- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-26
- Bylos Nr.
- eI2-11099-979/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07665-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- S. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
- Advokatai
- Asta Astrauskienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Sigitos Fomičiovos,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu naudojant Zoom programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. R. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą prašydamas:
1.1. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 23S97161, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. (toliau – Sprendimas Nr. 1), nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui;
1.2. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 4 d. d. sprendimą Nr. 23S102262, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi (toliau – Sprendimas Nr. 2), nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
1.3. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 23S104153, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) (toliau – Sprendimas Nr. 3), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui;
1.4. Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
1.5. priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:
2.1. Sprendimas Nr. 1, Sprendimas Nr. 2 ir Sprendimas Nr. 3 (toliau kartu – ir Sprendimai) priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) pateikta informacija dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui tuo pagrindu, kad 2010 m. – 2018 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Be to, Sprendime Nr. 2 nepateikiama jokių objektyviai egzistuojančių įrodymų, kad pareiškėjas savo aktyviai vykdytais veiksmais būtų skleidęs informaciją, kuri skatintų nesantaiką ar pateisintų vykdomus karo nusikaltimus, akcentuojant, kad pareiškėjas Departamento klausimyne aiškiai nurodė, kad nepritaria Rusijos vykdomai agresijai Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, kas rodo priešingas pareiškėjo pažiūras nei interpretuoja atsakovas. Tai, kad dirbo gaisrinėje vairuotoju, nerodo nei politinių įsitikinimų, nei lojalumo valdžiai ar jo vykdomai politikai. Pažymi, kad priešgaisrinė tarnyba nėra sukarinta organizacija, o vykdoma veikla buvo susijusi tik vairuotojo pareigybėmis.
2.2. Sprendimuose nėra informacijos apie ankstesnius veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamus Sprendimus, nors dar nuo 2018 m. turėjo nacionalinę vizą, o nuo 2018 m. lapkričio mėn. – leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Nenustačius konkrečių veiksmų, ar asmens darbinės profesinės veiklos, kuri galėtų būti pripažinta pati savaime kaip kelianti pavojų visuomenės ar valstybės saugumui, ar asmens ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybės interesus, išvada apie tariamai keliamą grėsmę valstybės saugumui, laikytina formalia ir nepagrįsta.
2.3. Įsidarbino vairuotoju 2005 m. įmonėje „Fandok“, įstojo į aukštąją mokyklą „Baltarusijos nacionalinis technikos universitetas“, 2005 m. išėjo iš įmonės „Fanok“ ir įsidarbino „Trest Belsantekhmontazh Nr. 1“ ir iki 2008 m. dirbo ten įvairiose pareigose – vairuotoju ir santechniku, o nuo 2010 m. vėl dirbo toje pačioje įmonėje dirbo sanitarinių sistemų montuotoju. Vėliau, nuo 2010 m. įsidarbino Bobruisko specialiųjų situacijų skyriuje (gaisrinėje), kur dirbo vairuotoju iki 2018 m., iš pareigų išėjo šalių susitarimu. 2018 m. – 2019 m. dirbo tarptautinių reisų vairuotoju Lietuvos Respublikoje UAB „Laikrida“, nuo 2019 m. iki 2020 m. dirbo UAB „Jorde“, o nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. liepos mėn. dirbo UAB „Integre-Trans“. Nurodo, kad karinės tarnybos Baltarusijos Respublikos kariniuose daliniuose neatliko.
2.4. Departamento puslapyje pateikiama informacija, kad teisė kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi įgyjama tik pragyvenus Lietuvos Respublikoje be pertraukos, turint leidimą laikinai gyventi, t. y. pareiškėjas leidimą laikinai gyventi turi nuo 2018 m. lapkričio 29 d. ir teisė kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi būtų atsiradusi 2023 m. lapkričio 29 d., be to, pareiškėjas, planuodamas savo tolimesnį gyvenimą Lietuvoje (būtent planavo kreiptis dėl nuolatinio leidimo gyventi Lietuvoje) ir susijungimą su šeima (sutuoktinis ir vaikai gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kai Lietuvoje gyvena sutuoktinis (tėvas), turintis leidimą nuolat gyventi), el. paštu kreipėsi ir į atsakovą prašydamas patikslinti leidimų išdavimo sąlygas, ir todėl nesuėjus nurodytam terminui, pareiškėjas, remiantis paties atsakovo (jo svetainėje) pateikiamais duomenimis, neturėjo teisės kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo.
2.5. Individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar uždraudimo atvykti priėmimo, Departamentas neatliko, į Sprendimus perkelta VSD išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant Sprendimų proporcingumo principo, kas leidžia tvirtinti, kad Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.
2.6. Mokėjimų kopijos patvirtina, kad 2022 metais siuntė pinigus į karo fronte Ukrainoje kovojančiam, buvusiam kolegai, Ukrainos Respublikos piliečiui O. S. (siuntė per Serhiy Prytula Labdaros fondą ir tiesiogiai).
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo atmesti kaip nepagrįstą šiais motyvais:
3.1. Priimdamas Sprendimus Departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos, todėl remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.
3.2. VSD 2023 m. birželio 15 d. rašte Nr. 18-6614 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje“ (toliau – VSD išvada) nurodyta, kad VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir Europos Sąjungos valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.
3.3. Pažymi, kad išvada yra pagrįsta darbu Baltarusijos institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėjo susijusiomis ir nuo jos priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla). Ta aplinkybė, kad pareiškėjas dirbo ugniagesiu, savaime nepaneigia išvados dėl pareiškėjo lojalumo Baltarusijos institucijoms. Mano, kad reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.
Šalies argumentai
3.4. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad nepritaria Rusijos vykdomai agresijai Ukrainoje, kad šie teiginiai yra deklaratyvūs, nes iš esmės pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti apie jo pažiūras ir kaip pareiškėjas jas skleidžia, gina, tvirtina ir pan. Todėl pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo lojalumas Baltarusijai gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi panaikinimo klausimą.
3.5. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvoje, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2019 m. sausio 17 d. turėjo galiojusią nacionalinę vizą, leidimus laikinai gyventi, galiojusius nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2020 m. lapkričio 28 d., nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d., ir nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. liepos 30 d. bei nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2023 m. birželio 27 d. turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu.
3.6. Pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo 2018 m. vasario 8 d., be to, Departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Departamento vertinimu, šie pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Nors užsienietis Lietuvoje gyveno ir gyvena su leidimu laikinai gyventi ar viza, tai neįrodo, kad asmuo integravosi į Lietuvos Respublikos visuomenę ar palaiko vieningą Europos Sąjungos poziciją, be to, vien tai, kad asmuo turi leidimą laikinai gyventi ir dirba Lietuvoje, nepaneigia užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui.
Motyvuojamoji dalis
3.7. Įvertinus aplinkybes – pareiškėjo nepertraukiamo darbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje trukmę (8 metus), kad iš darbo išėjo sąlyginai neseniai, tarptautinį kontekstą, mano, kad pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui įvertinta tinkamai.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą šiais motyvais:
4.1. Sprendimai priimti vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
4.2. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinio saugumo strategija), 16 punkte.
4.3. Pareiškėjas tarnaudamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. VSD vertinimu, pareiškėjas gyvendamas Lietuvoje gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, apie tai pasisakoma ne vienoje VSD viešai visuomenei pristatomoje grėsmių vertinimo ataskaitoje, taip pat ir naujausiose – 2022 m. ir 2023 m. grėsmių vertinimo ataskaitose.
4.4. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.
5. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje akcentavo, kad Departamentas atliko formalų ir neindividualų pareiškėjo vertinimą, be to, pareiškėjas nebuvo asmeniškai išklausytas. Nurodė, kad Departamento sistema yra tokia, jog nėra techninių galimybių pateikti papildomus dokumentus, o tai neatitinka gero viešo administravimo principo. Priimdamas Sprendimus Departamentas rėmėsi tik prielaidomis, kadangi pareiškėjas galėjo pateikti dokumentus, jeigu prašymą administruojantis darbuotojas būtų paprašęs pateikti papildomus duomenis, kurie leistų įsitikinti prieš darant išvadas apie tikrąją asmens pozicija, o nagrinėjamu atveju Departamentas darė bendro pobūdžio prielaidas remdamasis faktu – apie darbo periodą priešgaisrinėje tarnyboje ir politine informacija kaip žvalgybos tarnybos išnaudojo atskirus asmenis, kurie dirbo valstybės tarnyboje. Pažymėjo, kad mitingai Baltarusijoje vyko nuo 2019 m., o pareiškėjas nuo 2018 m. yra išvykęs, dirbo Lietuvoje ir planavo su šeima persikelti gyventi į Lietuvą, be to, dar prieš priimant Sprendimus rėmė ukrainiečius jiems aukodamas asmeninius pinigus, o, būdamas Baltarusijoje jau to daryti negalėtų, nes grėstų baudžiamoji atsakomybė.
6. Pareiškėjas teismo posėdžio prašė patenkinti skundą, nurodė, kad nėra lojalus Baltarusijos rėžimui, be to, niekada neslėpė fakto kur dirbo ir, kad dirbo vairuotoju. Paaiškino, kad vykdė užduotis, kurios buvo nukreiptos į žmonių gelbėjimą, o turėtas rangas apliekant tarnybą negali persikelti kitur, pvz., į miliciją. Pasakojo, kad 2023 m. sausio mėn., norėjo persikelti su šeima gyventi į Lietuvą – sutuoktinė ir dukros turi vizas, su kuriomis gali atvykti į Europos Sąjungą, bet Departamente buvo paaiškinta, kad pareiškėjo turimas leidimas turėtų galioti ne mažiau kaip metus, todėl kreipėsi į Departamentą, kad leidimą pakeistų. Jeigu būtų tuo, kuo pareiškėją bando pavaizduoti Departamentas, niekada nebūtų prisipažinęs apie darbą valdžios organuose, bet šiuo atveju nurodę viską sąžiningai. Nurodė, kad niekada nepalaikė Ukrainos agresijos, be to, yra giminių Ukrainoje, su kuriais palaiko ryšiu, todėl visą karą jaučiantis pats ir padeda pagal galimybes. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad Baltarusijos valstybinėje tarnyboje dirbo ne aštuonis, bet septynis metus, nes buvo atleistas sausio mėn., turėjo seržanto laipsnį, o pradėjo nuo eilinio. Iš darbo išėjo, pratęsus sutartį, būtų gavęs didelę pinigų suma, o jeigu vėliau būtų norėjęs išeiti iš darbo tą sumą, reikėtų gražinti, ir suprasdamas, kad per tą laiką būtų pinigus išleidęs nenorėjo būti priklausomas visą sutarties laikotarpį. Išėjęs iš darbo kitų išmokų nėra gavęs. Karinės tarnybos nėra atlikęs, mokėsi atutotransporto technikume, paskui institute – transporto priemonių techninės priežiūros, įgijo specialybę ir užsiima transporto priemonių technikos priežiūra ir aptarnavimu. Paaiškino, kad aukštesnio karinio laipsnio vadų nurodymai buvo privalomi vykdant gelbėjimo darbus. Negalėjo atsakyti, ar išėjus iš darbo yra paliktas kariniam rezerve.
7. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad Departamento klausimyno 10 ir 11 klausimai yra susiję su lojalumu Rusijos Federacijai, todėl atsakymai į juos nėra susiję su pareiškėjo lojalumu Baltarusijos Respublikai. Nors Departamento klausimyne nėra nurodyto atskiro punkto, bet pareiškėjas nėra ribojamas pateikti papildomą informaciją ir (ar) paaiškinimus. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Sprendimai yra neproporcingi ir priimti neįvertinus individualios pareiškėjo situacijos. Nors pareiškėjas teigia, kad iš Baltarusijos pasitraukė dėl to, kad nepalaiko Baltarusijos valdžios, tačiau tokių teiginių nepatvirtina byloje esantys dokumentai, t. y. pareiškėjas nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo, nes nepaliko Baltarusijos valdžios ar, kad bijo represijų dėl kokių nors savo veiksmų. Pagal LVAT praktiką administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023 nors pareiškėjas yra nutraukęs darbo santykius Baltarusijos valstybinėje įstaigoje ir pareiškėjo darbas nėra susijęs su karine įstaiga, yra laikoma, kad grėsmė valstybės saugumui yra, LVAT pripažino, kad ryšys su įstaiga yra nenutrūkęs, asmuo gali būti išnaudotas žvalgybos tarnybų. Paaiškino, kad nepritarimas rėžimui gali būti kaip dalyvavimas protestuose, piniginiai pervedimai remiant protestus, tačiau pareiškėjas tokių dokumentų nėra pateikęs. Baigiamųjų kalbų metu skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą, pažymėjo, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma, be to, pareiškėjas nenurodė dėl kokių priežasčių papildomų dokumentų negalėjo pateikti el. paštu., tačiau net ir pateikus tokius dokumentus, kuriuos pareiškėjas pateikė teismui, kitokie sprendimai nebūtų priimti.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
8. Ginčas byloje keliamas dėl Sprendimo Nr. 1, kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi, dėl Sprendimo Nr. 2 kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir dėl Sprendimo Nr. 3, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 60 mėnesių (5 metus). Sprendimai priimti tuo pagrindu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas ir 133 straipsnio 5 dalis).
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Baltarusijos pilietis, Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį (profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą, nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams) ir 2023 m. balandžio 11 d. Departamente pildydamas klausimyną bei atsakydamas į klausimyno 2 klausimą „Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)“, be kita ko, nurodė, kad nuo 2010 m. vasario 17 d. iki 2018 m. sausio 29 d. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, gaisrininkų automobilio vairuotoju.
10. VSD išvada Departamentas informuotas, kad pareiškėjas tarnaudamas Baltarusijos Respublikos apsaugos departamente privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD išvadoje taip pat nurodoma, kad:
10.1. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
10.2. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.
10.3. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir Europos Sąjungos valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.
10.4. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).
10.5. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.
10.6. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte. Atsižvelgdamas į šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu prašo pareiškėjui neišduoti naujo ir panaikinti turimą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.
11. Departamentas priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2023 m. rugpjūčio 9 d., ir be VSD išvadoje nurodytų motyvų, nurodyta, kad:
11.1. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2019 m. sausio 17 d. galiojusią nacionalinę vizą bei leidimus laikinai gyventi, galiojusius nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2020 m. lapkričio 28 d., nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d., ir nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. liepos 30 d., o nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas turi galiojantį leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu.
11.2. Pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo 2018 m. vasario 8 d., Departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Departamento vertinimu, šie pareiškėjo ryšiai su Lietuva neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Nors pareiškėjas Lietuvoje gyveno ir gyvena su leidimu laikinai gyventi ar viza, tai neįrodo, kad asmuo integravosi į Lietuvos visuomenę ar palaiko vieningą Europos Sąjungos poziciją, be to, vien tai, kad asmuo turi leidimą laikinai gyventi ir dirba Lietuvoje, nepaneigia užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui.
11.3. Pareiškėjas, dar neseniai tarnavo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje ir privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai, palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai reiškia, kad asmuo bet kuriuo metu gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, vien tai, kad sprendimo priėmimo dieną nėra duomenų apie tai, ar asmuo yra užverbuotas specialiųjų užsienio struktūrų ar ne, nesudaro pagrindo teigti, kad užsienietis nekelia realios grėsmės valstybės saugumui. Pažymėtina, kad valstybės saugumas ir daugumos Lietuvos Respublikos visuomenės interesas yra svarbesnis nei užsienio piliečio interesas gyventi Lietuvos Respublikoje.
11.4. Pareiškėjo buvimas Lietuvoje VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo darbo laikotarpiai neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos, todėl įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją ir VSD atliktą vertinimą, yra pagrindas laikyti, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog užsieniečio asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje ir dirbti negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. VSD vertinimu, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, tuo labiau, kad jis neseniai tarnavo, o ir tikėtina, kad turi aktyvių ryšių Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Be to, nors pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, tai savaime nepaneigia užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo tarnybos Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Pažymėtina ir tai, kad visuomet išlieka tikimybė, kad užsienietis nevisiškai atvirai, atsakė į klausimyno užduodamus klausimus, t. y., išreiškia ne konkrečiai savo nuomonę ir poziciją, o pažymėjo tuos atsakymus, kurie jo manymų nesukeltų jam problemų dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo. Departamento vertinimu, pareiškėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimas yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti ir apsaugoti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei.
11.5. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas įtvirtinta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei užsieniečio gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pažymėtina, kad Įstatymas nenumato jokių išimčių, kada galėtų būti netaikoma imperatyvi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostata, ir, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkto nuostata dėl leidimo gyventi panaikinimo yra imperatyvi ir nenustato Departamentui diskrecijos teisės spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme tiesiogiai įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD ir Departamentas neturi pagrindo kvestionuoti kompetentingos institucijos pateiktos išvados.
12. Departamento Sprendimą Nr. 2 atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, kuriame be VSD išvadoje bei Sprendime Nr. 1 nurodytų motyvų, nurodyta, kad:
12.1. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 11 d. asmeniškai atvyko į Departamentą pateikti prie prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis. Vadovaujantis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 10.31 papunkčiu, prašymo priėmimo metu pareiškėjui buvo pateiktas užpildyti klausimynas dėl papildomos informacijos gavimo. Pareiškėjas atsakydamas į klausimyno 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) nurodė, kad 2010 m. – 2018 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje.
12.2. Siekiant nustatyti, ar nėra pagrindų, nurodytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi ir vadovaujantis Aprašo 76 punktu VSD 2023 m. balandžio 28 d. per MIGRIS buvo išsiųstas paklausimas ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Departamentas gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
12.3. VSD vertinimu pareiškėjas tarnaudamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
12.4. Remiamasi Nacionalinio saugumo strategija, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XIV-932 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucija Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucija Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ ir Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 10 d. rezoliucija Nr. XIV-1070 „Dėl Rusijos Federacijos veiksmų Ukrainoje pripažinimo genocidu ir specialiojo tarptautinio baudžiamojo tribunolo įsteigimo Rusijos agresijos nusikaltimui ištirti“.
12.5. Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Negalima leisti, jog išduodant leidimą laikinai gyventi būtų sukuriama palanki terpė Lietuvoje įsikurti Rusijos ar Baltarusijos režimus palaikantiems ar su šiais režimais bendradarbiaujantiems asmenims, o leidimo laikinai gyventi suteikiama teisė būti tiek Lietuvoje, tiek keliauti po visą Šengeno teritoriją būtų naudojama Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti, pvz., Rusijos prorežiminio turinio ir komentarų sklaida žodžiu, teigiamų pasisakymų apie režimą skleidimas. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, rodo akivaizdžią nepagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir, siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės ir valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms.
12.6. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2019 m. sausio 17 d. galiojusią nacionalinę vizą, nuo 2018 m. lapkričio 29 d. turi leidimus laikinai gyventi, išduotus darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Asmuo nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. dirbo kitose Lietuvos įmonėse, o nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. dirba UAB „Integre trans“. Departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
12.7. Pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui. Atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus) nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, kuri nustatyta remiantis surinkta informacija. Darbo laikotarpis nelaikytinas ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą, asmuo gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje nuo 2018 metų, tačiau iki šiol nesiekė gauti leidimo nuolat gyventi, o tai rodo, jog jis nėra pakankamai integravęsis į Lietuvos visuomenę, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. VSD vertinimu Baltarusijos Respublikos pilietis gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
12.8. Departamento vertinimu, atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.
12.9. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti imperatyvūs atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai, Įstatymo nuostatos nenumato išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į užsieniečio turėtus dokumentus, suteikiančius teisę būti Lietuvos Respublikoje, užsieniečio teisėto buvimo, bei darbo šalyje laikotarpį.
13. Sprendimu Nr. 3 pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir be VSD išvadoje ir Sprendime Nr. 1 ir Sprendime Nr. 2 nurodytų motyvų, pažymėta, kad:
13.1. VSD prašo neišduoti naujo ir panaikinti užsieniečio turimą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad Nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš Nacionalinio sąrašo SIS teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Departamentas nustatyta tvarka.
13.2. Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka). Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
13.3. Leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas, nes asmuo kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dirba nuo 2018 m. vasario 8 d. Departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvoje, Departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
13.4. Pareiškėjas dar neseniai tarnavo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje ir privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, tai reiškia, kad asmuo bet kuriuo metu gali būti panaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, vien tai, kad sprendimo priėmimo dieną nėra duomenų apie tai, ar asmuo yra užverbuotas specialiųjų užsienio struktūrų ar ne, nesudaro pagrindo teigti, kad užsienietis nekelia realios grėsmės valstybės saugumui. Pažymėtina, kad valstybės saugumas ir daugumos Lietuvos Respublikos visuomenės interesas yra svarbesnis nei užsienio piliečio interesas gyventi Lietuvos Respublikoje.
13.5. Pareiškėjo buvimas Lietuvoje VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo darbo laikotarpiai neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos, todėl įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją ir VSD atliktą vertinimą, yra pagrindas laikyti, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog užsieniečio asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje ir dirbti negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
13.6. Įstatymas nenumato jokių išimčių, kada draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui užsieniečiui galėtų būti netaikomas. Tyrimo metu nenustatyta aplinkybių dėl kurių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas galėtų būti sutrumpintas.
13.7. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, o jo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, kad VSD prašo užsieniečiui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktą bei 38.3 papunktį ir nenustačius aplinkybių dėl kurių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas galėtų būti sutrumpintas, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu pareiškėjui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
14. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimais kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad Departamentas priimdamas ginčijamus Sprendimus neindividualizavo pareiškėjo keliamos realios ir akivaizdžios grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui, Sprendimai priimti padarytomis prielaidomis, o ne nustatytais objektyviais faktais.
15. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 dalis – kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) arba VSAT. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Departamentą, o šis ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
16. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 35 straipsnyje nurodyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
17. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
18. Aprašo 76 punkte, be kita ko, nurodyta, kad Departamentas, nustatęs, jog užsienietis klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, siųsdamas paklausimą VSD, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, nurodo, kad užsienietis Aprašo 10.3¹ papunktyje nurodytame klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui.
19. VSD, turėdamas duomenų, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o Policijos departamentas ar VSAT, nustatę, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Departamentą (Aprašo 79 punktas). Departamentas, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus: 1) išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti (Aprašo 80.1 papunktis), 2) organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir (ar) žodžiu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus <...> (Aprašo 80.2 papunktis), 3) patikrina, ar prašyme išduoti ar pakeisti leidimą ar su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija atitinka ankstesniuose užsieniečio prašymuose išduoti ar pakeisti leidimą ar prašyme išduoti vizą ar su prašymu pateiktuose dokumentuose nurodytą informaciją <...> (Aprašo 80.3 papunktis).
20. Motyvuotas sprendimas, kuriuo atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi parengiamas išnagrinėjus užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą bei prie jo pridėtus dokumentus ir atsižvelgus į Aprašo 64, 68, 681, 72, 75 ir 81–83 punktuose nurodytus duomenis, Aprašo 69, 70, 71, 76 ir 79 punktuose nurodytas išvadas, Aprašo 80.1 papunktyje nustatyta tvarka gautus duomenis ir Aprašo 80.2 papunktyje užsieniečio užpildytą apklausos lapą ar padarytą pokalbio su juo vaizdo ir (ar) garso įrašą bei pateiktus papildomus dokumentus, Aprašo 91, 94 ir 99 punktuose atliktas apklausas, Aprašo 100 punkte nurodytą surinktą medžiagą ir pažymas, gautus atsakymus į Aprašo 98.4 papunktyje nurodytus prašymus, pagal Įstatymo 11 straipsnio 5¹ dalį Departamente gautus priimančiųjų įmonių pranešimus, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių pranešimus apie jų panaikintus leidimus gyventi, turėjusius įrašus „ICT“ (Aprašo 102.3 papunktis).
21. Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Departamentas, gavęs VSD informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, Policijos departamento arba VSAT informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytos VSD, Policijos departamento arba VSAT gavimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu) (Aprašo 131 punktas).
22. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr. pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr. pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimo gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, taip sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).
23. Departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus vadovavosi VSD pateikta informacija apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui tuo pagrindu, kad 2010 m. – 2018 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje.
24. LVAT savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr. pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3694-492/2019).
25. Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte nurodyta, kad autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą.
26. VSD išvada dėl grėsmės nacionaliniam saugumui yra lakoniška, pateikta pagal pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su darbine veikla, vertinimą dabartinės geopolitinės situacijos kontekste, kartu nurodant, kad pareiškėjas 2010 m. – 2018 m. tarnaudamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
27. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo klausimyne pateikta informacija ir teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, kad pareiškėjas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje nuo 2010 m. iki 2018 m. dirbo gaisrininkų automobilio vairuotoju, turėjo seržanto laipsnį, iš tarnybos išėjo dėl ekonominių priežasčių (vėliau nutraukdamas darbo sutartį būtų turėjęs grąžinti gautą papildomą piniginę išmoką už sudarytą (pratęstą) darbo sutartį), nenustačius byloje jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, atsižvelgusi į geopolitinį kontekstą (2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos pajėgos pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Baltarusijos Respublika vykdo agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui), yra pakankama daryti išvadą, kad pareiškėjas gali būti laikomas kaip Baltarusijos valdžiai lojalus ir patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.
28. Teismo vertinimu pareiškėjo nurodytos priežastys, kad su šeima nori gyventi Lietuvoje, nes nepritaria Baltarusijos valdžios vykdomai politikai, be to, pagal galimybes remia Ukrainos karį, o Baltarusijoje užsiimti tokia veikla negalėtų dėl gręsiančios baudžiamosios atsakomybės, nėra ir negali būti prioritetinė sąlyga suteikti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas teismui nenurodė kitų priežasčių, dėl kurių nori dirbti ir su šeima gyventi būtent Lietuvoje, o kaip matyti iš pareiškėjo Departamentui nurodytos informacijos, pareiškėjas vairuotoju dirbo privačiose įmonėse ir kilmės valstybėje.
29. Aplinkybės, kad nuo tarnybos pabaigos praėjęs laikotarpis (šešeri metai) (pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš esmės dirbo ne aštuonerius, bet septynerius metus, nes iš darbo išėjo sausio mėn.) ir pareiškėjas pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydamas pateikto privalomo klausimyno dalį apie požiūrį į Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus bei Krymo priklausymą (Departamento klausimyno Nr. 10 ir Nr. 11 klausimai), taip pat finansiškai pagal galimybes remdamas Ukrainos karį, nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus. LVAT bylose, kuriose buvo vertinama asmenų galima grėsmė nurodo, jog asmeniui nepateikus konkrečių įrodymų ir byloje nesant duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad asmuo, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai, Departamento sprendimuose yra pagrįstai konstatuota, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui (žr. pvz., 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).
30. Teismas pažymi, kad iš Sprendimų turinio matyti, jog Departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. vertino jo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius Lietuvoje. Vertindamas pareiškėjo ryšius Lietuvoje atsakovas nustatė, kad pareiškėjas turėjo nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2019 m. sausio 17 d. galiojusią nacionalinę vizą bei leidimus laikinai gyventi, galiojusius nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2020 m. lapkričio 28 d., nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d., ir nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. liepos 30 d., o nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas turi galiojantį leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d. dirbo įvairiose Lietuvos įmonėse, o nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. dirbo UAB „Integre trans“. Departamentas nenustatė pareiškėjo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
31. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius Lietuvoje, be kita ko, tai patvirtina ir pareiškėjo teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, kad dar tik planavo kartu su šeima gyventi Lietuvoje, sutuoktinė ir nepilnametės dukros turėjo Vokietijos išduotas Šengeno vizas, kad galėtų atvykti į Lietuvą. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai, kad Sprendimuose remtasi tik VSD išvada, bet neįvertinta pareiškėjo individuali situacija, atmetami kaip nepagrįsti. Vien tai, kad pareiškėjui nuo 2018 m. išduodami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, jis dirbo legaliai ir mokėjo Lietuvos valstybei mokesčius, savaime nėra reikšmingesnė nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti, kad Departamento Sprendimai yra neproporcingi.
32. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad Departamentui išduodant leidimus laikinai gyventi pareiškėjas dirbo Baltarusijos Respublikos institucijose ir yra pripažintas keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui. Tai, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduotas teisėtai, nereiškia, kad turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam bus pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Lietuvos Respublika neturi pareigos išduoti (pakeisti) pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas (pakeitimas) neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo nuo 2022 m. lapkričio 18 d. įsigaliojo nauja Aprašo redakcija, kurios 80.3 punkte užsieniečiams, siekiantiems gauti leidimus gyventi Lietuvoje, tuo atveju, jei užsienietis asmeniškai atvyksta į Departamentą, nustatyta pareiga užpildyti Departamento klausimyną, o pagal jį nustačius, kad užsienietis klausimyne pateikė informaciją, kuri gali turėti reikšmės vertinant užsieniečio grėsmę valstybės saugumui, išsiunčiamas paklausimas VSD.
33. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu netgi nurodė, jog jeigu būtų žinojęs, kad bus vertinamas dėl darbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, apie tai Departamentui nebūtų nurodęs, paaiškėjusi aplinkybė tik dar labiau sustiprina poziciją, kad pareiškėjas gali būti išnaudojamas Lietuvos Respublikai priešiškiems tikslams.
34. Teismo įsitikinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, o jo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Tokios praktikos nuosekliai laikosi ir LVAT (žr. pvz., 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje eA-2111-415/2023).
35. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
36. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima VSAT, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarka.
37. VSD prašė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, pripažinta, kad asmens gyvenimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai su Lietuvos Respublika nepripažinti ilgalaikio pobūdžio bei esminiai, todėl negali būti svarbesni už valstybės saugumą, ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktą ir 38.3 papunktį bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, Departamento Sprendimu Nr. 3 nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
38. Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis. Departamentas Sprendimu Nr. 3 nusprendė 5 metų laikotarpiui uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, t. y. nustatė trumpesnį terminą, nei galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui ir neturintiems Lietuvoje šeiminių ryšių. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises.
39. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalis) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Teismo vertinimu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Departamento Sprendimas Nr. 1, Sprendimas Nr. 2 ir Sprendimas Nr. 3 priimti laikantis nustatytų procedūrų, atlikus individualų asmens ir surinktų objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas. Sprendimų pagrindas ne tik VSD išvadoje pateikta informacija, bet ir Departamento atliktas pareiškėjo individualus vertinimas (ekonominių ir socialinių ryšių su Lietuva vertinimas).
40. Nustačius, kad Departamento Sprendimai teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
41. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo skundas atmestas, todėl prašymo priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstumas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. R. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.