- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- e2-870-630/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00010-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė (pirm.)
- Ieškovas
- UAB Legal Balance
- Atsakovas
- T. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. J. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo: 1) 1 155,68 Eur negrąžinto kredito, 2) 113,13 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 3) 36,60 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 4) 251,91 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 5) 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 155,68 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 6 d.), 6) 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 155,68 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8) 72,00 Eur žyminį mokestį ir 9) 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui adresuotas ieškinio nuorašas bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti tinkamai 2021 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – motinai D. J., todėl laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo tinkamai informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, t. y. bylos išnagrinėjimą jam nedalyvaujant. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
2021 m. kovo 9 d. nutartimi atmestas ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių ir paskirtas parengiamasis posėdis 2021 m. kovo 23 d. 10.00 val. Atsakovui adresuota 2021 m. kovo 9 d. nutarties kopija, šaukimas apie paskirto parengiamojo teismo posėdžio datą, laiką ir vietą įteikti 2021 m. kovo 13 d. atsakovo šeimos nariui (motinai) CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Ieškovė 2021 m. kovo 22 d. pateikė teismui prašymą, kuriame prašoma civilinę bylą Nr. e2–870–630/2021 nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Šalys į teismo posėdį neatvyko, todėl byla 2021 m. kovo 23 d. 10.00 val. teismo posėdyje išnagrinėta žodinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad vartojimo kredito davėja uždaroji akcinė bendrovė „BnP Finance“ ir atsakovas 2019 m. liepos 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-4k6ymkzr (toliau – sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 1 200 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 742,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 26,00 proc.) ir 432,00 Eur administravimo mokesčio, sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais iki 2023 m. liepos 6 d. Prisiimtų įsipareigojimų atsakovas nesilaikė, nemokėjo kredito įmokų pagal nustatytą grafiką, todėl 2020 m. kovo 8 d. vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Ieškovė atsakovui elektroniniu paštu 2020 m. balandžio 6 d. išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu pridėjo reikalavimo perleidimo sutarties kopiją. Prie ieškinio pridėtas 2020 m. vasario 21 d. pranešimas apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą Nr. 2020-02-21/0 patvirtina, kad sutartis nutraukta 2020 m. kovo 8 d.
Dėl reikalavimų priteisti negrąžintą kreditą, mokėjimo (pelno) palūkanas ir administravimo mokestį, paskaičiuotus iki sutarties nutraukimo dienos (1, 2 ir 3 reikalavimai).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalimi, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kiekvienas asmuo savo prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).
Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (reikalavimo perleidimo sutartį, pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, vartojimo kredito sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, kredito suteikimo išrašą, mokumo vertinimo ataskaitą, raginimus, pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo), konstatuojama, kad pirminė kreditorė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė nurodė, kad atsakovas grąžino dalį vartojimo kredito ir su juo susijusias sumas, t. y. atsakovas atliko tris pilnas ir vieną dalinę įmoką pagal sutartį, kurios padengė dalį kredito, palūkanų ir sutarties administravimo mokesčio. Pagal ieškovės pateiktą įmokų mokėjimo grafiką nustatyta, kad atsakovas sumokėjo tris pilnas įmokas pagal sutartį , tai yra 2019-08-06 – 49,46 Eur, iš kurios buvo padengta 14,46 Eur kredito dalis, 9,00 Eur sutarties administravimo mokestis, 26,00 Eur palūkanos; 2019-09-06 – 49,46 Eur, iš kurios buvo padengta 14,77 Eur kredito dalis, 9,00 Eur sutarties administravimo mokestis, 25,69 Eur palūkanos; 2019-10-06 – 49,46 Eur, iš kurios buvo padengta 15,09 Eur kredito dalis, 9,00 Eur sutarties administravimo mokestis, 25,37 Eur palūkanos ir vieną dalinę įmoką 2019-11-06 – 19,24 Eur, kuri padengė 9,00 Eur sutarties administravimo mokesčio ir 10,24 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 155,68 Eur negrąžinto kredito suma.
Reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus gali būti reiškiamas tik iki sutarties nutraukimo. Po sutarties nutraukimo toks reikalavimas neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48 punktas) (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.872 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės prašomos priteisti mokėjimo (pelno) palūkanos paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 8 d.), į tai, kad atsakovas iki sutarties nutraukimo sumokėjo 87,30 Eur palūkanų (26,00 Eur + 25,69 Eur, 25,37 Eur, 10,24 Eur) ieškinio reikalavimas dėl 113,13 Eur (14,80 Eur (25,04 – 10,24) + 24,70 + 24,36 + 24,01 + 23,66 + 1,60 (23,29 / 30 d. x 2) mokėjimo (pelno) palūkanų yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
Sutartyje šalys susitarė dėl sutarties administravimo mokesčio, jis įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką. Sutarties specialiosiose sąlygose yra mokėjimo grafikas, kuriame kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 9,00 Eur dydžio sutarties administravimo mokestis. Per 48 mėnesių vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį atsakovas ieškovei iš viso turėtų sumokėti 432,00 Eur sutarties administravimo mokesčio. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą administravimo mokestis ir / arba kiti mokesčiai, kurie patenka į bendrą vartojimo kredito kainą, per dieną negali viršyti 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad atsakovas iki sutarties nutraukimo sumokėjo 36,00 Eur sutarties administravimo mokesčio (9,00 Eur + 9,00 Eur + 9,00 Eur + 9,00 Eur), iš atsakovo ieškovei priteisiamas 36,60 Eur (9,00 + 9,00 + 9,00 + 9,00 + 0,60 (9,00 / 30 d. x 2)) administravimo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 8 d.).
Dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (4 ir 5 reikalavimai).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 251,91 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 8 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.) ir 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą kredito sumą (1 155,68 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 6 d.). Ieškovė ieškinyje nurodo, kad negautų pajamų (nuostolių) sumą už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos sudaro 251,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį (už 306 dienas, skaičiuojant nuo negrąžintos kredito dalies). Nuo ieškinio parengimo dienos ieškovė prašo teismo priteisti negautas pajamas procentine išraiška, t. y. paskaičiuotas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą, už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos.
Iš bylos duomenų matyti, kad sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. kovo 8 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020). Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
Atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. kovo 8 d. buvo nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
Faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 48 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 26,00 procento metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 742,08 Eur. Ieškovės negautų pajamų suma nuo sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 8 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2023 m. liepos 6 d.) sudaro 541,65 Eur (742,08 Eur – 87,30 Eur (atsakovo sumokėta suma) - 113,13 Eur (priteistina suma iki sutarties nutraukimo). Atsakovas nepateikė atsiliepimo, teismo posėdyje nedalyvavo, todėl teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, kad jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.
Kaip minėta, ieškovė prašo priteisti 251,91 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (paskaičiuota po 26,00 proc. nuo 1 155,68 Eur sumos) ir 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 155,68 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 6 d.), kas ieškovės paskaičiavimu sudaro 745,38 Eur. Teismo vertinimu, tokie ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, nes skaičiuojant negautas pajamas, mokėjimo palūkanų forma, nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 1 155,68 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų nurodytą 541,65 Eur (742,08 Eur – 87,30 Eur (atsakovo sumokėta suma) - 113,13 Eur (priteistina suma iki sutarties nutraukimo) sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2023 m. liepos 6 d.). Vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui visa gautų palūkanų suma būtų neviršijusi 742,08 Eur sumos. Tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
Taigi atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Ieškovė pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 6 d.), galėjo tikėtis gauti 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-04-06 – 1075,15 Eur; 2020-05-06 – 1057,98 Eur; 2020-06-06 – 1040,44 Eur; 2020-07-06 – 1022,52 Eur; 2020-08-06 – 1004,21 Eur; 2020-09-06 – 985,51 Eur; 2020-10-06 – 966,40 Eur; 2020-11-06 – 946,88 Eur; 2020-12-06 – 926,94 Eur; 2021-01-06 – 906,56 Eur; 2021-02-06 – 885,74 Eur; 2021-03-06 – 864,47 Eur; 2021-04-06 – 842,74 Eur; 2021–05-06 – 820,54 Eur; 2021-06-06 – 797,86 Eur; 2020-07-06 – 774,69 Eur; 2021-08-06 – 751,01 Eur; 2021-09-06 – 726,82 Eur; 2021-10-06 – 702,11 Eur; 2021-11-06 – 676,86 Eur; 2021-12-06 – 651,06 Eur; 2022-01-06 – 624,71 Eur; 2022-02-06 – 597,78 Eur; 2022-03-06 – 570,27 Eur; 2022-04-06 – 542,17 Eur; 2022–05-06 – 513,46 Eur; 2022-06-06 – 484,12 Eur; 2022-07-06 – 454,15 Eur; 2022-08-06 – 423,53 Eur; 2022-09-06 – 392,25 Eur; 2022-10-06 – 360,29 Eur; 2022-11-06 – 327,64 Eur; 2022-12-06 – 294,28 Eur; 2023-01-06 – 260,20 Eur; 2023-02-06 – 225,38 Eur; 2023-03-06 – 189,80 Eur; 2023-04-06 – 153,45 Eur; 2023–05-06 – 116,31 Eur; 2023-06-06 – 78,37 Eur; 2023-07-06 – 39,61 Eur ), kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2023 m. liepos 6 d.) negali viršyti 541,65 Eur sumos.
Vadovaujantis minėtu VKĮ 17 straipsniu, vartotojas kredito sumą bet kada gali grąžinti anksčiau termino ir už likusį laikotarpį palūkanos jam negali būti skaičiuojamos. Būtent dėl šios priežasties sutarties nutraukimo metu negalima spręsti, kad ieškovės negautos pajamos yra lygios visai pagal sutartį už laikotarpį iki jos termino pabaigos mokėtinų palūkanų sumai. Jeigu atsakovas kreditą grąžins anksčiau (arba kredito suma bus priverstinai išieškota anksčiau), ieškovė praras pagrindą pretenduoti į palūkanas, kaip negautas pajamas, už vėlesnį laikotarpį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šie reikalavimai tenkinami iš dalies, ieškovei priteistina negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) suma už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 8 d.) iki ieškinio parengimo dienos 2021 m. sausio 8 d., kuri sudaro 214,26 Eur (21,73 Eur (23,29 Eur / 30 d. x 28 d.) + 22,92 Eur + 22,54 Eur + 22,15 Eur + 21,76 Eur + 21,35 Eur + 20,94 Eur + 20,52 Eur + 20,08 Eur + 19,64 Eur + 0,64 Eur (19,19 Eur / 30 d. x 1 d.).
Nagrinėjamu atveju, siekiant nepažeisti atsakovo interesų, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki sprendimo priėmimo dienos (2021 m. balandžio 12 d.), t. y. 59,10 Eur (18,55 Eur (19,19 Eur / 30 d. x 29 d.) + 18,73 Eur + 18,26 + 3,56 Eur (17,78 Eur / 30 d. x 6 d.), ir procentinę išraišką, t. y. 26,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 6 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šio sprendimo ankstesnėje pastraipoje.
Dėl negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties termino pabaigos dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (6 reikalavimas).
Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 155,68 Eur), nuo sutarties termino pabaigos dienos (2023 m. liepos 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuota teisės aiškinimo taisyklė, pagal kurią po sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos mokestinę (pelno) funkciją atliekančios palūkanos, tačiau savo teises kredito davėjas gali ginti reikšdamas reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų (netesybų) priteisimo arba reikalaudamas taikyti civilinę atsakomybę (priteisti nuostolių, siejamų su negautomis pajamomis, atlyginimą). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti kompensacines palūkanas, t. y. palūkanas, mokėtinas tuo atveju, jeigu įvyks sutarties pažeidimas ir kreditas nebus grąžintas sutartyje įtvirtintais terminais. Siekdamas užkirsti galimybes vartojimo kredito davėjams apeiti VKĮ kuriamą imperatyvų teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 (75 punkte) yra išaiškinęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tokia pati kaip ir sutartinių netesybų, kurių dydis ir skaičiavimo terminas turi atitikti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas maksimalias ribas (0,05 proc. dydį už kiekvieną vėlavimo vykdyti prievolę dieną, bet ne daugiau kaip už 180 d.).
Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šiuo atveju metinė palūkanų norma (MPN), dėl kurios šalys susitarė sutartyje (sutarties specialiose sąlygose), sudaro 26,00 proc.
VKĮ 11 straipsnio 8 dalis, įsigaliojusi nuo 2016 m. gruodžio 1 d., įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o sutartinėmis nuostatomis. Pažymėtina, kad sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tiek ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, tiek ir laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).
Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 26,00 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtyje kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 26,00 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.
Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas, kt.). Teismas sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų taikant specialiojoje dalyje nurodytą 26,00 proc. dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį, ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, pripažįsta nesąžininga (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).
Dėl reikalavimų priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (7, 8 ir 9 reikalavimai).
CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymo, jis tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
Byloje nustatyta, jog ieškovė patyrė 193,00 Eur (72,00 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir 121,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė ieškiniu reiškė 6 savarankiškus reikalavimus (reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra išvestinis, todėl atskirai neskaičiuojamas):
1) reikalavimas dėl negrąžinto kredito patenkintas visiškai (100 proc.);
2) dėl mokėjimo (pelno) palūkanų – patenkintas visiškai (100 proc.);
3) dėl administravimo mokesčio – patenkintas visiškai (100 proc.);
4) reikalavimas dėl 251,91 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, patenkintas iš dalies (85 proc.) (214,26 Eur x 100 proc. / 251,91 Eur);
5) reikalavimas dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą 1 155,68 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, patenkintas iš dalies (73 proc.) (ieškovės skaičiavimu negautų pajamų suma yra 745,38 Eur, teismo nustatyta maksimali ieškovo gautina suma 541,65 Eur).
6) reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų atmestas (0 proc.).
Iš viso tenkinta 76 proc. (458 proc. / 6 reikalavimai) ieškinio reikalavimų.
Nustačius, kad ieškovės ieškinys pagrįstas 76 proc., jai iš atsakovo priteistina 146,68 Eur (193,00 Eur x 76 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 1,79 Eur ir valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, t. y. 5,00 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679:
1) 1 155,68 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt penkių eurų 68 ct) negrąžintą kreditą;
2) 113,13 Eur (vieno šimto trylikos eurų 13 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 8 d.);
3) 36,60 Eur (trisdešimt šešių eurų 60 ct) administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 8 d.);
4) 214,26 Eur (dviejų šimtų keturiolikos eurų 26 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 8 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.);
5) 59,10 Eur (penkiasdešimt devynių eurų 10 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. balandžio 12 d.);
6) 26,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. balandžio 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. liepos 6 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021-04-06 – 842,74 Eur; 2021-05-06 – 820,54 Eur; 2021–06-06 – 797,86 Eur; 2021-07-06 – 774,69 Eur; 2021-08-06 – 751,01 Eur; 2021-09-06 – 726,82 Eur; 2021–10-06 – 702,11 Eur; 2021-11-06 – 676,86 Eur; 2021-12-06 – 651,06 Eur; 2022-01-06 – 624,71 Eur; 2022–02-06 – 597,78 Eur; 2022-03-06 – 570,27 Eur; 2022-04-06 – 542,17 Eur; 2022-05-06 – 513,46 Eur; 2022–06-06 – 484,12 Eur; 2022-07-06 – 454,15 Eur; 2022-08-06 – 423,53 Eur; 2022-09-06 – 392,25 Eur; 2022–10-06 – 360,29 Eur; 2022-11-06 – 327,64 Eur; 2022-12-06 – 294,28 Eur; 2023-01-06 – 260,20 Eur; 2023–02-06 – 225,38 Eur; 2023-03-06 – 189,80 Eur; 2023-04-06 – 153,45 Eur; 2023-05-06 – 116,31 Eur; 2023–06-06 – 78,37 Eur; 2023-07-06 – 39,61 Eur);
7) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
8) 146,68 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-4k6ymkzr Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26,00 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.