Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.10.1.1; 1.2.2.11; 1.2.17.1; 2.4.6.5.2

2025 m. birželio 18 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Pašilio, Jurgos Vasiliauskienės,

nuteistųjų E. P. gynėjui ir juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „M. B.“ atstovui advokatui Vitalijui Vitkovskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. S. bei nuteistųjų E. P. ir juridinio asmens UAB „M. B.“ atstovo advokato Vitalijaus Vitkovskio apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 123¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas E. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 2 d., 1 (vieną) kardomojo kalinimo (sulaikymo) dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai.

E. P. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) išteisintas, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Juridinis asmuo UAB „M. B.“ pripažinta kalta pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 123¹ straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 1 000 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda.

Juridinis asmuo UAB „M. B.“ išteisinta pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836) redakcija, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, nuspręsta konfiskuoti 2021 m. birželio 1 d. kratų, atliktų sandėlyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir UAB „M. B.“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), metu rastus ir paimtus 317 šaunamuosius ginklus ir šovinius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžiu E. P. nuteistas pagal BK 123¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas ir dėl to padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams, o būtent: jis, būdamas UAB „M. B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu ir akcininku, žinodamas, jog draudžiama šaunamuosius ginklus, jų dalis bei šaudmenis importuoti, eksportuoti ar gabenti per Lietuvos Respubliką tranzitu iš/į Rusijos Federaciją, nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. nepateikdamas duomenų apie tikrąją prekių įsigijimo (pardavimo) šalį, oro keliu iš Rusijos Federacijos per Kirgizijos Respubliką į Lietuvos Respubliką importavo 1 294 šaunamuosius ginklus, 3 299 jų dalis ir 20 520 šaudmenis ir nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d., nepateikdamas duomenų apie tikrąją galutinę prekių gavimo šalį, iš Lietuvos Respublikos per Kirgizijos Respubliką į Rusijos Federaciją eksportavo 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų, t. y. pažeidė 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo 2 punkto bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 1 straipsnio ir 2 straipsnio nuostatas, bei tokiais ginklų, jų dalių ir šaudmenų importo ir eksporto veiksmais padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos ir sąjungininkų saugumo ir gynybos interesams.

2. Juridinis asmuo UAB „M. B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus E. P., nuteista pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 123¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas ir dėl to padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams, o būtent: E. P., nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2021 m. birželio 2 d. būdamas UAB „M. B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, veikdamas UAB „M. B.“ naudai ir interesais, žinodamas, jog draudžiama šaunamuosius ginklus, jų dalis bei šaudmenis importuoti, eksportuoti ar gabenti per Lietuvos Respubliką tranzitu iš/į Rusijos Federaciją, nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. nepateikdamas duomenų apie tikrąją prekių įsigijimo (pardavimo) šalį, oro keliu iš Rusijos Federacijos per Kirgizijos Respubliką į Lietuvos Respubliką importavo 1 294 šaunamuosius ginklus, 3 299 jų dalis ir 20 520 šaudmenis ir nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d., nepateikdamas duomenų apie tikrąją galutinę prekių gavimo šalį, iš Lietuvos Respublikos per Kirgizijos Respubliką į Rusijos Federaciją eksportavo 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų, t. y. pažeidė 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo 2 punkto bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 1 straipsnio ir 2 straipsnio nuostatas, bei tokiais ginklų, jų dalių ir šaudmenų importo ir eksporto veiksmais padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos ir sąjungininkų saugumo ir gynybos interesams.

3. E. P. buvo kaltinamas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) tuo, kad jis, žinodamas, jog draudžiama šaunamuosius ginklus, jų dalis bei šaudmenis importuoti, eksportuoti ar gabenti per Lietuvos Respubliką tranzitu iš/į Rusijos Federaciją, turėdamas tikslą pažeisti 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo 2 punkto bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 1 straipsnio ir 2 straipsnio nuostatas, išvengdamas muitinės kontrolės, t. y. nepateikdamas duomenų apie tikrąją prekių įsigijimo šalį, nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. oro keliu iš Rusijos Federacijos per Kirgizijos Respubliką į Lietuvos Respubliką importavo 1 294 šaunamuosius ginklus, 3 299 jų dalis ir 20 520 šaudmenis ir nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d., nepateikdamas duomenų apie tikrąją prekių gavimo šalį, iš Lietuvos Respublikos per Kirgizijos Respubliką į Rusijos Federaciją eksportavo 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. padarė šaunamųjų ginklų, jų dalių ir šaudmenų kontrabandą, o būtent:

3.1. Jis, būdamas UAB „M. B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu ir akcininku, tiesiogiai ir per kitus fizinius asmenis, esančius Rusijos Federacijoje, vedė derybas su Rusijos Federacijoje esančių įmonių AB „K. K.“, „T. A.“, „P. S.“, „V.“, „I. A.“, „K. G.“, „O.“ atstovais Rusijos Federacijos piliečiais L. M., V. G. (V. G.), D. V. (D. V.), taip pat su I. M. (I. M.), N. I., S. C. (S. C.) – Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl ginklų, jų dalių ir šaudmenų įsigijimo iš Rusijos Federacijos, o būtent derino pirkimo sąlygas, poreikį, kiekius ir kainą, po ko organizavo aptartų ginklų, jų dalių ir šaudmenų gabenimą oro keliu iš Rusijos Federacijos į Kirgizijos Respublikoje esančias įmones „I. K.“ ir „M. H.“, kuriose įsigyti ginklai, jų dalys ir šaudmenys, jo nurodymu, buvo laikomi iki tol, kol jis suorganizuos šių ginklų, jų dalių ir šaudmenų gabenimą iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Kirgizijos Respublikoje esančios įmonės „I. K.“, ir „M. H.“ atstovai J. J. (J.), A., M., T., vykdydami jo nurodymus, parengė pirkimo – pardavimo dokumentus, kuriuos jis tyčia, neatskleisdamas ginklų, jų dalių ir šaudmenų identifikuojančių duomenų, nurodančių jų įsigijimo šalį, turėdamas tikslą gauti ginklų, jų dalių ir šaudmenų leidimus importui iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, (nurodžius tikrąjį pardavėją – Rusijos Federaciją, leidimas būtų neišduodamas, vadovaujantis 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo 2 punkto bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 2 straipsnio nuostatomis), pateikė Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) skyriui (šiuo metu – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybai). Gavęs leidimus importo procedūroms iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, jis, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. pateikė importo deklaracijas: 2019 m. sausio 15 d. Nr. 19LTVC0100IM016954, 2019 m. sausio 15 d. Nr. 19LTVC0100IM016989, 2019 m. balandžio 19 d. Nr. 19LTVC0100IM0D9018, 2019 m. birželio 3 d. Nr. 19LTVC0100IM1386F4, 2019 m. rugsėjo 25 d. Nr. 19LTVC0100IM23A285, 2019 m. lapkričio 20 d. Nr. 19LTVC0100IM2BD246, 2019 m. gruodžio 27 d. Nr. 19LTVC0100IM316BD6, 2020 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 20LTVC0100IM1F7F17, pagal kurias oro keliu iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką organizavo importo deklaracijose nurodytų 1 294 šaunamųjų ginklų, 3 299 jų dalių ir 20 520 šaudmenų atgabenimą, žinodamas, jog faktiškai ginklai, jų dalys ir šaudmenys buvo įsigyti iš Rusijos Federacijos esančių įmonių, ir po ko, laikė nuomojamose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini).

3.2. Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. organizavo ginklų eksportą iš Europos Sąjungos į Rusijos Federaciją per Kirgizijos Respubliką, t. y. jis, būdamas UAB „M. B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu ir akcininku, tiesiogiai ir per kitus fizinius asmenis, esančius Rusijos Federacijoje, vedė derybas su Rusijos Federacijoje esančių įmonių AB „K. K.“, „T. A.“, „P. S.“, „V.“, „I. A.“, „K. G.“, „O.“ atstovais Rusijos Federacijos piliečiais L. M., V. G., D. V., taip pat su I. M., N. I., S. C., Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl ginklų, jų dalių ir šaudmenų pardavimo iš Europos Sąjungos į Rusijos Federaciją, o būtent derino pardavimo sąlygas, poreikį, kiekius ir kainą. Suderinęs sąlygas, įsigijo aptartus 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų iš kitų Europos Sąjungoje registruotų bendrovių UAB „M. B.“ vardu, bei siekdamas išvengti taikomų apribojimų dėl ginklų pardavimo Rusijos Federacijos subjektams, minėtus ginklus: 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų pagal išankstinį susitarimą pardavė Kirgizijos Respublikoje esančioms įmonėms „M. H.“ ir „E.“. Kirgizijos Respublikoje esančios įmonės „M. H.“ ir „E.“ atstovai J. J., A., M., T., vykdydami jo nurodymus, parengė pirkimo – pardavimo dokumentus, pagal kuriuos UAB „M. B.“ pardavė sutartus ginklus, jų dalis ir šaudmenis Kirgizijoje esančioms įmonėms, ir kuriuos jis tyčia, nenurodydamas tikrosios prekių gavimo šalies, turėdamas tikslą gauti ginklų, jų dalių ir šaudmenų leidimus eksportui iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką (nurodžius galutinę, t. y. tikrąją prekių gavimo šalį – Rusijos Federaciją, leidimas būtų neišduodamas, vadovaujantis 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo 2 punktu bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 2 straipsnio nuostatomis), pateikė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybai. Gavęs leidimus eksporto procedūroms iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką, jis laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. pateikė eksporto deklaracijas: 2019 m. sausio 9 d. Nr. 19LTVC0100EK0087E0, 2019 m. sausio 30 d. Nr. 19LTVC0100EK03E498, 2019 m. kovo 15 d. Nr. 19LTVC0100EK0C0F91, 2019 m. balandžio 5 d. Nr. 19LTVC0100EK10285, 2019 m. balandžio 18 d. Nr. 19LTVC0100EK1128E92, 2019 m. gegužės 10 d. Nr. 19LTVC0100EK158DA53, 2019 m. birželio 12 d. Nr. 19LTVC0100EK1BA154, 2019 m. birželio 27 d. Nr. 19LTVC0100EK1E2738, 2019 m. liepos 17 d. Nr. 19LTVC0100EK21D924, 2019 m. liepos 26 d. Nr. 19LTVC0100EK239688, 2019 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 19LTVC0100EK28DF88, 2019 m. spalio 4 d. Nr. 19LTVC0100EK3076B3, 2019 m. spalio 23 d. Nr. 19LTVC0100EK342778, 2019 m. spalio 25 d. Nr. 19LTVC0100EK349D73, 2019 m. gruodžio 6 d. Nr. 19LTVC0100EK3D3930, 2019 m. gruodžio 13 d. Nr. 19LTVC0100EK3EF250, 2019 m. gruodžio 13 d. Nr. 19LTVC0100EK3F13C3, 2020 m. birželio 5 d. Nr. 20LTVC0100EK18AF64, 2021 m. sausio 25 d. Nr. 21LTKC0100EK027EB6, 2021 m. vasario 15 d. Nr. 21LTKC0100EK052A01, 2021 m. vasario 15 d. Nr. 21LTKC0100EK052565, 2021 m. gegužės 3 d. Nr. 21LTKC0100EK100FF5, 2021 m. gegužės 14 d. Nr. 21LTKC0100EK11DE65, pagal kurias oro keliu iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką organizavo 406 šaunamųjų ginklų, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų išgabenimą, žinodamas, jog po to ginklai, jų dalys ir šaudmenys bus perduoti jų galutiniams gavėjams Rusijos Federacijoje esančioms įmonėms ir fiziniams asmenims.

3.3. E. P. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) išteisintas, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

4. Juridinis asmuo UAB „M. B.“ , į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), buvo kaltinama pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) tuo, kad atstovaujama direktoriaus E. P., kuris žinodamas, jog draudžiama šaunamuosius ginklus, jų dalis bei šaudmenis importuoti, eksportuoti ar gabenti per Lietuvos Respubliką tranzitu iš/į Rusijos Federaciją, turėdamas tikslą pažeisti 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo 2 punkto bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 1 straipsnio ir 2 straipsnio nuostatas, išvengdamas muitinės kontrolės, t. y. nepateikdamas duomenų apie tikrąją prekių įsigijimo šalį, nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. oro keliu iš Rusijos Federacijos per Kirgizijos Respubliką į Lietuvos Respubliką importavo 1 294 šaunamuosius ginklus, 3 299 jų dalis ir 20 520 šaudmenis ir nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d., nepateikdamas duomenų apie tikrąją prekių gavimo šalį, iš Lietuvos Respublikos per Kirgizijos Respubliką į Rusijos Federaciją eksportavo 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. buvo kaltinama padariusi šaunamųjų ginklų, jų dalių ir šaudmenų kontrabandą, o būtent:

4.1. E. P., nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2021 m. birželio 2 d. būdamas UAB „M. B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas UAB „M. B.“, naudai ir interesais, tiesiogiai ir per kitus fizinius asmenis, esančius Rusijos Federacijoje, vedė derybas su Rusijos Federacijoje esančių įmonių AB „K. K.“, „T. A.“, „P. S.“, „V.“, „I. A.“, „K. G.“, „O.“ atstovais Rusijos Federacijos piliečiais L. M., V. G., D. V., taip pat su I. M., N. I., S. C., Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl ginklų, jų dalių ir šaudmenų įsigijimo iš Rusijos Federacijos, o būtent derino pirkimo sąlygas, poreikį, kiekius ir kainą, po ko organizavo aptartų ginklų, jų dalių ir šaudmenų gabenimą oro keliu iš Rusijos Federacijos į Kirgizijos Respublikoje esančias įmones „I. K.“ ir „M. H.“, kuriose įsigyti ginklai, jų dalys ir šaudmenys jo nurodymu buvo laikomi iki tol, kol jis suorganizuos šių ginklų, jų dalių ir šaudmenų gabenimą iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Kirgizijos Respublikoje esančių įmonių „I. K.“ ir „M. H.“ atstovai J. J., A., M., T., vykdydami jo nurodymus, parengė pirkimo – pardavimo dokumentus, kuriuos jis tyčia, neatskleisdamas ginklų, jų dalių ir šaudmenų identifikuojančių duomenų, nurodančių jų įsigijimo šalį, turėdamas tikslą gauti ginklų, jų dalių ir šaudmenų leidimus importui iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, (nurodžius tikrąjį pardavėją – Rusijos Federaciją, leidimas būtų neišduodamas, vadovaujantis 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo 2 punkto bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje 2 straipsnio nuostatomis), pateikė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybai. Gavęs leidimus importo procedūroms iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, jis, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. pateikė importo deklaracijas: 2019 m. sausio 15 d. Nr. 19LTVC0100IM016954, 2019 m. sausio 15 d. Nr. 19LTVC0100IM016989, 2019 m. balandžio 19 d. Nr. 19LTVC0100IM0D9018, 2019 m. birželio 3 d. Nr. 19LTVC0100IM1386F4, 2019 m. rugsėjo 25 d. Nr. 19LTVC0100IM23A285, 2019 m. lapkričio 20 d. Nr. 19LTVC0100IM2BD246, 2019 m. gruodžio 27 d. Nr. 19LTVC0100IM316BD6, 2020 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 20LTVC0100IM1F7F17, pagal kurias oro keliu iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką organizavo importo deklaracijose nurodytų 1 294 šaunamųjų ginklų, 3 299 jų dalių ir 20 520 šaudmenų atgabenimą, žinodamas, jog faktiškai ginklai, jų dalys ir šaudmenys buvo įsigyti iš Rusijos Federacijos esančių įmonių, laikė nuomojamose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini).

4.2. UAB „M. B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo kaltinama tuo, kad atstovaujama direktoriaus E. P. nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. organizavo ginklų eksportą iš Europos Sąjungos į Rusijos Federaciją per Kirgizijos Respubliką, t. y. E. P., nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2021 m. birželio 2 d. būdamas UAB „M. B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas UAB „M. B.“, naudai ir interesais, tiesiogiai ir per kitus fizinius asmenis, esančius Rusijos Federacijoje, vedė derybas su Rusijos Federacijoje esančių įmonių AB „K. K.“, „T. A.“, „P. S.“, „V.“, „I. A.“, „K. G.“, „O.“ atstovais Rusijos Federacijos piliečiais L. M., V. G., D. V., taip pat su I. M., N. I., S. C. – Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl ginklų, jų dalių ir šaudmenų pardavimo iš Europos Sąjungos į Rusijos Federaciją, o būtent derino pardavimo sąlygas, poreikį, kiekius ir kainą. Jis, suderinęs sąlygas, įsigijo aptartus 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų iš kitų Europos Sąjungoje registruotų bendrovių UAB „M. B.“ vardu bei, siekdamas išvengti taikomų apribojimų dėl ginklų pardavimo Rusijos Federacijos subjektams, minėtus ginklus 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų pagal išankstinį susitarimą pardavė Kirgizijos Respublikoje esančioms įmonėms „M. H.“ ir „E.“. Kirgizijos Respublikoje esančių įmonių „M. H.“ ir „E.“ atstovai J. J., A., M., T., vykdydami jo nurodymus, parengė pirkimo – pardavimo dokumentus, pagal kuriuos UAB „M. B.“ pardavė sutartus ginklus, jų dalis ir šaudmenis Kirgizijoje esančioms įmonėms, ir kuriuos jis tyčia, nenurodydamas tikrosios prekių gavimo šalies, turėdamas tikslą gauti ginklų, jų dalių ir šaudmenų leidimus eksportui iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką (nurodžius galutinę, t. y. tikrąją prekių gavimo šalį – Rusijos Federaciją, leidimas būtų neišduodamas, vadovaujantis 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo 2 punkto bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 2 straipsnio nuostatomis), pateikė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybai. Jis, gavęs leidimus eksporto procedūroms iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. pateikė eksporto deklaracijas: 2019 m. sausio 9 d. Nr. 19LTVC0100EK0087E0, 2019 m. sausio 30 d. Nr. 19LTVC0100EK03E498, 2019 m. kovo 15 d. Nr. 19LTVC0100EK0C0F91, 2019 m. balandžio 5 d. Nr. 19LTVC0100EK10285, 2019 m. balandžio 18 d. Nr. 19LTVC0100EK1128E92, 2019 m. gegužės 10 d. Nr. 19LTVC0100EK158DA53, 2019 m. birželio 12 d. Nr. 19LTVC0100EK1BA154, 2019 m. birželio 27 d. Nr. 19LTVC0100EK1E2738, 2019 m. liepos 17 d. Nr. 19LTVC0100EK21D924, 2019 m. liepos 26 d. Nr. 19LTVC0100EK239688, 2019 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 19LTVC0100EK28DF88, 2019 m. spalio 4 d. Nr. 19LTVC0100EK3076B3, 2019 m. spalio 23 d. Nr. 19LTVC0100EK342778, 2019 m. spalio 25 d. Nr. 19LTVC0100EK349D73, 2019 m. gruodžio 6 d. Nr. 19LTVC0100EK3D3930, 2019 m. gruodžio 13 d. Nr. 19LTVC0100EK3EF250, 2019 m. gruodžio 13 d. Nr. 19LTVC0100EK3F13C3, 2020 m. birželio 5 d. Nr. 20LTVC0100EK18AF64, 2021 m. sausio 25 d. Nr. 21LTKC0100EK027EB6, 2021 m. vasario 15 d. Nr. 21LTKC0100EK052A01, 2021 m. vasario 15 d. Nr. 21LTKC0100EK052565, 2021 m. gegužės 3 d. Nr. 21LTKC0100EK100FF5, 2021 m. gegužės 14 d. Nr. 21LTKC0100EK11DE65, pagal kurias oro keliu iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką organizavo 406 šaunamųjų ginklų, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų išgabenimą, žinodamas, jog po to ginklai, jų dalys ir šaudmenys bus perduoti jų galutiniams gavėjams Rusijos Federacijoje esančioms įmonėms ir fiziniams asmenims.

4.3. Juridinis asmuo UAB „M. B.“ pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) išteisinta, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

5. Vilniaus apygardos teismas, 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžiu išteisindamas E. P. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), o juridinį asmenį UAB „M. B.“ pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), nurodė, kad įmonė UAB „M. B.” laikėsi formalių ginklų, šaudmenų importo, eksporto procedūrų sąlygų, buvo kontroliuojama ne vienos valstybinės institucijos, prieš priimdama sprendimus su jomis konsultavosi dėl veiklos teisėtumo ir galimumo. Byloje nustatytos aplinkybės neatitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) turinio – muitinės kontrolės išvengimo. Apygardos teismas, nenustatęs būtinojo nusikaltimo sudėties požymio, konstatavo, kad E. P. ir UAB „M. B.“ inkriminuotas kvalifikuotos kontrabandos nusikaltimas nebuvo padarytas.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras T. S. prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį dėl E. P. išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija); E. P. pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir jam paskirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinti E. P. paskirtas bausmes apėmimo būdu ir paskirti galutinę ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. P. paskirtos bausmės dydį įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme, 1 parą prilyginant 2 MGL; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį dėl juridinio asmens UAB „M. B.“ išteisinimo pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija); juridinį asmenį UAB „M. B.“ pripažinti kalta pagal BK 2 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį ir jai paskirti 10 000 MGL (500 000 Eur) baudą; vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinti juridiniam asmeniui UAB „M. B.“ paskirtas bausmes apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 10 000 MGL (500 000 Eur) baudą.

6.1. Prokuroro nuomone, skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalis dėl E. P. ir juridinio asmens UAB „M. B.“ išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) nepagrįsta ir neteisėta dėl išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.

6.2. Apeliantas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog byloje iš esmės kyla ginčas dėl to, ar ginklai, jų dalys, šaudmenys buvo gabenti per Lietuvos Respublikos sieną, išvengiant muitinės kontrolės ar ne. Tai yra vienas iš alternatyvių kvalifikuotos ginklų, šaudmenų kontrabandos požymių, kuris inkriminuotas E. P. ir UAB „M. B.“. Kaltinime muitinės kontrolės išvengimo kaip kvalifikuotos ginklų, šaudmenų kontrabandos požymis siejamas su šiomis aplinkybėmis: tyčiniu duomenų nepateikimu apie tikrąją prekių įsigijimo šalį (importo atveju) ir tyčiniu tikrosios prekių gavimo šalies nenurodymu (eksporto atveju). 2021 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos rašte Nr. (21.2.19E)-3, kuriuo taip pat remiamas kaltinimas, akcentuojama, kad Europos Sąjungos Tarybos 2014 m. liepos 31 d. sprendimo 2014/512/BUSP dėl ribojamų priemonių, atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau – ir Tarybos sprendimas 2014/512/BUSP) 8 straipsnyje aiškiai nustatyta, jog draudžiama sąmoningai ar tyčia dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba pasekmė yra 1–4a straipsniuose nustatytų draudimų išvengimas. Atsižvelgiant į šias nuostatas, galima vertinti, kad sąmoningas ar tyčinis Rusijos karinės įrangos importo į Europos Sąjungą organizavimas per trečiąsias šalis, kai tiesioginis importas iš Rusijos yra draudžiamas, yra siekis išvengti importo draudimo, t. y. pažeidžia nustatytas ribojamąsias priemones ir prieštarauja galiojančių sankcijų tikslams. Sąmoningumą ir tyčią nurodo tokie kriterijai, kaip, pavyzdžiui, ekonominės naudos gavimas, prekių, kurių importas iš Rusijos į Europos Sąjungą yra draudžiamas, poreikio žinojimas ir išankstinis numatymas, planuojant tam tikrą ekonominę veiklą (pvz., sudarant sutartis dėl Rusijoje pagamintos karinės įrangos įsigijimo per trečiąsias šalis). Tai reiškia, kad, jeigu prekės importuojamos ar įvežamos ne tiesiogiai iš Rusijos, o iš Rusijos per trečiąsias šalis, pasinaudojant trečiosiose šalyse įsisteigusių tiekėjų paslaugomis, jeigu šis importas, pirkimas ar transportavimas yra sąmoningai siekiamas ir planuotas veiklos tikslas arba yra tam tikros ekonominės veiklos prielaida, tai laikytina tarptautinių sankcijų pažeidimu. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos vertinimu, prekės, kurioms taikomas importo iš Rusijos Federacijos į Europos Sąjungą draudimas, negali būti Europos Sąjungos piliečių importuojamos, perkamos ar transportuojamos į Lietuvą tiesiogiai iš Rusijos Federacijos ir iš Rusijos Federacijos per trečiąsias šalis, pasinaudojant trečiosiose šalyse įsisteigusių tiekėjų paslaugomis, jeigu šis importas, pirkimas ar transportavimas yra sąmoningai siekiamas ir planuotas veiklos tikslas arba yra tam tikros ekonominės veiklos prielaida ir jeigu jam negali būti pritaikytos Tarybos sprendime 2014/512/BUSP numatytos išimtys. Prokuroro manymu, atsižvelgiant į šias nuostatas galima teigti, kad sąmoningas ar tyčinis Rusijos karinės įrangos importo į Europos Sąjungą organizavimas per trečiąsias šalis, kai tiesioginis importas iš Rusijos yra draudžiamas, yra siekis išvengti importo draudimo, t. y. pažeidžia nustatytas ribojamąsias priemones ir prieštarauja galiojančių sankcijų tikslams.

6.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Tarybos sprendimo 2014/512/BUSP 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog valstybių narių piliečiams arba naudojantis su valstybių narių vėliavomis plaukiojančiais laivais ar jų orlaiviais draudžiama importuoti, pirkti arba transportuoti iš Rusijos visų rūšių ginklus ir su jais susijusius reikmenis, įskaitant ginklus ir šaudmenis, karines transporto priemones ir įrangą, sukarintą įrangą ir jų atsargines dalis. Prokuroro vertinimu, šios Tarybos sprendimo 2014/512/BUSP nuostatos ne tik draudžia Europos Sąjungos narių piliečiams visų rūšių ginklus ir su jais susijusius reikmenis, įskaitant ginklus ir šaudmenis, karines transporto priemones ir įrangą, importuoti iš Rusijos tiesiogiai į Lietuvą, bet ir draudžia pirkti arba transportuoti visų rūšių ginklus ir su jais susijusius reikmenis, įskaitant ginklus ir šaudmenis, karines transporto priemones ir įrangą, iš Rusijos per trečiąsias šalis.

6.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atkreipė dėmesį į tai, kad šiame epizode nuteistajam inkriminuojamas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai ir pažymėjo, jog kvalifikuojant veiką kaip sunkų nusikaltimą taikomi itin aukšti kaltės ir kitų pagrindinių nusikalstamos veikos sudėties požymių įrodinėjimo standartai. Taikant baudžiamąją atsakomybę, nėra galimos švelnesnių teisinių atsakomybių kontekste tam tikrais atvejais pateisinamos kaltės prezumpcijos. Šis apsektas ypač svarbus kalbant apie sunkaus nusikaltimo kvalifikavimą. Pasak prokuroro, tokie skundžiamo nuosprendžio argumentai nepagrįsti, nes nei BPK, nei teismų praktika nenumato skirtingų įrodinėjimo standartų nepaisant to, kokio sunkumo nusikalstama veika yra inkriminuojama. Baudžiamajame procese, nepriklausomai nuo nusikalstamų veikų sunkumo, turi būti taikomi vienodi įrodinėjimo standartai, nes baudžiamoji atsakomybė, kaip griežčiausios atsakomybės rūšis (ultima ratio) negali remtis kaltės prezumpcija.

6.5. Prokuroro vertinimu, apygardos teismas skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl kaltinimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį neįvertino ir nepateikė motyvų bei išvadų dėl svarbių baudžiamosios bylos duomenų, kurie nurodyti Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus viršininko pavaduotojo L. J. 2022 m. liepos 14 d. tarnybiniuose pranešimuose, kurių Nr. IBPS-V-1836670-22, Nr. IBPS-V-1836736-22, Nr. IBPS-V-1836791-22, Nr. IBPS-V-1836895-22, Nr. IBPS-V-1836973-22, Nr. IBPS-V-1837025-22, Nr. IBPS-V-1836491-22, Nr. IBPS-V-1836593-22 bei kuriais buvo remtasi kaltinime. Minėtuose dokumentuose yra užfiksuoti, išanalizuoti ir susisteminti E. P. susirašinėjimai su kitais asmenimis. Šie duomenys turi esminę reikšmę atskleidžiant E. P. sukurtas procedūras, jam, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d., iš anksto tiesiogiai sutarus su Rusijos įmonių atstovais, netiesiogiai (t. y. pasitelkiant laikinas tarpininkes Kirgizijos įmones) iš Rusijos įmonių perkant šaunamuosius ginklus, jų dalis bei šaudmenis ir paskui per Kirgiziją transportuojant ir importuojant į Lietuvą. E. P. iš anksto tiesiogiai susitardavo su Rusijos įmonių atstovais dėl ginklų, jų dalių bei šaudmenų netiesioginio (t. y. pasitelkiant laikinas tarpininkes Kirgizijos įmones) pardavimo Rusijos įmonėms, o vėliau per Kirgiziją šie šaunamieji ginklai, jų dalys bei šaudmenys būdavo transportuojami ir eksportuojami į Rusiją.

6.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl kaltinimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė dalį šiame baudžiamajame procese svarbių įrodymų – minėtuose 2022 m. liepos 14 d. tarnybiniuose pranešimuose ir jų prieduose pateiktus duomenis, todėl pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taip pat nesivadovavo suformuota teismine praktika dėl išsamaus ir nešališko visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo vadovaujantis įstatymu.

6.7. Viena iš nuteistojo E. P. ir jo vadovautos UAB „M. B.“ procedūrų perkant iš Rusijos šaunamuosius ginklus ir per Kirgiziją juos importuojant į Lietuvą buvo aprašyta 2022 m. liepos 14 d. tarnybiniame pranešime dėl 2019 m. birželio 3 d. importo procedūros Nr. 19LTVC0100IM1386F4 (t. 30, b. l. 90–93), kuriame nurodyta, kad tyrimo metu atliekant kratą UAB „M. B.“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), iš įmonės direktoriaus E. P. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas „iPhone 12 mini (A2399)“, IMEI (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo nukopijuoti telefone esantys duomenys, juos apžiūrėjus buvo atrinkti tyrimui reikšmingi duomenys susiję su ginklų, jų dalių bei šaudmenų importu bei eksportu, kurie, prokuroro vertinimu, patvirtina, kad nuteistasis E. P. ir jo vadovauta įmonė UAB „M. B.“ tiesiogiai organizavo bei vykdė ginklų „TIGR“ pirkimą iš Rusijos, o vėliau, ginklus transportuojant per Kirgiziją, importuodavo juos į Lietuvą. Atliekant tokią procedūrą, E. P. ir jo vadovaujama įmonė UAB „M. B.“ Kirgizijos įmonę „G. O.“ (pagal kitas E. P. ir UAB „M. B.“ kaltinime inkriminuotas importo deklaracijas – ir Kirgizijos įmonė „I. K.“) pasitelkė tik kaip laikiną tarpininkę, siekiant netiesiogiai iš Rusijos įmonių nupirkti šaunamuosius ginklus, jų dalis bei šaudmenis ir netiesiogiai iš Rusijos į Lietuvą importuoti šaunamuosius ginklus, jų dalis bei šaudmenis ir tokiu būdu išvengti Rusijai taikomų sankcijų pagal Tarybos sprendimą 2014/512/BUSP.

6.8. Apeliaciniame skunde prokuroras pateikė muitinės tarpininko veiklą vykdančios UAB „G.“ direktorės D. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų analizę. Prokuroro vertinimu, atsižvelgiant į liudytojos D. B. duotus parodymus ir kitus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, akivaizdu, jog prekių importo į Lietuvą atvejais atliekant išmuitinimo procedūras būtina nurodyti į Lietuvą importuojamų prekių kilmės šalį. Kaltinime susisteminti duomenys apie visas importo deklaracijas, kurios yra inkriminuotos E. P. ir jo vadovautai UAB „M. B.“, bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad E. P. ir jo vadovauta UAB „M. B.“ nuo pat rusiškų šaunamųjų ginklų, jų dalių ir šaudmenų pirkimo procedūrų pradžios žinojo, jog šaunamųjų ginklų, jų dalių ir šaudmenų, kurie paskui buvo importuojami į Lietuvą iš Kirgizijos, kilmės šalis yra Rusija, tačiau šią informaciją E. P. ir jo vadovauta UAB „M. B.“ nuslėpė ne tik nuo Lietuvos institucijų, įskaitant Lietuvos muitinę, bet, vadovaujantis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, ir nuo muitinės tarpininkės D. B..

6.9. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad E. P. ir jo vadovaujamai UAB „M. B.“ nurodžius teisingus duomenis, t. y. tikrąjį prekių pardavėją, muitinės tarpininkei, kuri pildė ir pateikė muitinės deklaracijas, ar policijos pareigūnams, išdavusiems leidimus importo/eksporto procedūroms, leidimai tokiai ginklų prekybos veiklai nebūtų išduoti. E. P., pateikdamas žinomai neteisingus duomenis tiek muitinei, tiek policijai, tokiu būdu realizavo privalomą nusikalstamos veikos kontrabandos sudėties požymį – kitokią muitinės apgaulę.

6.10. Procedūros, kaip E. P. ir jo vadovauta UAB „M. B.“ parduodavo ir eksportuodavo šaunamuosius ginklus, jų dalis bei šaudmenis į Kirgiziją, o vėliau Kirgizijoje perparduodavo ir reeksportuodavo į Rusiją, yra susistemintos ir nurodytos Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus viršininko pavaduotojo L. J. 2022 m. liepos 14 d. tarnybiniame pranešime Nr. IBPS-V-1836491-22 dėl eksporto procedūrų ir jo prieduose. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. P. ir jo vadovauta UAB „M. B.“ nuo pat šaunamųjų ginklų, jų dalių ir šaudmenų eksporto iš Lietuvos procedūrų pradžios tiesiogiai bendravo su Rusijos įmonių atstovais ir žinojo, jog iš Lietuvos eksportuojamų šaunamųjų ginklų, jų dalių ir šaudmenų galutiniai (tikrieji) vartotojai bus Rusijoje, o ne Kirgizijoje, tačiau E. P. ir jo vadovauta UAB „M. B.“ šią informaciją nuslėpė ne tik nuo Lietuvos institucijų, įskaitant Lietuvos muitinę, bet ir nuo muitinės tarpininkės D. B.. Todėl teikiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1281 (įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 d. ir galiojusio iki 2023 m. rugpjūčio 4 d.) 1 priede nustatytos formos prašymus, išduoti leidimus eksportuoti ginklus, buvo apgaulingai nenurodomi galutiniai (tikrieji) iš Lietuvos eksportuojamų ginklų, jų dalių ir šaudmenų vartotojai, t. y. Rusijos įmonės. Apeliantas pažymi, kad pagal visas eksporto deklaracijas, kurios yra inkriminuotos E. P. ir jo vadovautai UAB „M. B.“, Kirgizijos įmonės „M. H.“ ir „E.“ buvo E. P. ir jo vadovautos įmonės UAB „M. B.“ pasitelkiamos tik kaip laikinos tarpininkės, siekiant netiesiogiai parduoti Rusijos įmonėms šaunamuosius ginklus, jų dalis bei šaudmenis ir netiesiogiai iš Lietuvos į Rusiją eksportuoti ginklus, jų dalis bei šaudmenis ir tokiu būdu išvengti Rusijai taikomų sankcijų.

6.11. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas ir vertindamas proceso metu ištirtus duomenis dėl BK 123¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, be visų kitų duomenų, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo aukščiau nurodytus duomenis (E. P. susirašinėjimą) bei tinkamai juos įvertino. Abi minėtos veikos vertintos kaip padarytos idealiąja sutaptimi, t. y. kai tais pačiais veiksmais yra realizuojamos dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėtys. Todėl, esant tokiam vertinimui, manytina, kad ir duomenys, įrodantys šias veikas, turėtų būti aptarti dėl visų veikų.

6.12. Taigi, pasak prokuroro, baudžiamojoje byloje yra pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nuteistieji E. P. ir jo vadovaujama UAB „M. B.“ pagal visas eksporto ir importo deklaracijas, kurios jiems yra inkriminuotos, iš anksto žinodami, tačiau patys arba per juos atstovaujančią muitinės tarpininkę D. B. nenurodydami Lietuvos institucijoms, įskaitant Lietuvos muitinę, teisingos informacijos importo į Lietuvą atvejais apie importuotų šaunamųjų ginklų, jų dalių bei šaudmenų tikrąją kilmės šalį (Rusiją) ir eksporto iš Lietuvos atvejais eksportuotų šaunamųjų ginklų, jų dalių bei šaudmenų galutinių (tikrųjų) vartotojų, t. y. Rusijos įmonių, kitaip išvengė muitinės kontrolės ir tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XUI-1836 redakcija).

7. Nuteistasis E. P. bei nuteistojo juridinio asmens UAB „M. B.“ atstovas advokatas Vitalijus Vitkovskis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir E. P. pagal BK 123¹ straipsnio 1 dalį, o juridinį asmenį UAB „M. B.“ pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 123¹ straipsnio 1 dalį išteisinti.

7.1. Apeliantų manymu, apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl E. P. ir juridinio asmens UAB „M. B.“ nuteisimo pagal BK 123¹ straipsnio 1 dalį, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, išsamiai neišnagrinėjus esminių bylos aplinkybių, todėl pažeidžia BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

7.2. Apeliantų teigimu, nuteistieji buvo įsitikinę, kad jų veikla nepažeidžia 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo 2 punkto bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 1 straipsnio ir 2 straipsnio nuostatų ir nedaro žalos Lietuvos Respublikos ir sąjungininkų saugumo ir gynybos interesams. Pasak apeliantų, vykdoma komercinė veikla buvo orientuota į teisėtą (neuždraustą) ūkinę veiklą su vidaus rinkos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos bei trečiųjų šalių ūkio vienetais. Byloje surinkti įrodymai patvirtina legalų ginklų, šaudmenų ir jų priedelių pirkimą-pardavimą, logistinius bei derybinius administracinius sprendimus tarp verslo subjektų tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek trečiosiose šalyse (pavyzdžiui, Kirgizijoje).

7.3. Pasak apeliantų, skuboti politiniai sprendimai (sankcijų skyrimai), nesukuriant realaus valstybinio kontrolinio mechanizmo, daro didelę žalą nacionaliniams valstybės interesams bei ūkio subjektams, nes žlunga ilgalaikiai ūkio subjektų komerciniai sandoriai bei daro didelę žalą tiek ūkio subjektui, tiek valstybei. Apeliantai sutinka su apygardos teismo vertinimu, kad kaltinime inkriminuojama aplinkybė, jog apeliantams nurodžius tikrąjį pardavėją – Rusijos Federaciją, leidimas būtų neišduodamas, yra hipotetinio, tikėtino pobūdžio, ir iš esmės negali būti objektyviai įrodoma, o kaltinimas tikėtinomis aplinkybėmis negali būti grindžiamas.

7.4. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes, galimai buvo nenuoseklus ir šališkas. Subjektyviai vertino valstybinio kaltintojo pateiktus duomenis, skirdamas jiems didesnę įrodomąją reikšmę, konstatuodamas, jog tie įrodymai yra objektyvūs ir reikšmingi. Apygardos teismas byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, formaliai pasisakė dėl E. P. ir UAB „M. B.“ gynybos argumentų, neapklausė visų liudytojų byloje, pažymėdamas, kad apklausti liudytojus nėra objektyvios galimybės. Apeliantams taip pat neaišku, kokią didelę žalą E. P. ir juridinis asmuo UAB „M. B.“ padarė nacionaliniams ir tarptautiniams interesams.

7.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad 2021 m. spalio 9 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 02-4-00098-20. Šiame ikiteisminiame tyrime buvusiam UAB „M. B.“ direktoriui E. P., L. G., N. V. ir J. L. buvo pareikšti įtarimai dėl to, kad jie, pažeisdami 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo 2 punkto bei 2014 m. liepos 31d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 2 straipsnio nuostatas, tokiu būdu pažeidė tarptautines sankcijas bei galimai klastodami dokumentus, išvengė muitinės kontrolės iš Rusijos gabendami šaunamuosius ginklus bei šaudmenis. Prokuroras 2022 m. gegužės 9 d. nutarimu N. V., J. L. ir L. G. ikiteisminį tyrimą, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukė. Akivaizdu, kad vykdant baudžiamąjį persekiojimą, nebuvo išnaudotos įstatymo numatytos galimybės surinkti objektyvius, neabejotinus ir nenuginčijamus duomenis, įrodančius, jog būtent nuteistasis E. P. padarė jam ir UAB „M. B.“ inkriminuoją nusikalstamą veiką, tačiau, apeliantų teigimu, dėl galimai sisteminio-biurokratinio prokuratūros požiūrio į baudžiamojo persekiojimo formalų vykdymą prokuroras neturėjo kitos išeities, kaip bylą perduoti nagrinėti teismui.

7.6. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas E. P. buvo pradėtas po ilgą laiką vykdytos kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų, kurių teisėtumas yra abejotinas ir ginčytinas, akivaizdžiai provokacinis arba artimas provokacijai. Apeliantų manymu, tokiais neteisėtais veiksmais buvo pažeisti įrodymų leistinumo ir teisėtumo principai bei nusižengta tarptautiniams ir nacionaliniams teisės aktams. Teisėsaugos institucijos, vykdžiusios kriminalinę žvalgybą, į gautus duomenis turėjo sureaguoti prevenciškai, o ne leisti E. P. ir UAB „M. B.“ toliau tęsti galimai nusikalstamus veiksmus. Tai, apeliantų nuomone, parodo žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijų piktnaudžiavimą jiems suteiktais įgaliojimais. Atlikdami tyrimą tyrėjai ir prokuroras nesugebėjo tinkamai nustatyti užsienio piliečius ir juos apklausti, todėl bylos tyrimą atliko formaliai ir paviršutiniškai, akcentavo tik įvykius ir duomenis, kurie buvo nustatyti iš įmonės licencijuotos ginklų, šaudmenų ir jų priedelių prekybos ūkinės veiklos, į bylą pateikiant tik kontraversiškus duomenis, reikalingus palaikyti kaltinimą.

7.7. Pasak apeliantų, kritiškai vertintini subjektyvūs byloje esantys išslaptinti kriminalinės žvalgybos duomenys, kurie neatspindi objektyvių įrodymų, patvirtinančių E. P. ir UAB „M. B.“ prisidėjimo prie jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 1 dalyje, 123¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, kadangi šių kriminalinės žvalgybos duomenų teisėtumas yra abejotinas, ginčytinas ir neatitinkantis realios situacijos, nes pastebimas galimai iškreiptas žodžių ir veiksmų kontekstas.

7.8. Apeliantų manymu, apygardos teismas, vertindamas kriminalinės žvalgybos duomenis, prijungtus prie baudžiamosios bylos, turėjo atsižvelgti į turinio prieš formą principą. Pateiktus duomenis, tokius kaip elektroninių techninių priemonių panaudojimo susižinojimą (asmenų pokalbių turinys ir kt.), teismas turėjo vertinti atidžiai ir objektyviai. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti ir įvertinti ne tik jų sąsajas ir leistinumą, bet ir kai kurias kitas aplinkybes, būtent: žvalgybinės medžiagos patikimumą, pateiktos medžiagos išsamumą, apkaltinančiųjų įrodymų (duomenų) pakankamumą ir kokybiškumą bei ištyrimo visapusiškumą, tačiau to nepadarė. Todėl inkriminuojama faktinė aplinkybė dėl nuteistojo E. P. derybų vedimo su Rusijos Federacijos įmonių (AB „K. K.“, „T. A.“, „P. S.“, „V.“, „I. A.“, „K. G.“, „O.“) atstovais laikytina tik prielaida, o prielaidomis, vadovaujantis in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principu, kaltinimas negali būti grindžiamas.

7.9. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nežiūrint į visas pastangas gynybos prašymu apklausti visus ikiteisminiame tyrime neapklaustus liudytojus, galimai Rusijos piliečius – L. M., V. G., D. V., taip pat N. I., S. C. – „Z.“, galimai Kirgizijos piliečius J. J., A., M., T., buvo apklaustas tik vienas liudytojas – I. M., kurio parodymai nepatvirtino kaltinimo dėl E. P. ir UAB „M. B.“ inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Apeliantų manymu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo išnaudotos visos galimybės nustatyti ir apklausti minėtus trečiųjų šalių piliečius.

7.10. Apeliaciniame skunde pažymima, kad liudytojas I. M. parodė, jog jis už tarpininkavimą, pagalbą prekyboje ginklais negavo atlygio nei iš E. P., nei iš UAB „M. B.“. I. M. domino informacija apie ginklų rinkos kainas, galimybė pirkti, parduoti ginklus. Būtent tai jis ir aptarinėjo su E. P.. Į teismo klausimą, kodėl Saiga ginklus E. P. pirko per įmonę „M. H.“, o ne tiesiogiai iš „K. K.“, nuteistasis paaiškino, jog įmonė „M. H.“ siūlė geresnes kainas. Be to, nebuvo galimybės ginklus pirkti tiesiogiai iš koncerno, o tik per distributorius.

7.11. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytas nuteistųjų E. P. ir UAB „M. B.“ tarptautinių sankcijų pažeidimas nėra vien formalaus pobūdžio, bet sukėlė realius padarinius Lietuvos Respublikos interesams, kurių apygardos teismas nedetalizavo. Apeliantų teigimu, visi E. P., kaip įmonės „M. B.“ vadovo, veiksmai, buvo nukreipti į teisėtą verslo procesą, kuriame, kaip ir kituose verslo santykiuose, vyko derybos su verslo partneriais, konsultacijos, logistinių, ekonominių-finansinių, prekių ir paslaugų suteikimo bei gavimo sprendimų paieška, rinkos studijavimas, naujų verslo galimybių nustatymas ir tvarios verslo plėtros įgyvendinimas.

7.12. Pasak apeliantų, išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, remiantis byloje pateikta informacija, nebuvo ir negalėjo būti jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad tiek E. P., tiek UAB „M. B.“ pažeidė 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo 2 punkto bei 2014 m. liepos 31 d. Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP 1 straipsnio ir 2 straipsnio nuostatas, bei tokiais ginklų, jų dalių ir šaudmenų importo ir eksporto veiksmais padarė didelę žalą Lietuvos Respublikos ir sąjungininkų saugumo ir gynybos interesams. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojais Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos tarnautojai J. K., A. Š.-Ž., M. K., pareigūnai A. Č. ir G. V. patvirtino, kad konkrečiu atveju, situacijos vertinimas vyksta konsultacijų bei rekomendacijų pobūdžiu, teikiant siūlymą priimti vienokį ar kitokį sprendimą, ar, apskritai, institucijai nepasisakius per 5 d. priimamas savarankiškas (duomenys neskelbtini) padalinio vadovo sprendimas dėl licencijų išdavimo, pratęsimo ar kt.

7.13. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis E. P., duodamas parodymus teisme, nuoširdžiai nurodė, jog jo veikla buvo teisėta, jis B, C kategorijų ginklus, šaudmenis ir jų priedelius pirko iš trečiųjų šalių, kurioms nebuvo taikytos tarptautinės sankcijos. E. P. nemanė, kad draugiškas pasidalinimas informacija, kas ir už kiek pardavė ginklus ar šaudmenis, yra nusikaltimas. UAB „M. B.“ ginklus nupirkdavo iš kirgizų. Jam nebuvo jokio skirtumo, iš kur pastarieji perka ginklus. E. P. svarbu buvo perkamų ginklų kaina. Jis nebuvo įsitikinęs, kad kirgizai ginklus perka iš „P. S.“, jie galėjo būti ir iš Kazachstano. Apeliantų teigimu, E. P. bendravimas su byloje nurodytais užsienio piliečiais buvo nukreiptas į verslo santykių ir verslo sprendimų realizavimą, nepažeidžiant tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų. Byloje liko neatskleista, ar E. P. ir UAB „M. B.“ per Kirgizijos įmones pardavinėjo rusiškus ginklus patiems rusams. Tokia ginklų pardavimo-pirkimo schema yra nelogiška, visapusiškai neištirta ir nepatvirtinta faktiniais įrodymais.

7.14. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodęs, kad E. P. teisme išsakyta pozicija dėl taikomų sankcijų apimties nėra tiksli, nesivadovavo nešališkumo ir teisėtumo principais. Apygardos teismo išvada, kad sankcijos taikomos ne tik karinės paskirties, bet ir civiliams ginklams bei šaudmenims, išskyrus D kategorijos ginklus, apeliantų teigimu, yra neobjektyvi teismo nuomonė.

7.15. Pasak apeliantų, nors juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo išvada, kad įrodyta fizinio asmens E. P., galimai padariusio nusikalstamą veiką, kaltė, yra tik prielaida juridinio asmens kaltės nustatymui. Tai pabrėžta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje baudžiamosiose bylose Nr. 2K-269/2010, Nr. 2K-582/2010.

7.16. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime pabrėžė, kad šį ryšį gali lemti juridinio asmens veiklos politika, strategija, jo organizacinė struktūra ir pan. Tokio ryšio nėra, kai juridinio asmens veiklos politika, organizacinė struktūra buvo nukreipta į tai, kad juridinis asmuo negalėtų veikti nusikalstamai, o ryšio egzistavimą parodo tai, kad juridinio asmens veiklos strategija, vidaus procedūros sudaro prielaidas (ar net yra orientuotos) juridiniam asmeniui veikti nusikalstamai, kai juridinis asmuo pripažįsta jo naudai padarytos nusikalstamos veikos rezultatus ex post facto ir pan. Nagrinėjant konkrečią bylą juridinio asmens strategija turėtų būti vertinama atsižvelgiant į juridinio asmens veiklos kryptis, tikslus, numatomas perspektyvas ir pan. Šiuo atveju UAB „M. B.“ pagal įstatus vykdė licencijuotą ir teisėtą ūkinę veiklą, susijusią su ginklų, šaudmenų ir jų priedėlių prekyba. Visi fiziniai asmenys, susiję su šio juridinio asmens veikla, buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamieji, tačiau vėliau jiems ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Byloje apklausti N. V., J. L., L. G. ir kiti įmonės darbuotojai nepatvirtino faktinių aplinkybių, kad įmonė ir jos direktorius E. P. veikė nusikalstamai, t. y. turėdamas tikslą pažeisti tarptautines sankcijas veikė įmonės naudai.

7.17. Vertinant šią situaciją, galima spręsti, kad E. P. konsultavosi (domėjosi rinkos ir logistikos galimybėmis) su galimai Kirgizijos ir Rusijos piliečiais, kaip fizinis asmuo, o ne įmonės vadovas. Visas jo bendravimas buvo nukreiptas į rinkos analizę dėl Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose turinčių populiarumą, medžioklinių šautuvų Tiger ir Saiga, jų priedėlių bei šaudmenų importo/eksporto galimybes iš Kirgizijos Respublikos įmonių ir Kazachstano Respublikos įmonių, bet ne iš Rusijos Federacijos valstybinių ginklų koncernų, kuriuos griežtai kontroliuoja valstybės jėgos struktūros. Apeliantų teigimu, bandymas pažeidinėti tarptautines sankcijas, kurios buvo įvestos tiek Europos Sąjungos šalių bei Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijose, tiek ir pačioje Rusijos Federacijoje, kuri taip pat veidrodiniu principu įvedė importo/eksporto ribojimus Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, būtų neapdairus ir pražūtingas. Apeliantų teigimu, E. P., veikdamas įmonės vardu, vykdė teisėtą ūkinę veiklą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteisti juridinį asmenį UAB „M. B.“ yra nepagrįstas ir neteisėtas.

7.18. Pasak apeliantų, E. P. ir UAB „M. B.“ veiksmuose nėra kaltės (tiesioginės tyčios), nėra realiai nustatytų žalingų padarinių Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų interesams, kaip būtino nusikalstamos veikos, numatytos BK 123¹ straipsnio 1 dalyje, požymio. Apygardos teismas, priimdamas nuosprendį, nenustatė ir kitų subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – motyvo ir tikslo, kurių nustatymas taip pat turi didelę reikšmę kvalifikuojant nusikalstamą veiką bei atribojant nusikalstamą veiką nuo administracinio nusižengimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai pasisakė dėl didelės žalos buvimo nuteistųjų veiksmuose, tačiau nei žalos dydis, nei kiti žalos (reputacijos) elementai šioje byloje nebuvo nustatyti ar įvardinti.

7.19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad demokratinėje teisinėje valstybėje įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją apibrėžti, kokios veikos yra nusikalstamos, taip pat nustatyti baudžiamąją atsakomybę už tokias veikas, galima tik įstatymu. Nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminaliniu bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas kartu yra pažymėjęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

7.20. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimo padarymas konkuruoja su Administracinių nusižengimu kodekso (toliau –ANK) 515 straipsniu, numatančiu, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Tačiau tai pastebėjęs pirmosios instancijos teismas, šią įstatyminę alternatyvą vertino formaliai.

7.21. Apeliantų manymu, apygardos teismas nenustatydamas ir nuosprendyje nepasisakydamas tiek dėl subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, tiek formaliai konstatuodamas žalos padarymo institutą, neteisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir nepagrįstai pripažino E. P. ir UAB „M. B.“ kaltais pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 123¹ straipsnio 1 dalį, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį.

8. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras T. S. prašė pateiktą apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų E. P. bei juridinio asmens UAB „M. B.“ atstovo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis E. P. ir UAB „M. B.“ atstovas advokatas Vitalijus Vitkovskis prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nes jame nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, o nuteistojo E. P. ir juridinio asmens UAB „M. B.“ atstovo apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro T. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistojo E. P. bei nuteistojo juridinio asmens UAB „M. B.“ atstovo advokato Vitalijaus Vitkovskio apeliacinis skundas atmetamas.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, išklausiusi proceso dalyvių argumentus, apklaususi Lietuvos Respublikos muitinės specialistę Raimondą Dzelzienę, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistųjų E. P. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 123¹ straipsnio 1 dalį ir juridinio asmens UAB „M. B.“ pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 123¹ straipsnio 1 dalį yra teisėta ir pagrįsta.

10. Teisėjų kolegija, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl E. P. ir juridinio asmens UAB „M. B.“ išteisinimo atitinkamai pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836) ir pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836) priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, tarpusavio sąsajų, todėl padarė neteisingas ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstas išvadas, tokiu būdu pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kas turėjo esminės reikšmės teismo išvadoms dėl E. P. bei juridinio asmens UAB „M. B.“ kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir pats atlikęs įrodymų tyrimą (apklausęs Lietuvos Respublikos muitinės specialistę), remdamasis jų visuma, turi pagrindą padaryti priešingas išvadas (BPK 326 straipsnio 4 dalis, BPK 329 straipsnio 2 punktas). Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti nuteistiesiems paskiriant mažesnes nei prašo prokuroras bausmes. Taip pat yra pagrindas E. P. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 75 straipsnio nuostatas ir skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. P. ir nuteistosios UAB „M. B.“ atstovas advokatas Vitalijus Vitkovskis kelia klausimą dėl ikiteisminio tyrimo metu taikytų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo ir proporcingumo, nurodo, kad atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai turėjo būti nutraukti į gautus duomenis sureaguojant prevenciškai, o ne leidžiant toliau tęsti galimai nusikalstamus veiksmus. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

12. Atkreipiamas dėmesys, kad nusikalstamų veiksmų prevencija tai yra sisteminga veikla, nukreipta į fizinių asmenų tikslų siekimo bei juridinių asmenų veiklos vykdymo teisėtais būdais ir priemonėmis, užtikrinimą. Nors, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 4 straipsniu, vienas iš kriminalinės žvalgybos uždavinių yra ir nusikalstamų veikų prevencija, tačiau iš byloje esančių išslaptintų, atliktais kriminalinės žvalgybos veiksmais gautų duomenų matyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pradėtas jau turint duomenų apie E. P. ir juridinio asmens UAB „M. B.“ galimai daromas nusikalstamas veikas. Todėl kriminalinės žvalgybos veiksmai nuteistajam E. P. buvo taikomi ne dėl nusikalstamų veikų prevencijos užtikrinimo, tačiau siekiant įgyvendinti KŽĮ 4 straipsnio 2 punkte numatytą uždavinį – išaiškinti ir atskleisti jau galimai daromus E. P. ir juridinio asmens UAB „M. B.“ tyčinius, pavojingus nusikalstamus veiksmus, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

13. Iš išslaptinto Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. birželio 2 d. prašymo dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo Nr. TS2-198RN matyti, kad kriminalinės žvalgybos byla E. P. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 123¹ straipsnį buvo pradėta 2020 m. birželio 1 d., gavus kriminalinės žvalgybos informacijos, jog E. P., galimai klastodamas dokumentus bei pažeisdamas tarptautines sankcijas, iš Rusijos gabena šaunamuosius ginklus bei šaudmenis (t. 3, b. l. 17–19). Iš išslaptinto Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. birželio 2 d. teikimo Nr. T1-187 RN dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras, įvertinęs 2020 m. birželio 2 d. rašte Nr. TS2-198RN pateiktus duomenis ir juos pagrindžiančią kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos medžiagą, sprendė, jog yra pagrindo manyti, kad naudojant technines priemones specialia tvarka, atliekant sekimą bei slapta patenkant į asmens naudojamas patalpas ir sumontavus technines priemones specialia tvarka, bus gauta papildomų duomenų apie E. P. galimai nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 199 straipsnio 4 dalyje, kitus juose dalyvaujančius asmenis, bus nustatytas nusikalstamos veikos mechanizmas, naudojamos transporto priemonės, banko sąskaitos ir kiti duomenys, kurių surinkti įprastiniais būdais nėra galimybės (t. 3, b. l. 20–22). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 5 d. nutartimi Nr. SN-727RN, įvertinęs pateiktą kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos medžiagą, E. P. sankcionavo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą bei sekimą ir techninių priemonių – judėjimo fiksavimo įrenginių – panaudojimą specialia tvarka, slaptą patekimą į E. P. naudojamas patalpas – biurą, siekiant atlikti apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, ir techninių priemonių – garso bei vaizdo fiksavimo įrenginių – panaudojimą specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti E. P. ir jo bendrininkų pokalbius bei veiksmus 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 5 d. (t. 3, b. l. 26–27). Aptartų duomenų analizė patvirtina, kad buvo teisinis ir faktinis pagrindas kriminalinės žvalgybos subjektams pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą ir prokurorui kreiptis į teismą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo.

14. Paskutinį kartą E. P. kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo terminas pratęstas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Nr. SN-1094RN 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. (t. 4, b. l. 13–15).

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl galimai E. P. padarytų nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą Nr. 02-4-00098-20 pradėjus 2020 m. rugsėjo 10 d. (t. 1, b. l. 1–3), prokuroras daugiau į teismą dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo E. P. termino pratęsimo nesikreipė. Pradėjus ikiteisminį tyrimą bei nutraukus taikytus kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras dėl leidimo E. P. taikyti procesines prievartos priemones į apylinkės teismą kreipėsi BPK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad E. P. kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo pradėti taikyti 2020 m. birželio 5 d. ir motyvuotomis apygardos teismo nutartimis buvo tęsiami iki ikiteisminio tyrimo pradžios – 2020 m. rugsėjo 10 d., o pradėjus ikiteisminį tyrimą, procesinių prievartos priemonių klausimas buvo sprendžiamas baudžiamojo proceso įstatyme numatyta tvarka motyvuotomis ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis.

16. Aptarta atliktų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų chronologija ir jų metu gauti duomenys bei jų reikšmė rodo, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas vyko teisėtai, kryptingai, jį tęsiant buvo siekiama nustatyti vis naujas teisiškai reikšmingas neaiškias aplinkybes ir su šiomis veikomis susijusius asmenis. Būtent dėl atliekamo veiksmingo ir efektyvaus kriminalinės žvalgybos tyrimo, aiškinantis pirminę informaciją dėl E. P. veiksmų, galimai klastojant dokumentus bei pažeidžiant tarptautines sankcijas iš Rusijos gabenant šaunamuosius ginklus bei šaudmenis, buvo surinkti duomenys, kurie, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis E. P. bei juridinio asmens UAB „M. B.“ atstovas advokatas Vitalijus Vitkovskis, patvirtina nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai E. P. buvo atlikti nepažeidžiant KŽĮ numatytos tvarkos, siekiant išaiškinti ir atskleista jo ir juridinio asmens UAB „M. B.“ daromas nusikalstamas veikas. Atliekamų kriminalinės žvalgybos veiksmų, o vėliau taikomų procesinių prievartos priemonių veiksmų trukmė buvo proporcinga tiek tyrimo apimčiai, tiek galimai rengiamų, daromų ar padarytų nusikalstamų veikų išaiškinimo galimybėms. Nėra pagrindo nuteistajam E. P. taikytus kriminalinės žvalgybos veiksmus ir juos atlikus gautus duomenis vertinti kaip surinktus neteisėtai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu taikytais veiksmais gautus duomenis pripažino leistinais įrodymais ir juos vertino, spręsdamas dėl nusikalstamos veikos sudėties buvimo E. P. veiksmuose.

Dėl E. P. nuteisimo pagal BK 123¹ straipsnio 1 dalį, juridinio asmens UAB „M. B.“ nuteisimo pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 123¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistojo E. P. bei juridinio asmens UAB „M. B.“ atstovo apeliacinio skundo argumentų

18. E. P. ir UAB „M. B.“ pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 123¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas ir dėl to padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams, o būtent: E. P., būdamas UAB „M. B.“ vadovu ir akcininku, žinodamas, jog draudžiama šaunamuosius ginklus, jų dalis bei šaudmenis importuoti, eksportuoti ar gabenti per Lietuvos Respubliką tranzitu iš/į Rusijos Federaciją, nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. nepateikdamas duomenų apie tikrąją prekių įsigijimo (pardavimo) šalį, oro keliu iš Rusijos Federacijos per Kirgizijos Respubliką į Lietuvos Respubliką importavo 1 294 šaunamuosius ginklus, 3 299 jų dalis ir 20 520 šaudmenis ir nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d., nepateikdamas duomenų apie tikrąją galutinę prekių gavimo šalį, iš Lietuvos Respublikos per Kirgizijos Respubliką į Rusijos Federaciją eksportavo 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų. Tokiais savo veiksmais E. P. ir juridinis asmuo UAB „M. B.“ pažeidė 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo 2 punkto bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 1 straipsnio ir 2 straipsnio nuostatas bei padarė didelės žalos Lietuvos Respublikos ir sąjungininkų saugumo ir gynybos interesams.

19. 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimu Nr. 2014/512/BUSP Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, Europos Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovai griežtai pasmerkė Rusijos Federacijos įvykdytą Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimą ir paragino Rusijos Federaciją nedelsiant sugrąžinti savo karines pajėgas į jų nuolatinio dislokavimo vietas, laikantis atitinkamų susitarimų, pažymėdami, kad tolesni Rusijos Federacijos veiksmai, siekiant destabilizuoti padėtį Ukrainoje, turės papildomų ir plataus masto pasekmių Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Rusijos Federacijos tarpusavio santykiams įvairiose ekonomikos srityse. Šio sprendimo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybių narių piliečiams arba iš valstybių narių teritorijų, arba naudojantis su jų vėliavomis plaukiojančiais laivais ar jų orlaiviais draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti Rusijai arba į ją eksportuoti visų rūšių ginklus ir su jais susijusius reikmenis, įskaitant ginklus ir šaudmenis, karines transporto priemones ir įrangą, sukarintą įrangą ir jų atsargines dalis, neatsižvelgiant į tai, ar jų kilmės vieta yra jų teritorijose. Vadovaujantis sprendimo Nr. 2014/512/BUSP 3 dalimi, valstybių narių piliečiams arba naudojantis su valstybių narių vėliavomis plaukiojančiais laivais ar jų orlaiviais draudžiama importuoti, pirkti arba transportuoti iš Rusijos visų rūšių ginklus ir su jais susijusius reikmenis, įskaitant ginklus ir šaudmenis, karines transporto priemones ir įrangą, sukarintą įrangą ir jų atsargines dalis.

20. Tarybos sprendimas Nr. 2014/512/BUSP numato dvi išimtis, kada yra leidžiama į Europos Sąjungą importuoti karinę įrangą iš Rusijos Federacijos ir iš jos eksportuoti į Rusijos Federaciją. Sprendimo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad importo bei eksporto draudimas nedaro poveikio: 1) sutarčių, sudarytų iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., arba papildomų sutarčių, kurios reikalingos tokioms sutartims vykdyti, vykdymui ir 2) atsarginių dalių ir paslaugų, reikalingų esamiems pajėgumams Europos Sąjungoje palaikyti ir jų saugai užtikrinti, tiekimui. Kitų išimčių, kurios leistų Rusijos karinę įrangą importuoti į Europos Sąjungą ar iš jos eksportuoti į Rusijos Federaciją, šis sprendimas nenumato.

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 237 Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo 2 punkto 2.1 papunktyje nustatyta, kad į valstybes, įtrauktas į šio nutarimo 1.1 papunktyje nurodytą sąrašą, draudžiama eksportuoti ar gabenti per Lietuvos Respubliką tranzitu į bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktas prekes, kitus ginklus, išskyrus D kategorijos, ir šaudmenis, taip pat tarpininkauti šioms valstybėms, kai vedamos derybos, rengiami arba vykdomi sandoriai dėl įtrauktų į bendrąjį karinės įrangos sąrašą prekių, kitų ginklų, išskyrus D kategorijos, ir šaudmenų, išskyrus sąraše nurodytas galimas įgyvendinamų tarptautinių sankcijų išimtis. Vadovaujantis 2.2. papunkčiu, iš valstybių, įtrauktų į šio nutarimo 1.2 papunktyje nurodytą sąrašą, draudžiama pirkti ir importuoti į bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktas prekes, kitus ginklus, išskyrus D kategorijos, ir šaudmenis, išskyrus sąraše nurodytas galimas įgyvendinamų tarptautinių sankcijų išimtis.

22. Valstybių, į kurias draudžiama eksportuoti ar gabenti tranzitu į bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktas prekes, kitus ginklus ir šaudmenis ir kurioms draudžiama tarpininkauti, kai vedamos derybos, rengiami arba vykdomi sandoriai dėl įtrauktų į bendrąjį karinės įrangos sąrašą prekių, kitų ginklų ir šaudmenų, sąrašo 18 punkte numatyta Rusijos Federacija. Rusijos Federacija taip pat įrašyta į valstybių, iš kurių draudžiama pirkti ir importuoti ar gabenti tranzitu į bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktas prekes, kitus ginklus, šaudmenis ir kurioms draudžiama tarpininkauti, kai vedamos derybos, rengiami arba vykdomi sandoriai dėl įtrauktų į bendrąjį karinės įrangos sąrašą prekių, kitų ginklų ir šaudmenų sąrašą, su tam tikromis nutarime numatytomis išimtimis.

23. Taigi, iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad, priešingai nei tvirtina apeliantai, tarptautinės sankcijos nuteistiesiems inkriminuotu laikotarpiu buvo taikomos visiems šaudmenims, į bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktoms prekėms bei kitiems ginklams, išskyrus D kategorijos ginklus.

24. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. P. ir juridinio asmens UAB „M. B.“ atstovas tvirtina, kad nuteistųjų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 123¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties, nes, apeliantų teigimu, nuteistasis E. P. buvo įsitikinęs, kad UAB „M. B.“ prekybą vykdo, nepažeisdama Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos institucijomis ir turėdama visus tokiai veiklai būtinus leidimus.

25. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis E. P. neigė, kad ginklus ir šaudmenis tiesiogiai pirko bei pardavė Rusijos Federacijoje veikiančioms įmonėms, aiškino, jog UAB „M. B.“ prekybą vykdė su Kirgizijos bendrovėmis. Nuteistasis patvirtino, kad jis žinojo, jog kirgizai ginklus ir šaudmenis įsigyja Rusijoje, tačiau teigė, jog teisiniam reguliavimui nedraudžiant prekybos vykdyti tiesiogiai su Kirgizija, jis šiai aplinkybei neteikė išskirtinės reikšmės. E. P., kaip verslininkui, svarbiausia buvo Kirgizijos bendrovių siūlomų ir perkamų šaudmenų kaina (t. 47, b. l. 111).

26. Nors nuteistasis E. P. aiškino, kad „M. B.“ bendradarbiavo su Kirgizijos įmonėmis, tačiau byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinti duomenys patvirtina, kad Kirgizija buvo tik tarpinė, tranzitinė valstybė, pasitelkta pagal E. P. sukurtą ir su kitų Rusijos Federacijos ir Kirgizijos Respublikos įmonių atstovais suderintą schemą, turint tikslą išvengti Rusijos Federacijai taikomų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo. Tai patvirtina E. P. taikytų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu gauti duomenys.

27. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. gegužės 24 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 7T-563 nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu, tikrinant informaciją, kad E. P. bendradarbiauja su Rusijoje registruotomis įmonėmis „V.“ ir „P.“, taip pat su šiomis įmonėmis susijusiais asmenimis, kuriuos jis vadina L., V., G., D., rusiškame paieškos tinklapyje į paieškos lauką rusiškomis raidėmis suvedus įmonės pavadinimą, rasta informacija, kad šios įmonės generalinė direktorė yra M. L. V. (pokalbiuose minima kaip L.), įmonės akcininkai: G. V. V. (pokalbiuose minimas kaip V.), M. L. V., V. O. V.. Kitame viešai prieiname internetiniame puslapyje, atlikus paiešką pagal įmonės „V.“ kodą, pateikti duomenys, kad įmonė buvo įsteigta 2020 m. balandžio 8 d. Steigimo metu vienintelė akcininkė buvo M. L. V.. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. akcijos buvo perskirstytos tarp kitų asmenų: M. L. V., G. V. V. ir V. O. V.. Viena iš įmonės veiklų – didmeninė prekyba šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis. Siekiant nustatyti asmens D. asmenybę, buvo patikrinta Rusijos įmonė „P. S.“. Patikrinus jos akcininkų istoriją matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d.–2018 m. birželio 4 d. laikotarpiu 90 proc. akcijų priklausė Rusijos piliečiui V. D. A.. Tikrinant minėtų asmenų vykimus per Lietuvos Respublikos sieną, nustatyta, kad Rusijos pilietis V. D. A. buvo Lietuvoje (t. 7, b. l. 72–75).

28. Iš Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 8 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad E. P. 2020 m. rugsėjo 3 d. telefoninio pokalbio, rusų kalba vykusio 2020 m. rugsėjo 3 d. 09:59:03 val. su moterimi, vardu L., metu aptarė prekybos Rusijos Federacijoje pagamintais ginklais mechanizmą: „J. dabar gavo licenciją gamybai, jis ten meta, aš juos perku kaip pagamintus Kirgizijoje <...>. Todėl, kad jei nebus kažkur tai nurodyta, kad jie pagaminti ten, pas jį, tai (necenzūrinis žodis)“ (t. 3, b. l. 158). 2020 m. rugsėjo 3 d. 10:29:03 val. telefoninio pokalbio metu E. P. minėtai moteriai nurodė ginklų gabenimo iš Rusijos Federacijos galimybes, susitarimą su kitų valstybių įmonėmis, įvardindamas kaip techninį kontraktą: „tai techninis, technologinis kontraktas, ir toks kontraktas bus ne vienas. Jie galės eiti per Italiją, Moldovą, Kirgistaną ir Kazachstaną. Tai tada šitą per kirgizus pradėsim“ (t. 3, b. l. 163). Iš Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario19 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. pokalbio, vykusio 09:00:30 val. metu su moterimi, vardu L., E. P. aptarė prekybos su Rusijos Federacija ginklais ir šaudmenimis mechanizmą, nurodydamas, koks šiame mechanizme yra jos, kaip kompanijos atstovės, vaidmuo: „jūs nuvažiuosit, pakalbėsit dėl eksporto <...>, jie pasakys <...> galima eksportuoti <...> aš duodu kazachų kompaniją, jie išstato invoisiuką <...> 10–20 tūkstančių eurų <...> kazachai man paskaičiuoja, mes gaunam formą, kiek tai kainuoja <...> kaip kažkada tai darėm <...> su J., taip? Ir viskas, ir tada važiuojam. <...> iškirsiu langą į Europą“. Kalbėdamas apie atsiskaitymo galimybes E. P. teigė: „<...> o atgal aš panorėsiu, kad jis man duotų, aš jam tada ne per kazachus ne pinigais, o tais pačiais patronais ir visu kitu. Mes tada labai sutaupysim va ant šitos valiutinės, visi šitie pervedimai ir t. t.“ (t. 4, b. l. 114). 2020 m. rugpjūčio 25 d. 09:13:25 val. pokalbio su moterimi, vardu L., metu, E. P. aptarė ginklų ir šaudmenų pirkimo ir pardavimo per Kirgiziją sistemą: „<...> man reikalingi leidimai, <...> kirgizų leidimą <...> pakeisk į importą-eksportą, šito leidimo pagrindu aš darau savo leidimą importui <...>. <...> tada man jau kirgizai turi išrašyti <...> invoisus jau darbui. <...> man tada numerius permesk ir kirgizus, tada J. va šiandien irgi judink, tegul jis man jau taip vadinamą šitą invoisą darbui siunčia (t. 4, b. l. 115). 2020 m. spalio 16 d. 12:01:00 val. E. P. telefoninio pokalbio rusų kalba metu davė konkrečius nurodymus dėl prekybos ginklais su Rusijos Federacijos įmonėmis per trečiąsias valstybes: „paklausk rusiškos įmonės, štai pateik komercinį pasiūlymą, na atsiunčia jums, aš permetu ir sakau jiems, ką su juo daryti. <...> aš tada informuoju tave apie tolesnius veiksmus ir nustatau užduotį. <...> mes darome su koncernu, tiesa?“(t. 8, b. l. 22–23). 2020 m. spalio 20 d. 08:28:30 val. telefoninio pokalbio su moterimi, vardu L., metu E. P. aiškiai įvardino prekybos ginklais su Rusijos Federacija schemą: „<...> siunčiate pinigus, aš padarysiu leidimą, siunčiu, gaunu, na pirma gaunu transportą ir viskas – pravažiavom“ (t. 8, b. l. 25).

29. Aptartų pokalbių turinys patvirtina, kad E. P. Kirgizijos Respubliką pasirinko dėl palankių aplinkybių vystyti verslą su Rusijos Federacija pagal iš anksto apgalvotą ir su Rusijos Federacijos bei Kirgizijos Respublikos įmonių atstovais suderintą schemą: tarpusavyje aptarus ginklų, jų dalių ir šaudmenų poreikį, paklausą ir pasiūlos galimybes, gavus leidimą konkrečiam krovinio siuntimui ar jo gavimui, pasirūpinus transportu tokio krovinio gabenimui.

30. Apeliantai skunde tvirtina, kad byloje esantys išslaptinti kriminalinės žvalgybos duomenys turi būti vertinami kritiškai, nes pastebimas galimai iškreiptas žodžių ir veiksmų kontekstas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šie duomenys vertinami visų byloje esančių objektyvių faktinių duomenų kontekste.

31. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus viršininko pavaduotojo 2022 m. liepos 14 d. tarnybiniame pranešime dėl eksporto procedūrų nustatyta, kad pagal 2019 m. sausio 9 d. eksporto deklaraciją Nr. 19LTVC0100EK0087E0 buvo siunčiami B kategorijos graižtviniai šautuvai AXMC, FN Scar-17S (t. 1, b. l. 72–74). Iš atrinkto susirašinėjimo matyti, kad nors šie ginklai buvo siunčiami Kirgizijos įmonei „E.“, tačiau E. P. pasiūlymus įsigyti ginklus SIG SG751, FN Scar siuntė būtent Rusijos piliečiams S. C. ir D. V., nuteistiesiems inkriminuotu laikotarpiu atstovavusiems Rusijos Federacijos įmones.

32. Dėl 2019 m. sausio 30 d. eksporto deklaracijoje Nr. 19LTVC0100EK03E498 nurodytų ginklų – B kategorijos graižtvinių šautuvų MR 308 eksporto matyti, kad D. V. atsiuntė savo pageidavimus dėl ginklų H&K308 ir H&K223 kiekių. Nuteistasis E. P. informavo S. C., kad ginklai pas jį bus kitą savaitę. Be to, D. V. E. P. atsiuntė sąskaitą, iš kurios matyti, kad Kirgizijos įmonė „G. O.“ („M. H.“) perpardavė šaunamuosius ginklus H&K308 ir H&K223 Rusijoje registruotai įmonei „H. R.“ (t. 23, b. l. 78, 79). Taigi akivaizdu, kad tiesioginis minėtų ginklų, kuriuos pardavė UAB „M. B.“, pirkėjas buvo Rusijos Federacijos įmonė.

33. Pagal 2019 m. kovo 15 d. eksporto deklaraciją Nr. 19LTVC0100EK0C0F91 Kirgizijos įmonei „M. H.“ išsiųsti B kategorijos graižtviniai šautuvai AXMC, Barret MRAD, HK MR< DPMS GII, SAKO TGR M10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. P. Rusijos piliečiui S. C. siūlė šaunamąjį ginklą SAKO TRG M10 338LM bei ginklo ACCURACY (duomenys neskelbtini) vamzdį. Taip pat D. V. E. P. atsiuntė reikalingų ginklų sąrašą. Šis sąrašas surašytas ranka ant sąskaitos, pagal kurią ginklai parduodami iš Lietuvos įmonės „M. B.“ Kirgizijos įmonei „M. H.“. Byloje esantis minėtų asmenų susirašinėjimas patvirtina, kad D. V. apmokėjo kirgizams už tai, kad jie gavo leidimus išvežti ginklus iš Kirgizijos į Rusiją. Dėl šio apmokėjimo tarpininkavo būtent E. P.. Po to tarp E. P., D. V. ir Kirgizijos įmonės „M. H.“ buhalterės T. ir M. vyko susirašinėjimas, derinant sąskaitos, pagal kurią E. P. ginklus pardavė Rusijos įmonei „P. S.“, išrašymo klausimą (t. 24, b. l. 1–36). Kirgizijos įmonės atstovai tiesiogiai su D. V. nebendravo, aktualūs klausimai buvo sprendžiami per E. P.. E. P. prieš išsiųsdamas ginklus į Kirgiziją, juos nufotografavo ir persiuntė D. V.. E. P. informavo S. C., kad jo užsakyta prekė 17 d. bus Biškeke Kirgizijoje. 2019 m. kovo 29 d. J. J., Kirgizijos įmonės „M. H.“ atstovas informavo E. P., kad ginklus išsiuntė į Rusiją bei atsiuntė gabenimo dokumentus, kuriuos, kaip patvirtinimą apie išsiuntimą, E. P. persiuntė D. V.. Taip pat E. P. informavo S. C., kad jis dėl savo užsakymo kreiptųsi į D. V. bei nurodė jo kontaktinį numerį.

34. Dėl ginklų eksporto pagal 2019 m. balandžio 5 d. eksporto deklaraciją Nr. 19LTVC0100EK10285 E. P. tiesiogiai Rusijos piliečiams D. V. ir S. C. išsiuntė pasiūlymą dėl šaunamųjų ginklų LDT 10. Iš Kirgizijos įmonės „M. H.“ buhalterė T. atsiųstų sąskaitų matyti, kad E. P. parduoti ginklai buvo perparduodami Rusijos įmonei „P. S.“ (t. 25, b. l. 105, 106). Šiuos dokumentus E. P. persiuntė „P. S.“ vadovui D. V.. Be to, E. P. D. V. išsiuntė ginklų FA1 ir ginklų ACCURACY dalių nuotraukas, kurie vėliau su minima deklaracija buvo išgabenti į Kirgiziją. Po to vyko susirašinėjimas tarp E. P., J., T. ir D. V. dėl apmokėjimų ir skolų už šiuos ginklus (t. 25, b. l. 1–35). 2019 m. kovo 18 d. J. J. atsiuntė sąskaitą, pagal kurią Kirgizijos įmonė „M. H.“ E. P. parduotus ginklus perpardavė Rusijos įmonei „P. S.“. Šį dokumentą E. P. persiuntė D. V.. Po to D. V. atsiuntė E. P. banko išrašą, patvirtinantį, kad apmokėjo kirgizams už šiuos ginklus. E. P. D. V. nusiuntė 13 nuotraukų su ginklais H&K MR308.

35. Pagal 2019 m. gegužės 10 d. eksporto deklaraciją Nr. 19LTVC0100EK158DA53 buvo siunčiami ginklai, nurodyti lentelėje, kurią E. P. siuntė D. V. (1 vnt. H&K MR223 ir 5 vnt. – H&K 308 A3) (t. 21, b. l. 182). J. J. atsiuntė sąskaitą, pagal kurią Kirgizijos įmonei „M. H.“ E. P. parduoti ginklai buvo perparduoti Rusijos įmonei „P. S.“ (t. 21, b. l. 183, 184). Šį dokumentą E. P. persiuntė „P. S.“ vadovui D. V..

36. Dėl ginklų, siunčiamų pagal 2019 m. birželio 12 d. eksporto deklaraciją Nr. 19LTVC0100EK1BA154 matyti, kad S. C. parašė E. P., kad nori įsigyti 10 vnt. – H&K 308 ir 5 vnt. H&K MR223 (t. 22, b. l. 1–8). E. P. jį nukreipė pas D. V.. Prieš išsiųsdamas ginklus į Kirgiziją, E. P. nusiuntė 18 ginklų nuotraukas D. V.. D. V. pasiteiravo, kodėl ne 19. E. P. pasiteisino, kad dėl vieno ginklo suklydo (pagal minėtą deklaraciją į Kirgiziją buvo išsiųsta 19 vnt. H&K ginklų).

37. Pagal 2019 m. birželio 27 d. eksporto deklaraciją Nr. 19LTVC0100EK1E2738 buvo siunčiami B ir C kategorijų graižtviniai ginklai –T3X, Scar. Dėl šių ginklų vyko susirašinėjimas tarp E. P., D. V. ir S. C.. E. P. informavo D. V. apie jo prašytų ginklų FN SCAR pardavimą Kirgizijos įmonei (persiuntė sąskaitą) (t. 22, b. l. 41)

38. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal 2019 m. liepos 17 d. eksporto deklaraciją Nr. 19LTVC0100EK21D924 buvo siunčiami ginklai, kuriuos E. P. pasiūlė S. C. bei I. M. (BARRETT (duomenys neskelbtini) LM ir BARRETT (duomenys neskelbtini) Win). E. P. taip pat D. V. nusiuntė visų pagal minėtą deklaraciją gabenamų ginklų numerius (t. 22, b. l. 55).

39. Dėl C kategorijos graižtvinių šautuvų HTI, siunčiamų pagal 2019 m. liepos 26 d. eksporto deklaraciją Nr. 19LTVC0100EK239688, matyti, kad E. P. J. J. patvirtino, kad visi pagal šią deklaraciją siunčiami ginklai yra skirti Rusijos Federacijos kompanijai „P. S.“ (t. 22, b. l. 65–68).

40. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginklai nurodyti 2019 m. rugpjūčio 23 d. eksporto deklaracijoje Nr. 19LTVC0100EK28DF88 (C kategorijos graižtviniai šautuvai TIKKA T3X ir B kategorijos graižtviniai šautuvai HK) buvo siunčiami pagal D. V. pateiktą užklausą. E. P. S. C. nusiuntė H&K ginklų kainas bei D. V. paragino užsakymą padaryti kaip galima greičiau. E. P. nusiuntė J. J. sąskaitą, pagal kurią „M. B.“ pardavė H&K ginklus ir jų dalis Kirgizijos įmonei „M. H.“ (t. 22, b. l. 103, 104). Po valandos J. J. atsiuntė E. P. sąskaitą, pagal kurią Kirgizijos įmonei „M. H.“ pastarojo parduoti H&K ginklai buvo perparduoti Rusijos įmonei „P. S.“ (t. 22, b. l. 105, 106, 107, 108). E. P. nusiuntė D. V. ginklų numerius, kurie atitinka H&K ginklus, eksportuotus į Kirgiziją.

41. Pagal 2019 m. spalio 4 d. Nr. 19LTVC0100EK3076B3 eksporto deklaraciją buvo siunčiami ginklai (TIKKA SAKO) pagal E. P. pasiūlymą, pateiktą D. V.. E. P., gavęs D. V. patvirtinimą (dominantys ginklai pažymėti ranka) (t. 22, b. l. 164), pastarajam nusiuntė sąskaitą, pagal kurią UAB „M. B.“ pardavė TIKKA SAKO ginklus Kirgizijos įmonei „M. H.“. Taip pat J. J. atsiuntė sąskaitą, pagal kurią Kirgizijos įmonei „M. H.“ parduoti TIKKA SAKO ginklai buvo perparduoti Rusijos įmonei „P. S.“ (t. 22, b. l. 165, 166). E. P. D. V. siuntė pakoreguotą TIKKA SAKO ginklų sąrašą (atitinkantį sąrašui deklaracijoje).

42. Pagal 2019 m. spalio 23 d. eksporto deklaraciją Nr. 19LTVC0100EK342778 buvo siunčiami ginklai, kurių nuotraukas E. P. nusiuntė D. V.. Taip pat E. P. D. V. persiuntė DESETR TECH ginklų ir jų dalių nuotraukas bei informaciją apie tai, kokius kiekius galima užsakyti. Vėliau jis D. V. persiuntė ginklų ir jų dalių serijinius numerius, kurie atitinka numerius, nurodytus deklaracijoje, ir kurie eksportuojami į Kirgiziją bei išsiųstų ginklų duomenis.

43. Pagal 2019 m. spalio 25 d. eksporto deklaraciją Nr. 19LTVC0100EK349D73 buvo siunčiami šoviniai NORMA (t. 1, b. l. 130–131). Byloje nustatyta, kad E. P. S. C. ir I. M. išsiuntė NORMA šaudmenų kainoraštį (t. 26, b. l. 10–27). Vėliau E. P. J. J. nusiuntė sąskaitą, pagal kurią UAB „M. B.“ pardavė NORMA šaudmenis Kirgizijos įmonei „M. H.“ (t. 26, b. l. 28, 29). Po kelių valandų J. J. atsiuntė E. P. sąskaitą, pagal kurią Kirgizijos įmonei „M. H.“ E. P. parduoti šaudmenys NORMA buvo perparduoti Rusijos įmonei „P. S.“ (t. 26, b. l. 30, 31, 32). T. informavo, kad už NORMA dar nėra atsiskaitymo. 2019 m. rugsėjo 10 d. D. V. klausė E. P., ar nėra naujienų dėl NORMA šaudmenų. Pastarasis atsakė, kad jie iki D. V. atvažiuos per 4–6 savaites (t. 1, b. l. 1–9). 2019 m. rugsėjo 18 d. E. P. nusiuntė D. V. sąskaitą. 2019 m. lapkričio 16 d. M. E. P. siuntė oro transporto važtaraštį, pagal kurį Kirgizijos įmonė „M. H.“ gabeno NORMA šaudmenis Rusijos įmonei „P. S.“. Šį dokumentą E. P. persiuntė D. V..

44. Pagal 2019 m. gruodžio 6 d. eksporto deklaraciją Nr. 19LTVC0100EK3D3930 buvo siunčiami ginklai, už kuriuos apmokėti E. P. paprašė D. V. (t. 26, b. l. 91–96).

45. Pagal 2019 m. gruodžio 13 d. eksporto deklaraciją Nr. 19LTVC0100EK3EF250 buvo siunčiami ginklai, apie kurių gavimą UAB „M. B.“ E. P. informavo D. V. (t. 16, b. l. 118–121).

46. Pagal 2019 m. gruodžio 13 d. eksporto deklaraciją Nr. 19LTVC0100EK3F13C3 buvo siunčiami LAPUA šoviniai (t. 1, b. l. 137–138). D. V. E. P. atsiuntė bankinio pavedimo kopiją su prierašu, kad tai yra E. už LAPUA, o likusią sumą sutvarkys per ateinančias kelias dienas (t. 26, b. l. 150, 151). Prieš išsiųsdamas krovinį, E. P. ginklo nuotrauką nusiuntė D. V..

47. Pagal 2020 m. birželio 5 d. eksporto deklaraciją Nr. 20LTVC0100EK18AF64 buvo siunčiami ginklai ir šaudmenys, kurių duomenis E. P. persiuntė kirgizams – svoris, išmatavimai, palečių kiekis ir matmenys. V. G. atsiuntė E. P. kirgizų (A.) balso pranešimą, kuriame jis informavo, kad jie jau paskaičiavo muitinės išlaidas ir kad šoviniai Biškeke (Kirgizija) bus 8 d. Po to V. G. iš karto E. P. atsiuntė kirgizų jo įmonei „O.“ išrašytą sąskaitą dėl muitinės paslaugų, ir pasiteiravo, ar tai jis turi už tai sumokėti (t. 27, b. l. 1–27). A. atsiuntė E. P. sąskaitą, pagal kurią Kirgizijos įmonei „M. H.“ E. P. parduodami ginklai ir šaudmenys perparduodami Rusijos įmonei „N. O.“ (t. 27, b. l. 121, 122). Taip pat J. J. E. P. atsiuntė sąskaitą, pagal kurią Kirgizijos įmonei „M. H.“ E. P. parduoti ginklai buvo perparduoti Rusijos piliečiui V. G. (t. 27, b. l. 145, 146).

48. Pagal 2021 m. sausio 25 d. eksporto deklaraciją Nr. 21LTKC0100EK027EB6 buvo parduodami B kategorijos graižtviniai šautuvai AXMC (t. 1, b. l. 152–153). Šių ginklų V. G. užsakymą E. P. persiuntė A.. A. nurodė užsakovo rusišką telefono numerį (duomenys neskelbtini) (V. G. numeris). Po to dėl šio užsakymo E. P. susirašinėjo su J. J., kuriam parašė, kad pasiūlymą jau išsiuntė ir dabar laukia pirkėjo atsakymo. 2020 m. birželio 25 d. E. P. dėl šio užsakymo susirašinėjo su V. G.. E. P. siuntė A. sąskaitą, pagal kurią UAB „M. B.“ pardavė „A. I.“ ginklus įmonei „M. H.“ ir paklausė, ar viskas tinka (t. 27, b. l. 147–153).

49. Iš 2021 m. vasario 15 d. eksporto deklaracijos Nr. 21LTKC0100EK052565 matyti, kad buvo siunčiamos kapsulės (šovinio tūtelės komponentas) (t. 1, b. l. 163–164). Šis sandoris buvo sudarytas E. P. susirašinėjant su J. J., A., V. G. bei „L. P.“ (t. 27, b. l. 172–179).

50. Aptarti duomenys patvirtina, kad faktiniai pagal nuteistiesiems E. P. ir juridiniam asmeniui UAB „M. B.“ inkriminuotas eksporto deklaracijas parduotų ginklų ir šaudmenų gavėjai buvo Rusijos Federacijoje veikiančios įmonės. Būtent su jų atstovais (D. V., S. C., V. G.) E. P., bendravo tiesiogiai, t. y. informuodavo apie galimą ginklų ir šaudmenų pasiūlą, derino ginklų ir šaudmenų kainas, jų išsiuntimo ir jų gavimo terminus, šiuos duomenis perduodamas Kirgizijos įmonių atstovams A. ir J. J.. Priešingai nei tvirtina apeliantai, E. P. nuolatinis bendravimas su Rusijos Federacijos įmonių atstovais, derinant sandorio dėl kiekvieno į Kirgizijos įmones siunčiamo krovinio, kuris vėliau būdavo persiunčiamas į Rusijos Federaciją, detales, paneigia apeliantų skundo argumentą, kad E. P., palaikydamas ryšį su Rusijos Federacijoje veikiančių įmonių atstovais, tik rinko informaciją apie ginklų ir šovinių kainas, norėdamas jas palyginti su Kirgizijos įmonių pasiūla.

51. Nors apeliantai skunde akcentuoja, kad E. P. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo paneigia pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo I. M. parodymai, jog jis su E. P. tik dalinosi informacija apie ginklų rinkos kainas, vis tik iš 2024 m. spalio 23 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas I. M., atsakydamas į teismo klausimą, patvirtino, kad buvo atvejų, kai jis, E. P. prašymu, kreipdavosi į „K. K.“ dėl konkrečios informacijos. Liudytojas negalėjo patvirtinti, ar ši informacija buvo teikiam UAB „M. B.“ ar kitos įmonės naudai (t. 47, b. l. 130–132). Įvertinusi tai, kad liudytoją I. M. su E. P. siejo verslo santykiai, teisėjų kolegija šio liudytojo parodymais vadovaujasi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.

52. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad E. P., būdamas UAB „M. B.“ direktoriumi, ginklus ir šaudmenis ne tik pardavė Rusijos Federacijos įmonėms, tačiau juos iš šių bendrovių, per Kirgizijoje veikiančias įmones, ir pirko. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus viršininko pavaduotojo tarnybinis pranešimas dėl 2019 m. balandžio 19 d. importo procedūros Nr. 19LTVC0100IM0D9018 patvirtina, kad 2019 m. kovo 13 d. J. J. informavo E. P., kad Iževskas (K. K.) pakrovimą planuoja 22 d., 23–24 d. prekės bus pas juos, o toliau jie darys taip, kaip pasakys E. P.. J. J. paprašė, jog E. P. perduotų Rusijos Federacijos įmonei „P. S.“, kad įmonė už išduotą leidimą sumokėtų 500 Eur. 2019 m. kovo 19 d. S. C. E. P. pasiteiravo, kada jam atsiųsti Iževsko (K. K.) sąskaitas. 2019 m. kovo 19 d. E. P. J. J. paprašė išsiaiškinti, kokioje stadijoje yra Saiga ginklų eksporto procedūra iš K. K.. J. J. informavo, kad ginklai bus išsiųsti 22 d. Kai bus gauti visi dokumentai – iš karto bus išsiųsti E. P.. 2019 m. kovo 29 d. J. J. atsiuntė vaizdo pranešimą su į Kirgiziją atgabentais Saiga ginklais. E. P. paprašė atsiųsti nuotraukas, kad nesimatytų etikečių. Ginklai buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką (t. 29, b. l. 79–91).

53. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus viršininko pavaduotojo 2022 m. liepos 14 d. tarnybiniu pranešimu dėl 2019 m. birželio 3 d. importo procedūros Nr. 19LTVC0100IM1386F4 nustatyta, kad 2019 m. kovo 4 d. E. P. D. V. teiravosi dėl ginklų TIGER situacijos. D. V. 2019 m. kovo 7 d. E. P. pasiteiravo, ar pastarajam tinka „P. S.“ iš „I. A.“ įsigytų ginklų Tiger modelis. 2019 m. kovo 14 d. D. V. atsiuntus sąskaitą, išrašytą Kirgizijos įmonei „G. O.“, šią sąskaitą E. P. persiuntė į Kirgiziją J. J. bei davė nurodymą, kad minėtos įmonės buhalterė T. šią sąskaitą išrašytų UAB „M. B.“. 2019 m. kovo 14 d. J. J. atsiuntė sąskaitą, pagal kurią Kirgizijos įmonė „G. O.“ pardavė Lietuvos įmonei „M. B.“ 20 vnt. ginklų Tiger. 2019 m. gegužės 23 d. E. P. teiravosi J. J., ar pas jį atvyko ginklai Tiger. Pastarajam atsakius, kad ne, E. P. D. V. pasiteiravo, ar pastarasis išsiuntė ginklus. D. V. patikino, kad šiandien ar rytoj tai bus padaryta. Kirgizijos įmonei gavus ginklus, jie buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką. 2019 m. liepos 23 d. J. J. E. P. atsiuntė lentelę su ginklų TIGER kainos paskaičiavimais. Iš šios lentelės matyti, kad į ginklų gabenimo kainą įskaičiuotas ne tik jų gabenimas iš Kirgizijos į Lietuvą, bet ir iš Maskvos į Kirgiziją (t. 30, b. l. 90–91).

54. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus viršininko pavaduotojo 2022 m. liepos 14 d. tarnybiniu pranešimu dėl 2019 m. lapkričio 20 d. importo procedūros Nr. 19LTVC0100IM2BD246 nustatyta, kad E. P., užsakymo dėl Saiga ir Tiger dėtuvių detales suderinęs su J. J., tuos pačius duomenis apie užsakomus ginklus bei dėtuves pateikė S. C.. 2019 m. rugpjūčio 9 d. S. C. informavo E. P., kad jo užsakymas pradėtas vykdyti. J. J. dokumentus, susijusius su užsakymu, gautus iš K. K., persiuntė E. P.. 2019 m. rugsėjo 19 d. E. P. informavo J. J., kad jam dėl transportavimo negali prisiskambinti L. M.. J. J. nurodė, kad jis neturi jokių naujienų. A. atsiuntė K. K. ir Kirgizijos įmonės „G. O.“ sutarties su įmonių rekvizitais nuotrauką su ant dokumento uždėtu lapeliu, kuriame ranka užrašytas N. I. telefono numeris. Ši dokumentą E. P. persiuntė L. M.. 2019 m. lapkričio 5 d. kontaktų grupėje, kuriai priklauso J. J., M., T. ir E. P., M. atsiuntė paraišką dėl ginklų pervežimo, pagal kurią ginklai buvo pervežami iš Maskvos į Biškeką: siuntėjas K. K., gavėjas Kirgizijos įmonė „M. H.“. Taip pat informavo, kad atvykusio krovinio transportavimo išlaidos – 263 000 rub., kuriuos reikia apmokėti iki 2019 m. lapkričio 19 d. Po to J. J. liepė M., kad ji E. P. pateiktų 1 400 Eur sąskaitą, už kokias nors suteiktas paslaugas ir vėliau paaiškino, kad taip bus sumokėta už dėtuves, kurias jie sudės į ginklų, skirtų E. P. dėžes. Šioje pačioje kontaktų grupėje 2019 m. lapkričio 11 d. M. informavo E. P., kad reikia sumokėti už pristatymą iš K. K. (t. 31, b. l. 1–5).

55. Iš Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. gegužės 18 d. tarnybinio pranešimo Nr. 7T-541 matyti, kad išanalizavus E. P. naudotose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), rastus dokumentus, o būtent: Rusijos koncerno „K.“ ginklų serijinių numerių apskaitos sąrašą ir Kirgizijos įmonės „G. O.“ ginklų serijinių numerių apskaitos sąrašą, nustatyta, kad juose nurodytų ginklų serijos numeriai visiškai sutampa, t. y. Kirgizijos įmonės „G. O.“ dokumente nurodyti ginklų numeriai yra tie patys, kurie yra ir „K. K.“ rastame dokumente, tik sukeisti vietomis. Taip pat sutampa ginklų aprašymai. Tikrinant muitinės duomenų bazes nustatyta, kad šiuose dokumentuose nurodyti ginklai į Lietuvą buvo įvežti 2019 m. lapkričio 20 d. (muitinės deklaracija Nr. 19LTVC0100IM2BD246, gavėjas Lietuvos įmonė „M. B.“, kontaktinis asmuo – E. P.) (t. 7, b. l. 61–71).

56. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus viršininko pavaduotojo 2022 m. liepos 14 d. tarnybiniu pranešimu dėl 2020 m. rugpjūčio 11 d. importo procedūros Nr. 20LTVC0100IM1F7F17 nustatyta, kad UAB „M. B.“ minėtoje importo deklaracijoje nurodytus ginklus įsigijo prieš tai J. J. bei A. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2020 m. kovo 4 d. E. P. persiuntus iš K. K. darbuotojos N. I. gautus ginklų kainų pasiūlymus, sandėlių likučius, sąskaitas apmokėjimui, prekių pavydžius, leidimą įsigyti ginklus. 2020 m. kovo 9 d. I. M. E. P. persiuntė jam atsiųstą pranešimą (M., K. K.), kuriame ji informavo, kad kiniški analogai dar pigesni, taip pat, kad Saiga ginklai į Europą dileriams pristatomi tiesiai iš jų. Taip ji prašė dar kartą įvertinti savo užsakymą per įmonę „G. O.“, kadangi jo partneris nebus vienintelis žaidėjas. 2020 m. kovo 19 d. I. M. vėl persiuntė M. jam atsiųstą žinutę, kurioje ji informavo, kad priduos paskutinius 30 vnt. Saiga-9, po to jie kreipsis dėl eksporto licencijos, jos gavimas užtruks apie 3 savaites, prekių išsiuntimas iš jų planuojamas balandžio 20–28 d. Taip pat ji informavo, kad pinigai turės būti pervesti likus 2,5 savaitėms iki prekių išsiuntimo, todėl ragino įmonę „G. O.“ pradėti rinkti pinigus. I. M. parašė, kad šiais susirašinėjimais jis parodė, kaip dirba. 2020 m. kovo 30 d. E. P. nusiuntė V. G. 2020 m. vasario 5 d. priedą Nr. 1 prie 2019 m. birželio 24 d. sutarties Nr. 417/1917-10, pagal kurį Kirgizijos įmonė „G. O.“ iš K. K. pirko įvairius ginklus – Saiga (įvairios modifikacijos), Tiger, TR3 ir pan. V. G. atsakė, kad jie jau susitarė ir šiandien turi būti paruošta sutartis pasirašymui. 2020 m. gegužės 13 d. J. J. E. P. nurodė pačiam susisiekti su Kalašnikovo koncernu ir pasakyti savo sprendimą (t. 32, b. l. 92–102).

57. Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus viršininko pavaduotojo 2022 m. liepos 14 d. tarnybiniu pranešimu dėl 2019 m. gruodžio 27 d. importo procedūros Nr. 19LTVC0100IM316BD6 nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. I. M. informavo, E. P., kad Tulos šovinių gamyklos direktorius yra Biškeke, todėl pastarasis organizuoja, jog jo kontaktinis asmuo su juo susitiktų ir aptartų jų klausimus. 2019 m. lapkričio 17 d. grupėje, kuriai priklauso J. J., A., M., T. ir E. P., pastarasis pasiteiravo, kada bus „T. A.“ (šoviniai). M. atsiuntė laiško, gauto iš K. R. (logistikos vadybininkas), kopiją iš kurio matyti, kad šoviniai gabenimui iš gamyklos bus paruošti lapkričio 25–30 d. 2020 m. lapkričio 22 d. grupėje, kuriai priklauso J. J., A., M., T. ir E. P., M. persiuntė A. atsakymą apie tai, kad krovinys perduotas į sandėlį ir per šią dieną paaiškės, ar jis paruoštas gabenimui. Taip pat M. pasiteiravus, kokie bus tolimesni nurodymai, ar jai šiandien pervedinėti pinigus, J. J. pasiteiravo, kas yra šių prekių užsakovas. M. atsakė, kad tai E. P. (t. 32, b. l. 1–3).

58. Iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad E. P. klausimus dėl UAB „M. B.“ reikalingų ginklų ir šaudmenų rūšies, kiekio, jų išsiuntimo bei apmokėjimo tiesiogiai derino būtent su Rusijos Federacijoje veikiančių įmonių atstovais. Byloje esantis E. P. susirašinėjimas su Rusijos Federacijos įmonių AB „K. K.“, „T. A.“, „P. S.“, „V.“, „I. A.“, „K. G.“, „O.“ atstovais bei jų vieni kitiems siunčiami su ginklų, jų dalių ir šaudmenų pardavimu susiję dokumentai, patvirtina, kad tikrieji prekių, kurioms buvo taikomos tarptautinės sankcijos, siuntėjai buvo ne Kirgizijos įmonės „M. H.“ ir „E.“, tačiau Rusijos Federacijoje veikiančios įmonės.

59. Tai, kad Kirgizijos įmonė „M. H.“ buvo pasitelkta tik kaip tarpininkė, vykdant prekybą su Rusijos Federacijos įmonėmis, patvirtina 2022 m. rugsėjo 5 d. muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog Rusijos Federacijos įmonei „K. K.“ buvo paruoštas įmonės „M. H.“ pristatymas, kuriame E. P. pristatytas kaip šios įmonės patarėjas. Pristatymo medžiagoje taip pat nurodyta, kad įmonė įsteigta (duomenys neskelbtini), Lietuvoje. Įmonės veikla – mažmeninė ir didmeninė ginklų ir šovinių medžioklei ir sportui, aksesuarų prekyba. Šiuo metu įmonė turi internetinę ir fizinę parduotuvę, sandėlį, apimantį 600 Eur padėklus. Jos tikslas – tapti prekių tiekėja visoms ginklų ir medžioklės parduotuvėms, norinčioms dirbti su rusiškomis prekėmis ir šoviniais, esančioms įvairiuose šalies regionuose bei kituose Europos miestuose. (t. 21, b. l. 1–4, 77–92). Nors apeliantai nurodo, kad UAB „M. B.“ tiesioginis bendradarbiavimas su Rusijos Federacijos įmone „K. K.“ nebuvo įmanomas, tačiau aptarti duomenys patvirtina, kad bendrovė prekybą su Rusijos Federacija vykdė per Kirgizijos Respubliką, pateikiant duomenis, jog UAB „M. B.“ ir Kirgizijos Respublikos įmonė „M. H.“ yra tapačios įmonės.

60. Tam, kad E. P., būdamas UAB „M. B.“ direktoriumi, vykdė ginklų, jų dalių ir šaudmenų prekybą su Rusijos Federacijoje veikiančiomis įmonėmis, neprieštarauja su nuteistuoju E. P. Lietuvoje bendradarbiavusių asmenų parodymai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas N. V., įkūręs bendrovę UAB „L.“, užsiimančią ginklų prekybą, patvirtino, kad vykdė bendradarbiavimą su UAB „M. B.“ ir lankydamasis bendrovės biure girdėjo E. P. su klientais bendraujant rusų kalba. Liudytojui žinomi asmenys: „P.“ atstovas D.. Pastarojo vizitinėje kortelėje buvo nurodytas adresas Maskvoje. Jį yra matęs kartu su E. P. pastarojo ofise. Liudytojas matė parduotuvėje ginklus „Saiga“. E. P. jam 2020–2021 metais siūlė prisidėti prie šių ginklų pirkimo, jais prekiauti, tačiau liudytojas N. V. to padaryti dėl nepalankių sąlygų nesutiko. Liudytojui iš literatūros buvo žinoma, kad šie ginklai gaminami Rusijoje. Liudytojas N. V. patvirtino, kad 2019–2020 metais E. P. gyrėsi dėl bendradarbiavimo su Rusijos gamintojais „K.“ ir „T. A.“. Buvo toks atvejis, kad E. P. užsakius 5 ar 7 ginklus buvo sudarytas sandoris su „S. A.“, tačiau vėliau nuteistasis E. P. pasakė, kad jam dalies ginklų nereikės, nes jų atsisakė D.. N. V. spėjo, kad nuteistasis E. P. kalbėjo apie „P. S.“ atstovą D. (t. 47, b. l. 22–27). Tokius liudytojo N. V. parodymus patvirtina liudytojo V. R. aiškinimas, kad E. P. prekiaudavo ginklais, pagamintais Rusijoje. Liudytojas patvirtino, kad jam susidarė įspūdis, jog E. P. vykdė prekybą su Rusija, tačiau nebuvo tuo įsitikinęs. Pokalbių metu buvo dažnai minimas asmuo D. (t. 47, b. l. 36–41). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas D. K., dirbęs UAB „H. L.“, parodė, kad E. P. galimai buvo užsiminęs dėl galimybės vežti krovinius iš Rusijos, tačiau liudytojas tokių krovinių vežimo paslaugos teikti negalėjo (t. 47, b. l. 50–52).

61. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. P. ir juridinio asmens UAB „M. B.“ atstovas advokatas Vitalijus Vitkovskis tvirtina, kad nuteistasis E. P. ir UAB „M. B.“ nepadarė jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 123¹ straipsnio 1 dalyje, nes turėjo reikalingus leidimus ir licenciją tokiai veiklai vykdyti bei kritikuoja ginklų prekybos tarptautiniu mastu veikusį valstybinį kontrolės mechanizmą. Atsakant į šį skundo argumentą, svarbu įvertinti Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų pareigūnų paaiškinimus, iš kurių matyti, kad nuteistiesiems inkriminuotu laikotarpiu valstybės įgyvendinti kontrolės mechanizmai buvo efektyvūs ir užtikrino taikomų tarptautinių sankcijų įgyvendinimą.

62. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybos viršininkas A. Č. paaiškino, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nori verstis ginklų importu, eksportu, prekybos veikla, turi turėti veiklos licenciją. Kai subjektas paduoda prašymą Policijos departamentui išduoti tokią licenciją, jis yra patikrinamas dėl atitikimo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatytiems nepriekaištingos reputacijos kriterijams. Vykdydama veiklą, įmonė gali teikti individualius prašymus dėl konkretaus vienkartinio ginklų importo į Lietuvą. Taip pat numatyti daugkartiniai prašymai. Nuo 2013 m. įmonė privalo turėti paskyrą policijos elektroninių paslaugų sistemoje ir prašymą dėl leidimo importuoti ginklus teikti iš savo paskyros. Įmonė dėl leidimo išdavimo turi pateikti: sutartį, informaciją apie sumokėtą valstybės rinkliavą už leidimo išdavimą, sąskaitą faktūrą – tuomet pareigūnai atlieka patikrinimą ar leidimo išdavimas yra įmanomas, nes yra sankcionuotų šalių sąrašas, iš kurių eksportuoti ginklų negalima. Taip pat tai, ar ginklų importas neprieštarautų Lietuvos užsienio politikai, derinama su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, kuriai išsiuntus paklausimą ir per 5 dienas negavus neigiamo atsakymo, laikoma teigiamu sprendimu. Liudytojas A. Č. paaiškino, kad Rusijos Federacija patenka į sankcionuotų šalių sąrašą, todėl jei būtų prašoma ginklus importuoti iš Rusijos, tai toks leidimas nebūtų išduotas. Leidimų išdavimą lemia ne tik sankcionuotų valstybių sąrašas, bet ir bendroji užsienio ir saugumo politika bei bendroji Europos Sąjungos pozicija, visoms Europos Sąjungos valstybėms susitariant dėl kriterijų, kurie turi būti įvertinti išduodant leidimą. Nors Kirgizija nėra sankcionuotų šalių sąraše, tačiau konkretus sandoris gali neatitikti užsienio politikos kriterijų. Atsiradus naujai informacijai, išduotas leidimas gali būti panaikintas. Liudytojas paaiškino, kad įvežti rusiškus ginklus nebuvo draudžiama, tačiau jei iš tiesų ginklai buvo įvežami iš Rusijos, tuomet toks ginklų importas nebuvo legalus (t. 47, b. l. 71–74).

63. Tokiems liudytojo parodymams neprieštarauja liudytojo G. V., dirbusio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybos vyriausiuoju specialistu, paaiškinimai apie fizinių ir juridinių asmenų prašymų importuoti, eksportuoti ginklus sprendimo tvarką, o būtent, kad leidimams gabenti šautuvus, jų dalis bei šaudmenis iš Lietuvos Respublikos ir į ją gauti, įmonės pateikdavo savo duomenis, sąskaitas, importo atveju – šalies eksportuojančios ginklus sutikimą, duomenis, patvirtinančius apie sumokėtą žyminį mokestį, o eksporto atveju – importuotojo duomenis bei duomenis apie ginklų modelį, kalibrą, gamintoją, kiekį. Visa informacija būdavo persiunčiama Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai. Pagal nutylėjimą, jei Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija per 5 dienas nepareikšdavo prieštaravimo leidimo išdavimui, tuomet liudytojas G. V. paruošdavo leidimą dėl sprendimo priėmimo atsakingam asmeniui (t. 47, b. l. 60–64).

64. Liudytoja J. K., 2019–2021 m. dirbusi (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja, paaiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos eksperto pozicija dėl leidimo išdavimo remdavosi argumentais – ar šaliai taikomos kokios nors sankcijos, ar ji įsitraukusi į regioninį konfliktą, ar toje valstybėje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, ar ji dalyvauja tarptautiniuose ginklų eksporto kontrolės rėžimuose, vykdo įsipareigojimus ir pan. Nustačius, kad šalis kelia riziką, duodama išvada Policijos departamentui, kuris priimdavo sprendimą dėl leidimo išdavimo ir vertindavo, ar Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pateikta informacija yra pakankama ar reikalingi papildomi duomenys. Leidimų išdavimo klausimai yra Policijos departamento kompetencija, o Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija teikia tik ekspertinę konsultacinę išvadą. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į turimą informaciją (t. 47, b. l. 97–102). Liudytoja A. Š.-Ž. 2019 m.–2020 m. dirbusi (duomenys neskelbtini) atašė ir buvusi atsakinga už licencijavimą bei sprendimų priėmimą, taip pat patvirtino, kad Užsienio reikalų ministerijos pozicija dėl leidimų išdavimo buvo konsultacinė, patariamoji, rekomendacinė. Jie galėjo parekomenduoti Policijos departamento pareigūnams kažką patikrinti. Dažniausiai Užsienio reikalų ministerija patikrinimus atlikdavo pagal tai, ar yra kažkokių šalių pavyzdžių, kurios leidimų importui ar eksportui iš/į tam tikras šalis neišdavė ar įžvelgė kokias nors grėsmes, t. y. patikrinus Europos Sąjungos sistemą, kurioje visos šalys informuodavo apie sprendimus dėl leidimų išdavimo/neišdavimo. Liudytojos nuomone, šioje sistemoje neigiamos informacijos apie Kirgiziją nebuvo (t. 47, b. l. 95–97).

65. Nors iš tiesų iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „M. B.“ ginklai ir šaudmenys buvo siunčiami pakuotėse su Rusijos ženklinimu ir tai, apeliantų manymu, buvo aiškus signalas, kurį Lietuvos Respublikos institucijos ignoravo, tokiu būdu išreikšdamos neprieštaravimą „M. B.“ vykdomiems sandoriams, tačiau byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad draudimai ir sankcijos buvo taikomi ne produktui, o valstybei. Liudytojas S. Š. (S. Š.), dirbęs (duomenys neskelbtini) skyriuje, patvirtino, kad esant Policijos departamento leidimui įvežti ginklus, nėra draudžiama ginklų įvežti vien tik dėl jų kilmės. Įmonėje „M. B.“ buvo rusiškų ginklų „Saiga“, kurie buvo perkami iš kitų asmenų ar ginklų fondo. Jeigu įmonė gauna leidimą, tai ji atveža ginklus, kurie nurodyti leidime. Ginklų registracijos metu jų kilmės šalis nekontroliuojama, paprasčiausiai sutikrinami ginklų identifikaciniai numeriai su nurodytais leidime ir įvežimo dokumentuose – sąskaitose faktūrose, jog ginklų skaičius yra toks, koks nurodytas leidime bei kad leidimas yra galiojantis. Liudytojas S. Š. patvirtino, kad Rusijos Federacija buvo sąraše, pagal kurį į Rusiją įvežti arba išvežti ginklus nebuvo galima. Liudytojui pradėjus darbą, kolegos jam pasakojo, kad buvo laikotarpis 2008–2009 m., kai vyko intensyvi prekyba su rusais, baltarusiais, o kai prasidėjo sankcijų taikymas, tuomet prekyba sustojo (t. 47, b. l. 119–122).

66. Aptarti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų atstovų parodymai patvirtina, kad UAB „M. B.“ veiklą kontroliavo kompetentingos Lietuvos Respublikos valstybės institucijos, turimų įgaliojimų ribose. Priešingai nei tvirtina apeliantai, nebūtų buvusi įmanoma tokia situacija, jog nuteistajam E. P. nurodžius tikrąjį ginklų ir šaudmenų pardavėją ar jų gavėją, tokiai veiklai būtų išduodamas leidimas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad E. P. formaliai laikėsi procedūrų, reikalingų leidimams ginklų ir šaudmenų importui bei eksportui gauti, tačiau akivaizdu, jog nurodydamas duomenis, kad ginklai yra įvežami ir išvežami į/iš Kirgizijos, o ne į/iš Rusijos Federacijos pateikė neteisingą informaciją, kurios nurodymas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, būtų užkirtęs kelią realiai tokių ginklų prekybai. Tai žinodamas E. P. Kirgizijos Respublikos įmones pasitelkė kaip tarpininkes, kurias panaudojo prekybai su Rusijos Federacija vystyti, tokiu būdu pažeisdamas pastarajai taikomas tarptautines sankcijas.

67. Apeliantai akcentuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą tyrėjai ir prokuroras atliko formaliai, nesugebėjo tinkamai nustatyti užsienio piliečių ir juos apklausti. Be kita ko, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo išnaudotos visos galimybės nustatyti ir apklausti minėtus trečiųjų šalių piliečius. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2024 m. rugpjūčio 19 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistojo E. P. gynėjas bei UAB „M. B.“ atstovas pateikė prašymą apklausti kaltinamajame akte nurodytus liudytojus N. I., S. C., V. G., L. M., siekiant išgirsti jų poziciją – ar buvo pažeistos sankcijos, ar buvo tiesioginės, netiesioginės tyčios elementai (t. 47, b. l. 112). Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas į teisiamuosius posėdžius liudytojus kvietė pagal prie kaltinamojo akto esantį apklaustinų asmenų sąrašą. 2024 m. gegužės 30 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu apygardos teismas iš dalies tenkino advokato Vitalijaus Vitkovskio prašymą dėl liudytojų apklausos ir nutarė apklausti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos darbuotojus. Apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. teisiamojo posėdžio metu tenkino advokato Vitalijaus Vitkovskio prašymą dėl pareigūno S. Š. apklausos. Minėto teisiamojo posėdžio metu nuteistojo E. P. gynėjas bei UAB „M. B.“ atstovas taip pat prašė apklausti kaltinamajame akte nurodytus liudytojus Rusijos Federacijos ir Kirgizijos Respublikos piliečius N. I., S. C., Z., V. G., L. M.. (t. 47, b. l. 112). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad denonsuota Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose, nustojo galioti 2025 m. sausio 21 d., esant galimybei teisinę pagalbą gauti remiantis tarptautinėmis sutartimis, nusprendė inicijuoti reikalingus teisinius procesus, būtinus siekiant apklausti gynėjo nurodytus liudytojus. Pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, dėjo pastangas su minėtais asmenimis susisiekti tiesiogiai. 2024 m. spalio 23 d. teisiamojo posėdžio metu nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM platformą, buvo apklaustas liudytojas I. M., kiti liudytojai dalyvauti teisiamajame posėdyje neturėjo galimybės: liudytojas V. G. informavo teismą, kad pakeitė darbo vietą, dirba valstybinėje tarnyboje, dėl einamų pareigų nenumatyta galimybė jungtis su užsienio valstybėmis. Liudytojai A. M. ir J. J. nurodė, kad prie teisiamųjų posėdžių jungtis per ZOOM platformą neturi galimybės dėl darbo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Kirgizijos Respublika su Lietuvos Respublika nėra pasirašiusi tarptautinių sutarčių, o Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose buvo denonsuota, pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų būtinų veiksmų bei išnaudojo visas galimybes, siekiant apklausti advokato Vitalijaus Vitkovskio prašomus liudytojus.

68. Apeliantų teigimu, E. P. nepagrįstai patrauktas baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn. Kaip jau minėta, ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia ir administracinę atsakomybę. BK 123¹ straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai – didelės žalos padarymas Lietuvos Respublikos interesams (materiali nusikalstamos veikos sudėtis), o atsakomybei pagal ANK 515 straipsnį kilti padariniai nėra būtini. Taigi, skirtingai nei pagal ANK 515 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 123¹ straipsnį kyla, jeigu dėl pažeidimo atsirado didelė žala.

69. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistojo E. P. ir juridinio asmens UAB „M. B.“ veiksmais nebuvo padaryta didelė žala valstybės interesams. Byloje nustatyta, kad E. P. ir juridinis asmuo UAB „M. B.“ nusikalto Rusijos Federacijos Ukrainai keliamos grėsmės akivaizdoje, t. y. po Rusijos agresijos veiksmų pradėtų 2014 m. Nekyla jokių abejonių dėl to, kad E. P., būdamas ilgametis, išsilavinęs, apie pasaulio geopolitinę padėtį duomenų turintis verslininkas, suprato, kad prekyba ginklais ir šaudmenimis, sistemingai vykdoma su Rusijos Federacijos įmonėmis, prisideda ne tik prie Rusijos Federacijos ekonominės padėties gerinimo, bet ir kas ypač svarbu – prie Rusijos karinės pramonės vystymosi bei karinės galios stiprinimo ir didina grėsmę regioniniam (taip pat ir Lietuvos Respublikos) saugumui. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. P. nusikalstami veiksmai sukėlė realius padarinius, t. y. padarė didelę žalą Lietuvos Respublikos interesams. Nuteistasis E. P., siekdamas, jog UAB „M. B.“ generuotų kuo didesnį pelną, nuolat palaikė ryšius su Rusijos Federacijos piliečiais bei ieškojo būdų vykdyti ginklų ir šaudmenų prekybą būtent su Rusijos Federacijos įmonėmis. E. P. veiksmų pobūdis, apimtis, mastas, pastarojo intensyvios pastangos nenutrūkstamai, pasitelkiant tarpininkus iš kitos valstybės, vystyti prekybą su Rusijos Federacijos įmonėmis, neabejotinai patvirtina, kad jis suvokė savo veiksmų pavojingumą bei tai, kad Lietuvai dėl jų atsiras reikšmingi padariniai ir tokių padarinių norėjo. E. P. nusikaltimą, numatytą BK 123¹ straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

70. Byloje nustatyta, kad nuteistiesiems inkriminuotu laikotarpiu E. P., eidamas UAB „M. B.“ vadovo pareigas, įgijo teisę juridinį asmenį atstovauti bei kontroliuoti jo veiklą. Jis, būdamas atsakingas už įmonės administravimą bei veiksmingą bendrovės veiklą, privalėjo imtis visų veiksmų, kad užtikrintų, jog įmonės veikla būtų vystoma ne tik sėkmingai, bet ir, svarbiausia, teisėtai. Tačiau E. P., veikdamas išimtinai juridinio asmens interesais, siekdamas bendrovei finansinės naudos, turėdamas tikslą pažeisti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas, iš Rusijos Federacijos per Kirgizijos Respubliką į Lietuvos Respubliką importavo 1 294 šaunamuosius ginklus, 3 299 jų dalis ir 20 520 šaudmenis bei iš Lietuvos Respublikos per Kirgizijos Respubliką į Rusijos Federaciją eksportavo 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų. Esant aptartų faktinių bylos duomenų visetui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad juridinio asmens UAB „M. B.“ veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 1 dalyje, 123¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kokia BK 123¹ straipsnio 1 dalies redakcija yra taikoma, nors iš tam tikrų nuosprendžio teiginių galima spręsti, kad buvo taikyta nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija. Siekiant teisinio aiškumo, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pasisakys plačiau. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, vėliau nuo 2023 m. balandžio 15 d. įsigaliojo 2023 m. kovo 30 d. įstatymo Nr. XIV-1866 redakcija, straipsnio dispoziciją papildžiusi papildomu požymiu „arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas ribojamąsias priemones“. Po skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, apeliacinės instancijos teismui išėjus priimti galutinio procesinio sprendimo, nuo 2025 m. gegužės 21 d. įsigaliojo 2025 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. XV-204 redakcija, kuria ne tik pakeista 123¹ straipsnio 1 dalies dispozicija, nustatant, kad „<...> buvo padaryta didelė žala, taip pat tas, kas pažeisdamas tarptautine sankcija ar ribojamąja priemone asmeniui nustatytą draudimą atvykti į valstybės narės teritoriją arba vykti tranzitu per valstybės narės teritoriją sudarė sąlygas tam asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką arba vykti tranzitu per jos teritoriją“, bet ir sankcijoje įtvirtinta papildoma laisvės atėmimui alternatyvi laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, ir įvertinus tai, kad vėlesni BK 123¹ straipsnio 1 dalies pakeitimai nešvelnina nuteistųjų šioje byloje teisinės padėties, nes dispozicijoje įtvirtinti papildomi nusikalstamos veikos požymiai, o šiuo metu galiojanti sankcija papildyta griežtesne nei nuteistiesiems buvo paskirta bausme (nuteistiesiems skirtos baudos), laikytina, kad nagrinėjamoje byloje nuteistieji yra pripažinti kaltais pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 123¹ straipsnio 1 dalies redakciją, t. y. 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakciją.

Dėl E. P.

išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), juridinio asmens UAB „M. B.“ išteisinimo pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir prokuroro apeliacinio skundo argumentų

71. Kaip minėta pirmiau, byloje neabejotinai pasitvirtino, kad E. P., būdamas UAB „M. B.“ direktoriumi, žinodamas, jog draudžiama šaunamuosius ginklus, jų dalis bei šaudmenis importuoti, eksportuoti ar gabenti per Lietuvos Respubliką tranzitu iš/į Rusijos Federaciją, pažeisdamas tiek nacionalinius, tiek tarptautinius teisės aktus, reglamentuojančius sankcijų Rusijos Federacijai taikymą, iš Lietuvos Respublikos per Kirgizijos Respubliką į Rusijos Federaciją bei iš Rusijos Federacijos per Kirgizijos Respubliką į Lietuvos Respubliką gabeno ginklus ir šaudmenis. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tokie E. P. ir UAB „M. B.“ veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 123¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, tačiau nusprendė, jog šie veiksmai nesudaro BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) numatytos ginklų ir šaudmenų kontrabandos sudėties.

72. E. P. ir juridinis asmuo UAB „M. B.“ buvo kaltinami tuo, kad E. P., atstovaudamas UAB „M. B.“, žinodamas, jog draudžiama šaunamuosius ginklus, jų dalis bei šaudmenis importuoti, eksportuoti ar gabenti per Lietuvos Respubliką tranzitu iš/į Rusijos Federaciją, turėdamas tikslą pažeisti 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo 2 punkto bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 1 straipsnio ir 2 straipsnio nuostatas, išvengdamas muitinės kontrolės, t. y. nepateikdamas duomenų apie tikrąją prekių įsigijimo šalį, nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. oro keliu iš Rusijos Federacijos per Kirgizijos Respubliką į Lietuvos Respubliką importavo 1 294 šaunamuosius ginklus, 3 299 jų dalis ir 20 520 šaudmenis ir nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d., nepateikdamas duomenų apie tikrąją prekių gavimo šalį, iš Lietuvos Respublikos per Kirgizijos Respubliką į Rusijos Federaciją eksportavo 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų, t. y. E. P. ir juridinis asmuo UAB „M. B.“ buvo kaltinami šaunamųjų ginklų, jų dalių ir šaudmenų kontrabanda.

73. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonė UAB „M. B.” laikėsi formalių ginklų, šaudmenų importo, eksporto procedūrų sąlygų, buvo kontroliuojama ne vienos valstybinės institucijos, prieš priimdama sprendimus su jomis konsultavosi dėl veiklos teisėtumo ir galimumo, todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nepasitvirtino net kelios kaltinime inkriminuotos faktinės aplinkybės. Apygardos teismas, E. P. ir juridinio asmens UAB „M. B.“ veiksmuose nenustatęs BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) numatyto nusikalstamos veikos sudėties požymio – kitokio muitinės kontrolės išvengimo, sprendė, jog E. P. ir UAB „M. B.“ nepadarė jiems inkriminuoto kvalifikuoto kontrabandos nusikaltimo. Tokią apygardos teismo išvadą paneigia objektyvių bylos faktinių duomenų visuma.

74. Pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius).

75. Kitokiu muitinės kontrolės išvengimu laikomas neteisingų, tikrovės neatitinkančių duomenų apie gabenamus daiktus pateikimas, suklastotos muitinės deklaracijos pateikimas, taip pat kitų suklastotų dokumentų, reikalingų muitinės procedūrai atlikti, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams pateikimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-543/2005, Nr. 2K-568/2014, Nr. 2K-278-489/2017, Nr. 2K-362-693/2017, Nr. 2K-178-699/2018, Nr. 2K-7-97-895/2019, Nr. 2K-233-895/2019, Nr. 2K-228-976/2021).

76. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl bendriausia prasme kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Kontrabandos baigtumas priklauso nuo kaltininko pasirinkto kontrabandos dalyko gabenimo būdo (per muitinės postus ar juos apeinant), nuo gabenamų prekių deklaravimo formos (žodžiu, raštu, veiksmu) ir kitų aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019). Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad kai kontrabandos dalykas gabenamas per muitinės postą kitaip išvengiant muitinės kontrolės, nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai išvengiama daiktų, kurie turi būti pateikti muitinei, kontrolės, t. y. nuo tikrovės neatitinkančios, melagingos gabenamo daikto deklaracijos ir kitų kontrabandos dalyko įgijimo ir nuosavybės dokumentų pateikimo muitinės kontrolei momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-278-489/2017). Tokiu atveju šio nusikaltimo subjektu laikytinas asmuo, turintis pareigą pateikti gabenamus daiktus muitinės kontrolei ir teisingai jas deklaruoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228-976/2021).

77. Nuteistasis E. P. aiškino, kad 2014 m. atsirado didelis susidomėjimas rusiškais ginklais „K. K.“, „Saiga“, „Molot arms“. Prekyba tokiais ginklais buvo pakankamai pelninga. UAB „M. B.“, įvedus sankcijas Rusijai, į ją ginklų neeksportavo, taip pat nevykdė ginklų iš Rusijos Federacijos importo. Sankcijos buvo taikomos valstybei, bet ne gaminiui. Be to, UAB „M. B.“ ginklus importavo iš „K. K.“ oficialaus atstovo Kirgistane, ginklus siuntė ne į Rusijos Federaciją, o į Kirgiziją. Suradęs „K. K.“ atstovus Kirgistane, E. P. pradėjo derybas dėl prekybos apimčių, modelių, kainų. E. P. teigimu, įmonė jam pasiūlė per didelę kainą, todėl jis ėmėsi komercinės žvalgybos – bendravo su įmonės „P. S.“ vadybininke L., kuri sutiko pasidalinti informacija, kokia kaina kirgizai perka ir parduoda ginklus. Turėdamas šią informaciją E. P. galėjo nusiderėti palankesnes kainas. Nuteistojo E. P. teigimu, jis nėra prisidėjęs prie logistikos reikalų iš Kirgizijos į „P. S.“ ar kitas įmones derinimo. Toks derinimas nebūtų įmanomas techniškai. Be to, nuteistojo teigimu, jis visada, prieš darydamas kokį nors veiksmą, konsultuodavosi su Policijos departamentu (t. 47, b. l. 106–113).

78. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad E. P. kaltės neigimą nulėmė jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje esančių įrydymų visuma patvirtina, kad E. P. Kirgizijos įmones pasitelkė kaip tarpininkes, turėdamas tikslą aktyviai ir intensyviai vykdyti UAB „M. B.“ prekybą (ginklų, jų dalių ir šaudmenų importą ir eksportą) su Rusijos Federacija.

79. E. P. ir juridinio asmens UAB „M. B.“ kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) betarpiškai patvirtina specialistės Raimondos Dzelzienės paaiškinimai, kad eksporto ir importo deklaracijose nurodant kitą šalį, negu reali valstybė, iš kurios ginklai buvo eksportuojami ar į kurią importuojami, taip pat nurodant klaidingus duomenis paraiškoje dėl licencijos gavimo, buvo siekiama išvengti muitinės priežiūros ir jos kontrolės; liudytojų A. Č. parodymai, kad leidimas įvežti ginklus iš Kirgizijos UAB „M. B.“ buvo išduotas legaliai, tačiau jei ginklai buvo įvežami iš Rusijos, tuomet toks ginklų importas nebuvo legalus (t. 47, b. l. 71–74), G. V. parodymai, kad leidimai dėl ginklų importo ir eksporto buvo išduodami pagal įmonės pateiktus duomenis (t. 47, b. l. 60–64), S. Š. parodymai, kad Rusijos Federacija buvo sąraše, pagal kurį į Rusiją nebuvo galima įvežti ginklus arba juos iš ten išvežti (t. 47, b. l. 119–122), Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovių J. K. (t. 47, b. l. 97–102), A. Š.–Ž. (t. 47, b. l. 95–97) paaiškinimai, kad Kirgizijos Respublika sistemoje nebuvo įtraukta į šalis, su kuria bendradarbiavimas galėjo kelti kokią nors grėsmę, Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 5 d. daiktų apžiūros protokole nustatyti duomenys, kad apžiūrint prie Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvados pateiktus duomenis rasti E. P. susirašinėjimai su Rusijos Federacijos įmonių atstovais dėl prekybos ginklais (t. 20, b. l. 144–148), importo deklaracijos Nr. 19LTVC0100IM016954, Nr. 19LTVC0100IM016989, Nr. 19LTVC0100IM0D9018, Nr. 19LTVC0100IM1386F4, Nr. 19LTVC0100IM23A285, Nr. 19LTVC0100IM2BD246, Nr. 19LTVC0100IM316BD6, Nr. 20LTVC0100IM1F7F17, kuriose ginklų, jų dalių ir šaudmenų siuntėjas nurodomas ne Rusijos Federacijos įmonės, tačiau įmonės, veiklą vykdančios Kirgizijos Respublikoje: OSOO „I. K.“, „M. H.“, eksporto deklaracijos Nr. 19LTVC0100EK0087E0, Nr. 19LTVC0100EK03E498, Nr. 19LTVC0100EK0C0F91, Nr. 19LTVC0100EK10285, Nr. 19LTVC0100EK158DA53, Nr. 19LTVC0100EK1BA154, Nr. 19LTVC0100EK1E2738, Nr. 19LTVC0100EK21D924, Nr. 19LTVC0100EK239688, Nr. 19LTVC0100EK3076B3, Nr. 19LTVC0100EK342778, Nr. 19LTVC0100EK349D73, Nr. 19LTVC0100EK3EF250, Nr. 19LTVC0100EK3F13C3, Nr. 20LTVC0100EK18AF64, Nr. 21LTKC0100EK027EB6, Nr. 21LTKC0100EK052A01, Nr. 21LTKC0100EK052565, Nr. 21LTKC0100EK100FF5, Nr. 21LTKC0100EK11DE65, kuriose ginklų, jų dalių ir šaudmenų gavėjas nurodomas ne Rusijos Federacijoje veikiančios įmonės, tačiau Kirgizijos įmonės: „E.“, „M. H.“, ir kiti nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti, tačiau pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertinti įrodymai.

80. Pirmiau aptartų įrodymų visuma įrodyta, kad E. P., veikdamas juridinio asmens UAB „M. B.“ vardu, prekybą ginklais, jų dalimis ir šaudmenims, pažeisdamas tarptautines sankcijas, vykdė su Rusijos Federacijoje veikiančiomis įmonėmis. Jis, žinodamas, kad prekyba su Rusijos Federacija yra draudžiama, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybos pareigūnams pateikė ginklų, jų dalių ir šaudmenų pirkimo-pardavimo dokumentus, jo nurodymu, parengtus Kirgizijos Respublikos įmonių atstovų, melagingai nurodydamas, kad minėtų prekių siuntėjas ar galutinis gavėjas yra ne Rusijos Federacijoje, bet Kirgizijos Respublikoje veikiančios įmonės. Iš liudytojų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybos viršininko A. Č., G. V., S. Š. bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovių J. K., A. Š.–Ž. parodymų matyti, kad pagal E. P. pateiktus dokumentus Licencijavimo valdyba neturėjo pagrindo neišduoti leidimo UAB „M. B.“. Tačiau Rusijos Federacijai taikant tarptautines sankcijas prekyba su šia valstybe nebuvo galima, todėl, gavus duomenis, kad bus prekiaujama su Rusijos Federacijos įmonėmis, leidimas nebūtų buvęs išduotas. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad E. P. bei juridiniam asmeniui UAB „M. B.“ inkriminuotos aplinkybės, jog nurodžius tikrąjį ginklų ir šaudmenų pardavėją bei tikrąją prekių gavimo šalį leidimai ginklų ir šaudmenų eksportui bei importui UAB „M. B.“ nebūtų išduodami, yra tik hipotetinė (tikėtina) sąlyga.

81. Neatmestina, kad nuteistajam E. P. kaip tranzitinę valstybę pasirinkus Kirgizijos Respubliką, kurią su Rusijos Federacija sieja pakankamai glaudūs ekonominiai santykiai, galėjo būti įžvelgiamos tam tikros grėsmės dėl tikrosios UAB „M. B.“ bendradarbiavimo su Kirgizijos Respublikos įmonėmis apimties. Tam neprieštarauja Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus Vyriausiojo tyrėjo V. J. susirašinėjimas su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstove I. K., iš kurio matyti, kad ji, atsakydama į pareigūno paklausimą dėl leidimo prekybai ginklais ir šaudmenimis su Kirgizijos Respublika išdavimo, atkreipė dėmesį į tai, kad į tokią prekybą reikia žiūrėti atsargiai dėl galimos reeksporto rizikos (t. 42, b. l. 17, 18, 19). Liudytojas A. Č. parodė, kad (duomenys neskelbtini) skyrius neturi galimybės patikrinti reimporto ir reeksporto tikimybės. Policija niekada netaikė ekstrateritorinės kontrolės kitoje šalyje. Todėl tai yra pirmiausiai importuotojo sąžiningo veikimo modelis (t. 47, b. l. 71–74). Byloje neginčytinai nustatyta, kad E. P. teikė duomenis, kad būtent Kirgizija yra galutinis krovinio gavėjas arba pirminis jo siuntėjas. Nuteistiesiems E. P. ir juridiniam asmeniui UAB „M. B.“ inkriminuojamu laikotarpiu Kirgizijai jokios ribojimo priemonės nebuvo taikomos. Ši aplinkybė buvo puikiai žinoma ir nuteistajam E. P.. Būtent dėl to jis ieškojo būdų ir galimybių ginklų eksportui ir importui iš Rusijos Federacijos ir į ją per valstybes, kurioms tarptautinės sankcijos nebuvo taikomos.

82. Tai patvirtina byloje esantys atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gauti duomenys. Iš Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad E. P. telefonu 2020 m. rugpjūčio 1 d. 13:20:38 val. kalbėdamas su moterimi, vardu L., kuri, kaip nustatyta byloje, buvo Rusijos įmonės „P. S.“ vadybininkė, aiškiai įvardino Kirgiziją, kaip valstybę, per kurią galima gabenti ginklus ir šaudmenis į Rusiją ir iš jos: „<...> toks jausmas, kad išėjote iš šitos galaktikos į kitą, pas mus gi sankcijos. <...> Man reikia leidimą gauti, o leidimo įvežimui negausiu. Jo niekas negaus. <...> per kirgizus vienintelis variantas <...> tegul paskaičiuoja ir tu su tais skaičiais grįžk pas mane.“ Pokalbio metu E. P. taip pat aptarė atsiskaitymo schemą: „pinigai analogišku variantu <...> taip pat šuoliuoja“ ir nurodė, kad lauks atitinkamų dokumentų (t. 3, b. l. 65–67). Ta pačią dieną 2020 m. rugpjūčio 1 d. 15:58:00 val. vykusio telefoninio pokalbio metu E. P. su minėta moterimi aptarė ginklų Rusijoje rinkos kainą: „<...> aš tau sakau, kokia kaina <...> realu Rusijoje nupirkti šituos ragelius, jei optu, tai grubiai po du–tris <...> po keturis eurus <...> už vienetą. <...> Aš tau leidimą galėsiu duoti, bet visa tai bus per kazachus ir per kirgizus“ (t. 3, b. l. 67–68). Iš 2020 m. rugpjūčio 12 d. 09:45:26 val. vykusio E. P. telefoninio pokalbio su moterimi matyti, kad nuteistasis buvo įsitikinęs savo galimybėmis prekiauti su Rusija: „<...> tu ką, tu man RF teritorijoje kalašų nenupirksi? <...> tu nupirksi neblogiau kainos... <...> aš jau 25 kelius galiu <...>, galiu paimti juos per Moldovą <...> Taip, per armėnus galiu paimti. <...> Kuo labiau tu mane verti judėti, tuo daugiau visokių opcijų atsidaro, tai yra galimybių ir kanalų <...>. Nieko nėra baisiau už komfortą namie, t. y. kada viskas kaip įprasta, tada tu netobulėji.“

83. Aptarti E. P. pokalbiai parodo pastarojo turėtą tikslą užmegzti ryšius su valstybės, kuriai sankcijos nėra taikomos, įmonių atstovais ir suderinus ginklų, jų dalių ir šaudmenų pirkimo ar pardavimo sąlygas, organizuoti tokių prekių siuntimą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją ir iš jos, muitinės deklaracijose nurodant, kad tokių prekių siuntėjas yra ne Rusijos Federacija, tačiau Kirgizijos Respublikoje veikiančios įmonės, o eksporto atveju, kad prekių gavėjas yra ne Rusijos Federacijos, tačiau Kirgizijos Respublikos įmonės. Kaip jau minėta, teismų praktikoje, be kitų veiksmų, ir neteisingų, tikrovės neatitinkančių duomenų apie gabenamus daiktus muitinės deklaracijose pateikimas, laikomas kitokiu muitinės kontrolės išvengimu.

84. Iš 2019 m. sausio 15 d. importo deklaracijos Nr. 19LTVC0100IM016954 matyti, kad prekių siuntėjas – OSOO „I. K.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini). Prekių kilmės šalis – Rusija, siunčiamos prekės B lygiavamzdžiai SAIGA 12 k (t. 2, b. l. 1–2); 2019 m. sausio 15 d. importo deklaracijoje Nr. 19LTVC0100IM016989 nurodyta, kad prekių siuntėjas OSOO „G. O.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini). Prekių kilmės šalis – Rusija, siunčiamos prekės – šautuvas C graižtvinis SVD (t. 2, b. l. 11,–12); iš 2019 m. balandžio 19 d. importo deklaracijos Nr. 19LTVC0100IM0D9018 matyti, kad prekių siuntėjas – OSOO „I. K.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini). Prekių kilmės šalis – Rusija, siunčiamos prekės B, C lygiavamzdžiai SAIGA 12m SAIGA 12 C, SAIGA-12K, B, C Graižtviniai SAIGA 9 (t. 2, b. l. 19–21); 2019 m. birželio 3 d. importo deklaracijoje Nr. 19LTVC0100IM1386F4 nurodyta, kad prekių siuntėjas OSOO „G. O.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini). Prekių kilmės šalis – Rusija, siunčiamos prekės – šautuvas B graižtvinis Tiger (t. 2, b. l. 37–38), iš 2019 m. rugsėjo 25 d. importo deklaracijos Nr. 19LTVC0100IM23A285 matyti, kad prekių siuntėjas OSOO „G. O.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini). Prekių kilmės šalis – Rusija, siunčiamos prekės – medžioklinių ginklų dalys ir reikmenys: buožės, rankenėlės, plokštės, strypai, apkabos, stabdžiai (t. 2, b. l. 45–47), 2019 m. lapkričio 20 d. importo deklaracijoje Nr. 19LTVC0100IM2BD246 nurodyta, kad prekių siuntėjas OSOO „G. O.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini). Prekių kilmės šalis – Rusija, siunčiamos prekės – šautuvai B graižtviniai SAIGA M3 EXP-01, B graižtviniai Saiga, Tiger 5 (t. 2, b. l. 52–54); iš 2019 m. gruodžio 27 d. importo deklaracijos Nr. 19LTVC0100IM316BD6 matyti, kad prekių siuntėjas OSOO „G. O.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini). Prekių kilmės šalis – Rusija, siunčiamos prekės – kulkos sportiniams pistoletams, graižtvinių šautuvų apkabos (t. 2, b. l. 60–62); 2020 m. rugpjūčio 11 d. importo deklaracijoje Nr. 20LTVC0100IM1F7F17 nurodyta, kad prekių siuntėjas „M. H.“, (duomenys neskelbtini), Kirgizija, prekių gavėjas – UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini). Prekių kilmės šalis – Rusija, siunčiamos prekės – šautuvai B graižtviniai TIGR/SAIGA/9/EXP03/TR3, B lygiavamzdžiai SAIGA 12x70/12x76mm, B graižtviniai SAIGA 308/MK 223REM/308 WIN, skirti sportui ir medžioklei (t. 2, b. l. 74–77).

85. UAB „M. B.“ Lietuvos Respublikos muitinei pateiktoje 2019 m. sausio 9 d. eksporto deklaracijoje Nr. 19LTVC0100EK0087E0 nurodyta, kad prekių siuntėjas UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – „E.“, (duomenys neskelbtini), siunčiamos prekės: B graižtviniai šautuvai AXMC, FN Scars-17S (t. 1, b. l. 72–74); iš 2019 m. sausio 30 d. eksporto deklaracijos Nr. 19LTVC0100EK03E498 matyti, kad prekių siuntėjas UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – „M. H.“, (duomenys neskelbtini), Kirgizija, siunčiamos prekės B graižtviniai šautuvai (t. 1, b. l. 75–76); 2019 m. kovo 15 d. eksporto deklaracijoje Nr. 19LTVC0100EK0C0F91 nurodyta, kad prekių siuntėjas UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – „M. H.“, (duomenys neskelbtini), Kirgizija, siunčiamos prekės – medžioklinių šaunamųjų ginklų dalys ir reikmenys – vamzdžiai, B graižtviniai šautuvai (t. 1, b. l. 77–79); 2019 m. balandžio 5 d. eksporto deklaracijoje Nr. 19LTVC0100EK10285 nurodyta, kad prekių siuntėjas UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – „M. H.“, (duomenys neskelbtini), Kirgizija, siunčiamos prekės – medžioklinių šaunamųjų ginklų dalys ir reikmenys, B graižtviniai šautuvai (t. 1, b. l. 87–89); 2019 m. balandžio 18 d. eksporto deklaracijoje Nr. 19LTVC0100EK1128E92 nurodyta, kad prekių siuntėjas UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – „M. H.“, (duomenys neskelbtini), Kirgizija, siunčiamos prekės – B, C graižtviniai šautuvai (t. 1, b. l. 90–91); 2019 m. gegužės 10 d. eksporto deklaracijoje Nr. 19LTVC0100EK158DA53 nurodyta, kad prekių siuntėjas UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – „M. H.“, (duomenys neskelbtini), Kirgizija, siunčiamos prekės – B kategorijos graižtviniai šautuvai (t. 1, b. l. 108–109); iš 2019 m. birželio 12 d. eksporto deklaracijos Nr. 19LTVC0100EK1BA154 matyti, kad prekių siuntėjas UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – „M. H.“, (duomenys neskelbtini), Kirgizija, siunčiamos prekės B kategorijos graižtviniai šautuvai (t. 1, b. l. 110–112); iš 2019 m. birželio 27 d. eksporto deklaracijos Nr. 19LTVC0100EK1E2738 matyti, kad prekių siuntėjas UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – „M. H.“, (duomenys neskelbtini), Kirgizija, siunčiamos prekės – B, C kategorijų graižtviniai šautuvai (t. 1, b. l. 113–115); 2019 m. liepos 17 d. eksporto deklaracijoje Nr. 19LTVC0100EK21D924 nurodyta, kad prekių siuntėjas UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – „M. H.“, (duomenys neskelbtini), Kirgizija, siunčiamos prekės – B kategorijos graižtviniai šautuvai (t. 1, b. l. 116–118); iš 2019 m. liepos 26 d. eksporto deklaracijos Nr. 19LTVC0100EK239688 matyti, kad prekių siuntėjas – UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – „M. H.“, (duomenys neskelbtini), Kirgizija, siunčiamos prekės – C kategorijos graižtviniai šautuvai FTI (t. 1, b. l. 119–121); 2019 m. rugpjūčio 23 d. eksporto deklaracijoje Nr. 19LTVC0100EK28DF88 nurodyta, kad prekių siuntėjas UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – „M. H.“, (duomenys neskelbtini), Kirgizija, siunčiamos prekės – C kategorijos graižtviniai šautuvai TIKKA, B kategorijos graižtvinis HK (t. 1, b. l. 122–124); iš 2019 m. spalio 4 d. eksporto deklaracijos Nr. 19LTVC0100EK3076B3 matyti, kad prekių siuntėjas UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – „M. H.“, (duomenys neskelbtini), Kirgizija, siunčiamos prekės C kategorijos graižtviniai šautuvai (t. 1, b. l. 125–126); 2019 m. spalio 23 d. eksporto deklaracijoje Nr. 19LTVC0100EK342778 nurodyta, kad prekių siuntėjas UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – „M. H.“, (duomenys neskelbtini), Kirgizija, siunčiama prekė – C kategorijos graižtvinis šautuvas HTI002407 (t. 1, b. l. 127–129); 2019 m. spalio 25 d. eksporto deklaracijoje Nr. 19LTVC0100EK349D73 nurodyta, kad prekių siuntėjas UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – „M. H.“, (duomenys neskelbtini), Kirgizija, siunčiamos prekės – šoviniai „Norma“ (t. 1, b. l. 130–131); iš 2019 m. gruodžio 6 d. eksporto deklaracijos Nr. 19LTVC0100EK3D3930 matyti, kad prekių siuntėjas UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – „M. H.“, (duomenys neskelbtini), Kirgizija, siunčiamos prekės – B, C kategorijos graižtviniai šautuvai Remington 700, C kategorijos graižtviniai šautuvai FAL L1A1, B lygiavamzdžiai kombinuoti šautuvai, B, C kategorijos graižtviniai Luxdeftec 10 (t. 1, b. l. 132–134); iš 2019 m. gruodžio 13 d. eksporto deklaracijos Nr. 19LTVC0100EK3EF250 matyti, kad prekių siuntėjas UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – „E.“, (duomenys neskelbtini), siunčiamos prekės – B, C kategorijos graižtviniai šautuvai (t. 1, b. l. 135–136), iš 2019 m. gruodžio 13 d. eksporto deklaracijos Nr. 19LTVC0100EK3F13C3 matyti, kad prekių siuntėjas UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – „M. H.“, (duomenys neskelbtini), Kirgizija, siunčiamos prekės – šoviniai (medžioklinis-sportinis inventorius) (t. 1, b. l. 137–138); iš 2020 m. birželio 5 d. eksporto deklaracijos Nr. 20LTVC0100EK18AF64 matyti, kad prekių siuntėjas UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – „M. H.“, (duomenys neskelbtini), Kirgizija, siunčiamos prekės – C kategorijos graižtviniai šautuvai TIKKA T3XTAC A1, C, B kategorijų graižtviniai šautuvai Limex AR-9X19, B kategorijos graižtviniai pusiau automatiniai šautuvai, C kategorijos graižtviniai šautuvai (t. 1, b. l. 139–142); 2021 m. sausio 25 d. eksporto deklaracijoje Nr. 21LTKC0100EK027EB6 nurodyta, kad prekių siuntėjas UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – „M. H.“, (duomenys neskelbtini), Kirgizija, siunčiamos prekės – B kategorijos graižtviniai šautuvai (t. 1, b. l. 152–153); iš 2021 m. vasario 15 d. eksporto deklaracijos Nr. 21LTKC0100EK052A01 matyti, kad prekių siuntėjas UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – „E.“, (duomenys neskelbtini), siunčiamos prekės – B kategorijos graižtviniai šautuvai; iš 2021 m. vasario 15 d. eksporto deklaracijos Nr. 21LTKC0100EK052565 matyti, kad prekių siuntėjas UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – „M. H.“, (duomenys neskelbtini), Kirgizija, siunčiamos prekės – kapsulės (šovinio tūtelės komponentas) (t. 1, b. l. 163–164); iš 2021 m. gegužės 3 d. eksporto deklaracijos Nr. 21LTKC0100EK100FF5 matyti, kad prekių siuntėjas UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – „M. H.“, (duomenys neskelbtini), Kirgizija, siunčiamos prekės – kapsulės (šovinio tūtelės komponentas) (t. 1, b. l. 173–174); 2021 m. gegužės 14 d. eksporto deklaracijoje Nr. 21LTKC0100EK11DE65 nurodyta, kad prekių siuntėjas UAB „M. B.“, (duomenys neskelbtini), prekių gavėjas – „M. H.“, (duomenys neskelbtini), Kirgizija, siunčiamos prekės – B kategorijos graižtviniai šautuvai Heckler-Koch MR308 A3 308 (t. 1, b. l. 179–180).

86. Iš pirmiau aptartų eksporto ir importo deklaracijų matyti, kad siunčiamus ir gaunamus krovinius deklaravo ir muitinei šiuos dokumentus teikė UAB „G.“, kurios direktorė liudytoja D. B., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aiškino, jog importo atveju yra grafa, kur reikia nurodyti kilmės šalį, tačiau eksporto atveju to nereikalaujama. Importo atveju, nenurodžius šios informacijos, nėra galimybės išsiųsti deklaracijos. Tokiu atveju, kai liudytojai kilmės šalis nebuvo žinoma, ji nurodydavo tokią informaciją, iš kokios šalies krovinys atvykdavo. Ji muitinei skirtas deklaracijas pildė pagal jai atsiųstas sąskaitas faktūras, važtaraščius, leidimus gabenti ginklus. Esant tokiam leidimui, muitinės tarpininkės funkcijas vykdžiusi D. B. jai pateiktų duomenų teisingumo netikrindavo. Liudytojai atliekant muitinės tarpininko funkcijas jokių klausimų dėl krovinių gabenimo teisėtumo, nekilo (t. 47, b. l. 41–44). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje akcentavo, kad liudytojai D. B., UAB „M. B.“ teikusiai muitinės tarpininko paslaugą, kaltinimai byloje nebuvo pareikšti, tačiau byloje nėra pakankamai duomenų, paneigiančių liudytojos aiškinimą, jog ji, pagal UAB „M. B.“ pateiktus dokumentus pildydama eksporto ir importo deklaracijas, nežinojo, kad ginklai ir šaudmenys iš tiesų buvo siunčiami ne į Kirgizijos Respubliką, o į Rusijos Federaciją ir gaunami iš jos.

87. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos muitinės Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus viršininkė Raimonda Dzelzienė paaiškino, kad šiuo metu muitinės procedūros yra skaitmenizuotos, todėl asmenys, deklaruodami eksportuojamas ar importuojamas prekes – ginklus, deklaraciją pateikia į muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą. Muitinės tikrinimas, kontrolė atliekama remiantis rizikos valdymu, kuris yra automatinis. Todėl nenurodant, kad prekių gavėjas yra Rusijos Federacija, rizikos faktoriai nesuveikia, aktyvuojasi žaliasis kanalas ir prekės išleidžiamos be jokio muitinio tikrinimo. Todėl muitinės pareigūnams matant byloje esančias importo ir eksporto deklaracijas, kuriose nurodyta, kad kroviniai į Lietuvos Respubliką atvyksta iš Kirgizijos Respubliką, o iš Lietuvos Respublikos yra siunčiami į Kirgizijos Respubliką, pagal tokius dokumentuose formaliai nurodytus duomenis, nebuvo jokio pagrindo imtis papildomų procedūrų. Būtent tokiais veiksmais, t. y. minėtuose dokumentuose nurodant klaidingus duomenis – kitą šalį, negu reali valstybė, iš kurios ginklai buvo eksportuojami ar į kurią importuojami, siekiama išvengti muitinės priežiūros ir jos kontrolės. Jei inkriminuotu laikotarpiu minėtuose dokumentuose, kaip prekių gavėjas ar tiekėjas, būtų nurodyta Rusijos Federacija, tokios deklaracijos būtų kategoriškai atmetamos, o krovinys iš Lietuvos Respublikos teritorijos nebūtų išleidžiamas arba į ją priimamas, taip užtikrinant Rusijos Federacijai taikomų sankcijų įgyvendinimą.

88. Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas kaltės įrodinėjimą baudžiamosiose bylose nepagrįstai diferencijavo pagal inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosiose bylose įrodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-976/2015) Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu šioje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių E. P. ir juridinio asmens UAB „M. B.“ kaltę dėl kvalifikuotos kontrabandos padarymo.

89. E. P. veiksmai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybos pareigūnams pateikiant ginklų, jų dalių ir šaudmenų pirkimo-pardavimo dokumentus, parengtus Kirgizijos Respublikos įmonių atstovų, kuriuose melagingai nurodyta, kad minėtų prekių siuntėjas ar galutinis gavėjas yra ne Rusijos Federacijoje, bet Kirgizijos Respublikoje veikiančios įmonės, bei tokius duomenis pateikiant Lietuvos Respublikos muitinei, akivaizdžiai peržengia pirmosios instancijos teismo akcentuotą pateisinamą verslininkų elgesį, ieškant teisinių spragų, kurios leistų išsaugoti kuriamą verslą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. P., būdamas juridinio asmens UAB „M. B.“ vadovas, siekdamas bendrovei finansinės naudos, sugalvojo schemą, kuriai įgyvendinti pasitelkė Kirgizijos Respublikoje veikiančias įmones, tiesiogiai vykdydamas derybas dėl ginklų ir šaudmenų prekybos su Rusijos Federacijoje veikiančiomis įmonėmis, pasitelkęs Rusijos Federacijoje esančių įmonių AB „K. K.“, „T. A.“, „P. S.“, „V.“, „I. A.“, „K. G.“, „O.“ atstovus ir ginklus ar šaudmenis įgijęs iš jų ar jiems pardavęs, pasinaudodamas Kirgizijos įmonėmis, į importo bei eksporto deklaracijas neįrašė duomenų apie tikrąją prekių įsigijimo ar gavėjo šalį, tokiais veiksmais išvengdamas muitinės kontrolės bei, kaip minėta anksčiau, Rusijos Federacijai taikomų tarptautinių sankcijų. E. P. suvokė, kad importo ir eksporto deklaracijose nenurodydamas tikrosios prekių pardavėjo ir pirkėjo šalies, tokiu būdu išvengia muitinės kontrolės ir norėjo taip veikti. Taigi jis nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia.

90. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus, tačiau netinkamai pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimus, pripažįsta įrodytomis šias E. P. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) aplinkybes:

91. E. P., žinodamas, kad draudžiama šaunamuosius ginklus, jų dalis bei šaudmenis importuoti, eksportuoti ar gabenti per Lietuvos Respubliką tranzitu iš/į Rusijos Federaciją, turėdamas tikslą pažeisti 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo 2 punkto bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 1 straipsnio ir 2 straipsnio nuostatas, išvengdamas muitinės kontrolės, t. y. nepateikdamas duomenų apie tikrąją prekių įsigijimo šalį, nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. oro keliu iš Rusijos Federacijos per Kirgizijos Respubliką į Lietuvos Respubliką importavo 1 294 šaunamuosius ginklus, 3 299 jų dalis ir 20 520 šaudmenis ir nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d., nepateikdamas duomenų apie tikrąją prekių gavimo šalį, iš Lietuvos Respublikos per Kirgizijos Respubliką į Rusijos Federaciją eksportavo 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. padarė šaunamųjų ginklų, jų dalių ir šaudmenų kontrabandą, o būtent:

91.1. jis, būdamas UAB „M. B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu ir akcininku, tiesiogiai ir per kitus fizinius asmenis, esančius Rusijos Federacijoje, vedė derybas su Rusijos Federacijoje esančių įmonių AB „K. K.“, „T. A.“, „P. S.“, „V.“, „I. A.“, „K. G.“, „O.“ atstovais Rusijos Federacijos piliečiais L. M., V. G., D. V., taip pat su I. M., N. I., S. C. – Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl ginklų, jų dalių ir šaudmenų įsigijimo iš Rusijos Federacijos, o būtent derino pirkimo sąlygas, poreikį, kiekius ir kainą, po ko organizavo aptartų ginklų, jų dalių ir šaudmenų gabenimą oro keliu iš Rusijos Federacijos į Kirgizijos Respublikoje esančias įmones „I. K.“ ir „M. H.“, kuriose įsigyti ginklai, jų dalys ir šaudmenys, jo nurodymu, buvo laikomi iki tol, kol jis suorganizuos šių ginklų, jų dalių ir šaudmenų gabenimą iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Kirgizijos Respublikoje esančios įmonės „I. K.“, ir „M. H.“ atstovai J. J., A., M., T., vykdydami jo nurodymus, parengė pirkimo – pardavimo dokumentus, kuriuos jis tyčia, neatskleisdamas ginklų, jų dalių ir šaudmenų identifikuojančių duomenų, nurodančių jų įsigijimo šalį, turėdamas tikslą gauti ginklų, jų dalių ir šaudmenų leidimus importui iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką (nurodžius tikrąjį pardavėją – Rusijos Federaciją, leidimas būtų neišduodamas, vadovaujantis 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo 2 punkto bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 2 straipsnio nuostatomis), pateikė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybai. Gavęs leidimus importo procedūroms iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, jis, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. pateikė importo deklaracijas: 2019 m. sausio 15 d. Nr. 19LTVC0100IM016954, 2019 m. sausio 15 d. Nr. 19LTVC0100IM016989, 2019 m. balandžio 19 d. Nr. 19LTVC0100IM0D9018, 2019 m. birželio 3 d. Nr. 19LTVC0100IM1386F4, 2019 m. rugsėjo 25 d. Nr. 19LTVC0100IM23A285, 2019 m. lapkričio 20 d. Nr. 19LTVC0100IM2BD246, 2019 m. gruodžio 27 d. Nr. 19LTVC0100IM316BD6, 2020 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 20LTVC0100IM1F7F17, pagal kurias oro keliu iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką organizavo importo deklaracijose nurodytų 1 294 šaunamųjų ginklų, 3 299 jų dalių ir 20 520 šaudmenų atgabenimą, žinodamas, jog faktiškai ginklai, jų dalys ir šaudmenys buvo įsigyti iš Rusijos Federacijos esančių įmonių, ir po ko, laikė nuomojamose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini).

91.2. Taip pat jis nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. organizavo ginklų eksportą iš Europos Sąjungos į Rusijos Federaciją per Kirgizijos Respubliką, t. y. jis, būdamas UAB „M. B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu ir akcininku, tiesiogiai ir per kitus fizinius asmenis, esančius Rusijos Federacijoje, vedė derybas su Rusijos Federacijoje esančių įmonių AB „K. K.“, „T. A.“, „P. S.“, „V.“, „I. A.“, „K. G.“, „O.“ atstovais Rusijos Federacijos piliečiais L. M., V. G., D. V., taip pat su I. M., N. I., S. C. – Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl ginklų, jų dalių ir šaudmenų pardavimo iš Europos Sąjungos į Rusijos Federaciją, o būtent derino pardavimo sąlygas, poreikį, kiekius ir kainą. Suderinęs sąlygas, įsigijo aptartus 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų iš kitų Europos Sąjungoje registruotų bendrovių UAB „M. B.“ vardu, bei siekdamas išvengti taikomų apribojimų dėl ginklų pardavimo Rusijos Federacijos subjektams, minėtus ginklus 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų pagal išankstinį susitarimą pardavė Kirgizijos Respublikoje esančioms įmonėms „M. H.“ ir „E.“. Kirgizijos Respublikoje esančių įmonių „M. H.“ ir „E.“ atstovai J. J., A., M., T., vykdydami jo nurodymus, parengė pirkimo – pardavimo dokumentus, pagal kuriuos UAB „M. B.“ pardavė sutartus ginklus, jų dalis ir šaudmenis Kirgizijoje esančioms įmonėms, ir kuriuos jis tyčia, nenurodydamas tikrosios prekių gavimo šalies, turėdamas tikslą gauti ginklų, jų dalių ir šaudmenų leidimus eksportui iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką (nurodžius galutinę, t. y. tikrąją prekių gavimo šalį – Rusijos Federaciją, leidimas būtų neišduodamas, vadovaujantis 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo 2 punkto bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 2 straipsnio nuostatomis), pateikė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybai. Gavęs leidimus eksporto procedūroms iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką, jis, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. pateikė eksporto deklaracijas: 2019 m. sausio 9 d. Nr. 19LTVC0100EK0087E0, 2019 m. sausio 30 d. Nr. 19LTVC0100EK03E498, 2019 m. kovo 15 d. Nr. 19LTVC0100EK0C0F91, 2019 m. balandžio 5 d. Nr. 19LTVC0100EK10285, 2019 m. balandžio 18 d. Nr. 19LTVC0100EK1128E92, 2019 m. gegužės 10 d. Nr. 19LTVC0100EK158DA53, 2019 m. birželio 12 d. Nr. 19LTVC0100EK1BA154, 2019 m. birželio 27 d. Nr. 19LTVC0100EK1E2738, 2019 m. liepos 17 d. Nr. 19LTVC0100EK21D924, 2019 m. liepos 26 d. Nr. 19LTVC0100EK239688, 2019 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 19LTVC0100EK28DF88, 2019 m. spalio 4 d. Nr. 19LTVC0100EK3076B3, 2019 m. spalio 23 d. Nr. 19LTVC0100EK342778, 2019 m. spalio 25 d. Nr. 19LTVC0100EK349D73, 2019 m. gruodžio 6 d. Nr. 19LTVC0100EK3D3930, 2019 m. gruodžio 13 d. Nr. 19LTVC0100EK3EF250, 2019 m. gruodžio 13 d. Nr. 19LTVC0100EK3F13C3, 2020 m. birželio 5 d. Nr. 20LTVC0100EK18AF64, 2021 m. sausio 25 d. Nr. 21LTKC0100EK027EB6, 2021 m. vasario 15 d. Nr. 21LTKC0100EK052A01, 2021 m. vasario 15 d. Nr. 21LTKC0100EK052565, 2021 m. gegužės 3 d. Nr. 21LTKC0100EK100FF5, 2021 m. gegužės 14 d. Nr. 21LTKC0100EK11DE65, pagal kurias oro keliu iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką organizavo 406 šaunamųjų ginklų, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų išgabenimą, žinodamas, jog po to ginklai, jų dalys ir šaudmenys bus perduoti jų galutiniams gavėjams Rusijos Federacijoje esančioms įmonėms ir fiziniams asmenims.

92. Pirmiau aptartų byloje esančių įrodymų analizė taip pat paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad juridinio asmens UAB „M. B.“ veiksmuose, bendrovę atstovavusiam nuteistajam E. P., esant įmonės akcininku ir direktoriumi, turinčiam teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikiant UAB „M. B.“ naudai ir interesais, tiesiogiai ir per kitus fizinius asmenis, vedant derybas su Rusijos Federacijoje esančių įmonių atstovais, o Kirgizijos Respublikoje esančių įmonių atstovams parengiant ginklų ir šaudmenų pirkimo–pardavimo dokumentus, E. P. neatskleidžiant ginklų, jų dalių ir šaudmenų identifikuojančių duomenų, nurodančių jų įsigijimo ir gavimo šalį, turint tikslą gauti ginklų, jų dalių ir šaudmenų leidimus importui iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir eksportui iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką, pateikiant Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybai, o gavus leidimus importo procedūroms iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką bei eksporto procedūroms iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką, pateikiant importo bei eksporto deklaracijas Lietuvos Respublikos muitinei, pagal kurias oro keliu į Lietuvos Respubliką ir iš jos, išvengiant muitinės kontrolės, buvo gabenami ginklai ir šaudmenys, nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), sudėties.

93. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent vieną būtina nustatyti, nes tai padeda teisiškai įvertinti fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką ir leidžia konstatuoti, jog už tokią fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, esant ir kitoms BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir juridinis asmuo. Naudos požymis paprastai yra aiškinamas kaip susijęs su materialinės naudos užtikrinimu, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (ne materialinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Šis požymis padeda kvalifikuoti veiką ir leidžia nustatyti, kada fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika, t. y. kai iš tokios veikos juridinis asmuo turi konkrečios naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo yra suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais. Juridiniam asmeniui baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar juridinis asmuo gavo naudos ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑269/2010). Atitinkamai, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, turi būti nustatyta ne tik tai, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais, bet ir fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšys su juridiniu asmeniu.

94. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad E. P. jam inkriminuotu laikotarpiu ėjo UAB „M. B.“ vadovo pareigas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „M. B.“ buvo viena iš didžiausių Lietuvoje ginklų ir šaudmenų prekybą vykdžiusio įmonių, kurios veikla neapsiribojo vien nacionaline rinka, tačiau buvo vykdoma ir tarptautiniu mastu. Pirmiau aptartų byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad E. P., nors ir žinojo apie Rusijos Federacijai taikomas tarptautines sankcijas, tačiau siekdamas kuo didesnio įmonės pelno, ėmėsi intensyvių veiksmų, kad UAB „M. B.“ vykdytų prekybą su Rusijos Federacijoje veikiančiomis įmonėmis, išvengiant muitinės kontrolės. Tokie E. P. veiksmai neabejotinai buvo naudingi juridiniam asmeniui UAB „M. B.“. Taigi, juridinis asmuo UAB „M. B.“ buvo suinteresuota tokiais E. P. nusikalstamais veiksmais. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodytomis šias juridinio asmens UAB „M. B.“ įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes:

95. juridinis asmuo UAB „M. B.“ , į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus E. P., kuris žinodamas, jog draudžiama šaunamuosius ginklus, jų dalis bei šaudmenis importuoti, eksportuoti ar gabenti per Lietuvos Respubliką tranzitu iš/į Rusijos Federaciją, turėdamas tikslą pažeisti 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo 2 punkto bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 1 straipsnio ir 2 straipsnio nuostatas, išvengdamas muitinės kontrolės, t. y. nepateikdamas duomenų apie tikrąją prekių įsigijimo šalį, nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. oro keliu iš Rusijos Federacijos per Kirgizijos Respubliką į Lietuvos Respubliką importavo 1 294 šaunamuosius ginklus, 3 299 jų dalis ir 20 520 šaudmenis ir nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d., nepateikdamas duomenų apie tikrąją prekių gavimo šalį, iš Lietuvos Respublikos per Kirgizijos Respubliką į Rusijos Federaciją eksportavo 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. padarė šaunamųjų ginklų, jų dalių ir šaudmenų kontrabandą, o būtent:

95.1. E. P., nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2021 m. birželio 2 d. būdamas UAB „M. B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas UAB „M. B.“, naudai ir interesais, tiesiogiai ir per kitus fizinius asmenis, esančius Rusijos Federacijoje, vedė derybas su Rusijos Federacijoje esančių įmonių AB „K. K.“, „T. A.“, „P. S.“, „V.“, „I. A.“, „K. G.“, „O.“ atstovais Rusijos Federacijos piliečiais L. M., V. G., D. V., taip pat su I. M., N. I., S. C. – Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl ginklų, jų dalių ir šaudmenų įsigijimo iš Rusijos Federacijos, o būtent derino pirkimo sąlygas, poreikį, kiekius ir kainą, po ko organizavo aptartų ginklų, jų dalių ir šaudmenų gabenimą oro keliu iš Rusijos Federacijos į Kirgizijos Respublikoje esančias įmones „I. K.“ ir „M. H.“, kuriose įsigyti ginklai, jų dalys ir šaudmenys, jo nurodymu, buvo laikomi iki tol, kol jis suorganizuos šių ginklų, jų dalių ir šaudmenų gabenimą iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Kirgizijos Respublikoje esančių įmonių „I. K.“ ir „M. H.“ atstovai J. J., A., M., T., vykdydami jo nurodymus, parengė pirkimo – pardavimo dokumentus, kuriuos jis tyčia, neatskleisdamas ginklų, jų dalių ir šaudmenų identifikuojančių duomenų, nurodančių jų įsigijimo šalį, turėdamas tikslą gauti ginklų, jų dalių ir šaudmenų leidimus importui iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką (nurodžius tikrąjį pardavėją – Rusijos Federaciją, leidimas būtų neišduodamas, vadovaujantis 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo 2 punkto bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 2 straipsnio nuostatomis), pateikė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybai. Gavęs leidimus importo procedūroms iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, jis, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. pateikė importo deklaracijas: 2019 m. sausio 15 d. Nr. 19LTVC0100IM016954, 2019 m. sausio 15 d. Nr. 19LTVC0100IM016989, 2019 m. balandžio 19 d. Nr. 19LTVC0100IM0D9018, 2019 m. birželio 3 d. Nr. 19LTVC0100IM1386F4, 2019 m. rugsėjo 25 d. Nr. 19LTVC0100IM23A285, 2019 m. lapkričio 20 d. Nr. 19LTVC0100IM2BD246, 2019 m. gruodžio 27 d. Nr. 19LTVC0100IM316BD6, 2020 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 20LTVC0100IM1F7F17, pagal kurias oro keliu iš Kirgizijos Respublikos į Lietuvos Respubliką organizavo importo deklaracijose nurodytų 1 294 šaunamųjų ginklų, 3 299 jų dalių ir 20 520 šaudmenų atgabenimą, žinodamas, jog faktiškai ginklai, jų dalys ir šaudmenys buvo įsigyti iš Rusijos Federacijoje esančių įmonių, laikė nuomojamose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini).

95.2. UAB „M. B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus E. P., nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. organizavo ginklų eksportą iš Europos Sąjungos į Rusijos Federaciją per Kirgizijos Respubliką, t. y. E. P., nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2021 m. birželio 2 d. būdamas UAB „M. B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas UAB „M. B.“ naudai ir interesais, tiesiogiai ir per kitus fizinius asmenis, esančius Rusijos Federacijoje, vedė derybas su Rusijos Federacijoje esančių įmonių AB „K. K.“, „T. A.“, „P. S.“, „V.“, „I. A.“, „K. G.“, „O.“ atstovais Rusijos Federacijos piliečiais L. M., V. G., D. V., taip pat su I. M., N. I., S. C. – Z. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl ginklų, jų dalių ir šaudmenų pardavimo iš Europos Sąjungos į Rusijos Federaciją, o būtent derino pardavimo sąlygas, poreikį, kiekius ir kainą. Suderinęs sąlygas, įsigijo aptartus 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų iš kitų Europos Sąjungoje registruotų bendrovių UAB „M. B.“ vardu, bei siekdamas išvengti taikomų apribojimų dėl ginklų pardavimo Rusijos Federacijos subjektams, minėtus ginklus 406 šaunamuosius ginklus, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų pagal išankstinį susitarimą pardavė Kirgizijos Respublikoje esančioms įmonėms „M. H.“ ir „E.“. Kirgizijos Respublikoje esančios įmonės „M. H.“ ir „E.“ atstovai J. J., A., M., T., vykdydami jo nurodymus, parengė pirkimo – pardavimo dokumentus, pagal kuriuos UAB „M. B.“ pardavė sutartus ginklus, jų dalis ir šaudmenis Kirgizijoje esančioms įmonėms, ir kuriuos jis tyčia, nenurodydamas tikrosios prekių gavimo šalies, turėdamas tikslą gauti ginklų, jų dalių ir šaudmenų leidimus eksportui iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką (nurodžius galutinę, t. y. tikrąją prekių gavimo šalį – Rusijos Federaciją, leidimas būtų neišduodamas, vadovaujantis 2005 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 237 Dėl ekonominių sankcijų, ribojančių prekybą ginklais, įgyvendinimo 2 punkto bei 2014 m. liepos 31 d. Europos Tarybos sprendimo Nr. 2014/512/BUSP Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 2 straipsnio nuostatomis), pateikė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybai. Jis, gavęs leidimus eksporto procedūroms iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2021 m. gegužės 14 d. pateikė eksporto deklaracijas: 2019 m. sausio 9 d. Nr. 19LTVC0100EK0087E0, 2019 m. sausio 30 d. Nr. 19LTVC0100EK03E498, 2019 m. kovo 15 d. Nr. 19LTVC0100EK0C0F91, 2019 m. balandžio 5 d. Nr. 19LTVC0100EK10285, 2019 m. balandžio 18 d. Nr. 19LTVC0100EK1128E92, 2019 m. gegužės 10 d. Nr. 19LTVC0100EK158DA53, 2019 m. birželio 12 d. Nr. 19LTVC0100EK1BA154, 2019 m. birželio 27 d. Nr. 19LTVC0100EK1E2738, 2019 m. liepos 17 d. Nr. 19LTVC0100EK21D924, 2019 m. liepos 26 d. Nr. 19LTVC0100EK239688, 2019 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 19LTVC0100EK28DF88, 2019 m. spalio 4 d. Nr. 19LTVC0100EK3076B3, 2019 m. spalio 23 d. Nr. 19LTVC0100EK342778, 2019 m. spalio 25 d. Nr. 19LTVC0100EK349D73, 2019 m. gruodžio 6 d. Nr. 19LTVC0100EK3D3930, 2019 m. gruodžio 13 d. Nr. 19LTVC0100EK3EF250, 2019 m. gruodžio 13 d. Nr. 19LTVC0100EK3F13C3, 2020 m. birželio 5 d. Nr. 20LTVC0100EK18AF64, 2021 m. sausio 25 d. Nr. 21LTKC0100EK027EB6, 2021 m. vasario 15 d. Nr. 21LTKC0100EK052A01, 2021 m. vasario 15 d. Nr. 21LTKC0100EK052565, 2021 m. gegužės 3 d. Nr. 21LTKC0100EK100FF5, 2021 m. gegužės 14 d. Nr. 21LTKC0100EK11DE65, pagal kurias oro keliu iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką organizavo 406 šaunamųjų ginklų, 16 jų dalių bei 543 250 šaudmenų išgabenimą, žinodamas, jog po to ginklai, jų dalys ir šaudmenys bus perduoti jų galutiniams gavėjams Rusijos Federacijoje esančioms įmonėms ir fiziniams asmenims.

96. Tokie E. P. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), sudėties požymius, o juridinio asmens UAB „M. B.“ veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 20 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), sudėties požymius. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalis dėl E. P. ir juridinio asmens UAB „M. B.“ išteisinimo naikinama ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl bausmės E. P.

97. Nusprendus , kad E. P. ir juridinio asmens UAB „M. B.“ veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), sudėtis, spręstini ir jiems skiriamų bausmių bei jų bendrinimo klausimai.

98. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo E. P. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) paskirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, o juridiniam asmeniui UAB „M. B.“ pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) paskirti 10 000 MGL (500 000 Eur) dydžio baudą. Šis prokuroro prašymas tenkinamas iš dalies.

99. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat nustatomas skiriamos bausmės dydis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

100. Sprendžiant dėl E. P. skiriamos bausmės rūšies ir jos dydžio, svarbu įvertinti jo nusikalstamų veiksmų pobūdį bei nuteistojo asmenybę. E. P., būdamas ilgametis verslininkas ir žinodamas apie Rusijos Federacijai taikomas tarptautines sankcijas, tyčia jų nesilaikė, organizavo ginklų eksportą iš Europos Sąjungos į Rusijos Federaciją bei ginklų importą iš jos. Tokie nuteistojo veiksmai tęsėsi pakankamai ilgą laiką. Jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du baigtus nusikaltimus: sunkų nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir apysunkį nusikaltimą Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

101. Byloje esantys E. P. charakterizuojantys duomenys jį iš esmės charakterizuoja teigiamai ir leidžia jį vertinti kaip nelinkusį pakartotinai nusikalsti asmenį. Jis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, turi tris mažamečius vaikus. E. P. nusikalto būdamas neteistas (t. 44, b. l. 9–12), baustas administracine tvarka (t. 44, b. l. 13–19), be kitų nusižengimų ir 2021 m. sausio 8 d. už prekybos ginklais ir šaudmenimis tvarkos pažeidimą, numatytą ANK 231 straipsnio 1 dalyje. Nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų apie fizinį asmenį matyti, kad E. P. po jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo daugiau Lietuvos Respublikoje nenusikalto. Aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad E. P. yra apsisprendęs tolesnių savo gyvenimo bei verslo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

102. Nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), padarymas užtraukia išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų, t. y. įstatymų leidėjas ginklų ir šaudmenų kontrabandą laiko sunkiu nusikaltimu. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad nuteistųjų įvykdyta ginklų kontrabanda nėra klasikinė pati pavojingiausia ginklų kontrabandos forma, kai ginklai per valstybės sieną yra gabenami slapta, nuslepiant pačių ginklų gabenimo faktą. Aptariamu atveju nebuvo slepiamas faktas, kad yra gabenami ginklai, jų dalys ir šaudmenys, ginklus ir šaudmenis gabeno įmonė, kuri vertėsi tokia veikla, tačiau buvo išvengiama muitinės kontrolės, nuslepiant prekybos su Rusijos Federacija faktą. Nors minėtų veiksmų apimtis nešalina baudžiamosios atsakomybės, tačiau neabejotinai yra svarbi sprendžiant dėl nuteistiesiems skiriamos bausmės dydžio.

103. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573) buvo pakeistos BK 62 straipsnio nuostatos, suteikiančios teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Nors naujasis baudžiamasis įstatymas ir išplėtė galimybes vadovaujantis šiuo straipsniu nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, kas atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, tačiau, net ir pasikeitus minėtoms įstatymo nuostatoms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra sąlygų, kurios E. P. leistų taikyti BK 62 straipsnį. Taip pat nėra ir išskirtinių aplinkybių, kurios leistų nuteistajam E. P. skirti švelnesnę bausmę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Pagal suformuotą teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalis paprastai taikoma esant visumai išimtinių aplinkybių, dėl kurių įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-98 1073/2019, Nr. 2K-40-648/2020 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo E. P. nusikalstamus veiksmus, padarant šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandą, laikyti tiek mažiau pavojingais negu rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas, kad tai lemtų švelnesnės bausmės nei sankcijoje įtvirtinta minimali laisvės atėmimo bausmė paskyrimą. Nors E. P. nusikalto būdamas neteistas, nėra charakterizuojamas kaip linkęs nusikalsti asmuo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės nėra laikytinos išimtinėmis nuteistojo mažesnį asmenybės pavojingumą apibūdinančiomis aplinkybėmis, lemiančiomis švelnesnės nei sankcijoje įtvirtinta bausmė paskyrimą.

104. Todėl, įvertinus E. P. padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, mastą, trukmę bei tai, kad po inkriminuotų nusikaltimų padarymo jis daugiau nenusikalto, yra charakterizuojamas teigiamai, E. P. skiriama baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta minimali trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

105. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. P. ir juridinio asmens UAB „M. B.“ atstovas advokatas Vitalijus Vitkovskis nenurodė jokių argumentų, susijusių su nuteistiesiems pagal BK 123¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausme.

106. Nusikaltimo, numatyto BK 123¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas užtraukia baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Apygardos teismas, spręsdamas dėl E. P. pagal BK 123¹ straipsnio 1 dalį skiriamos bausmės rūšies ir jos dydžio, pagrįstai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir nuteistojo asmenybę, tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai individualizavo bausmę ir pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas E. P. už nusikaltimo, numatyto BK 123¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, kurios dydį nustatė BK 47 straipsnio 2 dalies 3 punkto, už apysunkio nusikaltimo padarymą numačiusio baudą nuo 100 MGL iki 4 000 MGL, ribose, t. y. artimą baudžiamajame įstatyme numatytam minimaliam baudos dydžiui – 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą. Tokia bausmė neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai.

107. Svarbu pažymėti, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 61 straipsnio 2 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) panaikino bausmės skyrimo vidurkio taisyklę. Tai kaltininko teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visas išdėstytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neįžvelgia pagrindo keisti apygardos teismo E. P. pagal BK 123¹ straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę.

108. Įvertinus tai, kad E. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK123¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, už atskiras nusikalstamas veikas E. P. paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal BK 65 straipsnio 2 dalies nuostatas bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Taigi, jei viena iš nuosprendžiu paskirtų bausmių yra bauda, teismai šios bausmės paprastai nekeičia ir skiria kartu su kita bausme. Kita vertus, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas pakeisti baudą nevaržo teismo visa apimtimi taikyti BK 63 straipsnyje numatytų galutinės subendrintos bausmės skyrimo taisyklių, t. y. griežtesne bausme apimti baudą, ją iš dalies ar visiškai pridėti prie griežtesnės bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2012, Nr. 2K-302/2014; Nr. 2K-196-139/2016, Nr. 2K-279-1073/2020). BK 63 straipsnyje nustatytos bausmių bendrinimo taisyklės yra taikomos ne konkrečioms, o visoms bausmių rūšims, taip pat ir bendrinant laisvės atėmimo bausmę su bauda (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-1073/2018).

109. Esant išdėstytam ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, E. P. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu bendrinama su jam pagal BK 123¹ straipsnio 1 dalį paskirta 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir E. P. skiriama galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

110. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas E. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 1 d. 17.10 val. (t. 44, b. l. 37) iki 2021 m. birželio 2 d. 19.16 val. (t. 44, b. l. 84–87), t. y. dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

111. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Visais atvejais, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi nuspręsti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Taigi aptariamu, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 3 dalimi, teismas galėtų svarstyti tik dėl dalinio bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau pirmiau minėtu įstatymu Nr. XIV-2573 buvo papildyta ir BK 54 straipsnio 3 dalis bei pakeistas BK 75 straipsnis, suteikiantis galimybę teismams, esant išimtinėms aplinkybėms, nukrypti nuo formalių BK 75 straipsnio reikalavimų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

112. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam E. P., atkreipia dėmesį į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Be to, kuo ilgesnis laiko tarpas praeina nuo nusikaltimo padarymo iki bausmės paskyrimo, tuo mažiau veiksminga yra bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-337-489/2017, Nr. 2K-7-8-788/2018). Taigi realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas tokiais atvejais, nebepasiekia visų bausmės tikslų, o tik sudaro prielaidas įgyvendinti vienintelį jos tikslą – asmens nubaudimą.

113. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo E. P. asmenybę, tai, kad jis charakterizuojamas teigiamai, kaip nelinkęs nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių asmuo, po E. P. nusikalstamų veikų padarymo praėjusį laikotarpį ir tai, kad jis naujų nusikaltimų nepadarė, sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant jam visišką bausmės vykdymo atidėjimą. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 75 straipsnio 4, 5 dalimis, 6 dalies 5 ir 8 punktais, E. P. paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda dvejiems metams, paskirdama jam įpareigojimus per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl bausmės juridiniam asmeniui UAB „M. B.“

114. Teisėjų kolegija, juridiniam asmeniui UAB „M. B.“ skirdama bausmę pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), atsižvelgia į tai, kad juridinio asmens vardu buvo padarytas vienas sunkus (BK 199 straipsnio 4 dalis (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija)) ir vienas apysunkis (BK 123¹ straipsnio 1 dalis) savanaudiško ir trunkamojo pobūdžio tyčiniai baigti nusikaltimai, siekiant turtinės naudos. Nėra juridinio asmens UAB „M. B.“ atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. UAB „M. B.“ nebuvo anksčiau traukta baudžiamojon atsakomybėn (t. 45, b. l. 67–68), naujų nusikalstamų veikų nepadarė, veiklą vykdė turėdama licenciją, šiuo metu nėra likviduota. Esant aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumai, juridiniam asmeniui UAB „M. B.“ pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) skiriama 1 100 MGL (1 100 x 50) 55 000 Eur dydžio bauda (BK 47 straipsnio 4 dalis).

115. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, juridiniam asmeniui UAB „M. B.“ paskirdamas bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 20 straipsnio 1 dalyje, 123¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagrįstai atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad anksčiau bendrovės veikloje ryškių pažeidimų nenustatyta, įmonė buvo laikoma patikima. Esant šių bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismas juridiniam asmeniui UAB „M. B.“ paskyrė 1 000 MGL (50 000 Eur) dydžio baudą, kuri yra ženkliai mažesnė nei BK 47 straipsnio 4 dalyje juridiniam asmeniui nustatytos baudos vidurkis. Nors, kaip jau minėta, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 61 straipsnio 2 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) panaikino bausmės skyrimo vidurkio taisyklę, tačiau, apibendrinusi paminėtas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo koreguoti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 1 dalyje, 123¹ straipsnio 1 dalyje, juridiniam asmeniui UAB „M. B.“ paskirtos bausmės.

116. Juridinio asmens UAB „M. B.“ padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 20 straipsnio 1 dalyje, BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir BK 20 straipsnio 1 dalyje, 123¹ straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bausmės, paskirtos už šiuos nusikaltimus, bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, griežtesne paskirta bausme apimant švelnesnę bausmę ir juridiniam asmeniui UAB „M. B.“ nustatoma galutinė 1 100 MGL (1 100 x 50) 55 000 Eur dydžio bauda.

Dėl turto konfiskavimo, proceso išlaidų ir daiktų

117. Iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. spalio 20 d. rašto Nr. (1.13 Mr)3BE-7783 matyti, kad vadovaujantis 2019 m. kovo 29 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-288 patvirtinta sulaikytų ir konfiskuotų prekių administravimo išlaidų apskaičiavimo metodika, pagal kurią skaičiuotinos išlaidos: sulaikytų prekių – graižtvinio karabino Saiga, lygiavamzdžio šautuvo Saiga-12, graižtvinio karabino Saiga-9, graižtvinio karabino TR3, graižtvinio karabino Tiger, šaudmenų 5,45x18 krovos darbai – 1 228,76 Eur, prekių palyda į saugojimo vietą – 193,83 Eur ir fizinė apsauga – 45,28 Eur. Institucija turėtas proceso išlaidas (viso 1 467,87 Eur) prašė priteisti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (t. 16, b. l. 159–160).

118. Apygardos teismas E. P. ir juridinio asmens UAB „M. B.“ veiksmuose nenustatęs nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), sudėties, sprendė, kad nėra pagrindo iš minėtų asmenų priteisti pirmiau aptartų proceso išlaidų.

119. Nors skundžiama nuosprendžio dalis dėl E. P. ir juridinio asmens UAB „M. B.“ išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) naikinama, tačiau prokuroras nuosprendžio dalies dėl proceso išlaidų nepriteisimo iš nuteistųjų neskundžia ir apeliaciniu skundu neprašo šių išlaidų priteisti. Todėl apeliacinės instancijos teismui bylą nagrinėjant apeliacinių skundų ribose ir negalint pasunkinti nuteistųjų padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalis), ši nuosprendžio dalis paliekama nepakeista.

120. Apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu tinkamai išsprendė daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimo klausimą bei pagrįstai, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, konfiskavo 2021 m. birželio 1 d. kratų, atliktų sandėlyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir UAB „M. B.“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), metu rastus ir paimtus 317 vnt. šaunamųjų ginklų bei šovinių.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį dėl E. P. išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir juridinio asmens UAB „M. B.“ išteisinimo pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

E. P. pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su pagal BK 123¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir paskirti subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti E. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 1 d. 17.10 val. iki 2021 m. birželio 2 d. 19.16 val. t. y. 2 (dvi) dienas, 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 75 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 6 dalies 5 ir 8 punktais, E. P. paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Juridinį asmenį UAB „M. B.“ pripažinti kalta pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir paskirti 1 100 MGL (55 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 123¹ straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir paskirti subendrintą 1 100 MGL (55 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad nuteistieji yra pripažinti kaltais pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 123¹ straipsnio 1 dalies redakciją, t. y. 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakciją.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.