- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-217-812/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01260-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Lisaitė
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- G. C.
- Trečiasis asmuo
- V. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui G. C. dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo V. G., išvadą teikiančios institucijos – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija, Valstybinė miškų tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, ir atsakovo G. C. priešieškinį dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. B. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu teismo prašo nustatyti atsakovui G. C. (toliau – ir atsakovas) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), neterminuotą servitutą ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), (viešpataujantis daiktas), naudai – 154 kv. m kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, pagal A. K. IĮ parengtą žemės sklypų servitutų nustatymo planą su 104 Eur pinigine kompensacija.
2. Ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą leisti per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), važiuoti transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, esamu keliu į ieškovui priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), sodybą.
3. Prašymą grindė aplinkybėmis, jog byla nagrinėjama nuo 2023 m. liepos 3 d. ir dar nežinia kiek laiko ji tęsis, o ieškovas neturi galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausančią sodybą. Ieškovo teigimu, neprižiūrimas turtas griūva, yra niokojamas trečiųjų asmenų. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų užkirstas kelias padidėti ieškovo turtui daromai žalai. Priešingu atveju, būtų nepagrįstai bloginama ieškovo padėtis, nes jo reikalavimas liktų visiškai neužtikrintas, o atsakovas atsidurtų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti savo teise neleisti važiuoti keliu per jo žemės sklypą.
4. Prašymą teismas nagrinėjo nepranešęs atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. spalio 16 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
7. Vertindamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimas bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dalykas bei pobūdis iš esmės sutampa, nes sukelia teisines pasekmes atsakovo teisėms – apriboja jo daiktines teises. Teismas laikėsi pozicijos, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų išspręstas ginčas iš esmės nepriėmus galutinio teismo sprendimo.
8. Sprendė, kad ieškovo prašoma taikyti laikinąja apsaugos priemone iš esmės siekiama ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, bet prevencinių tikslų – naudotis atsakovui nuosavybes teise priklausančia tam tikra žemės sklypo dalimi iki teismas nustatys servitutą. Vertino, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstas jokiais įrodymais dėl realios grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, taip pat ieškovas nenurodė jokių argumentų, kokiu būdu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali iš esmės pasunkėti ar pasidaryti negalimu teismo sprendimo įvykdymas. Nurodė, kad pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų suteikta išimtinai per daug teisių vienai ginčo šaliai.
9. Nesant byloje leistinų įrodymų, kurie patvirtintų prevencinių priemonių byloje taikymo būtinybę, teismas sprendė, kad realios grėsmės ieškovo teisei į nuosavybę šiuo atveju nėra. Byloje nėra įrodyta nei grėsmė atsakovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nei grėsmė ieškovui patirti žalą dėl atsakovo veiksmų, todėl nėra ir teisėto pagrindo įpareigoti atsakovą leisti per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą važiuoti transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems esamu keliu į ieškovui priklausančiame žemės sklype esančią sodybą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Sprendžiat iš teismo motyvų nutartyje galima teigti, kad, ieškovas, siekdamas išsaugoti savo turtą, turėtų pareikšti prevencinį ieškinį ir tada prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kas reikštų dar vieną ginčą tarp šalių.
1.2. Teismo teiginiai, kad realios grėsmės ieškovo teisei į nuosavybę šiuo atveju nėra, kad byloje nėra įrodyta nei grėsmė atsakovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nei grėsmė ieškovui patirti žalą dėl atsakovo veiksmų, todėl nėra ir teisėto pagrindo įpareigoti atsakovą leisti per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, prieštarauja byloje esantiems dokumentams ir liudytojų parodymams. Anot ieškovo, šiuo atveju susiformuoja situacija, kad atsakovas atsiranda neadekvačiai geresnėje padėtyje, nes nuolat teigia, kad kelio nėra, o neleisdamas ieškovui juo naudotis įgys neteisėtą pranašumą prieš ieškovą, nes kelias bus gamtinių jėgų suardytas ir atsakovo teiginiai, kad kelio nėra, taps arti tiesos. Iš to seka, kad yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp ieškinio dalyko ir prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspręsta iš esmės, teismas turi išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Šioje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų nepagrįstai bloginama ieškovo padėtis, nes jo reikalavimas liktų visiškai neužtikrintas, o atsakovas atsidurtų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti savo teise neleisti važiuoti keliu per jo žemės sklypą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo prašo apeliacinės instancijos teismo spręsti vadovaujantis nustatytų faktinių aplinkybių visuma, galiojančiais teisės aktais ir suformuota teismų praktika.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės, o tai reiškia, bent vienai iš sąlygų neegzistuojant, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Procesinę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šiuo atveju – ieškovas (CPK 12 ir 178 straipsniai).
15. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio preliminaraus pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
16. Vertinant tai, ar ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).
17. Pagal suformuotą teismų praktiką, siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.
18. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl servituto nustatymo per atsakovo žemės sklypą. Ieškovas ieškiniu reikalauja nustatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), neterminuotą 154 kv. m. kelio servitutą ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), (viešpataujantis daiktas), naudai, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą leisti per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), važiuoti transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, esamu keliu į ieškovui priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), sodybą.
19. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, nurodydamas, jog ieškovas neįrodė realios grėsmės jo teisei į nuosavybę. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde tvirtina, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų nepagrįstai bloginama ieškovo padėtis, nes jo reikalavimas liktų neužtikrintas, o atsakovas atsidurtų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti savo teise neleisti važiuoti keliu per jo žemės sklypą. Anot ieškovo, apylinkės teismo teiginiai, kad realios grėsmės ieškovo teisei į nuosavybę šiuo atveju nėra, kad byloje nėra įrodyta nei grėsmė atsakovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nei grėsmė ieškovui patirti žalą dėl atsakovo veiksmų, prieštarauja byloje esantiems dokumentams ir liudytojų parodymams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o atskirajame skunde nurodomi ieškovo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis ir argumentais dėl ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinimo, todėl detaliai jų nekartoja, o tik papildydamas pasisako dėl atskirojo skundo argumentų.
20. Priešingai apelianto teiginiams, ta aplinkybė, jog atsakovas ieškovui neleidžia važiuoti (eiti) per jo žemės sklypą, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog atsakovas tokiu būdu atsiduria geresnėje padėtyje nei ieškovas, ar, kad ieškovas netenka galimybės patekti prie savo sklypo. Byloje yra pateikta perplanavimo projekto susisiekimo schema, su kuria ieškovas sutiko. Iš jos matyti, kad šalia sklypo eina vietinis kelias. Taigi, ieškovas į savo žemės sklypą turi galimybę patekti per jį. Atsakovas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra atsakingas už tai, kad ieškovas, perplanuodamas savo žemės sklypus, neišsprendė tinkamo privažiavimo prie savo sklypo ir taip tariamai atsiduria geresnėje padėtyje nei ieškovas. Nors ieškovas tvirtina, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jis neturi galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausančią sodybą, todėl neprižiūrimas turtas griūva bei yra niokojamas trečiųjų asmenų, tačiau iš byloje esančių įrodymų – pateiktų fotonuotraukų preliminariai matyti, kad ieškovo minima sodyba yra apleista. Įrodymų, kad sodyboje yra gyvenama ar, kad ji atlieka kokią nors kitą reikšmingą funkciją, dėl kurios patekimas prie jos yra būtinas bylos nagrinėjimo laikotarpiu per atsakovo žemės sklypą, ieškovas nepateikė. Be to, nors ieškovas teigia, kad skundžiamos nutarties išvadas dėl nesamos grėsmės paneigia byloje esantys dokumentai bei liudytojų parodymai, tačiau ieškovas šių savo teiginių plačiau nedetalizavo, nenurodė, kokie konkrečiai įrodymai leidžia daryti kitokią išvadą, nei, kad padarė pirmosios instancijos teismas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad ši įrodinėjimo pareiga yra išimtinai ieškovo, nes jis teigia, kad laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo nurodytus argumentus, daro išvadą, kad ieškovas antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui neįrodė. Byloje nėra duomenų, kad, ieškinio patenkinimo atveju, teismo sprendimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – neįpareigojus atsakovo leisti per jo žemės sklypą važiuoti transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, esamu keliu į ieškovui priklausančiame žemės sklype esančią sodybą, negalės būti įvykdytas.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
23. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo klausimą, atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindo nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.