Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Martynui Šimkevičiui, dalyvaujant ieškovui J. B., atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovei Agnei Pocevičiūtei, atsakovės VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui Augeniui Pranui Demeniui, atsakovės Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Reginai Daunorienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovo J. B. ieškinį atsakovėms Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centrui, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių įgyjamąja senatimi pripažinimo, įpareigojimo išduoti dokumentus, reikalingus nuosavybės įteisinimui ir nuosavybės įregistravimo viešame registre, trečiasis asmuo AB „Klaipėdos energija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas J. B. 2008-10-28 patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 73–75) prašo:

1) įteisinti jam nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), žemės kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), 168 arų sklype esančio nebaigto mūrinio 12 m ilgio ir 14 m pločio statinio nuosavybę,

2) įpareigoti atsakovę Klaipėdos apskrities viršininko administraciją išduoti dokumentus dėl nurodyto statinio nuosavybės įteisinimo,

3) įpareigoti atsakovę VĮ Registrų centrą pagal įgyjamosios senaties faktą įregistruoti nuosavybę į šiuos statinius ir išduoti nuosavybės teisės pažymėjimą.

Nurodo, kad nebaigtą statyti mūrinį statinį ieškovas nepertraukiamai valdo 15 metų. Ieškovo užsakymu 1994 m. buvo pagaminti reaktoriai biodujoms išgauti ir elektrai pagaminti, kurie iki šiol stovi mūrinėje aikštelėje, kurios ilgis 12 m, plotis – 14 m. Savivaldybė nereikalavo nugriauti statinio. 2007 m. kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl šio statinio įteisinimo, tačiau jos atsisakė tai padaryti.

Atsakovė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą (t. 2, 82–84). Nurodo, kad ieškovo nurodyto nebaigto statyti mūrinio statinio nėra galimybės identifikuoti pagal kadastro duomenis. Teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruotos tik tada, kai yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Ieškovas nuosavybės pagrindu nurodo tai, kad jis pastatė nekilnojamąjį daiktą. Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus yra registruojami viešame registre Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka.

Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą (t. 2, 86–87). Nurodo, kad ieškovas daiktą valdė nuo 1994 m. tačiau to įstatymų nustatyta tvarka neišviešino po 2003-07-01, todėl toks valdymas negali būti laikomas, atviru, viešu ir sukurti nuosavybės teisę.

Teismo posėdyje ieškovas J. B. palaikė 2008-10-28 patikslinto ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad buvo žodinis susitarimas su savivaldybės architektu, kuris nurodė vieta, kurioje galima statyti statinį reaktoriams. 1991 m. buvo pradėta statyba, ji nebuvo užbaigta, tačiau mūrinis statinys buvo pradėtas naudoti nuo 1994 m. vasario mėnesio. Atsakovės nepagrįstai atsisako įteisinti ieškovo nuosavybės teises į statinį.

Teismo posėdyje atsakovės Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė Regina Daunorienė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

2009-11-30 gyvenamosios vietos dienraštyje ir 2009-12-01 viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą (CPK 532 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas prašo įteisinti jam nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), žemės kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), 168 arų sklype esančio nebaigto statyti mūrinio 12 m ilgio ir 14 m pločio statinio nuosavybę, todėl šios bylos teisminio nagrinėjimo dalykas yra Civilinio kodekso (toliau–CK) 4.58–4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas.

Viena iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra tai, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Jeigu tai yra nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina.

Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektu. Tai teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradęs daiktas. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Ieškovas nurodo, kad 12 m ilgio ir 14 m pločio statinio mūrinį statinį pradėjo statyti 1991 m., o valdyti – nuo 1994 m. vasario mėnesio. Jeigu daiktas yra sukurtas statybos būdu, tai reikalavimai jam kaip nekilnojamajam daiktui vertinami atsižvelgiant ne tik į bendruosius nekilnojamiesiems daiktams keliamus reikalavimus, bet ir į keliamus reikalavimus jam pagal statybos norminius aktus. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Ieškovas nurodė, kad jo statinys pastatytas žemės sklype, kurio kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atsakovė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepime paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovo nurodytu kadastriniu numeriu žemės sklypo adresas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), yra garažai. Byloje nėra jokių ieškovo nebaigto statyti mūrinio statinio kadastrinių matavimų ar kitų viešojo registro duomenų apie tokį nekilnojamąjį daiktą.

Ieškovas J. B. nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės architektas buvo jam žodžiu leidęs statyti mūrinį statinį žemės sklype (duomenys neskelbtini). Tačiau įstatymų nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo statiniui, į kurį ieškovas siekia įgyti nuosavybės teisę, ieškovas neturi. Ieškovas nurodė, kad jo statinys yra nebaigtas statyti. Tokio statinio įregistravimui Nekilnojamojo turto registre turi būti pateikta Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie nebaigtą statinį. Ieškovas tokių duomenų nepateikė. Konstatuotina, kad ieškovo statinys pastatytas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, t. y. neteisėtai. Aplinkybės, kad neteisėtai statybai galėjo būti panaudotos ieškovui nuosavybės teise priklausančios medžiagos, įdėtas jo darbas, lėšos ar panaudoti kiti resursai, neturi teisinės reikšmės taikant nuostatas dėl nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu fakto pripažinimo, nes kaip neteisėtos statybos rezultatas toks statinys negali būti pripažintas nuosavybės teisės objektu (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Dėl statybos darbų buvo pastatytas nekilnojamasis daiktas yra nekilnojamojo turto kadastro objektas, tai nuosavybės teisė į jį negali būti pripažįstama įgyjamosios senaties būdu, o turi būti sprendžiama dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal Statybos įstatyme nustatytą tvarką (CK 4.69 straipsnio 1 dalis, 4.47 straipsnis, 4.12 straipsnis, Statybos įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5.7 straipsnis, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008).

Be to, viena iš įgyjamosios senaties į daiktą sąlygų yra reikalavimas atvirai valdyti daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad po 2003-07-01 daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo – iki 2000 m. CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. Jeigu nekilnojamojo daikto valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo, o CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003-07-01, tai, po šios datos daikto valdymo neįregistravus viešame registre, laikytina, kad neįvykdyta įstatyme nustatyta sąlyga – daiktą dešimt metų valdyti atvirai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovas J. B. ne tik nebaigtą statyti mūrinį statinį, pradėtą naudoti 1994 m. vasario mėnesį, turėjo įregistruoti viešame registre, bet ir nuo 2003-07-01 įregistruoti to daikto valdymą, tačiau to nepadarė. Tokiu atveju daikto valdymas, neįregistravus jo viešame registre, negali būti pagrindas nustatyti faktą, kad nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamąją senatį.

Konstatuotina, kad ieškovas neįrodė visų CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, todėl negalima nustatyti ir daikto valdymo pagal įgyjamąją senatį fakto ir ši ieškinio dalis atmestina (CPK 178 straipsnis).

Ieškovo reikalavimas atsakovei VĮ Registrų pagal įgyjamosios senaties faktą įregistruoti nuosavybę į šiuos statinius ir išduoti nuosavybės teisės pažymėjimą yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo dėl įgyjamosios senaties nustatymo. Daikto registracijos pagrindas yra teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas daikto valdymo faktas (CPK 529 straipsnis). Atmetus pagrindinį ieškovo reikalavimą, reikalavimas įregistruoti nuosavybę į mūrinį statinį atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovo reikalavimas atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo išduoti reikiamus dokumentus dėl nurodyto statinio nuosavybės įteisinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad neaišku, kokie būtent dokumentai yra reikalingi ieškovui, ir dėl kokių priežasčių jis negali jų gauti, todėl tenkinti tokį ieškovo reikalavimą nėra teisinio pagrindo (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovo J. B. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.