Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam asmeniui viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninei dėl paciento sveikatai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas V. M. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. M. prašymo; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovė), 738,58 Eur turtinę ir 75 000,00 Eur neturtinę žalą.

2. Ieškovas nurodė, kad kreipėsi į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninę (toliau – trečiasis asmuo) dėl kairiojo klubo sąnario endoprotezavimo, kadangi vaikystėje persirgo (duomenys neskelbtini) liga bei buvo pažeistas kairiojo klubo sąnarys, todėl koja tapo apie 3 cm trumpesnė. 2020 m. rugsėjo 11 d. ieškovui buvo atlikta kairės kojos klubo sąnario endoprotezavimo operacija. Po atliktos operacijos ieškovo būklė blogėjo. Ieškovas operaciją atlikusį gydytoją P. Č. informavo, kad kojos būklė yra blogesnė nei prieš operaciją, tai yra kojos motorika sutrikusi, jos negalima pakelti, yra apsunkintas judėjimas, jaučiamas kairės kojos aptirpimas, sutinęs kairės kojos kelias. Gydytojas jo paaiškintas aplinkybes ignoravo, formaliai nurodydamas, kad tai yra įprasta pooperacinė būklė. Be to, gydytojas atliko klubo rentgeną, tačiau skirti ENG ir EMG tyrimus atsisakė. Ieškovas paaiškino, kad ir toliau jo kojos būklei negerėjant, jis savarankiškai kreipėsi į privačias gydymo įstaigas dėl nurodytų nusiskundimų, todėl buvo atlikti tyrimai ir nustatyta, kad operacijos metu buvo pažeistas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Gydytojas P. Č. tik po to, kai ieškovas pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Neurologija“ atlikto tyrimo rezultatus, paskyrė ENMG tyrimą bei neurologo konsultaciją. Ieškovo vertinimu, operacijos metu jam buvo padaryta žala.

3. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė, kad prašoma atlyginti žala neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau ­– Įstatymas) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų ir prašymo atlyginti žalą netenkino. Komisija iš esmės rėmėsi gydytojo-traumatalogo V. P. duota išvada, pagal kurią jis ieškovui operacijos metu padarytus pažeidimus įvardijo kaip labai retą komplikaciją, kurios buvo galima išvengti tik nedarant operacijos. Ieškovas nesutinka su Komisijos sprendimu. Ieškovo paaiškino, kad gavus nepalankų Komisijos sprendimą, jis kreipėsi į ekspertą, įrašytą į teismo ekspertų sąrašą, tai yra į P. P.. Ekspertas, atsakydamas į 8 klausimą, patvirtino, kad ieškovui diagnozuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laikytini žala asmens sveikatai, todėl jis tampa dalinai nedarbingu. Ieškovo vertinimu, yra akivaizdu, kad jam operacijos metu buvo padaryta žala. Be to, ekspertas konsultacinėje išvadoje nurodė, kad po operacijos diagnozuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimai nėra susiję su ieškovo buvusiomis ligomis, taip pat nėra liga ar pažeidimai, atsiradę dėl individualių ieškovo savybių, be to, jie negalėjo atsirasti dėl vartojamų vaistinių preparatų farmakologinių savybių. Eksperto išvadoje nurodyta, kad ieškovui buvo suteikta netinkama medicininė priežiūra po operacijos, nes nenustatytas (duomenys neskelbtini) pažeidimas, pooperacinę eigą prižiūrintis gydytojas laiku nesiėmė priemonių po operacijos atsiradusių pažeidimų nustatymui.

4. Ieškovas nurodė, kad jis patyrė 735,58 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 220,00 Eur už ENG ir EMG tyrimus privačioje gydymo įstaigoje UAB „Neurostudija“, 518,58 Eur negautos pajamos, kurias skaičiuoja už 67 dienas, kai ieškovas neteko galimybės dirbti. Be to, ieškovas prašo priteisti 75 000,00 Eur neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Komisijos 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė. Priteisė ieškovui iš atsakovės 110,00 Eur turtinę ir 11 000,00 Eur neturtinę žalą bei 178,68 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl Komisijos sprendimo panaikinimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką, dėl to bylos dalį dėl Komisijos sprendimo panaikinimo nutraukė.

7. Pirmosios instancijos teismas ieškovo argumentus, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie galimas operacijos komplikacijas atmetė. Teismas sprendė, kad byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas prieš operaciją buvo supažindintas su endoprotezavimo operacijos komplikacijomis, kad pareiga pateikti ieškovui informaciją apie numatomą operaciją buvo atlikta tinkamai. Teismas pažymėjo, jog informavimo apie galimas komplikacijas pareiga nereiškia gydytojo pareigos numatyti, kokios konkrečios komplikacijos atsiras pacientui ir kaip atskiru (individualiu) atveju jos pasireikš.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pažeidimai yra klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsėjo 11 d., pasekmė. Tai yra operacijos metu ar po operacijos vykusių procesų (kraujo išsiliejimo į audinius ir dėl to susidariusios hematomos) metu buvo pažeisti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (nepažeidžiant jų vientisumo) ir dėl to, išsivystė pooperacinė komplikacija – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimai. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimų simptomatika ūmiai pasireiškė iš karto po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsėjo 11 d., rodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp operacijos ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimų, todėl atmetė atsakovės argumentą, jog ieškovo kairės kojos (duomenys neskelbtini) pažeidimus lėmė (duomenys neskelbtini).

9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl kaltų atsakovės veiksmų ar neveikimo operacijos metu buvo pažeisti kairės kojos (duomenys neskelbtini). Operacija buvo atlikta laikantis visų medicinos praktikos taisyklių, vis dėlto nepageidaujamų padarinių nepavyko išvengti, tačiau jie nėra neteisėtų veiksmų rezultatas.

10. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog po operacijos jam buvo suteiktas netinkamas gydymas, lėmęs žalos atsiradimą. Teismas, įvertinęs byloje pateikto eksperto P. P. išvadą, sprendė, kad ši išvada prieštarauja paties eksperto paaiškinimams ir padarė išvadą, kad pooperaciniu periodu diagnozavus (duomenys neskelbtini) pažeidimus, tai niekaip neįtakojo atsiradusios žalos, nes, kaip nustatyta, nėra pažeistas (duomenys neskelbtini) vientisumas, t. y. jo pažeidimo atstatyti jau nėra galimybės, o pažeidimas galėjo būti ir momentinis. Kadangi ieškovas nepateikė jokių duomenų, kokie tyrimai turėjo būti atlikti, kaip turėjo keistis gydymo taktika, kad žala nebūtų atsiradusi, taip pat įvertinus tai, kad po tokių operacijų komplikacijos išsivysto iki 3 proc. atvejų, o iki 50 proc. dalies (duomenys neskelbtini) pažeidimų priežastys lieka neaiškios, teismas padarė išvadą, kad atsakovės veiksmai neatliekant magnetinio rezonanso tyrimo atitiko gydytojo veiksmų standartą, o gydytojas viską padarė, ko iš jo reikalaujama.

11. Teismas pažymėjo, kad Komisija 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovo prašymo priėmė vadovaudamasi eksperto – gydytojo ortopedo-traumatologo V. P. atsakymu, kur jis nurodė, jog pacientas patyrė pooperacinę komplikaciją, kuri nevadintina žala, nes įvyko ne dėl netinkamai teiktos sveikatos priežiūros paslaugos, aplaidumo ar gydymą teikusių specialistų klaidos. Teismo vertinimu, ekspertas pateikė ne tik medicininio „pacientas patyrė pooperacinę komplikaciją“, bet ir teisinio „nevadintina žala, nes įvyko ne dėl netinkamai teiktos sveikatos priežiūros paslaugos, aplaidumo ar gydymą teikusių specialistų klaidos“ pobūdžio išvadą, kuri, atsižvelgiant į pasikeitusį įstatyminį reglamentavimą, yra neteisinga. Teismo vertinimu, tokia išvada galėjo lemti ir neteisingo Komisijos sprendimo priėmimą. Tačiau konstatavus, jog ieškovui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimai yra klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsėjo 11 d., pasekmė, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir tai nėra neišvengiama žala.

12. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, ieškovo ir atsakovės argumentus, sprendė, kad tikslinga priteisti ½ dalį prašomos sumos, sutinkant su atsakovės argumentu, jog ieškovas, atlikęs tyrimą UAB „Neurostudija“, gavo sveikatos paslaugą, susijusią ne tik su kojos (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo objektu, bet ir su rankų (duomenys neskelbtini). Atsakovės argumentą, jog ieškovas neįrodė, kad negalėjo gauti šio tyrimo kaip nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos, atmetė.

13. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad jo nedarbingumas užsitęsė būtent dėl komplikacijos, kuri buvo operacijos pasekmė. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, koks yra standartinis nedarbingumo periodas po klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, kaip nedarbingumą lėmė operacijos komplikacija, o ne jo individualios savybės, ar nedarbingumo periodui neturėjo įtakos 2020 m. spalio mėnesį atlikta rankos operacija. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog per laikotarpį, kai jam buvo paskirtas nedarbingumas, jis, nesant nustatytai žalai, būtų buvęs darbingas, ir būtų gavęs pajamas, t. y. neįrodė netiesioginių nuostolių realumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos, atsižvelgė į jo paties 2021 m. balandžio 12 d. Komisijai pateiktą Paciento prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo ir šio prašymo IV skyriuje pažymėtus paties ieškovo kriterijus, kuriuos jis nurodo kaip atsiradusią žalą. Teismas vadovavosi Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 (toliau – ir Aprašas) ir įvertinęs visus neturtinės žalos kriterijus sprendė, kad bendra žalos balų suma yra 110, kad vadovaujantis Aprašo 16.2 punktu atitinka 11 000,00 Eur neturtinės žalos sumą.

15. Teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys patenkintas 14,67 proc., todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 178,68 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neatsižvelgdamas į visus byloje esančius įrodymus ir bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo išvada apie tai, kad atsiradę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimai yra operacijos pasekmė dėl to, kad simptomai ieškovui pasireiškė iš karto po operacijos, yra klaidinga ir nelogiška. Nagrinėjamu atveju jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad simptomai pasireiškė iš karto po operacijos. Be to, ieškovas į gydytojus kreipėsi ne iš karto, o tik praėjus dviem mėnesiams po operacijos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje pateiktą trečiojo asmens 2022 m. kovo 24 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 2 punkte nurodyta, kad „Pažeidimas, įvykęs operacijos metu, išryškėtų per pirmas 24 valandas, o remiantis dokumentacija, visa gydymo eiga buvo sklandi, nes jokios ūminės komplikacijos nebuvo fiksuotos“;

16.2. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nepaneigė, jog pooperacinė komplikacija, kuriai esant pasireiškė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimai, yra ieškovui diagnozuotų (duomenys neskelbtini) susirgimų pasekmė. Teismas nesivadovavo byloje esančiais gydytojų įrašais, atliktais po operacijos, jog nei viename iš jų nėra duomenų apie tai, kad ieškovo nusiskundimai yra ir/ar įtariami kaip operacijos, t. y. gydytojo P. Č. operacijos metu atliktų veiksmų pasekmė. Tuo tarpu ieškovo pusės argumentai, jog nusiskundimai atsirado po operacijos ir yra operacijos pasekmė, nepaisant to, kad jie galėjo atsirasti kaip (duomenys neskelbtini) susirgimų pasekmė, yra deklaratyvūs ir nepatvirtinti. Tokiu būdu teismo sprendimas pagrįstas spėjimais ir prielaidomis ir negali būti laikomas teisėtu;

16.3. Atsakovė nurodė, kad eksperto P. P. išvada paremti teismo argumentai, jog ieškovui pasireiškę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimai padaryti operacijos metu, yra nepagrįsti. Tokia teismo išvada padaryta neįsigilinus į visus byloje pateiktus įrodymus ir nepašalinus prieštaravimų tarp eksperto P. P. pateiktos išvados ir kitų byloje esančių duomenų, tame tarpe ir eksperto gydytojo - traumatologo V. P. išvados. Atsakovės vertinimu, teismas apskritai neturėjo remtis P. P. išvada, nes ši išvada neatitinka kasacinio teismo praktikoje eksperto išvadai keliamų reikalavimų, o kiti civilinėje byloje pateikti duomenys prieštarauja šiai išvadai. Atsakovė jau teisminio nagrinėjimo metu išreiškė poziciją, kad yra pagrįstų abejonių dėl šio eksperto kvalifikacijos (specializacijos), tačiau atsakovės pozicija nebuvo paneigta ir nebuvo dėl šios pozicijos net pasisakyta, nors tai turėjo būti padaryta grindžiant minėta eksperto P. P. išvada teismo sprendimą. Atsakovė pažymėjo, kad teismo posėdžio metu P. P. nurodė, kad jis nėra ortopedas-traumatologas. Tuo tarpu nurodė, kad rėmėsi dokumentais, kuriuos pateikė ieškovas. Šiuo atveju buvo pateikti tik medikų įrašai, kuriuose nėra jokių duomenų apie ieškovo patirtas komplikacijas, tik apie tai, kad ieškovo sveikata po truputį gerėja. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovui buvo pateikta prognozė, kad jo atveju reabilitacija užtruks ilgiau nei įprastai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nevertino aplinkybės, kad P. P. ekspertizės aktas prieštarauja kitiems byloje esantiems oficialiems įrodymams, nors atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką ekspertizės duomenys atmetami, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Be to, ieškovo pateikta eksperto P. P., dirbančio privačioje įmonėje, išvada, atsižvelgiant į anksčiau šiame skunde nurodytus argumentus, gauta dar iki prasidedant teisminiam procesui, bei, atsakovės vertinimu, yra įtakota ieškovo išankstinės nuomonės;

16.4. Atsakovės vertinimu, teismas turėjo vadovautis eksperto gydytojo ortopedo-traumatologo V. P. išvada, kadangi jo pateikta išvada patikimesnė, išvada susieta su atliktu tyrimu, kuriame nurodyti išvados motyvai, remtasi net 23 mokslinės literatūros šaltiniais, kai tuo tarpu eksperto P. P. išvadoje šaltinių sąrašas nepateiktas. Be to, eksperto V. P. išvada yra pateikta atsižvelgiant į Komisijos reikalavimą. Eksperto P. P. išvada prieštarauja eksperto V. P. išvados duomenims, tačiau teismas sprendime prieštaravimų iš esmės nevertino. Eksperto V. P. išvados duomenis patvirtina ir kiti byloje pateikti įrodymai, dėl kurių teismas sprendime nepasisakė, ir taip nepašalino ieškovo pateiktos P. P. išvados prieštaravimų su kitais byloje esančiais oficialiaisiais įrodymais;

16.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovui kairio klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsėjo 11 d., metu, ar po operacijos vykusių procesų buvo pažeisti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir dėl to išsivystė pooperacinė komplikacija – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimai, kurie yra klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsėjo 11 d., pasekmė. Atsakovės vertinimu, anksčiau nurodyta teismo išvada nėra logiška ir pagrįsta. Byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas daryti išvadą, jog pooperacinė komplikacija išsivystė dėl to, kad operacijos metu gydytojas pažeidė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tai yra, byloje nėra jokių duomenų, kurie būtų pagrindas teigti, kad pooperacinė komplikacija išsivystė dėl operaciją atlikusio gydytojo veiksmų pažeidus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o ne dėl paciento individualių savybių (kitų (duomenys neskelbtini) susirgimų). Civilinėje byloje yra pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovui pooperacinė komplikacija išsivystė dėl jo individualiųjų savybių – (duomenys neskelbtini) sutrikimų, kuriais ieškovas skundėsi jau iki atliktos operacijos;

16.6. Atsakovė nurodė, kad nėra priežastinio ryšio tarp atliktų veiksmų ir pasekmių. Ieškovas pats priėmė sprendimą operuotis, buvo supažindintas su operacijos galimomis pasekmėmis, sutiko su jomis. O pasekmės/komplikacija buvo įtakotos individualių paciento savybių. Gydytojas šiuo konkrečiu atveju padarė viską ir tinkamai, ką šioje situacijoje buvo galima padaryti. Be to, teismas atsiradusią žalą vertino pagal tai, kokios atsirado pasekmės (kurias nurodo tik pacientas), nors pagal kasacinio teismo praktiką gydytojų veiksmai turi būti vertinami ne rezultato, o proceso aspektu. Esant šioms aplinkybėms teismo sprendimas negali būti teisėtas ir pagrįstas;

16.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir tai nėra neišvengiama žala, ir tai atitinka Įstatyme nurodytas atsakomybės sąlygas. Atsakovės vertinimu, ieškovas neįrodė, jog jam (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimai yra klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsėjo 11 d., pasekmė, bei nepagrindė, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir tai nėra neišvengiama žala. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti;

16.8. Atsakovės vertinimu, teismo priteistas 11 000,00 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis. Nors pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Aprašo lentelėje nurodytus kriterijus, skyrė 110 balų, tačiau atsakovės vertinimu, ne visus balus teismas skyrė, atsižvelgęs į ieškovo ligos istoriją ir individualiąsias savybes.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie atsikirtimai:

17.1. Nors apeliantė teigia, kad teismas, atsižvelgęs į byloje pateiktus medicininius duomenis ir kitus byloje surinktus įrodymus, nepaneigė, jog ieškovo nusiskundimai bei atsiradę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimai yra anksčiau atsiradusių (duomenys neskelbtini) susirgimų pasekmė, tačiau, ieškovo vertinimu, šiuo atveju ne teismas turi įrodyti ar paneigti šalių nurodomas aplinkybes. Nurodomas aplinkybes turi įrodyti tai teigiantis asmuo. Šiuo atveju atsakovė nepagrindė savo nurodomos prielaidos, nepateikė jokių įrodymų, savo nurodytiems teiginiams pagrįsti. Tuo tarpu, nuosekli ieškovo pozicija, pateikti medicininiai dokumentai ir net Komisijos pasitelkto eksperto išvada patvirtina, kad kairės kojos (duomenys neskelbtini) pažeidimai yra operacijos, o ne tariamų (duomenys neskelbtini) susirgimų pasekmė;

17.2. Nors apeliaciniame skunde ir teigiama, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) pažeidimai atsirado ir dėl jų buvo kreiptasi tik po dviejų mėnesių, tačiau šie argumentai yra nepagrįsti ir neteisingi. Ieškovas paaiškino, kad operuotos kojos aptirpimas buvo iš karto po operacijos, tačiau gydęs gydytojas nurodė, kad tai yra tiesiog normali pooperacine eiga ir reikia laukti. Kadangi po reabilitacijos būklė nepagerėjo, kojos nutirpimas nedingo jis kreipėsi į kitą gydytoją, kuris atliko ENMG tyrimą, ko pasėkoje paaiškėjo, kad kojos (duomenys neskelbtini) buvo pažeisti. O atlikus echoskopiją, buvo matyti lokaliai pažeisti (sustorėję (duomenys neskelbtini), senos hematomos sritys) t. y. paaiškėjo, kad pacientui operacijos metu buvo pažeisti kojos (duomenys neskelbtini) ir tai sąlygoja jo blogą būklę. Ieškovo vertinimu, jeigu jo (duomenys neskelbtini) pažeidimą būtų įtakoję kokie nors (duomenys neskelbtini) susirgimai, tai tokiu atveju, būtų fiksuoti ištisiniai, o ne lokalūs kojos (duomenys neskelbtini) pažeidimai;

17.3. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad P. P. išvada yra neišsami, duota neatlikus tyrimo. P. P. išvadoje nurodė duomenis, kuriais remiasi, nurodė, dėl ko daro konkrečias išvadas bei pateikė savo išvadas. Savo išvadas P. P. pagrindė ir duodamas paaiškinimus teismo posėdyje. Jos yra susijusios su byla bei pagrįstos medicininių dokumentų tyrimu bei jame užfiksuotomis aplinkybėmis, dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis rėmėsi ir laikė įrodymu. Vien ta aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su P. P. išvadomis, savaime tokių išvadų nedaro negaliojančiomis ir neteisingomis. Juo labiau, kad priešingų išvadų, ar šias išvadas paneigiančių duomenų atsakovė nepateikė. Ieškovas pažymėjo, kad nors apeliantė abejoja eksperto P. P. kvalifikacija, tačiau jis yra įrašytas į Lietuvos Teismo ekspertų sąrašą, jam yra suteikta teisė atlikti gyvų bei mirusių asmenų ekspertizes bei deontologines ekspertizes, todėl abejoti šio eksperto išvadomis ir kvalifikacija nėra jokio pagrindo;

17.4. Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po kairio klubo sąnario endoprotezavimo operacijos ar po operacijos vykusių procesų buvo pažeisti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškovui kairės kojos (duomenys neskelbtini) pažeidimai yra ne operacijos, o ieškovo tariamų (duomenys neskelbtini) susirgimų pasekmė nepateikė. Priešingai, byloje esanti ieškovo ligos istorija, medicininiais duomenys, nuotraukos, kuriose matosi hematomos, eksperto P. P. ir iš dalies V. P. išvados, ir elementarūs logikos dėsniai patvirtina, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pažeisti būtent operacijos metu, dėl ko pacientui buvo padaryta žala, kuri turi būti atlyginta;

17.5. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė 110 balų, ko pasėkoje priteisė 11 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgus į padarytą žalą sveikatai, negrįžtamą jos pobūdį, įtaką ieškovo gyvenimui bei dėl to patiriamus neigiamus išgyvenimus, ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas nelaikytinas per dideliu. Ieškovo vertinimu, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra jokio pagrindo.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo su atsakovės apeliacinio skundo motyvais sutiko.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. 2020 m. rugsėjo 11 d. ieškovui buvo atlikta kairiojo klubo sąnario endoprotezavimo operacija, implantuojant sąnario endoprotezą (1 t., b. l. 79). Po operacijos pablogėjus ieškovo būklei (tirpstant kojai, negalint jos judinti), jis kreipėsi į operaciją atlikusį gydytoją, kuris nurodė, kad tai normali būklė po operacijos ir po reabilitacijos viskas atsistatys. Ieškovas kreipėsi į kitas gydymo įstaigas dėl nurodytų nusiskundimų, kur atlikus tyrimus, buvo nustatyta, kad operacijos metu buvo pažeistas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties koja liko trumpesnė, pablogėjo operuotos kojos motorika, negali jos pakelti, šlubuoja, koja tapo plonesnė.

22. Komisijos 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo prašymas atlyginti žalą buvo netenkintas. Sprendime konstatuota, kad ieškovui sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai rūpestingai ir kvalifikuotai. Sprendime nurodyta, kad ieškovui įvyko nedažna medicininėje praktikoje pasitaikanti komplikacija, sąlygota paciento anatominių individualybių, gretutinių susirgimų ir operuojamo atvejo sudėtingumo, vykdant vieną iš būtinųjų operuojančio gydytojo užduočių – atstatyti kojos ilgį ir anatomiją, kiek tai įmanoma. Komisijos vertinimu, ligoninė užtikrino ir suteikė pacientui tinkamas, kokybiškas, savalaikes, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Komisija konstatavo, kad ieškovo prašyme nurodyta žala neatlyginama, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (toliau – PTŽSAĮ) nurodytų žalos atlyginimo sąlygų („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-107, 1 t., b. l. 1).

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo

23. Apeliaciniame skunde atsakovė kelia klausimą dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančių įrodymų visumą, nepagrįstai priėmė sprendimą vadovaujantis išimtinai eksperto P. P. išvada ir jo paaiškinimais, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimų simptomai pasireiškė netrukus po operacijos. Pažymėjo, kad byloje esanti eksperto V. P. išvada ir kiti medicininiai duomenys prieštarauja P. P. išvadai, kas yra pagrindas šia išvada nesiremti.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

25. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kasacinio teismo suformuota praktika dėl įrodymų vertinimo yra išsami ir nuosekli – faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40 punktas ir jame išdėstyta praktika).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Viena vertus, tai savaime nereiškia, kad ekspertų ar atskirų specialistų išvados a priori (liet. iš anksto) visais atvejais turi lemiamą reikšmę, nes teismas privalo vertinti jų pagrįstumą bei reikšmingumą visų bylos aplinkybių kontekste. Kita vertus, būtent iš minėtų įrodymų gauta informacija, jei ji nėra paneigiama kitais įtikinamais įrodymais, gali didesniu patikimumo laipsniu patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-219-302/2017).

27. Iš byloje pateiktos eksperto P. P. konsultacinės išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovui buvo atliekama operacija dėl kairio klubo sąnario (duomenys neskelbtini), kuri išsivystė po (duomenys neskelbtini). Iki operacijos ieškovui nebuvo diagnozuota kairės kojos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimai (išvados 1 punktas). Po kairio klubo endoprotezavimo operacijos diagnozuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) yra operacijos komplikacija, ji yra reta, tai nėra susijusi su ieškovo buvusiomis ligomis (išvados 4 punktas). Nustatytos (duomenys neskelbtini) pažaidos priežastys gali būti (duomenys neskelbtini) suspaudimas dėl susidariusios kraujosruvos ar endoprotezo, tiesioginė (duomenys neskelbtini) trauma ar jo pažeidimas operacijos metu, (duomenys neskelbtini), terminis pažeidimas, pernelyg stiprus galūnės ilginimas ir pan. (išvados 5 punktas). Po kairio klubo endoprotezavimo operacijos diagnozuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) yra pooperacinė komplikacija, o ne liga ar sveikatos pažeidimai, atsiradę dėl individualių ieškovo savybių (išvados 6 punktas). Po kairio klubo endoprotezavimo operacijos diagnozuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) negalėjo atsirasti dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnositikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių (išvados 7 punktas) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-107, 1 t., b. l. 1).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, eksperto P. P. pateiktos išvados yra pagrįstos objektyviais turimais duomenimis (medicininiais dokumentais), išvadų turinys yra nuoseklus, todėl abejoti jos patikimumu nėra jokio pagrindo. Apeliantės teiginiai, kad eksperto P. P. konsultacinė išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams, yra nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, o tik subjektyviu vertinimu. Priešingai, konsultacinė išvada yra pagrįsta medicininiais dokumentais – VšĮ LSMUL Kauno ligonės ligos istorijos epikrize Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 7 d. UAB „Neurostudija“ elektroneuromiografija, 2020 m. lapkričio 24 d. VšĮ LSMUL Kauno klinikų Medicinos dokumentų išrašu, 2020 m. gruodžio 28 d. VšĮ LSMUL Kauno klinikų atsakymu į siuntimą, 2021 m. sausio 4 d. VšĮ LSMUL Kauno klinikų Medicinos dokumentų išrašu, 2021 m. vasario 8 d. VšĮ LSMUL Kauno klinikų Medicinos dokumentų išrašu, 2021 m. kovo 22 d. VšĮ LSMUL Kauno klinikų Medicinos dokumentų išrašu bei kt. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijimą sprendimą, tinkamai įvertino išvados esmę ir atlikimo tikslus, šio akto turinį, todėl pagrįstai ja rėmėsi kaip įrodymų šaltiniu.

29. Tuo tarpu vertinant eksperto – gydytojo ortopedo-traumatologo V. P. išvadą, matyti, kad jis, atsižvelgęs į Komisijos jam užduotus klausimus, įvertinęs pateiktus medicininius duomenis, rentgenogramas, nustatė, kad ieškovas patyrė pooperacinę komplikaciją, kuri nevadintina žala, nes įvyko ne dėl netinkamai teiktos sveikatos priežiūros paslaugos, aplaidumo ar gydymą teikusių specialistų klaidos. Pooperaciniame periode išryškėjo (duomenys neskelbtini) (pakenkimo) klinika, kuri konkretizuota 2020 m. lapkričio 7 d. atliktame elektroneuromiografijos tyrimo metu. Kairės kojos (duomenys neskelbtini) galimai buvo įmanoma išvengti tik nedarant klubo operacijos (1 t., b. l. 71-73).

30. Viena vertus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju ekspertas V. P. pateikė ne tik medicininio, bet ir teisinio pobūdžio išvadą (pasisakydamas ir dėl žalos fakto). Kita vertus, ekspertas V. P. tik patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) buvo galima išvengti tik nedarius klubo operacijos, tai yra ieškovo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimai atsirado būtent klubo sąnario operacijos pasėkoje.

31. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios. Kasacinis teismas dėl ekspertizės vertinimo, yra pasakęs, kad pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012 ir kt.).

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje dalyvavusių šalių ir liudytojų paaiškinimus. Apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė vadovaujantis išimtinai eksperto P. P. išvada, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

33. Apeliantės apeliaciniame skunde išreikštos abejonės dėl eksperto P. P. kvalifikacijos (specializacijos) yra nepagrįstos. Byloje pateikti duomenys, kad P. P. yra asmuo, turintis aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, medicinos mokslų daktaro laipsnį, medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją, teismo medicinos gydytojo darbo stažas nuo 1998 m., yra įrašytas Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-107, 1 t., b. l. 1). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nei eksperto kvalifikacija, nei nepriklausomumu. Eksperto pateikta išvada yra paremta medicininių dokumentų vertinimu, o išvados turinys yra nuoseklus ir argumentuotas.

34. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška, todėl, nesant objektyvių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl ginčo situacijos vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis bylos medžiaga.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje įtvirtinta pareiga kiekvienam asmeniui laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kai sužalota asmens sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

36. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama PTŽSAĮ (redakcija, galiojusi sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ieškovui metu (2020 m. rugsėjo 11 d.) – 2020 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.) ir CK nustatyta tvarka (PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalis). Paciento sveikatai padaryta žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis (PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalis).

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Ieškovas, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti darbuotojų, atliekančių darbo funkcijas, neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

38. PTŽSAĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta paciento, t. y. asmens, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis).

39. Žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala (PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis). Neišvengiama žala – paciento sveikatai padaryta žala, susijusi su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, tačiau atsiradusi dėl aplinkybių, kurių asmens sveikatos priežiūros specialistas ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaiga negalėjo numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti joms kelio. Neišvengiamos žalos kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (PTŽSAĮ 2 straipsnio 9¹ dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 patvirtintas Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašas, kurio 9.2.2.1.–9.2.2.3. papunkčiuose yra numatyti atvejai, kai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai buvo padaryta žala, kuri yra neišvengiama žala.

40. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės (PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad siekiant atlyginimo už paciento sveikatai padarytą žalą sveikatos priežiūros įstaigos kaltė neįrodinėjama, tačiau tebėra būtina įrodyti kitas šios įstaigos civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir žalos pacientui, nes Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų atsakomybės be kaltės modelis sieja teisę į žalos atlyginimą ne vien su pačiu žalos atsiradimo faktu, bet ir su žalos išvengiamumo kriterijumi – žala atlyginama, jei jos nebuvo galima išvengti veikiant pagal sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktiką ir žala nėra nulemta specifinės paciento sveikatos būklės, kilusios iki paslaugų teikimo, už kurią sveikatos priežiūros įstaiga neatsako (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-307-1120/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-678-464/2022).

41. Taigi, kadangi žala be kaltės yra atlyginama tik tuo atveju, jei jos nebuvo galima išvengti veikiant pagal sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktiką ir žala nėra nulemta specifinės paciento sveikatos būklės, kilusios iki paslaugų teikimo (žr. nutarties 40 punkte), spręstina, kad Komisijai priėmus sprendimą, jog žala ieškovui neatlygintina, būtent ieškovas turi pareigą įrodyti, kad gydymo įstaiga galėjo žalos išvengti.

42. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, jų tarpusavio ryšį, sprendė, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimai yra klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsėjo 11 d., pasekmė, todėl sprendė, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ieškovo sveikatai yra padaryta žala ir tai nėra neišvengiama žala.

43. Apeliantė nurodė, kad šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp atliktų veiksmų ir susidariusių pasekmių. Tai yra, ieškovas pats priėmė sprendimą operuotis, buvo supažindintas su operacijos galimomis pasekmėmis, sutiko su jomis. O pasekmės/komplikacija atsirado įtakojamos individualių paciento savybių. Anot apeliantės, ieškovas neįrodė, jog jam (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimai yra klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsėjo 11 d., pasekmė, bei nepagrindė, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir tai nėra neišvengiama žala.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo kairio klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsėjo 11 d., metu, ar po operacijos vykusių procesų (kraujo išsiliejimo į audinius ir dėl to susidariusios hematomos) buvo pažeisti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (nepažeidžiant jų vientisumo), ir dėl to išsivystė pooperacinė komplikacija – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimai, kurie yra klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsėjo 11 d., pasekmė.

45. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. ieškovui buvo atlikta kairiojo klubo sąnario endoprotezavimo operacija. Operaciją atliko gydytojas ortopedas-traumatologas P. Č.. Po operacijos ieškovas ne kartą (2020 m. spalio 13 d., 2020 m. lapkričio 6 d., 2020 m. lapkričio 27 d., 2020 m. gruodžio 4 d. ir t. t.) kreipėsi į šeimos gydytoją bei į operaciją atlikusį gydytoją (2020 m. spalio 12 d., 2020 m. lapkričio 23 d.), nurodydamas, kad junta šlaunies tynimą, skauda koją, klubą, jaučiasi kojos aptirpimas ir kt. („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-107, 1 t., b. l. 1; 2 t., b. l. 168, 170). Be to, 2020 m. lapkričio 4 d. ieškovas kreipėsi į gydytoją ortopedą A. Š., kuris, įvertinęs ieškovo sveikatos būklę, rekomendavo atlikti ENMG tyrimą (2 t., b. l. 76-77). 2020 m. lapkričio 7 d. UAB „Neurostudija“ buvo atliktas ENMG tyrimas ir buvo nustatyti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimai, būdingi (duomenys neskelbtini) sunkaus laipsnio pakenkimui, (duomenys neskelbtini) požymiai, (duomenys neskelbtini) be ryškesnio pakenkimo (2 t., b. l. 83). 2020 m. lapkričio 24 d. ieškovas buvo konsultuotas neurologės P. P., kuri Ambulatorinio apsilankymo apraše nurodė, kad pacientas skundžiasi kairės kojos nutirpimu, nepakelia kairės kojos, iš klubo nežymiai koją judina, per kelio sąnarį jokio judesio nėra, per čiurnos sąnarį juda. Stuburas l/s sr. palpuojant neskausmingas, judesiai laisvi, tempimo s. (-). Kairę koją pakelia per klubo sąnarį, per kelio sąnarį judesio nėra, kairę pėdą judina gerai. Negauta pateliarinio reflekso kairėje, Achilo sausg. refl. (+) abipus. Nurodo hipesteziją medialinėje kairės šlaunies ir blauzdos pusėje, pėdoje jutimo sutrikimų nėra. Pėdų jėga gera. Kairė koja trumpesnė, kairės šlaunies raumenų atrofija. ((duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 75, 77). 2020 m. lapkričio 26 d. buvo konsultuotas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo. Buvo nustatyta, kad po taikytų reabilitacinių procedūrų išlieka sutrikusi kairės kojos funkcija, kairės kojos nutirpimas, nepakelia kojos, iš klubo koją judina nežymiai, per kelio sąnarį judesio nėra (4 t., b. l. 28-29). 2021 m. sausio 4 d. konsultuotas gydytojo neurologo A. Ž.. Buvo nustatyti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimas (duomenys neskelbtini). Gydytojas, įvertinęs atliktus tyrimus, nurodė, kad 2020 m. lapkričio 7 d. atliktame ENMG tyrime buvo rasti pakitimai, būdingi (duomenys neskelbtini) sunkaus laipsnio pakenkimui. 2020 m. gruodžio 28 d. atliktame UV Kairės kojos tyrime randami pakitimai, būdingi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 83). Ieškovas 2021 m. vasario 8 d., 2021 m. kovo 8 d., 2021 m. kovo 22 d. kreipėsi į prof. A. S., kuris, įvertinęs ieškovo sveikatos būklę, medicinos dokumentų išrašuose nurodė, kad pacientas skundžiasi kojų ilgio netolygumu, kairio (duomenys neskelbtini) pažaida, kuri išryškėjo po operacijos; apžiūros metu, nustatyta, kad kliniškai kojų ilgiai nevienodi, vaikšto šlubuodamas, pėdos ir kairės kojos judesiai apsunkinti; po tyrimų (dubens tiesinės ir kairio klubo sąnario šoninės rentgenogramos) nustatyta, kad būklė po kairio klubo sąnario endoprotezavimo, endoprotezo komponentų padėtys patenkinama, nestabilumo požymių nestebima. Kojų ilgiai nevienodi. (2 t., 70, 71, 72). 2021 m. kovo 4 d. atlikta MRT, po kurios buvo nustatyta, kad būklė po kairio klubo sąnario EP – matomi gausūs artefaktai (šios srities vertinimas ribotas), jų fone vertinimo ribose (duomenys neskelbtini) eigą visame ilgyje sustorėjęs iki ~0,6 cm, edemiškas – (duomenys neskelbtini) požymiai. Ženklesnio skysčio kiekio, ribotų skysčio sankaupų nematyti. 2021 m. kovo 17 d. pakartotinai atliktas ENMG tyrimas, (duomenys neskelbtini) elektrofiziologiniai pakenkimo požymiai be esminės dinamikos (2 t., b. l. 29). Iš UAB „Neurostudija“ 2021 m. balandžio 27 d. Elektroneuoromiografijos tyrimo aprašo matyti, kad ieškovui išlieka (duomenys neskelbtini) motorinių ir juntamųjų skaidulų ((duomenys neskelbtini)) sunkaus laipsnio pakenkimo požymiai (atsakų negauta) su gausiais ūmios (duomenys neskelbtini) simptomais (duomenys neskelbtini) ir be valingo aktyvumo pastangų atlikti judesį metu; šie pakitimai dera su sunkaus laipsnio (duomenys neskelbtini) (šlaunies adduktoriuose adatinės EMG metu patologinių pakitimų neregistruota). (duomenys neskelbtini) juntamųjų ir motorinių skaidulų dalinės aksonopatijos požymiai, juntamųjų skaidulų demielinizacijos požymiai; adatinės EMG metu išreikšti lėtinės (duomenys neskelbtini) pakitimai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – subtilūs lėtiniai (duomenys neskelbtini) pakitimai. (duomenys neskelbtini) motorinių atsakų asimetrija (D?K; dešinėje atsako amplitudė ties apatine normos riba) (2 t., b. l. 30). Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo M. M. aprašyme nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 17 d. apžiūrėjus ieškovą, be kita ko, nurodyta, kad nėra (duomenys neskelbtini) funkcijos. Neveikia šlaunies priekiniai raumenys, blauzdos nė kiek netiesia. Aptirpusi (duomenys neskelbtini) zona. Nervo projekcija kirkšnyje neskausminga. Neaiškus (duomenys neskelbtini) pažeidimo mechanizmas. Neaišku, kodėl nėra jokių pojūčių galimoje pažeidimo vietoje – protezo zonoje (1 t., b. l. 173–178). Taigi, byloje pateikti medicininiai duomenys patvirtina, kad po kairiojo klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, ieškovo sveikatos būklė pablogėjo, ieškovas jautė kairės kojos nutirpimą, nepakėlė kairės kojos, todėl jam nustatyti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimas ((duomenys neskelbtini)).

46. Nors apeliantė teigia, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) pažeidimai atsirado ir dėl jų buvo kreiptasi tik po dviejų mėnesių, tačiau byloje pateikti medicininiai duomenys patvirtina, kad jau iš karto po operacijos atsirado pakitimai. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. apžiūrėjus ieškovą, buvo nustatyta, kad operuota galūnė kiek patinusi, saikai paskauda; 2020 m. rugsėjo 15 d. – skundžiasi kelio tinimu, nupunktuotas, gautas sąnarinis skystis, paimtas citozin i tyrimas, planuojama kelio echoskopija ir ro tyrimas; 2020 m. rugsėjo 17 d. – periferinė kraujotaka ir inervacija n. y. koja saikingai patinusi; atlikta kairio kelio echoskopija: kiek sustorėjusi sinovija, traukinės patologijos nestebima; 2020 m. rugsėjo 21 d. – periferinė kraujotaka ir inervacija n. y. Pateikta išvada, kad esant gerai būklei išrašomas tolimesniam gydymui į reabilitaciją (1 t., 69–70). Be to, byloje pateiktos nuotraukos (fotofiksacija atlikta 2020 m. rugsėjo 19 d., 2020 m. rugsėjo 14 d.), iš kurių matyti pooperacinė hematoma (mėlynė) (1 t., b. l. 170-173). Taigi, ieškovas jau iš karto po operacijos skundėsi nepageidaujamais simptomais: skausmu, kojos tinimu, kraujosruva ir kt., todėl apeliantės teiginiai, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) pažeidimai atsirado vėliau, paneigti objektyviais duomenimis.

47. Apeliantės argumentai, kad ieškovo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimų simptomai yra ieškovo turimų (duomenys neskelbtini) simptomų pasekmė, yra nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Priešingai, byloje esantys ieškovo medicininiai dokumentai (2 t., b. l 185), asmens sveikatos istorija („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip. laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-107, 1 t., b. l. 1), atliktas radiologinis tyrimas (2 t., b. l. 183-184), eksperto P. P. (žr. nutarties 27 punktą) ir iš dalies V. P. išvada (žr. nutarties 29 punktą) patvirtina, kad ieškovas iki operacijos jokių (duomenys neskelbtini) susirgimų, susijusių su kaire koja, neturėjo. Nors apeliantė, siekdama įrodyti, kad ieškovas turėjo ir kitų (duomenys neskelbtini) susirgimų, vadovavosi trečiojo asmens 2022 m. kovo 24 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktu vertinimu, kad (duomenys neskelbtini), tikėtina, seniai prasidėjusi rankose, yra ir kairės kojos tokio pobūdžio susirgimas, tačiau apeliantė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas turėjo (duomenys neskelbtini) susirgimų ir jie galėjo įtakoti kairės kojos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimus, byloje nepateikė. Pažymėtina, kad byloje pateiktas 2020 m. lapkričio 11 d. medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad ieškovui buvo nustatyta kairės rankos nykščio (duomenys neskelbtini), atsiradusi po alkūnės traumos (4 t., b. l. 24). 2020 m. lapkričio 20 d. buvo atlikta operacija (4 t., b. l. 25), po kurios nusiskundimų, susijusių su rankos nykščio raumens pažeidimais, byloje nenustatyta. Taigi, rankos (duomenys neskelbtini) pažeidimas buvo įtakotas traumos, o ne (duomenys neskelbtini) susirgimo. Duomenų, kurie galėtų paneigti šias išvadas, byloje nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti duomenys leidžia spręsti, kad ieškovas neturėjo jokių kairės kojos (duomenys neskelbtini) susirgimų, taip pat jam nebuvo diagnozuoti jokie kiti (duomenys neskelbtini) susirgimai, kurie galėjo įtakoti kairės kojos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimus.

48. Kaip jau minėta, pagal naująjį žalos atlyginimo be kaltės modelį patirta žala atlyginama tuo atveju, jei jos nebuvo galima išvengti veikiant pagal sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktiką ir žala nėra nulemta specifinės paciento sveikatos būklės, kilusios iki paslaugų teikimo (žr. nutarties 40 punktą). Nagrinėjamu atveju, nenustačius jokių kairės kojos (duomenys neskelbtini) susirgimų, kurie galėjo įtakoti kairės kojos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimus (žr. nutarties 47 punktą), taip pat nenustačius, kad šių pažeidimų nebuvo galima išvengti veikiant sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu, spręstina, kad žala ieškovui atlygintina, nes tai nėra neišvengiama žala.

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, pritaria skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms, jog ieškovo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimai yra klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsėjo 11 d., pasekmė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo sveikatai buvo padaryta žala, kuri turi būti atlyginta. Taigi nepasitvirtinus apeliantės argumentams, kuriais ji grindžia priežastinio ryšio nebuvimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitokią, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadą dėl priežastinio ryšio kaip apeliantės civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo.

50. Argumentų dėl kitos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos – buvimo apeliantė nepateikė, ginčydama iš esmės vien priteistos neturtinės žalos dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos visos sąlygos apeliantės civilinei atsakomybei kilti.

Dėl neturtinės žalos, padarytos teikiant sveikatos paslaugas, dydžio

51. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio, vadovavosi Apraše nurodytais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais ir pagal juos skiriamų balų lentele pagal kiekvieną kriterijų (toliau – Lentelė). Teismas, įvertinęs visus neturtinės žalos kriterijus ir susumavęs balus (110), sprendė, kad ieškovui priteistina 11 000 Eur neturtinė žala.

52. Pagal aktualią teismų praktiką, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nėra saistomas PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalyje nustatytų kriterijų ir Apraše nurodytų atlygintinos žalos maksimalių dydžių. Žalos klausimą iš esmės nagrinėjančiam teismui, kaip ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, privaloma remtis PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytomis žalos nustatymo sąlygomis, t. y. taikyti civilinės atsakomybės be kaltės modelį, be kita ko, nustatant patį žalos padarymo faktą, įvertinant tai, ar žala nebuvo neišvengiama, ar pats pacientas savo kaltais veiksmais (tyčia ar dideliu neatsargumu) nėra prisidėjęs prie žalos atsiradimo, ir neteisėtus veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-678-464/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-701-881/2022).

53. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimui būdingas išimtinis reglamentavimas, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Jeigu neturtinė žala atsirado dėl pacientui netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, tai yra neturtinės žalos padarymas paciento sveikatai. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji yra padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

54. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi, būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Tuo tarpu neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013). Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuota, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ir joje nurodyta praktika).

55. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžiui nustatyti svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012). Asmens sveikata, kaip ir gyvybė, yra absoliuti, prigimtinė vertybė, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padarytos žalos padariniai.

56. Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas neturtinės žalos dydį, rėmėsi Apraše ir Lentelėje nurodytais maksimaliais atlygintinos žalos dydžiais, kurie teismo nesaisto (žr. šios nutarties 52 punktą), tačiau tai savaime nesudaro pagrindo daryti išvadai, jog nustatytas žalos dydis yra nepagrįstas ir neteisingas (CPK 185 straipsnis). Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų apie ieškovo sveikatos būklę, kurių pagrindu galima daryti pagrįstas išvadas dėl po operacijos jo sveikatai kilusių neigiamų padarinių. Ieškovui kairio klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsėjo 11 d., metu, ar po operacijos vykusių procesų (kraujo išsiliejimo į audinius ir dėl to susidariusios hematomos) buvo pažeisti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (nepažeidžiant jų vientisumo) ir dėl to, išsivystė pooperacinė komplikacija – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažeidimai, kurie yra klubo sąnario endoprotezavimo operacijos, vykusios 2020 m. rugsėjo 11 d., pasekmė. Dėl šių pasekmių suprastėjo ieškovo gyvenimo kokybė, judėjimas tapo apribotas. Be to, ieškovui, laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 9 d. iki 2022 m. vasario 8 d., vadovaujantis nustatytomis diagnozėmis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas antro lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (2 t., b. l. 92-93, 94), laikotarpiui nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2024 m. vasario 7 d. nustatytas antro lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) porikis (2 t., b. l. 58).

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kilusias neigiamas kairio klubo sąnario endoprotezavimo operacijos pasekmes, jų mastą (žr. šios nutarties 56 punktą), į tai, kad žala buvo padaryta vienai iš labiausiai saugomų vertybių – žmogaus sveikatai, į sukeltą fizinį skausmą, patirtus nepatogumus, stresą, įtampą, išgyvenimus dėl pablogėjusios sveikatos būklės bei komplikacijų, konstatuoja, jog remiantis apelianto nurodytais argumentais nėra pagrindo spręsti, jog priteistas neturtinės žalos dydis ginčo situacijoje yra akivaizdžiai per didelis, prieštarauja teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams.

Dėl bylos procesinės baigties

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai vertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nėra pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.

59. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.