Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr. 2-1592-265/2015 pagal pareiškėjo J. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis asmuo – akcinė bendrovė ,,Klaipėdos energija“) dėl nuosavybės teisių įgyjamąja senatimi pripažinimo, įpareigojimo išduoti dokumentus, reikalingus nuosavybei įteisinti ir įregistruoti viešame registre, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą pripažinimo nepaduotu ir grąžinimo jį padavusiam asmeniui pagrįstumo.

Pareiškėjas J. B. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-812-253/2010 dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminus skundui patikslinti, nes netikėtai Klaipėdos savivaldybės administratorius 2015 m. rugsėjo 10 d. atsakyme pripažino įteisintą korupciją, kurią 22 metus slėpė ir klaidino teismus bei prokuratūras, kad (duomenys neskelbtini), pramoninių 110 m ilgio požeminių F-400 inžinierinių komunikacijų statytojas J. B. niekaip neįteisintų nuosavybės ir neprisiteistų apleistos trasos nuostolių iš savivaldybės. Pareiškėjas pažymėjo, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, atsisako anksčiau reikštų reikalavimų ir prašo atlyginti 300 000 Eur nuostolius dėl trasos statybos.

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo atnaujinti procesą trūkumams pašalinti, įspėdamas, kad neįvykdžius nutartyje nurodytų reikalavimų, pateiktas procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas jį padavusiam asmeniui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjo J. B. pareiškimą atnaujinti procesą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepašalino visų trūkumų, nurodytų Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartyje, pareiškėjas iš esmės pateikė analogišką pareiškimą atnaujinti procesą , neatsižvelgdamas į jam nustatytų trūkumų turinį. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė tik prašymą, kuriuo prašo visiškai atleisti jį nuo žyminio mokesčio, tačiau nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, spręsti klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio nėra teisinio pagrindo. Be to, įstatymas numato galimybę šalį tik iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio, o ne visiškai. Kadangi pareiškėjas nepašalino pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumų per teismo nustatytą terminą, teismas konstatavo, kad pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas J. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį ir „bylą grąžinti tyrimui iš naujo, atnaujinant procesą“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teisėjas, priėmęs skundžiamą nutartį, buvo šališkas. Pareiškėjas pateikė dokumentus, kurių pagrindu prašė atnaujinti procesą.Neteisingas teismo argumentas, kad pareiškime dėl proceso atnaujinimo buvo suformuluoti nauji reikalavimai. Pareiškėjas tik Klaipėdos apskrities viršininko administraciją pakeitė jos teisių perėmėjomis Klaipėdos miesto savivaldybe ir AB ,,Klaipėdos energija“, o Žemaitijos visuomenės parlamentas neturi jokių reikalavimų. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą pripažinimo nepaduotu ir grąžinimo jį padavusiam asmeniui pagrįstumo.

Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; kt.)

Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jo ribos, būtų aiškus, teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138, 316 straipsniai, 370 straipsnio 1 dalis), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Prašymu dėl proceso atnaujinimo yra siekama įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtos bylos pakartotinio išnagrinėjimo. Prašymo dėl proceso atnaujinimo forma bei turinys turi atitikti tiek bendruosius įstatymo leidėjo įtvirtintus reikalavimus dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams (CPK 110–111 straipsniai), tiek specialiuosius įstatymo leidėjo reikalavimus, keliamus konkrečiai šiam procesiniam dokumentui (CPK 369 straipsnis). Kaip matyti iš CPK 369 straipsnio, prašyme atnaujinti procesą, be bendrų ieškiniui nustatytų turinio reikalavimų, turi būti nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas (t. y. vienas ar keli iš CPK 366 straipsnyje išvardytų atnaujinimo pagrindų), proceso atnaujinimo motyvai, aplinkybės, kuriomis grindžiamos prašymo padavimo terminų (CPK 368 straipsnis) skaičiavimas.

Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos teismas skundžiama nutartimi laikė pareiškėjo J. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui, kadangi, teismo vertinimu, pareiškėjas neištaisė Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi nustatytų prašymo trūkumų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, inter alia, pareiškėjo pirminio ir po 2015 m. spalio 14 d. nutarties pateikto prašymo turinį, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija. Kaip visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas 2015 m. spalio 21 d. faktiškai pateikė analogišką pirminiam prašymui dokumentą, šiek tiek pakeisdamas vietomis tam tikrus sakinius ir atkartodamas teismo nutarties ir savo paties pirminiame prašyme jau nurodytus sakinius. Tačiau tiek iš pirminio, tiek ir iš iš naujo pateikto pareiškėjo prašymo turinio neįmanoma nustatyti, kokiu konkrečiai proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėjas remiasi ir kokie konkrečiai motyvai pagrindžia bylos atnaujinimo tokiu pagrindu (jei jis yra) būtinybę. Be to, pareiškėjas ignoravo pirmosios instancijos teismo pastabą dėl terminų, nustatytų CPK 368 straipsnyje, apskaičiavimo nebuvimo. Nors atskirajame skunde pareiškėjas ginčija teismo išvados dėl neaiškaus atnaujinimo pagrindo teisingumą, konkretus proceso atnaujinimo pagrindas nėra suformuluotas ir (ar) paaiškintas ir pareiškėjo pateiktame atskirajame skunde. Faktiškai, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, J. B. apsiribojo įžiedžiančio pobūdžio deklaratyviais teiginiais apie nutartį priėmusio teisėjo šališkumą, tyčinį proceso atnaujinimo „blokavimą“ ir civilines bylas išnagrinėjusio „nekompetetingo teisėjo užstojimą“. Tačiau minėti teiginiai patys savaime, nebūdami pagrįsti įrodymais, nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo.

Akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. Hauschildt v. Denmark, no. 154, 24 May 1989, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentavo, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028, 20 May 1998). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, 21 December 2000, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014).

Savo ruožtu nagrinėjamoje byloje apeliantas, teigdamas kad teisėjas, priėmęs skundžiamą nutartį, yra šališkas, nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai konstatuoti teisėjo šališkumą, t. y. išankstinį nusistatymą prieš apeliantą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Vien tik ta aplinkybė, kad priimtas pareiškėjui nepalankus ir (ar) nepatikęs procesinis sprendimas automatiškai nereiškia teisėjo šališkumo.

Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas netinkamai suprato ir interpretuoja skundžiamos nutarties turinį. Skirtingai nei teigia apeliantas, teismas neatsisakė tenkinti prašymą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir neįpareigojo pastarąjį sumokėti visą 2 461 Eur žyminį mokestį, o tik pažymėjo, kad įstatymas numato galimybę atleisti tik nuo dalies žyminio mokesčio, o ne nuo viso, sumokėjimo, ir akcentavo, jog šiuo momentu spręsti klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio nėra teisinio pagrindo, nes pareiškėjas neištaisė kitų prašymo trūkumų. Kitaip tariant, net jeigu žyminis mokestis ir būtų sumokėtas, prašymas negalėtų būti priimtas, J. B. neištaisius kitų teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartyje įvardytų trūkumų.

Galiausiai, nors atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismo teisėjas neskaitė J. B. prašymo ir todėl nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas suformulavo naujus ieškinio reikalavimus, kas negalima pagal proceso atnaujinimą reglamentuojančias normas, pažymėtina, jog pirminiame prašyme pareiškėjas nurodė, kad atnaujinus procesą nebeprašo „nei įteisinti 1992 m. pastatytą pramoninę komunikacijų nuosavybę, nei nupirkti žemę virš komunikacijų, nei išsinuomoti žemę bei priteisti 450 000 Lt nuostolių dėl pūvančios trasos remonto, o tik prašo atlyginti 300 000 Eur trasos statybos ir nuosavybės nuostolius, patraukiant baudžiamojon atsakomybėn kaltus pareigūnus“, o iš prašomos atnaujinti bylos Nr. 2-812-253/2010 medžiagos matyti, kad toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. Be to, patikslintame prašyme pareiškėjas pažymėjo, kad „teismas teisingai suprato mano pareiškimą toje dalyje, cituoju <Be to, nurodo, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms atsisako anksčiau reikštų reikalavimų, ir prašo atlyginti 300 000 Eur nuostolius dėl požeminių komunikacijų statybos>“ (patikslinto prašymo 3 psl. antras sakinys). Įvertinus pirmiau nurodytus pareiškėjo prašymų teiginius, akivaizdu, kad net jeigu pareiškėjas iš tikrųjų, kaip jis teigia, nenorėjo suformuluoti naujų reikalavimų, vien tik jo procesiniuose dokumentuose esantys esminiai, akivaizdūs prieštaravimai, pagrindžia šio prašymo neatitikimą ne tik CPK 369 straipsnio, bet ir CPK 111 straipsnio reikalavimams aiškiai suformuluoti dalyką bei pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, o J. B. tinkamai to nepadarius, laikė tokį prašymą nepaduotu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.