Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-20 nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams; BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimo būdą ir paskirta subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo. Nustatyta bausmę atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

A. G. nuteistas už tai, kad jis 14 val., Romų bendrijoje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas du tikslus, t. y. turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens nusipirkdamas už 30 eurų neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos-heroino, kurios dalį suvartojo, dalį narkotinės medžiagos heroino neatlygintinai išplatino kitam asmeniui. Dalį narkotinės medžiagos-heroino, nemažiau kaip 0,033g heroino 2015-11-19, apie 10 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), už 12 eurų pardavė A. G., o likusią dalį 0,02 g narkotinės medžiagos – heroino neteisėtai laikė iki 2015-11-19, 12 val., kol ją, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai rado ir paėmė. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-20 nuosprendžio dalį dėl bausmės: paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Skunde nurodo, kad yra priklausomas nuo narkotikų ir alkoholio, pasiekė visišką „dugną“. Pasak apelianto, viso to priežastis anksti mirę tėvai ir jausmas, kad jis niekam nereikalingas. Nurodo, kad nusikaltimai nėra iš anksto apgalvoti, kuriais bandytų kam nors padaryti ką nors bloga, ar sau gauti naudos. Pasak apelianto, jis tik pagailėjo tokių pat narkomanų kaip jis ir todėl pasidalino savo doze, tikėdamas, kad padėjo, nes jam buvo aptemęs protas nuo narkotikų. Šiuo metu narkotikų nevartoja, savarankiškai gydosi Vilniaus priklausomybės ligų centre, lanko paskaitas. Atsirado galimybė gyventi blaiviai ir socialiai. Susirado reabilitacijos centrą, kuris jį priims visam gydymosi kursui, padės integruotis į visuomenę, o kalėjimas jam nepadės. Prašo suteikti galimybę jam pakeisti gyvenimą. Atsiliepimai į skundą nepateikti.Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti. Nuteistasis A. G. nurodė, kad lanko apie dvi savaites anoniminius kursus dėl priklausomybės nuo narkotikų, kurie organizuojami 3-ojo policijos komisariato kieme. Taip pat nurodė, kad turi siuntimą gydytis nuo priklausomybės. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų teisinės kvalifikacijos neginčija, kelia skirtos bausmės tinkamumo klausimą, o būtent prašo skirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba bausmės vykdymą atidėti pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas. Nuosprendis keistinas, nes pirmosios instancijos teismas A. G. paskyrė per griežtas bausmes. Be to, nepagrįstai netaikė BK 63 straipsnio 9 dalies ir bausmės nesubendrino su pirmesniais nuosprendžiais, todėl apylinkės teismas netinkamai pritaikė įstatymą ir dėl to neteisingai paskyrė bausmę (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai; 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Vienas iš baudžiamojo proceso tikslų yra tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 61 straipsnio 1 dalis).Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį apylinkės teismas A. G. paskyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė subendrintą 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikęs BK 64¹ straipsnį bausmę sumažino vienu trečdaliu – iki 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose. Apeliantas prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Bausmės pagal griežtumą išvardinamos BK 42 straipsnio 1 dalyje, pradedant švelniausia, kuri yra viešieji darbai (skiriami tik nuteistajam sutinkant), po to pagal griežtumą yra bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas ir griežčiausia - laisvės atėmimas iki gyvos galvos. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė, tai laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta švelniausia bausmė – bauda, kuri savo rūšimi yra griežtesnė nei viešieji darbai. Taip pat asmeniui, padariusiam BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriamas areštas, kuris yra griežtesnis nei viešieji darbai, bauda ir laisvės apribojimas, arba dar griežtesnė - laisvės atėmimas iki 2 metų. Galimybė asmeniui paskirti švelnesnę nei BK specialiosios dalies sankcijoje nematytą bausmę yra numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje, tačiau asmuo turi atitikti įstatyme įtvirtintas sąlygas. Pagal BK 62 straipsnio taisykles švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė kaltininkui gali būti paskirta tik nustačius šio straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse nustatytų aplinkybių visumą, o šios bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad yra BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyje numatytų sąlygų visuma. Todėl nėra pagrindo A. G. skirti švelnesnę negu BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę bei BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmę pagal BK 62 straipsnio taisykles. Švelnesnė bausmė galima ir tada, kai įstatyme numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Kitaip tariant, bausmė būtų aiškiai neproporcinga kaltininko asmenybei ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas nuteistajam bausmes bei nustatydamas bausmių dydžius, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – A. G. padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimai yra baigti, susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kad narkotikų platinimas turi padidinto pavojingumo visuomenei laipsnį, kelia didžiulę grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai. Teismas taip pat atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nenustatė sunkinančių. Papildomai apygardos teismas pažymi, kad bausmės individualizavimui yra labai svarbios aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos padarymo. A. G. teistas 12 kartų, nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą; 2016-12-14 baudžiamuoju įsakymu ir 2017-04-27 nuosprendžiu nuteistas už analogiškas veikas (numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje), padarytas po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo; baustas administracine tvarka, tarp jų už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, nedideles vagystes, jam buvo skiriamos piniginės baudos, tačiau duomenų apie jų sumokėjimą nėra (LITEKO duomenys ir administracinių nusižengimų registro duomenys). A. G. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, deklaruoja, kad savanoriškai gydosi nuo priklausomybės, tačiau patvirtinančių objektyvių įrodymų pateikta nėra. Nuteistojo apygardos teismui pateiktas medicinos dokumentų išrašas patvirtina tik tai, kad jis siunčiamas konsultacijai dėl priklausomybės gydymo, tačiau neįrodo skunde nurodyto fakto, kad jis jau skundo padavimo dieną savanoriškai gydėsi ir/ar šiuo metu gydosi nuo priklausomybės. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kurios formuoja nuteistojo pakankamai neigiamą asmenybės charakteristiką dėl sistemingo administracinių nusižengimų ir tapačių nusikalstamų veikų darymo, sprendžiama, kad apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai nesudaro pagrindo išvadai, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Kita vertus, apygardos teismo sutinka su apelianto argumentu, kad jam paskirtos bausmės yra per griežtos. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, parinko per griežtą bausmės rūšį. Minėta, kad BK 259 straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Atsižvelgiant į kaltininką charakterizuojančius duomenis (žr. 10.2. punktą), nėra pagrindo skirti piniginę baudą, nes nuteistasis nedirba, anksčiau paskirtų piniginių sankcijų nevykdo, todėl tokios rūšies bausmė nepasieks jai įstatyme keliamų tikslų. Tačiau, parenkant bausmės rūšį, būtina atsižvelgti ir į nusikalstamos veikos padarymo laiką (2015 m.), į įsigytų narkotinių medžiagų kiekį, kuris neženkliai viršijo nedidelį kiekį (po heroino dalies suvartojimo, laikytas heroino kiekis – 0,02 g pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (Žin., 2003, Nr. 41-1899) atitinka nedidelį narkotinės medžiagos kiekį), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. į tai, kad narkotinės medžiagos buvo įsigytos asmeniniam vartojimui, A. G. jau daugelį metų yra priklausomas nuo heroino, sukeliančio stiprią fizinę ir psichologinę priklausomybę. Ir nors nusikalstamų veikų darymas dėl priklausomybės nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar tikslu jų įsigyti, jokiu būdu nelengvina kaltininko padėties, tačiau į tai būtina atsižvelgti individualizuojant bausmę. Apygardos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, teisinga ir proporcinga bausme laikytina antra pagal griežtumą straipsnio sankcijoje įtvirtinta bausmė – vidutinės trukmės areštas. Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgus į nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybes, aukščiau aptartus: narkotinių medžiagų pradinį įsigijimo tikslą (asmeniniam vartojimui), įsigytą ir išplatintą kiekį (0,003 g), išplatinimo motyvus (pažįstamam, taip pat stipriai priklausančiam nuo narkotikų), į nusikalstamos veikos (narkotikų platinimo) laiką (2015 m.) ir tai, kad iki šios dienos duomenų dėl pakartotinio narkotinių platinimo nėra (teistas tik dėl neteisėto narkotinių medžiagų įsigijimo asmeniniams tikslams), bausmės tikslus ir paskirtį, į tai, kad yra viena A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir apylinkės teismas nenustatė sunkinančių, - teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, viršijanti BK 260 straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimumą, kuris yra pakankamai griežtas, prieštarauja teisingumo principui. Todėl A. G., padariusiam BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina minimali, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės bendrinamos apylinkės teismo nustatytu bausmių subendrinimo būdu, numatytu BK 63 straipsnio 5 dalyje, taikant bausmių apėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmojoje instancijoje išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Nors apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su pirmesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismo paskirta bausmė negali būti laikoma teisinga dar ir dėl to, kad ji nebuvo subendrinta su pirmesniais nuosprendžiais kaip to reikalaujama BK 63 straipsnio 9 dalyje. Šio klausimo nagrinėjimas nelaikomas apeliacinio skundo ribų peržengimu, nes atsižvelgiant į BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą baudžiamojo proceso paskirtį, bausmė laikoma teisinga tik jei teismas tinkamai pritaiko baudžiamąjį įstatymą. Tuo tarpu apylinkės teismas netaikydamas BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų, baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai. BK 63 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos nuostatos reikalauja bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, kai nustatoma, jog asmens padaryta nusikalstama veika yra iki pirmo nuosprendžio priėmimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. G. buvo nuteistas 2016-10-10 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 20 parų (bausmė atlikta) arešto bausme ir 2017-04-27 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 40 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis buvo subendrinta su 2016-10-10 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė A. G. nustatyta 48 paros arešto (bausmė atlikta). Nors pagal pirmesnius nuosprendžius paskirta arešto bausmė yra atlikta, tačiau nagrinėjamos nusikalstamos veikos buvo padarytos iki pirmesnio nuosprendžio, t. y. iki 2016-10-10 baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl visos nusikalstamos veikos, už kurias A. G. nuteistas šiais trimis nuosprendžiais, sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį. Tokiais atvejais, teismas turi vadovautis principu, jog asmens teisinė padėtis negali būti bloginama priklausomai nuo valstybės (teisėsaugos institucijų) vykdomo baudžiamojo persekiojimo efektyvumo ar pasirinktos bylos nagrinėjimo eigos ir skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo užtikrinti, kad asmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn lygiai taip pat, kaip tai būtų daroma ne keliais, o vienu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014). Svarbu ir tai, kad tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016). Atsižvelgiama į tai, kad 2016-10-10 baudžiamuoju įsakymu ir 2017-04-27 nuosprendžiu bausmės paskirtos už nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, o nagrinėjamu atveju veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje priskiriama sunkiems nusikaltimams. Taigi nusikalstamos veikos skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu bendrinama su 2017-04-27 nuosprendžiu paskirta bausme (ją apimant) ir į galutinę bausmę įskaitant atliktą bausmę pagal 2017-04-27 nuosprendį. Apeliantas prašo nesant galimybės skirti su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. BK 75 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06, 2015-03-19 įstatymas Nr. XII-155 (TAR, 2015, Nr. 2015-04087)) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už dėl neatsargumo padarytus vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. A. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieno sunkaus ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą, už kuriuos jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Tai atitinka nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas pirmąsias dvi sąlygas, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Tačiau toje pačioje BK normoje suformuluota dar viena sąlyga, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apygardos teismas sutinka, kad byloje yra daug apeliantą neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tai teistumų ir baustumų administracine tvarka skaičius, tai, kad apeliantas nedirba, tačiau iš apelianto paaiškinimų ir teistumų duomenų matyti, kad nusikaltimai yra susiję su priklausomybe narkotikams kai narkotinės medžiagos įsigyjamos iš esmės asmeniniam vartojimui. Apeliantas skunde nurodė, kad jis nori gydytis nuo priklausomybės narkotikams, pateikė siuntimus konsultacijai, teigė dvi savaites lankantis anoniminius kursus dėl priklausomybės. Minėta, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, jog aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės šiame ir 9.3, 10.1, 10.2 punktuose, nuteistojo siekis gydytis nuo priklausomybės narkotikams, sudaro pagrindą manyti, kad A. G. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, suteikiant jam galimybę savanoriškai gydytis nuo priklausomybės narkotikams. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma – sąlyginis bausmės vykdymo atidėjimas, kartu su įpareigojimu gydytis nuo priklausomybės ligų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, bus efektyvesnė poveikio priemonė nei realus laisvės atėmimas, siekiant paveikti nuteistąjį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo skirti realų laisvės atėmimo bausmės atlikimą.Atkreipiamas dėmesys, kad per klaidą aprašomojoje dalyje nėra nurodyta nusikalstamos veikos (neteisėto narkotinės medžiagos įgijimo) data. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliekamas, byla nagrinėta tik dėl paskirtos bausmės, šis rašymo apsirikimas turi būti taisomas pirmąja instancija baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-20 nuosprendį.

A. G., nuteistam pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirti 48 parų arešto bausmę.

A. G., nuteistam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 5 dalimis, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę ir A. G. paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-27 nuosprendžiu paskirta arešto bausme, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę ir A. G. paskirti galutinę 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06, 2015-03-19 įstatymas Nr. XII-155 (TAR, 2015, Nr. 2015-04087)) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. G. per visą bausmės atidėjimo laikotarpį: neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto/rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dirbti arba registruotis darbo biržoje; nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; gydytis nuo priklausomybės ligų, kai nuteistasis sutinka.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-11-19 iki 2015-11-20 ir bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-27 nuosprendį – 48 paras arešto.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.