraują ir iškvietė greitąją pagalbą, nes ji buvo išgėrusi ir neįmanoma buvo sustabdyti kraujo, jai buvo trys siūlės. Jai matavo blaivumą, 2,73 promilės girtumas, tai kokie čia gali būti parodymai su tokiu girtumu. Ji galėjo pasakyti bet ką, nesuvokia, kaip iš girto asmens imti parodymus. Ji buvo apklausta tą pačią dieną, kai buvo greitoji. Liudytoja S. G. taip pat nurodė, kad sūnus kalba pakeltu tonu, tačiau niekada E. K. nemušė, daugiausiai ką jis gali padaryti tai nestipriai pastumti. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. J. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) už smurtą prieš savo motiną S. G.. Nusikalstamų veikų metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, vieno žodinio konflikto metu sudavė kumščiu S. G. penkis smūgius per viršugalvį, o kito žodinio konflikto metu sudavė S. G. per galvą, dėl ko ji nukrito ant žemės ir susitrenkė dešinį smilkinį, po ko sugriebęs už plaukų ir taip laikydamas, trenkė jos galvą ne mažiau kaip šešis kartus į grindis bei smūgiavo kumščiais į įvairias kūno vietas, visumoje suduodamas ne mažiau devyniolikos smūgių (1 t., b. l. 180-182). Kas priešingai, nei teigia S. G., tik patvirtina, kad J. K. apsvaigęs nuo alkoholio yra jau ne kartą panaudojęs fizinį smurtą.

Tačiau tokią J. K. nurodytą versiją paneigia byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Visų pirma nei J. K., nei E. K. negalėjo paaiškinti, kodėl išvaryta E. K. iš namų buvo basa ir be telefono, nors iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. ėjo namo turėdama telefoną (nes J. K. jai ne kartą skambino/rašė) ir būdama apsiavusi (niekas nenurodė, kad įvykio dieną E. K. basa stovėjo su draugais). Pirmos apklausos metu (2022-06-14) J. K. nurodo, kad ėjo kartu su E. K. ir jai sakė rinktis daiktus ir eiti iš namų, tačiau kaip matyti E. K. ne tik, kad neturėjo savo asmeninių daiktų bet ir buvo basa. Vėlesniuose savo parodymuose nurodė, kad tik įėjus E. K. susibarė ir išvarė ją pro duris, fizinio smurto nenaudojo, patvirtino, kad į namus E. K. sugrįžo ir buvo konfliktas, tačiau konflikto nedetalizuoja, tik nurodo, jog išvarė iš namų, bei atvykusiems policijos pareigūnams užsimena apie tai, kad žino, jog E. K. sužalota nosis, neigia, jog E. K. yra jo sugyventinė. Taigi vertinant J. K. paaiškinimus (vaizdo įrašai) ir parodymus, matyti, kad jie yra prieštaringi ir nenuoseklūs, be to neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Vertinant nukentėjusiosios E. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pirmoji jos apklausa vyko 2022 m. birželio 14 d. laikotarpiu nuo 09.56 val. iki 10.41 val., t. y. praėjus kiek daugiau nei 12,5 val. nuo jos blaivumo patikrinimo įvykio dieną (2022 m. birželio 13 d. 22.28 val.), kas paneigia E. K. versiją, kad ji buvo apklausta neblaivi. Be to, tiek pasakodama apie įvykį 2022 m. birželio 13 d. įvykio vietoje, E. K. nurodė iš esmės analogiškas šio įvykio, kurias patvirtino duodama savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 89-90). Apklausą atlikusi pareigūnė K. Č. teisme patvirtino, kad nukentėjusiosios apklausą atliko kitą dieną po įvykio – nukentėjusioji neminėjo, kad pati galėjo susižaloti nugriūdama bei nesipainiojo atpasakodama tos dienos įvykį. Analizuojant vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuota kaip E. K. pasakoja apie įvykį, matyti, kad ji yra išsigandusi ir jaučia skausmą, tačiau aiškiai ir tiksliai nurodo savo duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą) bei savo sugyventinio (vardą, pavardę, gimimo datą), nedvejodama, logiškai ir rišliai pasakoja vakaro įvykius. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. K. parodė, kad užėjus į butą, sugyventinis pradėjo ant jos šaukti, gal ji tuo metu jam kažką pasakė, bet dabar neatsimena, kas galėjo išprovokuoti tokį jo elgesį, po ko J. supyko dar labiau ir pradėjo ją tampyti už plaukų, taip pat keletą kartų smūgiavo abiejų rankų kumščiais į įvairias kūno vietas. Po smūgiu pargriuvo ant grindų, tada sugyventinis pradėjo ją spardyti kojomis į įvairias kūno dalis, nepamena kiek tikslai kartų. Po visų suduotų smūgių sugyventinis ją išvarė iš namų į lauką be batų ir asmeninių daiktų. Atsidūrusi lauke, vėl grįžo pas draugę A., kuri ją (nukentėjusiąją) pamačiusi iškvietė policiją bei greitąją medicinos pagalbą. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip E. K. nurodo, kad ją sugyventinis mušė rankom ir kojom, kad sumušė kai grįžo į namus po pasėdėjimo su drauge Akivaizdžiai matosi, kad E. K. labai pergyvena jai nustačius neblaivumą, teiraujasi ar J. K. bus kokia nors atsakomybė, jei jam bus nustatytas mažesnis neblaivumas, kas tik parodo, kad ji viską aiškiai supranta ir bijo, kad dėl neblaivumo ja gali nepatikėti. Šiuo atveju vaizdo įraše daug informacijos pateikia kartu su nukentėjusiąja E. K. tą dieną buvę asmenys. Visų pirma iki atvykstant policijos pareigūnams ir GMP darbuotojams, E. K. viską papasakojo savo draugei A. C., kuri įvykio vietoje patvirtino E. K. nurodytą versiją, taip pat suteikė papildomos informacijos ir patvirtino nukentėjusiosios E. K. nurodytas aplinkybes, t. y., kad J. K. sumušė E. K. ne pirmą kartą, kad yra smurtavęs prieš E. K. ir anksčiau dėl ko yra atimtas jų bendras vaikas, be to nurodoma, kad J. K. yra teistas dėl smurto prieš savo motiną S. G., šias aplinkybes patvirtina ir pati nukentėjusioji, be to, papildomai nurodo, kad dėl anksčiau panaudoto smurto – kai buvo sulaužyta nosis iš jų atėmė dukrą, o ji tada pas tyrėją sakė, jog pati kalta, tačiau šį kartą nori, kad jis atsakytų. Asmenys, kartu buvę su E. K., palaiko ją ir žino jos situaciją, nes nurodo, kad „ją mušė ir muš, siūlo keisti vyrą ar ką? Nes jis ją kada nors užmuš“. Vėliau teisme duodama parodymus A. C. patvirtino, kad E. K. įvykio dieną jai nurodė, kad buvo sumušta J. K., tačiau kitą dieną po įvykio E. K. pasakė, kad jie (J. K. ir E. K.) susipyko ir J. K. pasakė jai išeiti iš namų, o ji išėjusi pati nukrito nuo laiptų. Taigi A. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė jai nukentėjusiosios E. K. pateiktą versiją, tačiau kaip matyti iš vaizdo įrašų, E. K. bendrauja ilgą laiką su A. C. ir jai jau anksčiau yra daug papasakojusi apie savo gyvenimą (ankstesnis J. K. smurtas prieš S. G. ir E. K., atimtas vaikas ir pan.). Todėl vertinant pirminę informaciją, kuri užfiksuota tiek vaizdo įrašuose, tiek ir liudytojų pirminėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ši J. K., jo mamos S. G. bei nukentėjusiosios E. K. teisme pateikta versija apie tai, kad ji pati nukrito, nesant kitų įrodymų, negali būti vertinama, kaip tikrovę atitinkanti įvykių eiga, nes ši versija nėra logiška, be to paneigta ir eksperto išvada (1 t., b. l. 98), kuri eksperto buvo patvirtinta ir teismo posėdžio metu, kad nukentėjusiai E. K. nustatyti sužalojimai nebūdingi griuvimui, o padaryti trauminiais poveikiais. Iš aptarto matyti, kad liudytoja S. G. ir nukentėjusioji E. K., kurios yra kaltinamojo šeimos narės, teismo posėdyje davė itin palankius parodymus kaltinamajam, tačiau jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir yra nepatikimi, todėl teismas šiais parodymais nesivadovauja.

Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad J. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2022 m. birželio 13 d. apie 22.00 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su savo sugyventine E. K. metu, rankomis ir kojomis smūgiavo ne mažiau kaip 5 kartus E. K. į įvairias kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bausmės skyrimas, kardomoji priemonė, daiktiniai įrodymai

Skirdamas bausmę J. K., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes ir pasekmes (padaryti du tyčiniai nesunkūs smurtiniai nusikaltimai, abiem atvejais smūgiuota nukentėjusiosioms į galvą, vienu atveju nukentėjusiajai D. K. sukeltas tik fizinis skausmas dėl smūgio į galvos sritį, kitu atveju nukentėjusiajai E. K. smūgiuota ir į kitas kūno vietas ir jai nežymiai sutrikdyta sveikata, padaryta turtinė žala dėl nukentėjusios gydymo, žala nėra atlyginta, pareikštas civilinis ieškinys, kaltinamasis nukentėjusiųjų neatsiprašė, nesutinka atlyginti žalos, savo veiksmus minimalizuoja ir vengia atsakomybės už juos), į kaltinamojo asmenybę (yra jauno amžiaus, nedirba nuo 2018 m. pabaigos, nuo 2022 m. balandžio 4 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje (2022-07-15 duomenys), kelis kartus baustas administracine tvarka už važiavimą be bilieto viešuoju transportu, paskirtos baudos sumokėtos, turi galiojančių nuobaudų, anksčiau vieną kartą teistas už dvi smurtines veikas, turi priklausomybę alkoholiui, pradėjo gydymą nuo priklausomybės, tačiau jo nebaigė motyvuodamas tuo, kad nori dalyvauti teisme nagrinėjant jo bylą), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir dėl vienos iš padarytų nusikalstamų veikų yra nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydį nustatomas artimesnis tokios bausmės vidurkiui (BK 50 straipsnio 2 dalis). Skirti švelnesnes bausmes nėra pagrindo, nes ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė savo tikslų nepasiekė, kaltinamasis tinkamų išvadų nepadarė ir pakartotinai padarė smurtinius nusikaltimus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, paskirtos už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau ne mažesnę nei minimalus šios bausmės rūšies dydis, ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

Įvertinus tai, kad J. K. laisvės atėmimo bausmė skiriama pirmą kartą, jis turi pastovią gyvenamąją vietą, nėra duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, teismo posėdžio metu išreiškė norą tęsti gydymą nuo priklausomybės, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidedamas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.

Teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, atsižvelgia ir į tai, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o valstybės Europos Tarybos narės tiesiogiai skatinamos įtvirtinti ir plėsti su laisvės atėmimu nesusijusių sankcijų ir priemonių taikymo praktiką, nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose taikyti laisvės atėmimą kaip kraštutinę priemonę (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-242-870/2017, 1A-202-626/2018).

J. K. padarė smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį pakartotinai, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pirmą kartą jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės neįvykdė, priešingai, teismas konstatavo, jog šią baudžiamojo poveikio priemonę vengia vykdyti, todėl jam skiriama BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Ikiteisminio tyrimo metu J. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. birželio 13 d. 22.45 val. iki 2022 m. birželio 14 d. 12.34 val. (vieną dieną), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną priliginant vienai laisvės atėmimo parai.

J. K. ikiteisminio tyrimo metu 2022-04-15 ir 2022-06-14 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (1 t., b. l. 156-163) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su vaizdo įrašais iš Body kamerų (1 t., galinis viršelis), paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 185,39 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.280 str., 6.283 str. 1 d.). Ieškinyje nurodė, kad išlaidos už nukentėjusiosios E. K. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, todėl jas turi atlyginti už asmens sužalojimą atsakingas kaltininkas. Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaiko (1 t., b. l. 118-119; 2 t., b. l. 23-24).

Pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas dokumentais, nors kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino, bet žala atsirado dėl neteisėtų J. K. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, todėl šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui priteisiama iš atsakingo už nusikaltimo padarymą J. K. 185,39 Eur žalos atlyginimo (CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d., 6.280 str. 1 d.). Taip pat, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo J. K. priteistina civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 185,39 Eur sumą, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-75-788/2019, 2K-11-303/2019).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams įpareigojant J. K. per visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; gydytis nuo priklausomybės ligų, kai nuteistasis sutinka, ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti priteistą turtinę žalą civiliniam ieškovui.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti J. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. birželio 13 d. 22.45 val. iki 2022 m. birželio 14 d. 12.34 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. K., kaltintą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš J. K. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 185,39 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 39 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 185,39 Eur sumą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.