- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-15
- Bylos Nr.
- A-3300-858/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02173-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas M. S. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 15 900 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2015 m. kovo 19 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjui teko mažiau kameros ploto nei numatyta teisės aktuose, patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų, jose buvo pelėsis, drėgna, šalta. Gyvenamosiose kamerose nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas. Rūkantys ir nerūkantys asmenys buvo laikomi kartu. Asmens apžiūros daromos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina), esant žemai temperatūrai verčiama nusirengti, daiktus dėti į nešvarias dėžes. Visi daiktai ir maistas skanuojami „Rapiscan“ aparatu, o maistą tenka valgyti jau spinduliuotą. Karantino ir laikino sulaikymo patalpose nėra stalų, nėra įrengta kištukinių lizdų, kriauklių. Nebuvo užtikrintas laisvalaikio užimtumas. Nebuvo įrengta ventiliacijos sistema, todėl dėl remontuojamų kitų kamerų pro nesandarias duris patekdavo dažų kvapas bei cigarečių dūmai. Į kirpyklą nebuvo tiekiamas karštas vanduo. Kamerose nebuvo įrengti radijo taškai. Pareiškėjas nurodė, kad sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pareiškėjo teigimu, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nebuvo sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti išskalbtus rūbus, nebuvo suteikiamas tinkamas gydymas. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam nebuvo suteikta lova, atitinkanti jo ūgį. Kamerose buvo pilna tarakonų ir graužikų. Nebuvo užtikrintas patalpų pagrindinis valymas. Nebuvo užtikrinamas pakankamas kameros apšvietimas ir ventiliacija, kameros buvo nesuremontuotos. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 1,96 kv. m iki 22 kv. m. Atsakovas atkreipė dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvieną dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi metu pareiškėjas nebūdavo gyvenamojoje kameroje, taigi asmens buvimas kamerose nebuvo nepertraukiamas. Atsakovas pažymėjo, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2014 m. sausio 23 d. patikrinimo akte Nr. EP-8 nurodė, jog kameroje santykinė oro drėgmė atitinka nustatytas higienos normas, tačiau užfiksuoti nežymūs oro temperatūros ir dirbtinės apšvietos pažeidimai, kameroje reikalingas remontas; 2015 m. sausio 21 d. patikrinimo akte Nr. EP-14 užfiksuoti nežymūs santykinės oro drėgmės ir dirbtinės apšvietos pažeidimai, tačiau 2015 m. vasario 18 d. patikrinimo akte Nr. EP-54 minėtų pažeidimų nenustatyta. Kameroje pelėsio nėra, tačiau neužtikrintas pagrindinis patalpų valymas. Atsakovas pažymėjo, kad taikytini tik tie teisės aktų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.Teismas nustatė, kad pareiškėjas tam tikru metu buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos, tačiau pažymėjo, kad iš atsakovo pateiktos pažymos ne visais atvejais galima nustatyti kada ir kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas kameroje nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, kameros ploto normos. Kadangi įrodyti aplinkybes, kada pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, pareiga tenka atsakovui, teismas konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki 2015 m. kovo 19 d., t. y. 294 dienas, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui – vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiaulių TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė, taip pat nesikreipė į kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo pateiktą pažymą, Šiaulių visuomenės sveikatos centro nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 19 ir Nr. 32, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.Pareiškėjo argumentus dėl rūkančiųjų laikymo kartu su nerūkančiais asmenimis teismas nelaikė pakankamai aiškiais ir detalizuotais, kadangi pareiškėjas teismui nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad dėl jo teisių pažeidimo laikant kartu su rūkančiais asmenimis, Šiaulių TI administracijai pareiškėjas skundų nepateikė, atvykęs į įkalinimo įstaigą užpildė anketą, kurioje nurodė, kad jis yra rūkantis ir sutinka būti laikomas kameroje, kurioje yra laikomi rūkantys asmenys, todėl šiuos teiginius teismas atmetė kaip nepagrįstus.Teismas nustatė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara, todėl konstatavo, kad pareiškėjui naudojantis tualetu Šiaulių TI kamerose, buvo pažeidžiamas jo privatumas. Atsižvelgęs į tai, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, teismas pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertino kaip pagrįstą.Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, jog nebuvo užtikrintas laisvalaikio užimtumas, teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, jog ginčo laikotarpiu jis buvo išvestas sportuoti ir tik šiltuoju sezonu, atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, jokių rašytinių įrodymų ar paaiškinimų dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepateikė, todėl teismas vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes kaip pagrįstas.Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog Šiaulių TI atsisakė priimti skalbimui pareiškėjo viršutinius rūbus, pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI administraciją su prašymu skalbti jo viršutinius rūbus, neteikė skundų dėl atsisakymo skalbti jo rūbus, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų kada ir kokiomis aplinkybėmis Šiaulių TI atsisakė sudaryti galimybę pareiškėjui išsiskalbti viršutinius rūbus. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kada jam nebuvo sudarytos galimybės skalbtis apatinius rūbus. Dėl rūbų skalbimo pažeidimų nenustatė ir Šiaulių visuomenės sveikatos centras, todėl teismas pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.Teismas atkreipė dėmesį, kad dėl sanitarinio mazgo pareiškėjas pacitavo teisės aktų reikalavimus, tačiau nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė jo teisių pažeidimas, todėl jo teiginius atmetė kaip nepagrįstus.Teismas pažymėjo, kad ventiliacijos sistemos įrengimas susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl dėl ventiliacijos įrengimo higienos normos reikalavimai Šiaulių TI netaikomi. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo teiginiai nedetalizuoti, jis nenurodė kada ir kurioje kameroje jautė dažų kvapą, nesikreipė su prašymais ar skundais į Šiaulių TI administraciją dėl tinkamų sąlygų sudarymo, taip pat dėl cigarečių dūmų. Teismas pareiškėjo teiginius atmetė kaip nepagrįstus.Teismas taip pat atmetė pareiškėjo teiginius, kad patalpose buvo tarakonų ir graužikų, nes Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodyta, jog dėl patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos pažeidimų nenustatyta, o pažymoje „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija, šias aplinkybes patvirtina dezinfekcijos planai.Pareiškėjo teiginius dėl radijo taškų įrengimo, karšto vandens tiekimo į kirpyklą, daiktų skanavimo teismas laikė abstraktaus pobūdžio, pažymėjo, kad pareiškėjas nedetalizavo kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, todėl šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centras kirpykloje pažeidimų nenustatė.Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, jog jam nebuvo suteikta lova, atsižvelgiant į jo ūgį, kadangi pareiškėjas Šiaulių TI tokių prašymų nereiškė, skundų dėl netinkamos lovos nepateikė.Teismas nustatė, kad nei trumpalaikio laikymo, nei priėmimo – paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos, todėl šių patalpų įrengimui higienos normos reikalavimai dėl įrengimo netaikomi.Teismas pažymėjo, kad dėl turtinės ar neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl netinkamo ir nekokybiško gydymo, jis turi teisę pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio nuostatas su pareiškimu kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ikiteismine tvarka į šią komisiją nesikreipė, todėl, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, šių aplinkybių nevertino. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas pažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos reikalavimus, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 2 500 Eur.
III.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui dažniausiai kameros plotas vienam asmeniui viršijo 3 kv. m. Atsakovas sutinka, kad nustatyti nežymūs higienos normų reikalavimų pažeidimai kamerose Nr. 19 ir Nr. 32, tačiau atkreipia dėmesį, kad likusios kameros pareiškėjo kalinimo laikotarpiu nebuvo tikrintos, nes nebuvo gauta jokių skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normos reikalavimams. Atsakovas pažymi, kad jokių pareiškėjo sveikatos sutrikimų, kurie būtų tiesiogiai susiję su pareiškėjo nurodomais pažeidimais, nėra užfiksuota. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas, pareiškėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito, atsakovas sąmoningai nesiekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atsakovo teigimu, nustatytas pažeidimas truko neilgą laiką, nenustatyta tiesioginių duomenų apie netinkamų kalinimo sąlygų įtaką pareiškėjo sveikatos būklei. Pareiškėjas M. S. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir jo skundą tenkinti bei iš atsakovo priteisti patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą ruošiant apeliacinį skundą. Pareiškėjas tvirtina, kad teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis jis buvo laikomas ne 294 dienas, kaip nustatė teismas, bet 476 dienas. Pareiškėjo teigimu, 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra pakankama satisfakcija. Pareiškėjas tvirtina, kad dėl jo ūgį atitinkančios lovos kreipėsi į administraciją, tačiau jam buvo atsakyta, kad tokios lovos nėra. Pareiškėjas pabrėžia, kad neužtikrinus būtinų sąlygų kasdieninėms asmens higienos procedūroms atlikti, sanitariniame mazge nesant teisės aktuose numatytos oro šalinimo sistemos, kirpykloje – karšto vandens, o maistą šviečiant „Rapiscan“ aparatu, asmuo patiria diskomfortą, neigiamas emocijas, psichologinį ir fizinį pažeminimą, tai sukelia neigiamą poveikį jo fizinei ir emocinei sveikatai. Pareiškėjas akcentuoja, kad ne kartą kreipėsi į Šiaulių TI administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau jo prašymai ir reikalavimai nebuvo patenkinti. Kadangi bausmės atlikimo metu Šiaulių TI buvo atliekamas remontas, kamerose, nesant tinkamos ventiliacijos, buvo dulkės, triukšmas, jautėsi dažų ar kitų medžiagų kvapai. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nepateikė duomenų apie tai, jog taikytos priemonės kenkėjams naikinti buvo efektyvios. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-56/2015, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1326-575/2015, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017. Pareiškėjas M. S. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais ir tvirtina, kad byloje buvo pagrindas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad dažniausiai kameros plotas vienam asmeniui viršijo 3 kv. m. Nors pareiškėjas tam tikrą laiką buvo laikomas kamerose, kuriose drėgna, šalta, netinkamas apšvietimas, tačiau dėl kitų reikalavimų nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais ir pabrėžia, kad Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, jog pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį priteisimo pareiškėjui M. S., kuris neturtinės žalos atsiradimą kildina iš jo netinkamo kalinimo sąlygų Šiaulių TI.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies nustatęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 294 dienas nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, teismas konstatavo HN pažeidimus, taip pat nurodė, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą netinkamai įrengus sanitarinį mazgą, sportuoti pareiškėjas buvo vedamas tik šiltuoju sezonu.Apeliaciniais skundais pareiškėjas ir atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta pažeidimo trukme, taip pat priteista neturtinės žalos forma ir dydžiu. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimo dėl lovos dydžio, kitų jo skunde nurodytų higienos normų reikalvimų ir kitų teisės aktų pažeidimų.Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. ABTĮ 140 straipsnyje nurodyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 dalis); teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 dalis). Kadangi teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, ji bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų ir pasisako tik tais klausimais, kuriuos pareiškėjas ir atsakovas nurodė apeliaciniuose skunduose.Kiek tai susiję su nustatyta pažeidimo trukme teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas pažeidimo trukmę (294 paras) konstatavo būtent dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo Šiaulių TI. Įvertinusi atsakovo pateiktą informaciją (b.l. 21-32, 110), kurios pareiškėjas neginčija, savo įrodymų šiuo aspektu neteikia, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu tinkamai nustatė minėto pažeidimo trukmę. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad vertindamas neturtinės žalos dydį jis įvertino ir bendrą kalinimo Šiaulių TI laikotarpį ir subjektinių teisių pažeidimo trukmę, nors jos bendrai neįvardijo (b.l. 132). Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu pareiškėjo argumentą, kad jo privatumo pažeidimas dėl tinkamo sanitarinio mazgo neįrengimo tęsėsi visą jo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu (472 paras), tačiau, įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo nustatyti HN pažeidimai tęsėsi visą pareiškėjo laikymo laikotarpį.Kiek tai susiję su pareiškėjo argumentu, kad, atsižvelgiant į jo ūgį (2,06 metro), atsakovo atstovas nesuteikė pareiškėjui tinkamos lovos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas šiuo klausimu Šiaulių TI administracijai prašymų ir skundų neteikė, todėl nenustatė neteisėtų aatsakovo atstovo veiksmų. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas su skundais ar prašymais šiuo klausimu į Šiaulių TI nesikreipė, taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovo atstovą ir kėlęs šį klausimą. Teisėjų kolegijos vertinimu šioje byloje pareiškėjo ūgio ir lovos dydžio skirtumas nėra tiek akivaizdus, jog dėl to būtų galima konstatuoti buvus atsakovo atstovo pareigą savaime suvokti ir įvertinti specialius pareiškėjo poreikius. Todėl ši pareiškėjo apeliacinio skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su sanitarinio mazgo, radijo taško įrengimu, karšto vandens tiekimo į kirpyklą teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartojo skundo pirmosios instancijos teismui argumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiais klausimais pakankamai pasisakė, todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir jų iš naujo nekartoja.Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl maisto švietimo „Rapiscan“. Vis dėlto šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nekonkretizavo, kuo pasireiškė neteisėti Šiaulių TI veiksmai, t. y. kokios teisės normos buvo pažeistas, taip pat nepagrindė patirtos neturtinės žalos fakto, t. y. nepaaiškino, kuo pasireiškė pareiškėjo nurodomas diskomfortas ir psichologinis ir fizinis pažeminimas. Todėl ši apeliacinio skundo dalis atmetama.Dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių, susijusių su daryto remonto sukeltais nepatogumais, teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti (b.l. 54), jog ginčo laikotarpiu Šiaulių TI kai kuriose kamerose buvo atliekami remonto darbai. Vis dėlto teisėjų kolegijos atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo skundas šiuo aspektu bendro pobūdžio, nedetalizuotas, pareiškėja neginčija aplinkybės, kad jis į Šiaulių TI dėl perkėlimo į kitą kamerą remonto laikotarpiu nesikreipė, taigi, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtą atsakovo atstovo neveikimą.Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl graužikų ir vabzdžių. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 23 d. ir 2015 m. vasario 18 d. patikrinimo aktų (b.l. 54, 65) turinio matyti, kad Centras šiuo aspektu vertino Šiaulių TI veiksmus, kurių buvo imtasi, pažeidimų šioje srityje nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė argumentų ar įrodymų, kurie būtų pagrindu pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas šiuo klausimu ydingomis, todėl ši pareiškėjo apeliacinio skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.Pareiškėjas ir atsakovas apeliaciniuose skunduose nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos formos ir dydžio.Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad viena vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Šios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).Kita vertus, EŽTT praktikoje laikomasi nuostatos, kad pirminė atsakomybė už EŽTK nuostatų efektyvų įgyvendinimą ir taikymą tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiškimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausiai yra vadovaujamasi vidaus teise (žr. EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimą Cocchiarella prieš Italiją).EŽTT 2010 m. gruodžio 14 d. nutarime dėl priimtinumo Giedrikas prieš Lietuvą yra nurodęs, jog „aukos” statusas pagal Konvencijos 34straipsnį priklauso nuo to, ar vidaus institucijos pripažino tariamą Konvencijos pažeidimą tiesiogiai arba iš esmės, ir, jei būtina, užtikrino tinkamą su tuo susijusios žalos atlyginimą. Tik jei šios sąlygos įvykdytos, pareiškimas nebus nagrinėjamas dėl subsidiaraus Konvencijos apsauginio mechanizmo pobūdžio (žr. EŽTT 2004 m. birželio 3 d. sprendimą Cocchiarella prieš Italiją). Tokiu atveju pareiškėjo aukos statusas priklauso nuo to, ar priteistas žalos atlyginimas buvo adekvatus ir pakankamas, atsižvelgiant į pagal Konvencijos 41 straipsnį priteisiamą teisingą atlyginimą (žr. EŽTT 2004 m. spalio 19 d. sprendimą Dubjakov prieš prieš Slovakiją). EŽTT šioje byloje pastebėjo, kad suma, kurią pareiškėjui priteisė Lietuvos teismai, yra mažesnė, lyginant su sumomis, kurias už panašius delsimus priteisia EŽTT. Kita vertus, akcentavo pagrįstos teisingo atlyginimo sumos priteisimo vidaus sistemoje svarbą tam, kad svarstoma priemonė būtų laikoma „veiksminga“ pagal Konvenciją. Ar priteista suma laikytina pagrįsta vis dėlto yra vertinama atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, inter alia ir priteistą atlyginimo vertę, atsižvelgiant į gyvenimo lygį susijusioje valstybėje ir į tai, kad pagal nacionalinę sistemą kompensacija paprastai priteisiama ir išmokama greičiau, nei tuomet, kai dėl to spręstų EŽTT pagal Konvencijos 41 straipsnį (žr. EŽTT 2004 m. spalio 19 d. sprendimą Dubjakov prieš Slovakiją).Taigi pagal nurodytus EŽTT išaiškinimus, minėtą subsidiarumo doktriną, pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymąsi pirmiausiai tenka valstybių nacionalinėms institucijoms, joms yra suteikiama pakankamai plati diskrecija šioje srityje. Teismui, kaip nacionalinei ginčą nagrinėjančiai institucijai, yra palikta pirmiausiai teisė įvertinti įvardinamus asmenų teisių pažeidimus, esant jiems konstatuotiems, priteisti pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą žalos dydį, kompensuojantį patirtą žalą, be kita ko, tai darydamas jis turi atsižvelgti į nacionaliniame reguliavime įtvirtintus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus. Tai pagrindžia ir EŽTT išaiškinimai, kad visų pirma nacionaliniai teismai privalo aiškinti ir taikyti vidaus teisę (žr. EŽTT 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Edificaciones March Gallego S.A. prieš Ispaniją). Šiuo atveju EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos dydžio įvertinimo pareiga nustatyta nacionaliniams teismams.Toks požiūris susijęs su aplinkybe, kad priteisiama būtent neturtinė žala, kurią lemia asmens patirti išgyvenimai, o jie paprastai būna labai individualūs, tokia priteisiama žala yra siekiama kompensuoti patirtą neturtinę žalą, kuri CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą) (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1897/2008). Pažymėtina, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad priteisdamas konkrečią neturtinę žalą teismas turi atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įtvirtintus žalos nustatymo kriterijus. Šiuo atveju CK 6.250 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nurodyta, jog teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pabrėžtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista žymiai, pažeidimo tąsa, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atsižvelgtina ir į bendruosius teisės principus.Tokiu atveju taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).Apibendrindama išvardintų nuostatų visumą teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis kalinimo sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų asmens patirtą žalą.Įvertinus pirmiau nurodytus motyvus ir faktines aplinkybes pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrindė, jog jo patirta žala turi būti įvertinta būtent 15 900 eurų, atsižvelgus į jo kalinimo netinkamomis sąlygomis trukmę, neteisėtų veiksmų pobūdį. Tokios žalos atlyginimo sumos, kompensuojančios pareiškėjo patirtą dvasinę skriaudą, patirtus išgyvenimus, taip pat nėra pagrindo priteisti ir atsižvelgus į jo nurodomus patirtus išgyvenimus, pirmiau minėtus neturtinės žalos nustatymo kriterijus.Šioje administracinėje byloje teisėjų kolegija įvertina pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, atsižvelgia į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), į pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011), taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015, 2014 m. balandžio 8 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2014 ir kt.). Iš EŽTT praktikos taip pat matyti, kad netgi šis teismas netiesiogiai atsižvelgia į argumentus, susijusius su valstybės finansine padėtimi (žr. EŽTT 2008 m. vasario 7 d. sprendimą Kostadinov prieš Bulgariją, 2008 m. gegužės 7 d. sprendimą S. D. prieš Bulgariją, taip pat LVAT 2015 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-850-858/2015).Teisėjų kolegija, administracinėje byloje įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (294 paros dėl ploto trūkumo; 472 paros dėl privatumo pažeidimo), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, kad nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis nėra adekvatus padarytam pažeidimui ir patirtai žalai. Atsižvelgusi į pirmiau nurodytus kriterijus teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui priteistinas 4360 Eur neturtinės žalos atlyginimas.Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis savo ruožtu įtvirtina, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).Pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo 2017 m. vasario 22 d. išrašą iš teisinių paslaugų sutarties (b.l. 150) ir 2017 m. vasario 23 d. pinigų priėmimo kvitą (LAT Nr. 831618), pagal kurį advokatui sumokėjo 500 Eur už apeliacinio skundo paruošimą.Nagrinėjamu atveju priimtu galutiniu teismo sprendimu buvo iš esmės apgintos pareiškėjo teisės. Taigi jam iš atsakovo atstovo už apeliacinio skundo surašymą priteistinos atstovavimo išlaidos. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašomos 500 Eur dydžio išlaidos už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.10 punkte nurodyto maksimalaus advokato užmokesčio dydžio už apeliacinio skundo surašymą ir laikytinos atitinkančiomis Rekomendacijų 2 punkte nurodytas aplinkybes ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Be to spręsdama dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio teisėjų kolegija atsižvelgia į neturtinės žalos įrodinėjimo specifiką. Todėl pareiškėjui iš atsakovo atstovo Šiaulių TI priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: Priteisti M. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 4360 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Pareiškėjo M. S. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinti: priteisti M. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.