- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-01
- Bylos Nr.
- 1A-241-806/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38464-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kategorijos
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. P. (V. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato, perduodant jį laiduotojos S. P. atsakomybei, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 3 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto – automobilio „Mercedes-Benz 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2021-11-03 apie 21.12 val. Vilniuje, Justiniškių gatvėje, ties pastatu Nr. 36, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „MB ML 320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,79 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu V. P. prašo: 1) iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. priimtą nuosprendį, laidavimą paliekant; 2) sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį; 3) nekonfiskuoti automobilio „Mercedes-Benz 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau priteisti konfiskuotino automobilio piniginę vertę pagal pateiktą nepriklausomo eksperto ataskaitą; 4) skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis, V. P., savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino visas įvykio aplinkybes, labai nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prižadėjo ateityje laikytis įstatymų ir daugiau nedaryti naujų nusikalstamų veikų, būti drausmingas ir atidus vairuotojas. Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, nes galvojo, kad priparkuodamas automobilį kieme ir neišvažiuodamas į intensyvų eismą, jis automobilio nevairavo ir tai nelaikoma vairavimu, bet, pasirodo, kad bent kažkokio atstumo nuvažiavimas ar automobilio perstatymas laikoma vairavimu. Toks įvykis jam atsitiko pirmą kartą gyvenime ir yra labai didelė gyvenimo pamoka. Pavedė ne tik pats save, tačiau ir savo artimuosius.
2.2. Teigiama, kad teisme bei teikdamas prašymus dėl laidavimo taikymo apeliantas buvo nurodęs, jog supranta, kad jam grėsė automobilio „Mercedes-Benz 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, kadangi jis priklauso jam pagal įstatymą, tačiau teismai šiuo klausimu yra pasisakę įvairiai, nėra teismų analogijos, vienu atveju automobilis yra konfiskuojamas, kitu atveju ne. Teismo prašė, kad jo atveju jam nebūtų konfiskuotas automobilis, nes tai yra ne vien tik jo, tačiau ir šeimos automobilis ir susisiekimo priemonė. Juo važinėja ne tik jis, tačiau ir jo sugyventinė. Gal netgi daugiau šiuo automobiliu važinėja ne jis, o ji. Taip pat jo sūnus mokosi vairuoti, nori išsilaikyti vairuotojo teises, todėl transporto priemonė būtų labai reikalinga ir jo sūnui, pačiai pradžiai važinėjimui, kol jis įgaus įgūdžių ir galės normaliai važinėti. Supranta, kad nekonfiskavus transporto priemonės jam gali būti skirta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
2.3. Pasak apelianto, analogiško pobūdžio bylose, kur nebuvo konfiskuotos transporto priemonės, teismai yra pasisakę, kad konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių ir kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Be to, teismai yra pasisakę, kad baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymas ir parinkimas yra teismo diskrecija.
2.4. Nurodoma, jog naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, jog baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai ir kad teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis, atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai įgyta turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje ir pan.
2.5. Apelianto teigimu, nekonfiskavus transporto priemonės, jam gali būti skiriama automobilio piniginę vertę atitinkanti piniginė suma. Automobilis buvo išties nemažai įvertintas, ir jei jam būtų priteista tokio pobūdžio piniginė suma, jis jos nesugebėtų paprasčiausiai išmokėti. Automobilis nėra geros būklės ir 6000 Eur šiai dienai tikrai nekainuoja. Todėl, atsižvelgiant į tai, prašo teismo, kad jam būtų priteista konfiskuotino automobilio piniginės vertės suma pagal jo pateikiamą nepriklausomo eksperto vertinimo ataskaitą, kurioje automobilis buvo realiai įvertintas, apžiūrėtas ir nustatyta tikroji jo vertė, o ne menama vertė, jo net neapžiūrint. Pagal jo pateikiamą nepriklausomo eksperto ataskaitą automobilio vertė buvo nustatyta pagal visus automobilio defektus – 2375 Eur. Tokią piniginę sumą jis ir prašė iš jo priteisti. Turi šeimą, kuriai yra reikalinga važinėti, turi senyvo amžiaus mamą, kurią reikia pavežti iki reikiamos vietos: sodo, kuris yra užmiestyje, parduotuvės, vaistinės, gydytojo. Šiais laikais be transporto priemonės esi kaip be rankų. Supranta, kad pats negali važinėti, bet važiuoti su įvairiais reikalais yra labai reikalinga jo šeimai.
2.6. Nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
2.7. Apeliantas skunde teigia, jog jis supranta, kad įstatymas šiuo atveju yra griežtas ir negailestingas, tačiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tokiam ilgam laikotarpiui (1 metams 6 mėnesiams) varžys jį labiau, nei reikia nuobaudos tikslams pasiekti. Prašo teismo, kad šis sutrumpintų jam teisę vairuoti transporto priemones iki 1 metų laikotarpio, nes yra dirbantis. Dirba UAB „G.“, adresu (duomenys neskelbtini), vairuotoju. Supranta, kad po šio įvykio greičiausiai bus atleistas iš darbo, nes praradęs teisę vairuoti niekaip negalės atlikti savo tiesioginių darbinių pareigų. Prašo teismo atsižvelgti į jo individualią situaciją ir taikyti jo atžvilgiu kaip įmanoma švelnesnę poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Netekus teisės vairuoti, neteks ir piniginių pajamų, reiškia negalės išlaikyti nei pats savęs, nei savo šeimos. Kitokio pobūdžio darbo „G.“ jis negali dirbti, nes po rankos operacijos jis negali kilnoti daugiau kaip 5 kg.
2.8. Apeliantas nurodo, kad nėra anksčiau teistas ar įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, nėra baustas administracine tvarka, nėra turėjęs tokio pobūdžio administracinių nusižengimų. Po šio įvykio tikrai padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir ėmėsi tam tikrų priemonių, siekiant suvokti, suprasti savo elgesio pasekmes. Pateikė dokumento kopiją, kad jis pats savo noru kreipėsi į Všį „Svarbus žingsnis“, kur išklausė 4 akademinių valandų mokymą dėl alkoholio ir narkotikų žalos ir jam buvo išduotas sveikatos žinių ir įgūdžių pažymėjimas. Pateikė pažymą iš Respublikinio priklausomybės ligų centro, kad jis 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ar / ir gydymo. Gyvena su savo gyvenimo drauge. Kartu augina du nepilnamečius vaikus, kuriais reikia rūpintis kas dieną.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras Žydrūnas Katkevičius prašo atmesti V. P. apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Pažymima, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. Kartu pažymima, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymima, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma.
3.2. Pasak prokuroro, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai taikė BK 72 str. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Taigi, tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Atsiliepimas
3.3. Pažymima, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog V. P. vairavo automobilį „Mercedes-Benz 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,79 promilės etilo alkoholio (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija kraujyje). Tad automobilis „Mercedes-Benz 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neabejotinai pripažintinas šios nusikalstamos veikos priemone. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atkreipiamas dėmesys, jog V. P. teisiamas pirmą kartą, tačiau daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus (už greičio viršijimą), pažeidimai yra pasikartojančio pobūdžio, kas rodo, jog V. P. sąmoningai ignoruoja teisės aktų reikalavimus.
3.4. Sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo būtina įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, bet ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-676/2019). Pabrėžiama, kad V. P. veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems asmenims, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Jo veikos pavojingumą patvirtina tai, kad jis važiavo Vilniaus miesto gatve, daugiabučių namų kieme, kur aplinkui yra daug eismo dalyvių ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sužaloti žmonės.
Atsiliepimas
3.5. Įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, atsiradus BK 281(1) straipsniui, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Todėl siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, automobilio, kurį vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Teismų praktikos turto konfiskavimo apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 32) nurodyta, kai taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pavyzdžiui konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį arba baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo. Taip pat yra nurodyta, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudinga. Atsiliepimu pritariama pirmosios instancijos teismo argumentams, jog turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog aptariamu atveju pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas neprieštarauja proporcingumo principui.
3.6. Prokuroro teigimu, nesutiktina su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, jog pirmos instancijos teismas parinkdamas teisę vairuoti transporto priemonę uždraudimo terminą – 1 metams ir 6 mėnesiams, nepakankamai įvertino tokios teisės atėmimo neigiamus padarinius tiek V. P., tiek jo artimiesiems, be to, 1 metų ir 6 mėnesių. teisės vairuoti transporto priemonę uždraudimo terminas yra per griežta priemonė.
3.7. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju, V. P. nusikaltimą, numatytą BK 281(1) straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones ir būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tai yra, jam buvo nustatytas mažiausiai 1,79 promilių neblaivumas. Jis pripažino, kad vartojo stiprų alkoholį. V. P. nustatytas girtumas ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (vairavo gyvenamųjų namų kieme, kur daug eismo dalyvių, būklė visiškai netinkanti vairuoti) rodo, kad jo padarytas KET pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, o tokie V. P. veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, sukelia didelį pavojų aplinkiniams.
3.8. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslą pataisyti nusikalstamą veiką padariusį V. P. ir baudžiamojo poveikio priemonės prevencinį pobūdį – užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai uždraudė V. P. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trumpesniam nei vidutiniam šios poveikio priemonės taikymo terminui – l (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Skundo argumentai, kad dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo jis ir jo artimieji (sugyventinė, sūnus, garbaus amžiaus motina) patirs nepatogumų, nėra esminiai, jie nesudaro pagrindo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones. Be to, tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų apeliantui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad pirmosios instancijos teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-502/2011, 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-85/2010).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino ir turto konfiskavimo. Atsižvelgiant į tai ir byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, uždrausdamas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. naudotis specialia teise – kelių transporto priemonių vairavimu 1 metų ir 6 mėnesių terminui bei konfiskuodamas automobilį „Mercedes-Benz 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Laikytina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir pagrindo jį keisti nėra.
Dėl atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių
6. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatomis, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal minimo straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktus, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos BVK XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise ir (ar) turto konfiskavimas.
7. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti pusiausvyra (proporcingumas). Taigi skiriama baudžiamojo poveikio priemonė negali būti skiriama vien pagal nuteistojo (atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės) interesus, ji negali būti pernelyg švelni, kadangi tokiu atveju būtų nepakankama siekiant įgyvendinti įstatyme numatytą baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį.
8. Baudžiamajame įstatyme yra numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones gali būti paskirtas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio, V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. Apeliaciniu skundu prašoma šį terminą sumažinti.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (žr. pvz., kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
11. Bylos duomenimis yra neginčytinai nustatyta, kad V. P. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas – jo kraujyje rasta 1,79 promilės etilo alkoholio. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis kiekis daugiau kaip 4 kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją ir gerokai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė.
12. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr. pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).
13. Svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei. Minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, be kita ko, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
14. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į šios nusikalstamos veikos pavojingumą ir nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą ar praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, taip siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. P. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jos taikymo trukme. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios V. P. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Individualizuodamas V. P. atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika padaryta esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu. Pastebėtina, kad nusikalstama veika padaryta vakaro metu, daugiabučių namų kieme. V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. P. praeityje nėra teistas, iki įvykio administracine tvarka baustas (ne kartą už transporto priemonės vairavimą viršijant greitį), turi šeimą, dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.
16. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių V. P. yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones (dirba vairuotoju, negali dirbti kitokio pobūdžio darbo ,,G.“, nes po rankos operacijos negali kilnoti daugiau kaip 5 kg, reikia rūpintis šeima) ir dėl kurių jis prašo draudimo naudotis šia teise terminą sutrumpinti. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels V. P. ir jo šeimai tam tikrų nepatogumų, tačiau pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami panašaus pobūdžio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neuždrausti asmeniui naudotis specialia teise ar sutrumpinti tokio draudimo taikymo terminą. Nors apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių V. P. yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones ir dėl kurių jis prašo terminą sutrumpinti, teismas pastebi, kad apelianto nurodomos aplinkybės buvo žinomos ir tuo momentu, kai jis vairavo būdamas neblaivus ir rizikavo prarasti teisę vairuoti transporto priemones. Kolegija pastebi, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas niekaip neriboja galimybės V. P. susirasti kitokio pobūdžio darbo, kuris yra nesusijęs su automobilio vairavimu ar daiktų kilnojimu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodomos V. P. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės apylinkės teismo buvo įvertintos, be kita ko, sprendžiant dėl laidavimo instituto V. P. taikymo.
17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir V. P. asmenybei. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, V. P. apylinkės teismas pagrįstai nustatė mažesnį nei vidurkis baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę taikymo terminą, t. y. 1 metams 6 mėnesiams, kuris skaičiuojamas nuo realiai suvaržytos asmens galimybės naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 3 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neskirti V. P. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo poveikio priemonės termino minimumo, įstatymo nepažeidė ir paskyrė proporcingą ir padarytą nusikalstamą veiką atitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę, todėl pagrindo trumpinti nustatyto jos termino nėra.
18. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nuosprendžiu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, valstybės nuosavybei paimant automobilį „Mercedes-Benz 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliaciniu skundu V. P. prašo nekonfiskuoti minėto automobilio, o priteisti automobilio vertę pagal jo pateiktą nepriklausomo eksperto ataskaitą.
19. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas).
20. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, V. P. skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės, t. y. automobilio „Mercedes-Benz 320“ konfiskavimą, paskyrė tinkamą ir teisingą baudžiamojo poveikio priemonę ir įstatymų nepažeidė.
21. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Tik tais atvejais, kai nenustatoma, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos padarymo priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš byloje esančios medžiagos yra matyti, kad aptariamas automobilis yra registruotas V. P. vardu, taigi nuosavybės teise priklauso jam.
22. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, V. P. 2021-11-03 apie 21.12 val., Vilniuje, Justiniškių gatvėje, ties pastatu Nr. 36, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „MB ML 320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio. Taigi naudojantis minima transporto priemone, V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konfiskuotas automobilis laikomas uždraustos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio 2 dalies kontekste. Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog minėta transporto priemonė iš V. P. konfiskuota pagrįstai ir nepažeidžiant įstatymo, kadangi šio turto konfiskavimas buvo neišvengiamas teisinis padarinys.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apibūdinančius V. P. asmenybę bei jo padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, konstatuoja, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad konfiskuojant minėtą automobilį yra pažeidžiami proporcingumo principo reikalavimai. Pažymėtina, jog sprendžiant, ar konfiskuotino turto išieškojimas iš nuteistojo neprieštarauja proporcingumui, atsižvelgtina į tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra būtina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (nuteistojo, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas aktualiu klausimu pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. P. daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus (už transporto priemonės važiavimo greičio viršijimą), pažeidimai yra pasikartojančio pobūdžio, kas rodo, jog V. P. būdinga ignoruoti teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, apylinkės teismas pagrįstai konfiskavo V. P. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), BK 72 straipsnio pagrindu.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomi argumentai (šeimos automobilis, reikia vežioti senyvo amžiaus mamą), vertinant juos kartu su nusikaltimo padarymo aplinkybėmis, su anksčiau jau aptartomis kitomis aplinkybėmis neleidžia daryti išvados, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš V. P. yra tinkama priemonė siekiamiems tikslams (nubaudimo, prevenciniams ir kt.), numatytiems BK 41 straipsnyje, įgyvendinti. Sprendžiant dėl BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymo, kaltininko asmenybė ar automobilio vertė taip pat nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).
26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas paskirta pagrįstai, keisti šios poveikio priemonės į automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą nėra jokio teisinio pagrindo.
27. Įvertinusi anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliantui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra adekvačios bei proporcingos, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.