Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (buvęs pavadinimas - Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiasis sektorius) 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. Z. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka T. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė - 4 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. gruodžio 29 d., pabaiga – 2024 m. gruodžio 11 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2022 m. gruodžio 1 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. Z. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 10 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2022 m. gruodžio 1 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, (toliau – BVK), kurio redakcija galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d., 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą laisvės atėmimo vietų įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo paskatintas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme, ką patvirtina ir žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, davė parodymus apie jam žinomas nusikaltimo padarymo aplinkybes bei dėl padarytų savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Komisija pažymėjo ir tai, kad bausmės paskirtos nuteistajam tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis bausmę atlieka už laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijos, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei. Komisija atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes pažymi, kad teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus, į kuriuos jau buvo atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmę bei parenkant jos dydį. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis šiuo metu nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė A. A. skundžia Komisijos nutarimą, prašo tenkinti skundą ir Komisijos nutarimą pakeisti – netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, nuteistasis atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas BVK, kurio redakcija galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d., 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tačiau vien tik to nepakanka. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, pasireiškusio grasinimu šaunamųjų ginklų imitacijomis ir fizinio smurto panaudojimu, veikdamas organizuota grupe kartu su kitais asmenimis, pagrobiant svetimą didelės vertės turtą. Nors nuteistasis savo kaltės neneigia, tačiau linkęs kiek menkinti savo vaidmenį, minimalizuoti. Nors nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus, buvo nubaustas administracine tvarka už psichiką veikiančių medžiagų naudojimą be gydytojo paskyrimo, baudą sumokėjo, kelis kartus skatintas. Todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai. Padaryti pažeidimai nėra atsitiktiniai, padaryti dėl nustatytos tvarkos nesilaikymo. Dėl administracinio nusižengimo teigia, jog „buvo pakištas“, sąmoningą vartojimą neigia. Priežiūros laikotarpiu, net ir struktūrinėje aplinkoje nuteistasis nepakankamai gebėjo atsiriboti nuo rizikingų situacijų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys leidžia teigti, jog šiuo metu dar nėra pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Nuteistasis stokoja gebėjimo tinkamai prognozuoti savo elgesio tolesnes pasekmes, lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijoms. Nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau išlieka ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai. Pažymėtina ir tai, kad tik nuo 2022 m. lapkričio 7 d. nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų, jog likusi neatlikta bausmės dalis, lyginant ją su visa paskirta bausme, nėra maža - 2 metai 10 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dienai). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nors nuteistasis komisijos charakterizuojamas teigiamai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien šios nuteistąjį ir jo situaciją apibūdinančios savybės ir faktai nesuponuoja įstatymo numatytos išimties, t. y. lygtinio paleidimo taikymo. Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal BVK, kurio redakcija galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d., 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK, kurio redakcija galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d., 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nuteistasis T. Z. ankščiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkų tyčinį nusikaltimą, t. y. už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje, panaudodami fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį panaudoti, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, todėl leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 4 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų kitimas. Nuteistajam T. Z. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (balai nenurodomi), atsižvelgiant į nustatytus kriminogeninius veiksnius, t. y. tam tikras atsakomybės neutralizavimas; buvo įtakojamas asocialios grupės; buvo būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas impulsyvus elgesys; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, todėl galimai darytina išvada, kad nuteistasis, koreguodamas šias problemines sritis, gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką, kuri priklauso nuo nuteistojo teigiamo elgesio ir jo veiksmų laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą gyvenamąją vietą. Būdamas laisvėje bei siedamas savo ateitį su turimo ūkio plėtra, nuteistasis mokėsi pagal ūkininkavimo pradmenų mokymo programą, ją baigė ir jam buvo suteikta jaunojo ūkininko kvalifikacija, taip pat asmuo yra įgijęs ir SM kategorijos savaeigių mašinų vairuotojo (traktorininko) kvalifikaciją, yra baigęs ir suvirintojo mokymo programą. Pastarojo pokalbio metu asmuo patvirtino, kad problemų su mokymusi jis niekada neturėjo. Turėjo jaučių ūkį, ūkiu rūpinosi, o šią veiklą jam perleido tėvai, kadangi dėl sveikatos problemų abu jau yra ribotai darbingi. Pažymėtina, kad teisės pažeidėjas šiai dienai yra teisėtas minėto ūkio savininkas ir su jame vykdoma veikla sieja savo ateitį po bausmės atlikimo. Atvykus į laisvės atėmimo vietų įstaigą nuteistojo motyvacija darbui nuo pat pradžių buvo aukšta ir pirminio vertinimo metu asmuo sutiko dirbti bet kokį administracijos siūlomą darbą. Šiuo metu dirba, lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą įsidarbinimo galimybę. Pokalbio metu teigia, jog nusikalstamą veiką vykdė ne dėl finansinio motyvo, nors plėšimas ir buvo kvalifikuojamas kaip siekimas pasipelnyti būnant bendrininkų grupėje. Savo vaidmenį pokalbio metu buvo linkęs minimizuoti, teigė, jog jam „nešvarių“ pinigų nereikėjo ir, kad apskritai nežinojo apie planuojamą vykdyti nusikaltimą. Kaip pats sako buvo jaunas, naivus, pasitikėjo draugais ir nepagalvojo apie galimas pasekmes. Vertinimo metu pasakoja, prieš šį nusikaltimą neturėjo skolų, administracines baudas, kurias turėjo yra išmokėjęs, o turėtą vartojimo paskolą pilnai išmokėti padės artimieji. Dabartinius priteistus ieškinius planavo dengti savanoriškai ir bausmės atlikimo metu, tačiau iki šiol to nepadarė, kadangi žala priteista užsienio piliečio atžvilgiu. Vykdomųjų dokumentų asmens atžvilgiu įstaigoje negauta, tačiau pažymėtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba ir žinodamas, kad yra priteista neturtinė žala kreipėsi į Resocializacijos skyriaus darbuotojus, kad mediatoriaus pagalba susisiekiant su aukomis galėtų padengti priteistą žalą. Visgi atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji yra užsienio piliečiai, procesas tapo negalimu tęsti. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nurodo besistengiantis pragyventi iš gaunamo darbo užmokesčio, tačiau neslepia, kad esant poreikiui gali tikėtis finansinės paramos iš artimųjų, sužadėtinės. Bausmės atlikimo metu nuteistasis sulaukia nuolatinės paramos iš artimųjų ir vertinimo metu teigia, jog jie sutinka priimti jį gyventi pas save, laukia jo grįžtančio po bausmės atlikimo. Nuteistasis būdamas jauname amžiuje nesirinko kriminalinės aplinkos ir tokių draugų šalia neturėjo. Teigia, jog šiuo metu palaiko ryšius su dvejais artimais draugais. Vienas iš jų buvęs darbdavys, o kitas buvęs jo pirkėjas, todėl pastebima, kad nuteistasis rinkosi draugus iš darbinės aplinkos. Analizuodamas savo nusikaltimo aplinkybes nuteistasis linkęs kiek menkinti savo vaidmenį nusikaltime, tačiau savo kaltės neneigia. Teigia, jog asmenys, su kuriais vykdė nusikaltimus nebuvo jo draugai, o tik sesers draugai kurie prašė pagalbos. Iš jų pažinojo tik vieną. Tuo metu buvo naivus ir patiklus, kadangi mano, jog jį apgavo ir įvėlė į šias aplinkybes. Tačiau patį nusikaltimo įvykdymą pripažįsta, ir teigia, jog kiti asmenys darė tai dėl finansinio motyvo įtraukdami ir jį. Nusikaltimo aplinkybėse nuteistasis buvo blaivas su bendrininkais. Iki suėmimo turėjo tik dvi administracines baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Drausmine tvarka baustas nebuvo, sugeba laikytis nustatytų taisyklių. Suėmimo metu mokėjo paskirtą užstatą, ir laikėsi numatytų reikalavimų būdamas laisvėje. Nuteistojo gyvenimo stilius nelaikytinas tokiu, kuris būtų galėjęs jį skatinti nusikalsti, tačiau asmuo buvo naivus ir lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijomis kas buvo betarpiškai susiję su Nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška. Pažymėtina, kad šiuo metu asmens elgesyje stebimi teigiami pokyčiai, pataisos namuose destruktyvių grupių vengia, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nebuvo pastebėtas ar sulaikytas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tačiau buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vartojo psichiką veikiančią medžiagą (fentanili) be gydytojo paskyrimo. Pasakodamas apie šią situaciją asmuo nurodo, kad tuo metu gėrė vaistus nuo kosulio ir mano, kad tai galėjo turėti Įtakos atlikto testo rezultatui, kitu atveju nurodo, kad nebent „buvo pakištas““, tačiau, kad sąmoningai vartojo psichiką veikiančias medžiagas kategoriškai neigia, su atlikto testo rezultatais teigia sutikęs tik dėl tuo metu patirto šoko ir nesugebėjimo greitai priimti reikiamų sprendimų. Kadangi teisės pažeidėjo atžvilgiu buvo fiksuotas tokio pobūdžio nusižengimas, asmuo pagal numatytas rizikos valdymo priemones lankė ir 2022 m. balandžio 7 d. sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programą. Šiuo metu artimai palaiko ryšius su šeima ir draugais. Visgi, atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis pademonstravo itin didelį pasitikėjimą kitais asmenimis, norą jiems padėti, ko pasėkoje, pats įsitraukė į rizikingą situaciją ir sulaukė negatyvių pasekmių (bausmės atlikimo). Šiuo metu asmuo įvardina, kad dabartinė patirtis - laisvės atėmimo bausmės atlikimas, paskatino jį suvokti gyvenimo ir artimųjų svarbą. Vertinant nuteistojo požiūrio į save aspektus, nėra stebimas nuteistojo itin aukštas pasitikėjimo savimi lygis. Nuteistasis geba įvardinti tam tikrus negatyvius savo asmenybės bruožus, visgi, jo savianalizės įgūdžiai išlieka paviršutiniški, teigdamas, jog pats savęs įvertinti negali. Išskirtiniai bendravimo įgūdžių sunkumai nėra stebimi, atitinka jo turimą išsilavinimą. Visgi, atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis ne visuomet gebėjo tinkamais būdais spręsti konfliktines situacijas bei išlaikyti savo elgesio kontrolę. Nusikaltimo aplinkybėse yra fiksuota smurtinis elgesys prieš nukentėjusiuosius siekiant gauti finansinės naudos. Iki įkalinimo nuteistasis nevengė priimti skubotų, neapgalvotų sprendimų, orientavosi į tuometinę galimą naudą, tačiau stokojo gebėjimo tinkamai prognozuoti savo elgesio tolesnes pasekmes. Nuteistojo gebėjimas identifikuoti problemines sritis buvo koreguojamas. Nuteistasis šiuo metu neigiamai vertina savo poelgį prisidėti prie nusikaltimo įvykdymo, kuria planus kaip galėtų atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog per gana trumpą bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo 2022 m. sausio 5 d. vieną kartą baustas drausmine tvarka už psichotropinių medžiagų vartojimą, buvo skatintas šešis kartus. Nors nuteistasis T. Z. dėl nusikalstamos veikos pilnai prisipažino, tačiau jo polinkis minimalizuoti savo elgesį, kelia rimtų abejonių dėl nuteistojo pasitaisiusio požiūrio į teisės aktų laikymąsi. Teismo nuomone Komisijos nutarime paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (4 metus terminuoto laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinamas kriterijus, todėl visų nuteistąjį T. Z. charakterizuojančių duomenų kontekste, teismas negali konstatuoti, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ir jog ateityje jis nedarys naujų nusikaltimų.

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (vienos nuobaudos turėjimas, šeši paskatinimai, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programoje, socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais, patvirtinta įsidarbinimo galimybė, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse) visumoje, nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas neturi tvirto pagrindo spręsti, kad nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei tai, jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam T. Z. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK, kurio redakcija galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d., 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 86 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės A. A. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (buvęs pavadinimas - Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Trečiasis sektorius) 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam T. Z. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (redakcija galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.