- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-1380-524/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14808-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Irma Čuchraj, Virginija Nijolė Griškevičienė
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1380-524/2015
Teisėja Kristina Domarkienė (Proceso Nr. 2-06-3-14808-2014-9)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. lapkričio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal O. S. ieškinį Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis ir ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-18 sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis. Nurodė, jog nuo 1994-04-21 yra įrašytas į reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių šeimų aprūpinimo būstu sąrašą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-01-28 įsakymu jam išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas leisti jam privatizuoti minėtą nuomojamą butą, bet Klaipėdos miesto savivaldybės meras jo prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, jog Butų privatizavimo įstatymo lengvata jis pasinaudojo gyvendamas santuokoje su buvusia sutuoktine D. S., t. y. kai 1993-10-13 privatizavo butą (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 1993-10-13 sutartimi ieškovo buvusi sutuoktinė D. S., pasinaudodama įstatymo suteikta teise privatizuoti gyvenamąsias patalpas, šeimos naudai nuosavybės teise įgijo butą (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog pagal 1993-10-06 mokėjimo kvitus akivaizdu, jog būtent ieškovo investiciniais čekiais buvo sumokėta privatizuoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaina, o buvusi sutuoktinė apmokėjo tik privatizavimo dokumentų išlaidas. Mano, jog ieškovui kartu su buvusia sutuoktine privatizavus minėtą butą, ieškovas neteko teisės privatizuoti kitą gyvenamąją patalpą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-18 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas yra reabilituotas politinis kalinys. Ieškovas kartu su buvusia sutuoktine D. S. jos vardu privatizavo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėto buto privatizavimui buvo panaudoti ieškovo investiciniai čekiai. 2009-04-09 turto pasidalijimo sutarties pagrindu ieškovas savo dalį minėto buto perleido buvusiai sutuoktinei. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįgijo teisės lengvatine tvarka privatizuoti jo nuomojamą gyvenamąją patalpą, adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis, tarp pat neatsižvelgė į buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo ypatybes. Teigia, kad atitinka visas sąlygas dėl nuomojamo buto privatizavimo. Mano, kad aplinkybė, jog privatizuojant minėtą butą, buvo panaudoti ieškovo investiciniai čekiai, neturi reikšmės nuomojamo buto privatizavimui. Teigia, kad atsakovė anksčiau pripažino, jog ieškovas nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), neįgijo, juo naudojosi panaudos pagrindais.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją ir papildomai pažymi, kad ieškovui privatizavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis neteko teisės privatizuoti kitą gyvenamąjį namą ar butą. Teigia, kad ieškovas sąmoningai klaidinančių teiginių ir paaiškinimų pagrindu įgijo nuomos teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jį siekia įsigyti lengvatine kaina.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą, būtina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifiką. Specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009). Tačiau kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu ir turi būti įgyvendinama laikantis nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2009; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012; kt.).
Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą, turėjo asmuo teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą ar ne, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11, kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012; kt.).
Pažymėtina, kad specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagal bylos įrodymus padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas vieną kartą šia teise pasinaudojo, todėl nebeturi įstatyme nustatyto pagrindo šia teise pasinaudoti pakartotinai. Šioje byloje ieškovės iškėlė ginčą dėl jo nuo 1999 metų nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis kaip reabilituotas politinis kalinys ir tremtinys (b. l. 23). Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog 1993 m. jis kito buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavime nedalyvavo, nes šį butą privatizavo jo buvusi sutuoktinė, su kuria santuoka buvo nutraukta ir butas buvo paliktas jai. Ieškovas nurodo, jog tai, kad ieškovo buvusios sutuoktinės privatizuotas butas nebuvo jo nuosavybė, buvo konstatuota atsakovės 1999-11-11 sprendime (b. l. 46), o aplinkybę, kad jo investiciniai čekiai buvo panaudoti be jo žinios, paliudijo ieškovo buvusi žmona. Tačiau šios nurodomos apelianto aplinkybės nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti ieškovo nuomojamą butą, nes paminėtu 1999-11-11 sprendimu nebuvo panaikinta faktiškai pagal įstatymą įgyta ieškovo bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į jau privatizuotą butą (duomenys neskelbtini). Buvusių sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą, (duomenys neskelbtini), nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas. Tokia nuostata buvo įtvirtinta Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Ginčo santykių atsiradimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė ir sutuoktiniai turi lygias teises jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Sutuoktiniams, kitaip nei kitiems butų nuomininkams ir jų šeimos nariams, prieš buto privatizavimą net nebuvo privaloma pasirašyti tarpusavio susitarimo dėl buto pirkimo (kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis, kas taps perkamo buto savininku), ir tokio susitarimo nebuvimas negali būti traktuojamas kaip būtinos gyvenamųjų patalpų privatizavimo sąlygos nesilaikymas ir pagrindas nepripažinti sutuoktiniui, nenurodytam buto privatizavimo sutartyje, nuosavybės teisės į privatizuotą butą, nors šios bylos šalys tokį susitarimą sudarė. Byloje nustatyta, kad ieškovas su buvusia sutuoktine (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir nuo 1981-08-12 apsigyveno bute (duomenys neskelbtini) (b. l. 42), šį butą privatizavo 1993-10-13 sutuoktinės vardu, prieš tai sudarę susitarimą privatizuoti šį butą sutuoktinės vardu (b. l. 71, 73), taupomojo banko kvitas įrodo, kad ieškovas sumokėjo iš savo sąskaitos už buto privatizavimą (b. l. 72), todėl liudytojos parodymai, jog ieškovas nežinojo apie investicinių čekių panaudojimą, nėra pakankamas įrodymas šiems rašytiniams įrodymams nuginčyti. Be to, savo nuosavybės teises į paminėtą privatizuotą butą ieškovas dar kartą patvirtino 2009-04-09 sudarydamas santuokos metu įgyto turto dalybų sutartį, patvirtindamas tik tai, kad nuo 2009-04-09 šis butas asmeninės nuosavybės teise priklausys jo buvusiai sutuoktinei. Todėl įrodyta, kad ieškovo butas buvo privatizuotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise santuokoje ir tai atitinka paminėtą teisinį reglamentavimą.
Teisė lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti valstybei priklausantį turtą turi būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, o bent vienos iš būtinų sąlygų, nustatytų įstatyme, nebuvimas daro privatizavimą negalimą. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 1992 m. pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrįstai pripažino, kad dėl šios priežasties jis negalėjo būti teisėtas buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo subjektas, nes šia teise jau pasinaudojo. Ieškovas neturi subjektinės teisės lengvatinėmis sąlygomis, nustatytomis Butų privatizavimo įstatyme, pirkti dar vienas gyvenamąsias patalpas, todėl ši teisė negali būti ginama, o jos pagrindu reiškiami reikalavimai tenkinami.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.).
Paminėtais motyvais keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-18 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.