Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių miesto 5 - jį notaro biurą, kuriam paveldėjimo atveju yra priskirta M. B. paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos gatvė - (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Notarė pareiškimo palikimui priimti nepriėmė, nurodė, kad pareiškėja yra praleidusi trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl mirusio patėvio palikimo priėmimo. Notarė patarė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo arba dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėja faktiniu valdymu priėmė mirusiojo M. B. palikimą.

Iš testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų M. B. palikimo priėmimo faktų.

Pradiniu pareiškimu S. D. į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukė pareiškėjos motiną bei palikėjo M. B. sutuoktinę D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, pareiškėjos seserį V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, taip pat VĮ Turto banką, administruojanti valstybės paveldimą turtą, ir nurodė, kad kitų suinteresuotų asmenų nėra.

Pareiškėja savo reikalavimus teismui grindė rašytiniais įrodymais.

(duomenys neskelbtini)mirė suinteresuoto asmens D. B. sutuoktinis, suinteresuoto asmens V. L. tėvas ir pareiškėjos S. D. patėvis M. B., gyvenęs (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. (kuris toliau bus vadinamas ir velioniu, palikėjų, testatoriumi).

Velionio mirties faktą patvirtina VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. 19-41990668). Apie velionio mirti S. D. žinojo, ji dalyvavo jo laidotuvėse.

Velionio M. B. mirties metu buvo bei yra gyva jo sutuoktinė - suinteresuotas asmuo D. B. ir vienintelis vaikas - dukra V. L.. Pareiškėja S. D. ir suinteresuotas asmuo V. L. yra suinteresuoto asmens D. B. dukros. S. D. nėra biologinė velionio dukra, tačiau jis ją užaugino ir laikė savo dukra.

Po velionio M. B. mirties liko palikimas:

- 1/2 dalis 50.15 kv. m. ploto buto su rūsiu 4,53 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., kurio registro Nr. 40-87440, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusi velioniui asmeninės nuosavybės teise pagal 1991-12-19 Pirkimo - pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374 Nr. 4-2429;

- įvairi buitinė techniką, baldai ir kiti įvairūs namų apyvokos reikmenys ir rakandai, priklausę velioniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Palikėjas M. B. 2008-02-19 surašęs testamentą, kuriuo jam priklausančią nurodytą buto dalį bei visą kitą turtą paliko savo S. D. ir V. L..

Apie abu šiuos testamentus visiems šeimyniškiams buvo žinoma, tame tarpe ir S. D., V. L. ir D. B..

Po palikėjo mirties ir laidotuvių D. B. bendravo su S. D. ir V. L. ir visi trys sutarė, kad S. D. ir V. L. palikėjo M. B. palikimo nepriima ir tokiu būdu atsisako, o visą palikėjo turtą priima ir paveldi viena D. B., kuri ir toliau gyvena minėtame bute ir naudojasi, valdo bei disponuoja šiuo butu ir jame esančiu visu kilnojamuoju turtu, kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgytas santuokoje su velioniu. O po D. B. mirties visas šis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas liks D. B. dukroms S. D. ir V. L..

Nurodytame 50,15 kv. m. ploto bute su rūsiu 4,53 kv. m., esančiame (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. visą laiką iki palikėjo mirties gyveno kartu abu sutuoktiniai. Po palikėjo mirties D. B. ir toliau jame gyveno iki 2020 m. kovo mėn. pabaigos, kai ji iš šio buto persikėlė gyventi dabartiniu jos adresu, kad būtų patogiau ja rūpintis artimiesiems. Visą laiką po palikėjo mirties vienintelė D. B. nurodytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą faktiškai priėmė ir kaip savininkė juo naudojasi, jį tvarko, valdo bei disponuoja.

D. B., faktiškai priėmusi nurodytu būdu ir tvarka nurodytą palikimą, su pareiškimu apie palikimo priėmimą pas palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, nes nežinojo tai esant reikalinga, todėl į nurodytą palikėjo palikimą paveldėjimo teisės liudijimas mums išduotas nebuvo ir iki šiol nėra niekam išduotas, po palikėjo mirties paveldėjimo byla neužvesta.

Dėl palikimo jokio ginčo su kitais asmenimis nebuvo, o ir nurodytu palikimu iki šiol faktiškai kaip savininkė naudojasi, jį tvarko, valdo bei disponuoja vienintelė D. B..

S. D., dar palikėjui būnant gyvam (prieš 10 metu ar daugiau) D. B. su velioniu sutuoktiniu rašytiniu įgaliojimu yra pavedę (įgalioję) atlikti įvairius veiksmus įgaliotojų vardu, tame tarpe mokėti visus mokesčius, įskaitant, tačiau neapsiribojant, ir komunalinius mokesčius, be to, atstovauti įgaliotojus visose įstaigose, organizacijose ir pan.

S. D. pateikti mokesčių mokėjimai įrodo, kad ji, kaip buvo iki palikėjo mirties, taip ir toliau vykdė minėtą pavedimą (įgaliojimą) ir tokiu būdu veikė kiekvieno iš įgaliotojo vardu pagal principą „tas, kas veikia per kita, veikia pats“ (qui fact per alium facit per se) (CK 2.132 str.. 2.133 str., 6.756 str., 6.757 str., 6.760 str.).

Analogišku būdu, tvarka bei analogišku pagrindu S. D. mokesčius mokėjo, kaip jau minėta, ir iki palikėjo mirties. Po palikėjo mirties S. D. neatliko jokių veiksmų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, kad tik ji per įstatymo nustatytą terminą išreiškė valią priimti palikimą ar priėmė palikimą, o priešingai atliko nurodytus veiksmus, kurie įrodo jos valią nepriimti palikimo ir to pasėkoje jo atsisakyti (CK 5.60 str. 2 d. imperatyviai nustato, kad Palikimo nepriėmimas ar atsisakymas turi tas pačias pasekmes).

Pažymėtina, kad D. B., priėmusi nurodytu būdu palikimą (faktiškai jį pradedant valdyti), iki šiol teisėtai, atvirai, neginčijamai ir nepertraukiamai jį valdo, naudoja ir disponuoja kaip savininkas ir dėl to jokių pretenzijų jai niekas nėra pareiškęs.

Akivaizdu, kad prieš tai minėtas turtas, negalėjo būti paliktas likimo valiai, nes jis turėjo būti naudojamas ir valdomas tiktai aktyviais veiksmais.

Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti ji (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes.

Kadangi D. B. palikėjo palikimą įstatymo nustatytu pagrindu ir tvarka priėmė per įstatymo nustatytą terminą, o tiksliau iš karto po palikėjo mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, tai šiuo savarankišku reikalavimu kreipiasi į teismą, prašydama nustatyti jai šį juridinę reikšmę turinti faktą.

Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais (CPK 443 str. 7 d.). D. B. naudojasi šia teise ir teismui teikia atskirą pareiškimą su savarankišku reikalavimu.

Dėl paminėtų aplinkybių ir vadovaujantis CK 5.57 str., CPK 442 - 447 str., teismo D. B. prašo:

Tikslu įteisinti paveldėjimo teisinius santykius ir gauti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu priėmė M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdami šį paveldimą turtą valdyti.

Suinteresuotas asmuo 1. D. B. savo prašymą teismui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Suinteresuotas asmuo 3. VĮ Turto bankas pateikė savo nuomonę tiek dėl pareiškėjos, tiek dėl suinteresuoto asmens D. B. prašymo, nurodydamas, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. D. ir D. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos ir suinteresuoto asmens prašymo patenkinimui.

Atskirai nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyks, todėl prašė teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Suinteresuotas asmuo 2. V. L. savo nuomonės į bylą iki teismo posėdžio nepateikė.

2020-07-16 teismo posėdžio metu 1. suinteresuotas asmuo D. B. ir jos atstovas prašė teismo tenkinti jos prašymą ir atmesti pareiškėjos prašymą.

2020-07-16 teismo posėdžio metu bylos dalyviai paprašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi jie pageidauja patikslinti savo reikalavimus nagrinėjamoje byloje.

Pareiškėja S. D. ir 2. Suinteresuotas asmuo V. L., bei 1. Suinteresuotas asmuo D. B. 2020-07-22 įteikė bendra pareiškimą su patikslintais prašymais nurodydamos šiuos motyvus.

2020 m. liepos 16 d. bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgdamos į šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kituose bylos dokumentuose bei 2020-07-16 teismo posėdžio metu S. D. nurodytas bei D. B. atstovų nurodytas aplinkybes, susijusias su kiekvienos iš paveldėtojų atliktais veiksmais ir kiekvienos jų šių veiksmų subjektyviu vertinimu, bei testatoriaus M. B., testamente išreikštą jo valią, pareiškėja S. D. ir suinteresuoti asmenys D. B. bei V. L. sutarė, kad pareiškėja S. D. bei suinteresuotas asmuo V. L. teikia šioje byloje pareiškimus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, o pareiškėja S. D. bei suinteresuotas asmuo D. B. atsisako savo pareiškimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Pareiškėja S. D. ir suinteresuotas V. L., pažymi, kad jos būdamos M. B. testamentinės įpėdinės, yra praleidusios įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą M. B. palikimui priimti.

Visiems žinomos aplinkybės, yra tai, kad M. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas suėjo - 2020 m. kovo 24 d., tačiau dėl Covid-19 pandemijos jau nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas Visuotinis karantinas. Tuo metu notarų biurai ir kitos viešojo administravimo įstaigos tiesiogiai nedirbo su klientais. Visos žiniasklaidos priemonės transliavo žinią bei operacijų vadovo nurodymus, kad vyresnio amžiaus žmonės, dėl lėtinių ligų ir amžiaus yra priskiriami asmenų rizikos grupei, kuriems rekomenduojama likti namuose, niekur neiti. Taigi egzistavo objektyvios nuo asmenų valios nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių pareiškėja ir suinteresuotas asmuo negalėjo pateikti pareiškimo notarų biurui dėl palikimo priėmimo.

Įstatyme nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti yra atstatomasis (CK 5.57 str. 1 d.). Kadangi įstatymo nustatytu 3 mėnesių terminu pareiškėjai nepateikė notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą dėl šioje byloje nurodytų svarbių priežasčių, todėl, atsižvelgiant ir į konkrečiai susiklosčiusią situaciją ir vadovaujantis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, terminas palikimui priimti atnaujintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007).

LR CK 5.57 str. 1 d. nurodyta, kad nustatytą terminą palikimui priimti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Šios aplinkybės įrodomos byloje esančiais duomenimis.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: l) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimų; 2) Įvertinti, at­jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kilų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo. sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar. priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui laikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr.. pvz.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Su atitinkamu prašymu S. D. bei V. L. ir kreipiasi i teismą dėl atnaujinimo termino nurodytam palikimui priimti. Prašydamos atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, jos siekia įgyvendinti CK 5.57 str. 2 d. nustatytą teisę paveldėti pagal testamentą palikėjo palikimą.

Dėl nurodytų aplinkybių atnaujintinas pareiškėjai S. D., bei suinteresuotam asmeniui V. L., dėl svarbių priežasčių praleistas 3 mėnesių terminas priimti (duomenys neskelbtini) mirusio M. B., gyvenusio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., palikimą.

Taip pat priimtini pareiškėjos S. D., bei suinteresuoto asmens D. B., atsisakymai nuo reikalavimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos priėmė palikimu po M. B., mirusio 2019 m. gruodžio 24 d., mirties, faktiškai pradėdamos jį valdyti.

Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims yra žinomos reikalavimų atsisakymo teisinės pasekmės.

Pareiškėja S. D. ir suinteresuoti asmenys D. B. ir V. L. sutarė, kad kiekvienos iš jų turėtos bet kokios bylinėjimosi išlaidos lieka tas išlaidas patyrusiam proceso dalyviui ir bet kuris iš šių proceso dalyvių neatlygina kitam proceso dalyviui jokių išlaidų, įskaitant ir išlaidas, susijusias su apmokėjimu už paslaugas Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančiam pareiškėjos S. D. atstovui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 str., 1.5 str., 5.1 str., 5.2 str., 5.50 str., 5.57 str., bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 str., 42 str.. 135 str.. 136 str., 576 str., 577 str., 579 str., 580 str., 581 str., pareiškėja S. D. ir suinteresuoti asmenys D. B. ir V. L. teismo prašo:

Atnaujinti pareiškėjai S. D. bei suinteresuotam asmeniui V. L., dėl svarbių priežasčių praleistą 3 mėnesių terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusio M. B., gyvenusio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., palikimą.

Priimti pareiškėjos S. D., atsisakymą nuo reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji priėmė palikimą po M. B., mirusio 2019 m. gruodžio 24 d., mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Priimti suinteresuoto asmens D. B., atsisakymą nuo reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji priėmė palikimą po M. B.. mirusio 2019 m. gruodžio 24 d., mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Civiline bylą pagal ši pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (LR CPK 153 str. 2d).

Atsižvelgiant į pareiškėjos S. D. ir 1. Suinteresuoto asmens D. B. 2020-07-20 pareiškime pateiktus prašymus, teismas priima šių bylos dalyvių atsisakymą nuo pradiniuose pareiškimuose suformuluotų reikalavimų ir šiuos procesinius prašymus palieka nenagrinėtus (CPK 42, 139, 296 str. 1 d. 12 p.).

Pareiškėjos S. D. ir suinteresuoto asmens V. L. 2020-07-22 pareiškimas tenkinamas visiškai.

(duomenys neskelbtini) mirė testatorius M. B., gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. Šią aplinkybę patvirtina VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. 19-41990668 (5 b. l.).

Po testatoriaus M. B. mirties, liko jo palikimas - 1/2 dalis buto su rūsiu 4,53 kv. m. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50,15 kv. m, bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., teisiškai registruota palikėjo M. B. vardu. Kita 1/2 dalis buto su rūsiu 4,53 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50,15 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., teisiškai registruota palikėjo sutuoktinės D. B. vardu (7-8 b. l.).

Testatorius M. B. 2008-02-19 testamentu, patvirtintu Šiaulių m. 1 - ojo notaro biure, visą jam priklausantį turtą, įskaitant ir 1/2 dalį buto, esančią adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), paliko testamentinėms įpėdinėms S. D. ir V. L. (6 b. l.). Testatoriaus testamentas 2008-03-06 įregistruotas testamentų registre (9-10 b. l.). Testatorėms terminas kreiptis į vietos notarą baigėsi 2020-03-24. Lietuvos Respublikoje nuo 2020-03-16 paskelbtas karantinas, kuris baigėsi 2020-06-16 (CPK 182 str. 1 d. 1 p.).

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, bendrąja prasme įpė­dinis praranda paveldėjimo teisę. Tačiau šis terminas nėra naikinamasis, ir teismas gali atnaujinti įpėdinio praleistą įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, tačiau ne visais atvejais, o jeigu tik pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tuomet termino pratęsimas (atnaujinimas) iš esmės reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nesibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, ir tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti.

Pasisakydamas dėl Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo; taip pat ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso, kuris nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kita.

Visų pirma, taikant Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti:

- kada įpėdinis sužinojo apie palikimo atsiradimą, t. y. apie palikėjo mirties momentą;

- ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą;

- kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą įpėdinis negalėjo atlikti aktyvių veiksmų palikimui priimti - paduoti pareiškimo notarui ar pradėti paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Nors vienas iš kriterijų sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo yra trukmė, kiek jis buvo praleistas, tačiau konkrečių laikotarpių kaip pateisinamų ar nebepateisinamų kasacinis teismas nėra įvardijęs. Termino praleidimo trukmė kiekvienu konkrečiu atveju taip pat turi būti vertinama individualiai kartu su priežastimis, dėl kurių įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas, kada tokios priežastys išnyko ir pan.