Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos atstovėms D. L. ir J. S.,

trečiojo asmens Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovui D. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam asmeniui Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms dėl paciento sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas V. M. ieškiniu prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 56-144 dėl V. M. prašymo; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, 738,58 Eur turtinę ir 75 000 Eur neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad vaikystėje persirgo Legg-Calve-Perthes liga bei buvo pažeistas kairio klubo sąnarys, dėl ko koja tapo apie 3 cm trumpesnė. Ryžosi daryti kairiojo klubo sąnario endoprotezavimo operaciją. 2020 m. rugsėjo 11 d. atlikta chirurginė operacija – gydytojas ortopedas traumatologas P. Č.. Po operacijos būklė blogėjo – tino visa koja, ypač kelis, blauzda pamėlo, jis jautė skausmus. Gydytojas nurodė, kad tai yra normali būklė po operacijos ir po reabilitacijos viskas atsistatys. Po kelių reabilitacijos kursų koja ne tik neatsistatė į buvusią būklę, bet būklė buvo blogesnė – koja tapo skausminga, nutirpusi. Tokia būklė yra iki šiol. Gydytojas tyrimų – ENG ir MTR, neskyrė, todėl jis tyrimus atliko privačiose klinikose. Buvo nustatyta, kad pažeistas šlaunies nervas ir lateralinio pakinklio nervas. Kojos funkcija yra sutrikusi, jis negali pakelti kairės kojos, jaučiamas kojos aptirpimas, sutinęs kairės kojos kelis. Mano, kad padaryta žala sveikatai. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 56-144 nusprendė, kad prašoma atlyginti žala neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų ir prašymo atlyginti žalą netenkino. Ieškovui padaryta turtinė žala sudaro 735,58 Eur (220 Eur už ENG ir EMG tyrimus, 518,58 Eur negautos pajamos), o taip pat patyrė 75 000 Eur neturtinę žalą.

Teismo posėdžio metu ieškovas V. M. paaiškino, kad ieškinį palaiko. Patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Taip pat nurodė, kad jam detaliai nebuvo paaiškintos galimos komplikacijos, nebuvo paaiškinta, kad atsistatymas gali trukti iki vienerių metų. Jis būtų nedaręs tokios operacijos. Jam tik pasakė, kad operacija šiek tiek sudėtingesnė nei įprastai. Pasirašytinai supažindintas buvo prieš pat operaciją, jau po nejautros, būdamas apsvaigęs. Po operacijos blogai jautėsi, tino kelias, mėlynavo blauzda, jis negalėjo savarankiškai pakelti kojos. Jis apie tai sakė gydytojui ir medicinos personalui. Buvo atliktas tik kelio rentgeno tyrimas ir du kartus iš kelio traukti skysčiai. Reabilitacijos metu jam taip pat negerėjo. Po reabilitacijos vėl kreipėsi pas operavusį gydytoją. Buvo atliktas rentgeno tyrimas. Kiti tyrimai nebuvo atlikti. Tada jis kreipėsi pas kitus specialistus. Jam rekomendavo elektroneuromiografijos tyrimą, kuris nemokamai su siuntimu būtų buvęs atliktas per laikotarpį nuo pusmečio iki metų. Todėl jis šį tyrimą pasidarė privačiai. Tyrimas kainavo 220 Eur. Kadangi tyrimui reikėjo lyginamosios analizės, be to, buvo problemų su ranka, buvo padarytas ir rankų bei dešinės kojos tyrimas. Tyrimo metu diagnozuoti šlaunies ir lateralinio pakinklio nervų pažeidimai. Rankos tirpimas jam prasidėjo 2020 m. rugpjūčio mėn. po rankos sutrenkimo. 2020 m. lapkričio 18 d. jam atlikta rankos operacija, po kurios rankos būklė atsistatė. Iki kojos operacijos jo koja po persirgtos vaikystėje ligos buvo trumpesnė. Jam žadėjo, kad kojos ilgis bus atstatytas. Po operacijos koja ir liko trumpesnė. Be to, iki operacijos jis tik šlubavo dėl kojos ilgių skirtumo. Jokių kitų negalavimų nejuto. Po operacijos ir toliau šlubuoja, bet kartu jam greitai pavargsta koja, tinsta kelis, nyksta raumenys, jis negali savarankiškai pakelti kojos, ji sunkiai valdoma. Negali važiuoti dviračiu, paspirtuku, plaukioti, lipti laiptais, kopėčiomis. Iki operacijos jam buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Po operacijos nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Po nedarbingumo laikotarpio grįžo į tą patį darbą, bet jau negali dirbti viršvalandžių, nes greičiau pavargsta. Taip netenka pajamų. Jo darbas susijęs su prekių išdavimu, jis vairuoja elektrinį krautuvą, kuris būna arba sėdimo, arba stovimo tipo. Dėl neturtinės žalos dydžio patarė advokatė (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 9 d., garso įrašas, 09:39:08 - 10:05:49).

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje buvo teiktos tinkamai ir kokybiškai.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovės D. L. ir J. S. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Jos paaiškino, kad palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus. Medicinos veiksmai proceso, o ne rezultato prasme buvo tinkami. Neginčija aplinkybės, kad ieškovui diagnozuoti kairės kojos šlaunies ir lateralinio pakinklio nervo pažeidimai. Jų teigimu, duomenų, jog pažeidimai yra operacijos pasekmė, nepakanka. Akcentavo, kad atsakovui diagnozuota polineuropatija. Tai yra sisteminiai nervų pažeidimai, kurie yra lėtinio pobūdžio, todėl tai, kad šlaunies nervo pažeidimai išryškėjo iš karto po operacijos, galėjo būti sutapimas laike. Po tokios operacijos atsistatymas vidutiniškai vyksta iki vienerių metų. Viskas priklauso nuo individualių savybių (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 9 d., garso įrašas, 10:17:09 - 10:23:20).

Trečiasis asmuo Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovas D. P. paaiškino, kad palaiko atsakovo poziciją. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovui kreipiantis į privačią kliniką „Neurostudija“ dėl tyrimo, jis pagrinde nurodė, ne kojos, o rankos problematiką. Be to, reikia ištirti nedarbingumo lygio vertinimo aktą ir tik tada bus nustatyta, dėl kokių priežasčių nustatytas mažesnis darbingumas (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 9 d., garso įrašas, 10:24:10 - 11:11:13).

Liudytojas P. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra gydytojas ortopedas. Per metus atlieka apie 100 klubo endoprotezavimo operacijų. Ieškovui atliko kairės kojos klubo sąnario endoprotezavimo operaciją. Pacientas prieš operaciją skundėsi netaisyklinga eisena, kad trumpesnė koja. Pacientas buvo stacionarizuotas vieną dieną prieš operaciją. Tą pačią dieną jis buvo pasirašytinai supažindintas su operacijos eiga, galimomis komplikacijomis, kad operacija dėl jo individualių savybių bus sudėtingesnė. Operacija pavyko sėkmingai. Operacijos metu pakeistas dubens sąnarys, kuris buvo sunykęs. Dubens srityje kojos ilgis buvo atstatytas. Po operacijos jokių tai operacijai nebūdingų komplikacijų nebuvo. Kelio tinimas bei hematomos susidarymas blauzdoje yra normali pooperacinė būklė. Kadangi pacientas skundėsi kelio tinimu bei skausmu, jam buvo atliktas rentgeno tyrimas. Taip pat buvo atliktas rentgeno tyrimas įvertinti endoprotezo padėtį. Kadangi komplikacijų nebuvo, pacientas buvo išrašytas ir nukreiptas į reabilitaciją. Reabilitacijos metu paciento būklė gerėjo. Po operacijos pacientas pakartotinai kreipėsi, skundėsi, todėl buvo nukreiptas neurologo konsultacijai. Kojos ilgį įtakoja ir stuburo bei dubens ypatumai. Atliktos operacijos metu atstatytas kojos ilgis per klubo sąnarį. Kadangi pacientas ilgą laiką gyveno su trumpesne koja, galimai atsirado stuburo ar dubens pakitimai, gal būt pacientas tiesiog iš įpročio šlubuoja. Magistralinio nervo pažeidimo klinika yra aptirpimas, skausmas. Pacientas skundėsi skausmu, tačiau tai yra ir normali pooperacinė būklė. Aptirpimu nesiskundė (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 9 d., garso įrašas, 3:48:59 - 4:29:39).

Liudytojas P. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra teismo medicinos ekspertas. Į bylą yra pateikęs išvadą, kurią palaiko. Jo vertinimu ieškovui kairės kojos šlaunies ir šeivinis nervai buvo pažeisti atliktos kairės kojos dubens sąnario endoprotezavimo operacijos metu. Išleidžiant iš ligoninės nervų pažeidimai turėjo būti diagnozuoti, todėl gydymas buvo netinkamas. Ta aplinkybė, kad nervų pažeidimai diagnozuoti vėliau, neturi įtakos dabartinei ieškovo būsenai, nes nervai nėra nupjauti ar pan., todėl atstatyti jų funkcijos bet kuriuo atveju nėra galimybės. Jo išvada, kad kojos ilgis neatstatytas, padaryta remiantis prof. A. S. įrašu medicininiuose dokumentuose. Iš medicininių dokumentų taip pat matomas nervų sustorėjimas apie 3,5 cm srityje. Tai konkrečios vietos pakenkimas. Toks pakenkimas labiau sietinas su ūmios, o ne lėtinės inervacijos pakenkimu, todėl nesiejamas su polineuropatija. Demianelizacija labiau sietina su lėtine eiga, bet galima ir po traumos. Jis nesieja ieškovo rankų neuropatijos su kojos neuropatija, nes tai skirtingos anatomijos sritys. Kojos nervų pažeidimą galėjo sukelti hematoma, suspausti nervą (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 9 d., garso įrašas, 4:31:21 - 5:18:32).

Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra ortopedas traumatologas, dirba Vilniaus Respublikinėje ligoninėje. Jis, atsakydamas į pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pateiktus klausimus, pateikė išvadą, kurią palaiko. Jo vertinimu, ieškovo kairės kojos nervų pažeidimai gali būti operacijos pasekmė – komplikacija. Ar pacientui buvo atstatytas klinikinis kojos ilgis pasakyti negali, o radiologinis ilgis atstatytas. Teismo posėdžio metu apžiūrėjęs ieškovo kartu su 2021 m. gruodžio 3 d. (gauta 2021 m. gruodžio 6 d., DOK 28423) prašymu dėl papildomų įrodymų pateikimo pateiktą fotonuotrauką, kurioje užfiksuota ieškovo blauzda ir joje matoma hematoma, nurodė, kad, jo vertinimu, hematoma yra menka (teismo posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 9 d., garso įrašas, 5:22:09 - 5:57:07).

Nustatyta, kad V. M. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikose, 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo atlikta chirurginė operacija – vienpusė radikali klubo artroplastika, chirurgas – gydytojas ortopedas traumatologas P. Č.. Po operacijos tino visa koja, ypač kelis, blauzda pamėlo, jis jautė skausmus. Po reabilitacijos kojos funkcija neatsistatė. Diagnozuotas šlaunies nervo ir lateralinio pakinklio nervo pažeidimas.

2021 m. rugpjūčio 10 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu Nr. 56-144 nuspręsta, kad prašoma atlyginti žala neatitinka Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų ir prašymas atlyginti žalą netenkintas.

V. M. prieš operaciją pasirašė paciento sutikimą dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo (e. b. 1 t., 66–68 psl.).

Iš Dienyno, kurį pildė operavęs gydytojas, matyti, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. jokių paciento nusiskundimų gydytojas nefiksavęs. 2020 m. rugsėjo 15 d., be kita ko, įrašyta, kad pacientas skundžiasi kairio kelio tinimu, nupunktuotas, gautas sąnarinis skystis, paimtas citozin i tyrimas, planuojama kelio echoskopija ir ro tyrimas. 2020 m. rugsėjo 17 d., be kita ko, įrašyta, kad periferinė kraujotaka ir inervacija n. y. Koja saikingai patinusi. Atlikta echoskopija kairio kelio: kiek sustorėjusi sinovija, traukinės patologijos nestebima. 2020 m. rugsėjo 21 d., be kita ko, įrašyta, kad periferinė kraujotaka ir inervacija n. y. Pateikta išvada, kad esant gerai būklei išrašomas tolimesniam gydymui į reabilitaciją (e. b. 1 t., 69–70 psl.).

Ekspertas – gydytojas ortopedas – traumatologas V. P., atsakydamas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos klausimus, atsakydamas į 1 klausimą, be kita ko, nurodė, kad, jo vertinimu, pacientas patyrė pooperacinę komplikaciją. Ekspertas sprendė, kad pacientui žala nebuvo padaryta, nes pooperacinė komplikacija įvyko ne dėl netinkamai teiktos sveikatos priežiūros paslaugos, aplaidumo ar gydymą teikusių specialistų klaidos. Be to, nurodė, kad kairės kojos nervų neuropatijos galimai buvo įmanoma išvengti tik nedarant klubo operacijos (e. b. 1 t., 71–73 psl.).

Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 2021 m. vasario 8 d. V. M. medicinos dokumentų išrašo, išduoto prof. A. S. (ieškinio 5 priedas), matyti, kad pacientas skundžiasi, jog negali pakelti kairės kojos, jaučia silpnumą kairėje kojoje. Apžiūros metu, be kita ko, nustatyta, kad kliniškai kojų ilgiai nevienodi, yra kojos nestabilumas, neurologinė simptomatika neregresuoja. Po tyrimų (dubens tiesinės ir kairio klubo sąnario šoninės rentgenogramos) nustatyta, kad būklė po kairio klubo sąnario endoprotezavimo, endoprotezo komponentų padėtys geros, nestabilumo požymių nestebima. Kojų ilgiai nevienodi.

Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 2021 m. kovo 22 d. V. M. medicinos dokumentų išrašų, išduotų prof. A. S. (e. b. 2 t., 70, 71, 72 psl.), matyti, kad pacientas skundžiasi kojų ilgio netolygumu, kairio šlauninio nervo pažaida, kuri išryškėjo po operacijos. Apžiūros metu, be kita ko, nustatyta, kad kliniškai kojų ilgiai nevienodi, vaikšto šlubuodamas, pėdos ir kairės kojos judesiai apsunkinti. Po tyrimų (dubens tiesinės ir kairio klubo sąnario šoninės rentgenogramos) nustatyta, kad būklė po kairio klubo sąnario endoprotezavimo, endoprotezo komponentų padėtys patenkinama, nestabilumo požymių nestebima. Kojų ilgiai nevienodi.

Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 2020 m. gruodžio 28 d. neurochirurgo A. Ž. atsakymo į siuntimą (e. b. 2 t., 74 psl.) matyti, kad V. M. atlikus kairės kojos UG tyrimą nustatyta, jog N.femoralis sin. Kirkšnies srityje 3,5 cm ilgyje sustorėjęs iki 0,44 mm, hipoechogeniškas – neuropatiniai pakitimai. Nervo vientisumo pažeidimo nematyti. Kiek miedialiau kirkšnies riebaliniame audinyje ~ 1,5 x 0,8 cm dydžio heterogeniška zona – gali būti senos hematomos sritis. Riboto skysčio sankaupų nematyti. Distaliau šlaunies srityje n.saphenus vientisas, be neuropatinių pakitimų. N.poroneus com. ~ 4,0 cm ilgyje hipoechogeniškas, storesnis (iki 0,23 cm), vientisas – neuropatiniai pakitimai. Aplinkiniuose audiniuose papildomų darinių, skysčio sankaupų nematyti. Distaliau ties šeivikaulio galva n.peroneus com., n. peroneus sup. n.y. Išvada: N.femoralis sin., neperoneus com. neuropatiniai pakitimai.

Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno ligoninės 2020 m. lapkričio 24 d. neurologės P. P. išduoto V. M. ambulatorinio apsilankymo aprašymo (e. b. 2 t., 75, 77 psl.), be kita ko, matyti, kad pacientas skundžiasi kairės kojos nutirpimu, nepakelia kairės kojos, iš klubo nežymiai koją judina, per kelio sąnarį jokio judesio nėra, per čiurnos sąnarį juda. Stuburas l/s sr. palpuojant neskausmingas, judesiai laisvi, tempimo s. (-). Kairę koją pakelia per klubo sąnarį, per kelio sąnarį judesio nėra, kairę pėdą judina gerai. Negauta pateliarinio reflekso kairėje, Achilo sausg. refl. (+) abipus. Nurodo hipesteziją medialinėje kairės šlaunies ir blauzdos pusėje, pėdoje jutimo sutrikimų nėra. Pėdų jėga gera. Kairė koja trumpesnė, kairės šlaunies raumenų atrofija. Diagnozuotas šlaunies nervo pažeidimas (G57.2).

Iš VšĮ Kauno miesto poliklinikos šeimos gydytojos 2020 m. lapkričio 4 d. atsakymo į siuntimą (ieškinio 5 priedas), be kita ko, matyti, kad V. M. skundžiasi kairės kojos ilgių skirtumu, kairės kojos aptirpimu bei kairės kojos kelio sąnario tinimu. Šie paciento skundai atsirado po operacijos. Kliniškai matuojant SIAS matmenį stebimas santykinis kairės kojos sutrumpėjimas ~ 3 cm, kairės kojos raumenų jėga silpnesnė nuo kelio sąnario distalyn, atžymi parestezijas visame kairės šlaunies ir blauzdos priekiniame paviršiuje, aktyvūs judesiai per kairės kojos klubo sąnarį aktyvūs, aktyvi refleksija 80 laipsnių, ekstenzija pilna. Kraujotaka kairėje kojoje nesutrikusi.

Darbingumo lygio pažyma patvirtina, kad V. M. nuo 2002 m. kovo 29 d. neterminuotai buvo nustatytas 50 proc. darbingumas, diagnozės kodas TLK-10 (e. b. 1 t., 85 psl.).

Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo M. M. aprašyme, 2011 m. lapkričio 17 d. apžiūrėjus V. M., be kita ko, nurodyta, kad nėra kair. šlauninio nervo (n.femoralis) funkcijos. Neveikia šlaunies priekiniai raumenys, blauzdos nė kiek netiesia. Aptirpusi n.spahenus zona. Nervo projekcija kirkšnyje neskausminga. Neaiškus nervo pažeidimo mechanizmas. Neaišku, kodėl nėra jokių pojūčių galimoje pažeidimo vietoje – protezo zonoje (e. b. 1 t., 173–178 psl.).

Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad gydytojas A. Ž., apžiūrėjęs V. M. 2021 m. birželio 14 d., nurodė, jog kairė koja trumpesnė. Kairiajame sėdmenyje pooperacinis randas, palpuojant neskausmingas. Skausmingų taškų kairėje kojoje nėra. Per kairės kojos klubo sąnarį judesiai minimalūs; per kelio sąnarį koją judina silpniau; pėdos funkcija nesutrikusi. Skausminga palpuojant kairę kirkšnies sritį. Kairėje kojoje neišgaunamas pateliarinis refleksas, Achilo refleksas normalus. Nurodo hipesteziją kairės kojos šlaunies vidiniame paviršiuje, blauzdos vidiniame paviršiuje. Kairės kojos šlaunis 3 cm plonesnė už dešinės kojos šlaunies apimtį. 2020 m. lapkričio 7 d. atliktame ENMG tyrime buvo rasti pakitimai, būdingi N.femoralis sin. sunkaus laipsnio pakenkimui. N. peroneus sin. aksonopatijos požymiai, N. tibialis sin. be ryškesnio pakenkimo. 2020 m. gruodžio 28 atliktame UG Kairės kojos tyrime randami pakitimai, būdingi N. femoralis sin., N. peroneus com. sin. neuropatijai. 2021 m. kovo 4 d. MRT: būklė po kairio klubo sąnario EP – matomi gausūs artefaktai (šios srities vertinimas ribotas), jų fone vertinimo ribose n. femoralis palei m. iliacus eigą visame ilgyje sustorėjęs iki ~0,6 cm, edemiškas – neuropatiniai požymiai. Ženklesnio skysčio kiekio, ribotų skysčio sankaupų nematyti. 2021 m. kovo 17 d. pakartotinai atliktas ENMG tyrimas, n. femoralis sin. elektrofiziologiniai pakenkimo požymiai be esminės dinamikos (e. b. 2 t., 29 psl.).

Iš UAB „Neurostudija“ 2020 m. lapkričio 7 d. Elektroneuoromiografijos tyrimo aprašo (ieškinio 4 priedas) matyti, kad V. M. kreipėsi į kliniką skųsdamasis kairės plaštakos silpnumu, V piršto aptirpimu, alkūnės maudimu, naktiniu plaštakų tirpimu, kairės blauzdos vidinės pusės aptirpimu ir negalėjimu ištiestos kojos pakelti į viršų. Nurodė, kad plaštakų tirpimas yra apie pusę metų, prasidėjo nuo kairės plaštakos V piršto, o liepos mėn. pastebėjo, kad pasidarė silpnesnė kairė plaštaka. Kairės kojos silpnumas atsirado po kairio klubo sąnario keitimo.

Iš UAB „Neurostudija“ 2021 m. balandžio 27 d. Elektroneuoromiografijos tyrimo aprašo (e. b. 2 t., 30 psl.) matyti, kad V. M. išlieka n.femoralis sin. motorinių ir juntamųjų skaidulų (n.saphenus sin.) sunkaus laipsnio pakenkimo požymiai (atsakų negauta) su gausiais ūmios denervacijos simptomais m. quadriceps sin. ir be valingo aktyvumo pastangų atlikti judesį metu; šie pakitimai dera su sunkaus laipsnio n. femoris sin. neuropatija (šlaunies adduktoriuose adatinės EMG metu patologinių pakitimų neregistruota). N. peroneus sin. juntamųjų ir motorinių skaidulų dalinės aksonopatijos požymiai, juntamųjų skaidulų demielinizacijos požymiai; adatinės EMG metu išreikšti lėtinės denervacijos pakitimai m. extensor dgt. Brevis sin., m. tibialis sin. – subtilūs lėtiniai neurogeniniai pakitimai. N. tibialis motorinių atsakų asimetrija (D?K; dešinėje atsako amplitudė ties apatine normos riba).

Iš diagnostinio tyrimo aprašymo (e. b. 4 t., 20 psl.) matyti, kad V. M. dubens kaulų rtg-mose deš. Klubo sąnarys – n. y. Kairėje būklė po endoprotezavimo. Dubens kaulų asimetrija, implantas aukščiau, lyginant su deš. klubo sąnariu.

Sąskaita faktūra ir mokėjimo kvitas patvirtina, kad V. M. UAB „Neurostudija“ už ENG nervo laidumo tyrimą ir EMG tyrimą 2020 m. lapkričio 7 d. sumokėjo 220 Eur.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus 2021 m. vasario 10 d. sprendimu (e. b. 2 t., 89 psl.) V. M. vadovaujantis nurodytomis diagnozėmis (e) G57.2 Šlaunies nervo pažeidimas, G57.3 Lateralinio pakinklio nervo pažeidimas, Z96.64 Klubo sąnario implantas ir organizmo funkcijų sutrikimai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 8 d.

2021 m. vasario 10 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų ir darbingumo lygio pažymoje (e. b. 2 t., 90, 91 psl.) nurodyta, kad V. M. laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 8 d. nustatytas 40 proc. darbingumas. Be to, tam pačiam laikotarpiui nustatytas antro lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (e. b. 2 t., 94 psl.). V. M. laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2049 m. vasario 6 d. (senatvės pensijos) nustatytas 45 proc. darbingumas (e. b. 4 t., 57 psl.). Be to, laikotarpiui nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2024 m. vasario 7 d. nustatytas antro lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ((e. b. 2 t., 58 psl.). Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad negali dirbti, kai: 1) šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių; 2) keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 15 kg; 3) dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu vaikščiojimu (e. b. 2 t., 59 psl.). Specialiosios pagalbos poreikis nenustatytas (e. b. 2 t., 60 psl.).

V. M. per laikotarpius nuo 2021 m. sausio 27 d. iki 2021 m. sausio 31 d. ir nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 9 d. išmokėta 464,21 Eur nedarbingumo išmoka (e. b. 2 t., 100 psl.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl reikalavimo panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą

Nagrinėjamu atveju iš pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą ir priteisti ieškovui žalą. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalis numato, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į įstatyme nurodytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Iš nurodytos Įstatymo nuostatos galima spręsti, kad tuo atveju, jei pacientas ar kiti asmenys, kreipiasi į teismą, teisme iš naujo turi būti sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas iš esmės dėl nustatymo, ar buvo padaryta žala paciento sveikatai, ar nebuvo, o jei buvo, tai kokio dydžio. Akivaizdu, kad tokiu atveju, t. y. teismui ginčą nagrinėjant iš esmės, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, nes Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išnagrinėtas ginčas teisme turi būti nagrinėjamas iš naujo.

Nurodytos aplinkybės suponuoja į teismą besikreipiančiam asmeniui atitinkamai formuluoti ir savo ieškinio reikalavimus, t. y. ne siekti peržiūrėti ir panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą, tačiau ginčą išnagrinėti iš esmės. Nagrinėjamu atveju ieškovui nesutinkant su komisijos sprendimu, kuriuo buvo konstatuota, kad žala paciento sveikatai padaryta nebuvo, teismui išnagrinėjus ginčą iš naujo ir teismo sprendimui byloje įsiteisėjus, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas bet kokiu atveju netenka galios. Toks aiškinimas atitiktų ir kitų teisės šakų, kuriose yra numatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, išsamiau sureglamentuotą procesą (pvz. darbo teisės nuostatas, žr. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnį ,,Darbo ginčų nagrinėjimas teisme”).

Teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl Komisijos sprendimo panaikinimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką, dėl to bylos dalis dėl Komisijos sprendimo panaikinimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Dėl žalos atlyginimo teisinių pagrindų

Įstatymo redakcijos 3 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 8 dalį kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 14 dalį paciento sveikatai padaryta žala, - pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis.

Vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi, žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai yra neišvengiama žala. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ar neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio Įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi.

Teismas pažymi, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, buvo įtvirtintas žalos be kaltės atlyginimo modelis, kuriuo turi vadovautis ir teismas, nagrinėdamas ginčus dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Įsigaliojus naujajai Įstatymo redakcijai, pacientas turi įrodyti, kad dėl jam suteiktų medicininių paslaugų (šiuo atveju operacijos) kilo neigiami padariniai. Pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui, įsigaliojus naujajam paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo modeliui, žalą patyręs pacientas neturi įrodinėti nei medicinos darbuotojo/gydytojo neteisėtų veiksmų, nei kaltės. Tą patvirtina ir Įstatymo projekto, kuriuo įtvirtintas žalos be kaltės ir neteisėtų veiksmų modelis, aiškinamasis raštas (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 1, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 29, 38 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų Aiškinamasis raštas), kuriame yra akcentuojama, kad „pakeitimo įstatymu pakeistas žalos atlyginimo modelis ir sprendžiant dėl jos atlyginimo atsisakyta neteisėtų veiksmų bei žalą padariusio asmens kaltės nustatymo (t. y. įrodinėjimo bei rungimosi proceso)....“.

Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 9¹ dalimi neišvengiama žala – paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Neišvengiamos žalos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Vadovaujantis Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3, 9.2 punktu, žala neatitinka Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų, jei nustatoma, kad: 9.2.1 teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai nepadaryta žala; teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai padaryta žala, tačiau tai yra neišvengiama žala, atitinkanti bent vieną iš šių kriterijų: 9.2.2.1 tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį; 9.2.2.2. tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių; 9.2.2.3. tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių; 9.2.3. teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai padaryta žala, kuri nėra neišvengiama žala, tačiau prie žalos atsiradimo prisidėjo šie paciento veiksmai (neveikimas): 9.2.3.1. paciento sąmoningas (tyčia) arba dėl didelio neatsargumo vienos ar kelių Įstatymo 12 straipsnio 2, 5 ir (arba) 7 dalyse nurodytų pareigų nevykdymas, jei šias pareigas įvykdžius žala nebūtų buvusi padaryta, ir (arba) 9.2.3.2. paciento sąmoningas (tyčia) arba dėl didelio neatsargumo paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių teikiant jam asmens sveikatos priežiūros paslaugas nesilaikymas, jei jų laikantis žala nebūtų buvusi padaryta.

Nagrinėjamu atveju ieškovas žalą kildina iš neteisėtų VšĮ „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės“ veiksmų, t. y. tinkamo neinformavimo apie galimas komplikacijas, tinkamo gydymo nesuteikimo, nurodydamas, kad šlaunies nervas ir lateralinis pakinklio nervas buvo pažeisti operacijos metu. Ieškovas nurodo, kad atsakovo neteisėti veiksmai/neveikimas pasireiškė neištyrimu arba padarytu sveikatos sutrikdymu operacijos metu.

Ieškovo argumentai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie galimas operacijos komplikacijas atmestini.

Ginčo laikotarpiui aktualios Įstatymo redakcijos 17 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad, prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, jog jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra, o toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. Gaunant informacija pagrįstą sutikimą dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, informacija laikoma tinkama, kai pacientui buvo išaiškinta chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros esmė, jų alternatyvos, pobūdis, tikslai, žinomos ir galimos komplikacijos (nepageidaujami padariniai), kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, taip pat galimi padariniai atsisakius numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros (Pacientų teisių įstatymo 17 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, sutikimas laikomas pagrįstas informacija ir tinkamas, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas: 1) yra duotas asmens, galinčio tinkamai išreikšti savo valią; 2) yra duotas, gavus pakankamą ir aiškią informaciją; 3) yra duotas paciento (jo atstovo) laisva valia; 4) atitinka teisės aktų nustatytus formos reikalavimus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad reikalavimas dėl paciento sutikimo paaiškinamas asmens autonomijos principu, pagal kurį tik pats pacientas turi teisę priimti sprendimus dėl jo gydymo. Gydymas be paciento sutikimo yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis teisinę atsakomybę. Asmens operacija be jo sutikimo galima tik išimtiniais ir įstatyme numatytais atvejais, pvz., kai medicinos pagalba teikiama būtinojo reikalingumo atveju (avarijos, nelaimingo atsitikimo ir pan.) ir yra būtina gelbėti paciento gyvybę, o šis dėl savo sveikatos būklės nepajėgia išreikšti valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010 ir joje nurodyta praktika). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, prieš atlikdamas pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją gydytojas pacientui turi pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus.

Iš į bylą pateikto paciento sutikimo chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai, matyti, kad V. M. prieš operaciją buvo supažindintas su endoprotezavimo operacijos komplikacijomis, pažymėta, jog komplikacijos „aptartos“. Liudytojas P. Č., kuris atliko operaciją ir kuris supažindino V. M. su galimomis komplikacijomis, teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš operaciją su ieškovu individualiai aptarė operacijos eigą ir komplikacijas, nurodė, kad operacija bus sudėtingesnė dėl paciento individualių savybių. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiga pateikti ieškovui informaciją apie numatomą operaciją buvo atlikta tinkamai. Ieškovo pasirašytas rašytinis sutikimas atitinka teisės aktų reikalavimus, jame nurodytas galimų komplikacijų pobūdis. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo P. Č. paaiškinimais, kad su pacientu prieš operaciją buvo aptarti tiek tikėtini sėkmingos operacijos lūkesčiai ir siekiamas rezultatas, tiek įvardytos galimos komplikacijos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovui atsiradusių komplikacijų tikimybė yra gana nedidelė. Taipogi pastebėtina, jog informavimo apie galimas komplikacijas pareiga nereiškia gydytojo pareigos numatyti, kokios konkrečios komplikacijos atsiras pacientui ir kaip atskiru (individualiu) atveju jos pasireikš. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovo informavimas ir sutikimas operacijai atitiko Įstatyme nustatytus reikalavimus.

Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje dalyvavusių šalių ir liudytojų paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovui kairiosios šlaunies nervo ir lateralinio pakinklio nervo pažeidimai yra klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsėjo 11 d., pasekmė. Tokias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį: 1) iš V. M. medicininių dokumentų (V. M. medicininė kortelė) matyti, kad iki operacijos nebuvo nustatyta jokių kairės kojos neurologinių sutrikimų; 2) momentą, kai pasireiškė kairiosios šlaunies nervo ir lateralinio pakinklio nervo pažeidimų simptomai - netrukus po operacijos (jau 2020 m. lapkričio 4 d. šeimos gydytojai skundėsi kojos aptirpimu, 2020 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į UAB „Neurostudija“, vėliau į plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoją M. M., gydytoją A. Ž., prof. A. S., visiems šiems medikams nurodydamas, kad kojos aptirpimas ir kiti simptomai – negalėjimas pakelti kojos, jutimų sutrikimas, sunkus lenkimas per kelio sąnarį - atsirado po operacijos); 3) nustatyta diagnozė: n. femoralis sin., n. peroneus com. sin. 4) po klubo sąnario operacijos nervo funkcijos sutrikimas pasireiškia iki 3 proc. visų atvejų; 5) apie 50 proc. iš visų šių atvejų priežastis yra nežinoma; 6) ekspertas – gydytojas ortopedas-traumatologas V. P., atsakydamas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos klausimus, atsakydamas į 1 klausimą, be kita ko, nurodė, kad, jo vertinimu, pacientas patyrė pooperacinę komplikaciją; 7) teismo posėdžio metu liudytojas V. P. nurodė, kad, jo vertinimu, ieškovo kairės kojos nervų pažeidimai gali būti operacijos pasekmė – komplikacija; 8) liudytojas P. P., kuris yra teismo medicinos ekspertas, teismo posėdžio metu nurodė, jog, jo vertinimu, ieškovui kairės kojos šlaunies ir šeivinis nervai buvo pažeisti atliktos kairės kojos dubens sąnario endoprotezavimo operacijos metu; 9) prof. A. S. medicinos dokumentų išraše (e. b. 2 t., 72 psl.) prie gretutinių susirgimų įrašęs diagnozę – Neuropathia n. femoralis sin. post operativa (G57.2), kuri aiškiai rodo, jog profesorius sieja šlaunies nervo pažeidimą su operacija ir laiko šį pažeidimą operacijos pasekme.

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad kairės kojos šlaunies ir šeivinio nervų pažeidimų simptomatika ūmiai pasireiškė iš karto po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsėjo 11 d., rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp operacijos ir kairės kojos šlaunies ir šeivinio nervų pažeidimų, todėl atmestinas atsakovo argumentas, jog ieškovo kairės kojos šlaunies ir šeivinio nervų pažeidimus lėmė polineuropatija.

Nors atsakovas ir nurodo, jog ieškovas į UAB „Neurostudija“ visų pirma kreipėsi dėl rankų neurologinių pažeidimų, tačiau, teismo vertinimu, medicinos įstaigos anamnezės aprašymo eiga neturi teisinės reikšmės.

Be to, teismas atsižvelgia ir į kitus ieškovo pateiktus įrodymus: iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 2020 m. gruodžio 28 d. neurochirurgo A. Ž. atsakymo į siuntimą (e. b. 2 t., 74 psl.) matyti, kad V. M. atlikus kairės kojos UG tyrimą nustatyta, jog N.femoralis sin. Kirkšnies srityje 3,5 cm ilgyje sustorėjęs iki 0,44 mm, hipoechogeniškas – neuropatiniai pakitimai. Nervo vientisumo pažeidimo nematyti. Kiek miedialiau kirkšnies riebaliniame audinyje ~ 1,5 x 0,8 cm dydžio heterogeniška zona – gali būti senos hematomos sritis. Riboto skysčio sankaupų nematyti. Distaliau šlaunies srityje n.saphenus vientisas, be neuropatinių pakitimų. N.poroneus com. ~ 4,0 cm ilgyje hipoechogeniškas, storesnis (iki 0,23 cm), vientisas – neuropatiniai pakitimai. Eksperto P. P., kuris yra teismo medicinos ekspertas, vertinimu, duomenys, kad N.femoralis sin. kirkšnies srityje 3,5 cm ilgyje sustorėjęs iki 0,44 mm, vertinant kartu su netoliese esančios buvusios hematomos pėdsakais, rodo ne polineuropatijos pasekmes, o tikėtiną nervo paspaudimą, taip jį pažeidžiant operacijos metu. Jei tai būtų polineuropatijos pasekmė, nervas būtų pažeistas per visą ilgį, o ne lokaliai. Taigi, tai nėra Aprašo 9.2.2.1. punkte numatyta sąlyga t. y. tai nėra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktiką.

Teismas sprendžia, kad V. M., kairio klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsėjo 11 d., metu, ar po operacijos vykusių procesų (kraujo išsiliejimo į audinius ir dėl to susidariusios hematomos) buvo pažeisti kairiosios šlaunies nervas ir lateralinio pakinklio nervas (nepažeidžiant jų vientisumo) ir dėl to, išsivystė pooperacinė komplikacija - kairiosios šlaunies nervo ir lateralinio pakinklio nervų pažeidimai, kurie yra klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsėjo 11 d., pasekmė.

Kartu atsižvelgtina į tai, kad po klubo sąnario operacijos nervo funkcijos sutrikimas pasireiškia iki 3 proc. visų atvejų ir apie 50 proc. iš visų šių atvejų priežastis yra nežinoma. Taigi, dalis komplikacijų po tokio pobūdžio operacijų niekaip negali būti siejamos su aplinkybėmis, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Tačiau teismas įvertina, kad šioje sąvokoje yra įvardijamos aplinkybės, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio, yra bendroji teisės norma. Tuo tarpu specialioji, ginčo santykius reglamentuojanti norma - Įstatymo 24 straipsnio 6 dalis - nurodo, jog sprendimas atlyginti žalą priimamas nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės, o neišvengiamos žalos kriterijai yra nurodyti Apraše.

Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl kaltų atsakovo veiksmų ar neveikimo operacijos metu buvo pažeisti kairės kojos šlaunies ir šeivinis nervai. Pažymėtina, kad tokią išvadą daro ir liudytojas P. P., kurio teismo medicinos konsultacine specialisto išvada Nr. 0360/19 remiasi ieškovas, nurodydamas, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose (atliktos operacijos protokole) nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie buvusį tiesioginį sėdimojo nervo pažeidimo mechanizmą, taip pat jokių pažeidimų nebuvo padaryta ir anestezijos metu. Taigi, darytina išvada, kad operacija buvo atlikta laikantis visų medicinos praktikos taisyklių, vis dėlto nepageidaujamų padarinių nepavyko išvengti, tačiau jie nėra neteisėtų veiksmų rezultatas.

Teigdamas, kad po operacijos jam nebuvo atlikti būtini ir reikalingi medicininiai tyrimai, nenustatytas padaryto nervo pažeidimo mechanizmas, nesiimta veiksmų skubiai šalinti nervo pažeidimo priežastis, ieškovas remiasi P. P. teismo medicinos konsultacine specialisto išvada. Šioje išvadoje, atsakant į 12 klausimą, nurodoma, kad „V. M. buvo suteikta netinkama medicininė priežiūra po operacijos, nes nenustatytas kojos nervų pažeidimas. Pooperacinę eigą prižiūrintis gydytojas laiku nesiėmė priemonių po operacijos atsiradusių pažeidimų nustatymui. Esant paciento nusiskundimams, gydytojas privalėjo iš karto skirti tyrimus diagnozės nustatymui. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog po operacijos jam buvo suteiktas netinkamas gydymas, lėmęs žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad eksperto išvadą pateikęs P. P. pats sau prieštarauja. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad išleidžiant iš ligoninės nervų pažeidimai turėjo būti diagnozuoti, todėl gydymas buvo netinkamas. Tačiau kartu nurodė, kad ta aplinkybė, jog nervų pažeidimai diagnozuoti vėliau, neturi įtakos dabartinei ieškovo būsenai, nes nervai nėra nupjauti ar pan., todėl atstatyti jų funkcijos bet kuriuo atveju nėra galimybės. Darytina išvada, kad pooperaciniu periodu diagnozavus nervų pažeidimus, tai niekaip negalėjo įtakoti atsiradusios žalos, nes, kaip nustatyta, nėra pažeistas nervo vientisumas, t. y. jo pažeidimo atstatyti jau nėra galimybės, o pažeidimas galėjo būti ir momentinis. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų kokie tyrimai turėjo būti atlikti, kaip turėjo keistis gydymo taktika, kad žala nebūtų atsiradusi. Taigi, įvertinus, kad po tokių operacijų komplikacijos išsivysto iki 3 proc. atvejų, o iki 50 proc. dalies nervų pažeidimų priežastys lieka neaiškios, darytina išvada, kad atsakovo veiksmai neatliekant magnetinio rezonanso tyrimo atitiko gydytojo veiksmų standartą, o gydytojas viską padarė, ko iš jo reikalaujama.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, jų tarpusavio ryšį, sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų nei netinkamai jį informuojant apie galimas komplikacijas, nei operacijos, nei pooperaciniu periodu.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 56-144 dėl V. M. prašymo priėmė vadovaudamasi Eksperto – gydytojo ortopedo-traumatologo V. P. atsakymu, kur jis nurodė, jog pacientas patyrė pooperacinę komplikaciją, kuri nevadintina žala, nes įvyko ne dėl netinkamai teiktos sveikatos priežiūros paslaugos, aplaidumo ar gydymą teikusių specialistų klaidos. Teismo vertinimu, ekspertas pateikė ne tik medicininio „pacientas patyrė pooperacinę komplikaciją“, bet ir teisinio „nevadintina žala, nes įvyko ne dėl netinkamai teiktos sveikatos priežiūros paslaugos, aplaidumo ar gydymą teikusių specialistų klaidos“ pobūdžio išvadą, kuri, atsižvelgiant į pasikeitusį įstatyminį reglamentavimą, yra neteisinga. Tokia išvada galėjo lemti ir neteisingo Komisijos sprendimo priėmimą.

Tačiau teismui konstatavus, jog ieškovui kairiosios šlaunies nervo ir lateralinio pakinklio nervas pažeidimai yra klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsėjo 11 d., pasekmė, spręstina, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir tai nėra neišvengiama žala.

Dėl žalos dydžio

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 738,58 Eur turtinę ir 75 000 Eur neturtinę žalą.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi, atlygintinos žalos dydis nustatomas vadovaujantis Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus: 1) turtinės žalos: a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms, išskyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas pagrįstas išlaidas; b) pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas); 2) neturtinės žalos: a) sveikatos sužalojimo atveju – pagal paciento patirtų sužalojimų pobūdį ir sunkumą, sveikatos sutrikdymo ir laikinojo nedarbingumo trukmę, nustatytą neįgalumo ar darbingumo lygį, patirtų fizinių kančių (įskaitant skausmą) pobūdį ir mastą, dėl sužalojimo patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, sužalojimo įtakos socialiniam paciento gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki žalos atsiradimo, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes; b) mirties atveju – pagal kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir paciento giminystės laipsnį ir pobūdį, bendro gyvenimo trukmę, materialinio išlaikymo faktą, dėl paciento mirties patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, paciento mirties įtakos socialiniam asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki mirties, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes.

Ieškovas nurodo, kad 738,58 Eur turtinę žalą sudaro 220 Eur išlaidos tyrimams, bei 518,58 Eur negautas darbo užmokestis. Taigi, ieškovas prašo priteisti ir tiesioginius, ir netiesioginius nuostolius.

220 Eur tiesioginius nuostolius ieškovas įrodinėja UAB „Neurostudija“ sąskaita faktūra ir mokėjimo kvitu, už ENG nervo laidumo tyrimą ir EMG tyrimą 2020 m. lapkričio 7 d. sumokėjo 220 Eur. Atsakovė su šia ieškovo prašomų priteisti nuostolių dalimi nesutinka ir nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog negalėjo gauti šio tyrimo kaip nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Be to, tyrimas buvo susijęs ne tik su kojos neuropatija, bet ir su rankų neuropatija.

Vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi, atlygintinos žalos dydis nustatomas vadovaujantis Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus: 1) turtinės žalos: a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms, išskyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas pagrįstas išlaidas.

Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, ieškovo ir atsakovo argumentus, sprendžia, kad tikslinga priteisti ½ dalį prašomos sumos, sutinkant su atsakovės argumentu, jog ieškovas, atlikęs tyrimą, gavo sveikatos paslaugą, susijusią ne tik su kojos neuropatija, t. y. ginčo objektu, bet ir su rankų neuropatija. Atsakovo argumentas, jog ieškovas neįrodė, kad negalėjo gauti šio tyrimo kaip nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos, atmestinas. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei ieškovas būtų laukęs nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos ir ją gavęs, Valstybinė ligonių kasa už šią paslaugą, tyrimą atlikusiai medicinos įstaigai, vis tiek būtų privalėjusi sumokėti.

Spręsdamas dėl netiesioginių nuostolių teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 24 punktas; kt.).

Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti jo vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos per laikotarpį nuo UAB „Neurostudija“ atlikto ENG ir EMG tyrimo iki nedarbingumo pabaigos.

Vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 7 dalimi, atlygintinos žalos dydis nustatomas vadovaujantis Apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus: 1) turtinės žalos: b) pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas).

Teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad jo nedarbingumas užsitęsė būtent dėl komplikacijos, kuri buvo operacijos pasekmė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų koks yra standartinis nedarbingumo periodas po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, kaip nedarbingumą lėmė operacijos komplikacija, o ne jo individualios savybės, ar nedarbingumo periodui neturėjo įtakos 2020 m. spalio mėnesį atlikta rankos operacija.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens sveikatos sužalojimo atveju, vertinant nukentėjusiojo patirtas negautas pajamas, negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas, kaip netiesioginius nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų. Negautų pajamų į ateitį vertinimas turi būti pagrįstas realiomis ateities prognozėmis, t. y. kiek dėl neįgalumo ar netekto darbingumo yra sumažėjusi reali nukentėjusiojo galimybė ugdytis, įgyti profesinę kvalifikaciją, pagal ją dirbti ir normaliai integruotis darbo rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604-219/2015).

Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog per laikotarpį, kai jam buvo paskirtas nedarbingumas, jis, nesant nustatytai žalai, būtų buvęs darbingas, ir būtų gavęs pajamas, t. y. neįrodė netiesioginių nuostolių realumo.

Ieškovas prašo priteisti 75 000 Eur neturtinę žalą.

Aprašo 16. p. nurodyta, kad atlygintinos neturtinės žalos dydį Komisija nustato šia tvarka: 16.1 p. pagal šiame punkte pateiktą Neturtinės žalos atlyginimo kriterijų ir pagal juos skiriamų balų lentelę pagal kiekvieną kriterijų, kurį atitinka padaryta žala, skiria lentelėje (toliau – Lentelėje) nurodytus balus. Skiriant balus vertinama prašymo pateikimo dieną esanti paciento sveikatos būklė pagal paciento medicinos dokumentuose ir (ar) sprendimuose, kuriais nustatytas paciento neįgalumas, išlikusio darbingumo lygis ir (ar) specialieji poreikiai, nurodytą informaciją. 16.2. p. Lentelėje nustatyti kriterijai.

Teismas, spręsdamas dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos, atsižvelgia į jo paties 2021 m. balandžio 12 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai pateiktą Paciento prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo (toliau – Paciento prašymas) (e. b. 12 t., 31-43 psl.) ir šio prašymo IV skyriuje pažymėtus paties ieškovo kriterijus, kuriuos jis nurodo kaip atsiradusią žalą.

Paciento prašyme ieškovas pažymėjo, kad po žalos atsiradimo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu yra nustatytas neįgalumo lygis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (e. b. 2 t., 90, 91 psl.), V. M. laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 8 d. buvo nustatytas 40 proc. darbingumas. Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2049 m. vasario 6 d. (senatvės pensijos) nustatytas 45 proc. darbingumas (e. b. 4 t., 57 psl.). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad V. M. iki 2021 m. vasario 9 d. buvo nustatytas 50 proc. darbingumas.

Vadovaujantis Lentelės 1.1.2. eilute, skirtumas tarp išlikusio darbingumo lygio, lyginant su išlikusio darbingumo lygiu, nustatytu iki žalos atsiradimo, yra 5 proc. (buvo 50 proc., sprendimo priėmimo metu – 45 proc.). Teismas atsižvelgia į Aprašo 16 p. taisyklę, kad skiriant balus vertinama prašymo pateikimo dieną esanti paciento sveikatos būklė pagal paciento medicinos dokumentuose ir (ar) sprendimuose, kuriais nustatytas paciento neįgalumas, išlikusio darbingumo lygis ir (ar) specialieji poreikiai, nurodytą informaciją, tačiau kartu įvertintina, jog 40 proc. darbingumo lygis, t. y. lygis, kuris buvo prašymo pateikimo dieną, ieškovui buvo nustatytas tik vienerių metų laikotarpiui, tuo tarpu 45 proc. darbingumo lygis nustatytas iki senatvės pensijos. Be to, teismas atsižvelgia į ieškovo argumentus, kad po operacijos nedarbingumas iš viso turėjo išnykti, todėl turėtų būti skaičiuojama kaip visas netektas darbingumas, tačiau su tokiais ieškovo argumentais nesutinka. Kaip jau minėta, ieškovas turėjo pareigą įrodyti, jog esant tokiai sveikatos būklei, t. y. po vaikystėje persirgtos Legg-Calve-Perthes ligos ir to pasėkoje pažeisto kairio klubo sąnario, dėl ko koja tapo apie 3 cm trumpesnė, atlikus kairiojo klubo sąnario endoprotezavimo operaciją, jo darbingumas turėjo visiškai atsistatyti. Teismas sprendžia, kad ieškovas tokių aplinkybių neįrodė. Byloje esantys medicininiai duomenys (e. b. 4 t., 20 psl.) patvirtina, kad V. M. dubens kaulų rtg-mose deš. Klubo sąnarys – n. y. Kairėje būklė po endoprotezavimo. Dubens kaulų asimetrija, implantas aukščiau, lyginant su deš. klubo sąnariu. Kaip nurodė liudytojas P. Č., kojos ilgį įtakoja ir stuburo bei dubens ypatumai. Atliktos operacijos metu atstatytas kojos ilgis per klubo sąnarį. Kadangi pacientas ilgą laiką gyveno su trumpesne koja, galimai atsirado stuburo ar dubens pakitimai, gal būt pacientas tiesiog iš įpročio šlubuoja. Ekspertas traumatologas V. P. nurodė, kas stebima stuburo deformacija ir dėl to pasikreipęs dubuo, todėl nėra galimybių sulyginti klinikinio kojų ilgio (e. b. 4 t., 5 psl.). Taigi, ieškovas neįrodė, kad kairio klubo sąnario endoprotezavimas būtų atstatęs ieškovo fiziologinę būklę į gerą ir jis po operacijos būtų nešlubavęs, būtų 100 proc. darbingas. Vadovaujantis lentelės 1.1.2 eilute padarytos žalos dydis yra vertintinas 10 balų.

Vadovaujantis Lentelės 1.1.3. eilute, atlyginama neturtinė žala už specialiųjų poreikių atsiradimą ar padidėjimą, lyginant su specialiaisiais poreikiais, nustatytais iki žalos atsiradimo. Ieškovui, laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 8 d. buvo nustatytas antro lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (e. b. 2 t., 94 psl.). Laikotarpiui nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2024 m. vasario 7 d. nustatytas antro lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (e. b. 2 t., 58 psl.). Pažymėtina, kad specialieji poreikiai siejami ne tik su šlaunies nervo pažeidimu bei lateralinio pakinklio nervo pažeidimu, bet ir su klubo sąnario implantu ir organizmo funkcijų sutrikimais (Z96.64) (e. b. 2 t., 94 psl.). Duomenų apie specialiuosius poreikius, nustatytus iki žalos atsiradimo, nėra (e. b. 2 t., 97-98 psl.). Vadovaujantis Lentelės 1.1.3.2.7. eilute skiriama 85-95 balų. Teismas atsižvelgia į ieškovo jauną amžių, į tai, kad, tikėtina, sveikatai padaryta žala yra negrįžtama, į tai, kad specialiosios pagalbos priemonių poreikis nenustatytas (e. b. 4 t., 20 psl.), todėl sprendžia, jog padarytos žalos dydis yra vertintinas balų vidurkiu - 90 balų.

Duomenų apie specialiųjų techninės pagalbos priemonių poreikį, lyginant su specialiaisiais techninės pagalbos priemonių poreikiais, nustatytais iki žalos atsiradimo (Lentelės 1.1.5. eilutė), nėra. Duomenų apie specialiuosius aplinkos ir būsto pritaikymo poreikius, lyginant su specialiaisiais aplinkos ir būsto pritaikymo poreikiais, nustatytais iki žalos atsiradimo, nėra (Lentelės 1.1.5. eilutė).

Vadovaujantis Lentelės 1.2 eilute atlyginama neturtinė žala dėl sužalojimo įtakos socialiniam paciento gyvenimui, kuris, be kita ko, vertinamas pagal: 1.2.7 paciento išvaizdos pablogėjimą (ar ir kurioje vietoje sužalojimas matomas ant kūno). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pažeidus nervus, ieškovo judesiai koja riboti, dėl šio ypatumo nedirba raumenys ir jie nyksta. Ieškovo kairės kojos šlaunis 3 cm plonesnė nei dešinės kojos. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad disproporcijos didės. Ieškovas nurodo, kad kompleksuoja nusirengti. Teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad sužalojimas lemia ieškovo išvaizdos pablogėjimą, akivaizdžias jo kūno disproporcijas, į tai, kad šis išvaizdos pablogėjimas nėra matomas nuolat, o tik tam tikrais atvejais, į ieškovo jauną amžių, sprendžia, kad padarytos žalos dydis vertintinas balų vidurkiu - 10 balų.

Vadovaujantis Lentelės 1.3. eilute, atlyginama neturtinė žala dėl patirtų fizinių kančių (įskaitant skausmą). Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl pažeistų nervų (o ne dėl su atsistatymu po operacijos) patyrė fizinį skausmą.

Vadovaujantis Lentelės 1.4 eilute atlyginama neturtinė žala dėl sveikatos sutrikdymo ir laikinojo nedarbingumo. Paciento prašyme ieškovas nurodo, kad jo nedarbingumas užsitęsė 47 dienas. Kaip jau minėta, ieškovas neįrodė aplinkybės, kad jo nedarbingumas užsitęsė būtent dėl komplikacijos, kuri buvo operacijos pasekmė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų koks yra standartinis nedarbingumo periodas po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, kaip nedarbingumą lėmė operacijos komplikacija, o ne jo individualios savybės, ar nedarbingumo periodui neturėjo įtakos 2020 m. spalio mėnesį atlikta rankos operacija. Todėl pagal šį kriterijų žala neatlygintina.

Įvertinus visus neturtinės žalos kriterijus ir susumavus balus (110), ieškovui, atsižvelgiant į tai, kad Aprašo 16.2 p. numatyta, jog vieno balo vertė lygi 100 Eur, priteistina 11 000 Eur neturtinė žala.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas patyrė 968 Eur išlaidas už teismo eksperto P. P. konsultacinės išvados parengimą, taip pat 250 Eur išlaidas už P. P. dalyvavimą teismo posėdyje. Teismas sprendžia, kad šios išlaidos, susijusios su ieškovo pareiga įrodyti savo ieškinį, todėl pagrįstos ir priskirtinos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl jos iš atsakovo priteistinos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas 14,67 proc., ieškovui iš atsakovo priteistina 178,68 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis.

Duomenų apie atsakovo ar trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 16,67 Eur pašto išlaidos, kurios proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos iš ieškovo – 14,22 Eur. Atsakovui tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis neviršija nustatytos minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 93, 96 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 56-144 dėl V. M. prašymo, nutraukti.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 110 Eur (vieno šimto dešimt eurų) turtinę ir 11 000 Eur (vienuolikos tūkstančių eurų) neturtinę žalą bei 178,68 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidas V. M., a. k. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 14,22 Eur (keturiolika eurų 22 ct) pašto išlaidas valstybei.

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.