Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Vilmai Marčiukaitytei, Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, kaltinamajai A. V., viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, nedirbanti, aukštojo išsilavinimo, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), teista: 2014-09-22 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 300 str. 3 d., taikant LR BK 54 str. 3 d. – 200 MGL bauda, 2015-11-05 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 300 str. 3 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 3 d., 4 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimo su 200 MGL ( 7532 eurų ) dydžio bauda. Taikant LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., dirbdama (duomenys neskelbtini) skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), vyriausiojo specialisto pareigose, iš anksto susitarusi ir bendrai veikdama su A. P., siekdama įgyti didelės vertės turtą - apskričių viršininkų valdomus laisvos valstybinės žemės fondo sklypus, žinodama, kad nėra prašymo atkurti nuosavybės teises į tariamų buvusių žemės savininkų V. S., T. J., S. K., S. J. turėtą žemę, remiantis A. P. neatitinkančiais tikrovės pateiktais prašymais atkurti nuosavybės teises, suklastojo (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) išvadas Nr. 1596, Nr. 1597, jog pretendentas A. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į minėtų tariamų savininkų turėtus žemės sklypus, A. P. pardavus minėtas išvadas, taip bendrai su A. P. įgijo nemažiau kaip 80 000 Lt (23169,60 eur.), po to A. P. iš „Swedbank“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2007-10-30 pervedus nusikalstamu būdu gautus 65 000Lt (18825,30 eur.) į jai priklausančią „Swedbank“ AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), siekdama įteisinti gautus pinigus ir žinodama, kad minėti pinigai įgyti nusikalstamu būdu, slėpdama pajamų tikrąjį šaltinį, iš jų 55 000Lt (15929,l0 eur.) pervedė J. P. į „Swedbank“ AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2007-10-04 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį, tokiu būdu įteisino nusikalstamu būdu įgytus 55 000Lt (15929,l0 eur.) t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 str. 1 d.

Iš Kauno apylinkės teismo bylos Nr. 1-160-246/2015, 2015-08-26 posėdžio protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog A. P. Kauno apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą kaltę pilnai pripažino ir duodamas parodymus dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų parodė, kad jis darė nusikalstamas veikas bendrininkaudamas su A. V.. Gautus pinigus iš nusikalstamos veikos grąžindavo A. V., paimdavo tik 2-3 proc. dalį. Jis pinigų A. V. nėra skolinęs, tai, kad A. V. teigė, jog jis skolino jai pinigus, ji suvaidino, užmaskavo, pinigai buvo gauti neleistinu būdu. Žino, kad V. pirko butą, mano, kad už parduotas išvadas nusipirko butą. Dėl akių buvo kalba apie jo paskolą A. V., tai A. V. maskavimasis, nebuvo jokios paskolos“. Buvo, kad jis pervesdavo A. V. pinigus ir nedidelėmis sumomis. Apklausta A. V. parodė, kad ji gaudavo 20 proc. nuo parduotos žemės pagal suklastotą išvadą, tai buvo pakankamai nemaži pinigai, jai jų užtekdavo. Pinigus gaudavo po suklastotos išvados pardavimo. Kai P. pardavė išvadą, gavo pinigus, iš tos nelegalios padarytos išvados pardavimo, ji gavo trečdalį. Ji gaudavo iš P. pinigines perlaidas. Jos butas įgytas už P. skolintus pinigus, bei turėjo dar pasitaupiusi. P. jai yra padaręs pavedimą 80 000Lt, dėl pavedimo jis vienaip sako, ji kitaip, tačiau jai trūko pinigų butui. Raštelio, kuris patvirtintų P. skolos grąžinimą, neturi. ( t. 1, b. l. 43-47 ).

Iš A. P. „Swedbank“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad jis iš K. J. valdomos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ „Swedbank“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „ Apmokėjimas pagal sutartį 2007.10.18“ 2007-10-18 gavo 80 000 Lt (23169,60 eur.). Tas pats „Swedbank“ AB banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad A. P. iš savo „Svvedbank“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankiniu pavedimu, paskyroje nurodant „Paskola būstui“, A. V. iš bendrai padarytos nusikalstamos veikos į jos naudojamą „Swedbank“ AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 65 000 Lt (18825,30 eur.) ( t. 1, b. l. 123 ).

Iš A. V. „Swedbank“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad ji 2007-10-30 iš A. P. „Swedbank“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankiniu pavedimu, paskyroje nurodant „Paskola būstui“, gavo 65 000 Lt (18825,30 eur.). Tas pats „Swedbank“ AB banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2007-10-30 A. V. dalį iš nusikalstamos veikos gautų pinigų 55 000 Lt (15929,10 eur.) iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į J. P. „Swedbank“ AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskyroje nurodydama „Už butą“, ( t. 1, b. l. 94 ).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-02-19 atliktos specialisto išvados Nr. AU22-2 matyti, kad joje nustatyta, jog A. V. 2007 m. gavo 91753 Lt pajamų ir patyrė 170952 Lt nustatytų išlaidų Gyventojų pajamas sudarė : darbo užmokesčio pajamos 13420 Lt, VSDFV išmokos 1147 Lt, R. P. pervestos piniginės lėšos 6000 Lt (pavedimo paskirtis „skola“), banko išmokėtos palūkanos 3 Lt, A. P. pervestos piniginės lėšos 65 000 Lt (pavedimo paskirtis „paskola būstui“), tėvų D. J. ir R. J. suteikta piniginė parama (paramos dydis nustatytas VMI turimais duomenimis) 6133 Lt, grąžinta įmoka už komunalines paslaugas 50 Lt. Gyventojos išlaidas sudarė: vartojimo išlaidos 19912 Lt, įsigytas butas 150 000 Lt, A. P. pervestos piniginės lėšos 1040 Lt (pavedimų paskirtis „pagal susitarimą). Turimais duomenimis nustatyta, kad A. V. 2007 m. neturėjo pakankamai lėšų patirtoms išlaidoms padengti, nustatyta, kad gyventoja gavo 83223 Lt kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų, kurių kilmė nenustatyta. Tyrimo metu įvertinus A. V. 2007 m. gautas su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas 15341,12 Lt sumokėtą 3068 Lt GPM, ligos išmokas 1571,11 Lt, sumokėtą 424 Lt GPM kitas pajamas iš mokesčių administratoriui nežinomų šaltinių 83223 Lt ir pritaikytą individualų 5160 Lt MPNPD, gyventojai už 2007 m. apskaičiuota mokėtina 22151 Lt GPM suma. Tyrimo metu nustatyta, kad A. V. minėtų pajamų įstatymų nustatyta tvarka nedeklaravo. Pagal VMI išvadą A. V. 2007-10-04 įsigyto buto, adresu R. Kalantos g. 23-16 Kaune, kurio vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis, vertės nustatymo dieną (2007-10-02), buvo 86764 Lt. 2007-10-04 pirkimo pardavimo sutartyje Nr. 2- 6416 nurodyta nekilnojamojo turto kaina 150 000 Lt. Bankų sąskaitų išrašų duomenimis, nustatyta, kad 2007-10-30 A. V. į nekilnojamojo turto pardavėjos J. P. banko sąskaitą pervedė 55 000 Lt, pervedimo paskirtis „už butą“. Pažymėtina, kad iš kokių piniginių lėšų A. V. padengė kitas buto įsigijimo išlaidas (83223 Lt) tyrimo metu nenustatyta. Pažymėtina, kad tyrimo metu turimais duomenimis nustatytas mokėtojos turėtų piniginių lėšų likutis ne banke 2006-12-31- 0 Lt, banke 1005 Lt. Ūkinės- finansinės veiklos tyrimo metu, įvertinus turimą informaciją, nenustatyta, kad A. V. turėjo finansines galimybes įsigyti minėtą butą ir patirti tokio dydžio išlaidas, ( t. 1, b. l. 145-159 ).

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 216 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ir turtą, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su tuo turtu ar ar pinigais, ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos.

Teismų praktikoje nurodyta, kad kriminalizavus šią veiką įgyvendinti Lietuvos valstybės tarptautiniai įsipareigojimai, kylantys iš 1990 m. lapkričio 8 d. Europos konvencijos dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Minėta BK norma saugo valstybės finansų sistemą nuo pastangų įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir kitokį turtą legalioje apyvartoje. Kaip teigiama 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/60/EB, dideli nešvarių pinigų srautai gali pakenkti finansų sektoriaus stabilumui ir reputacijai, jie kelia grėsmę vieningai rinkai. Dėl nusikaltėlių ir jų bendrininkų pastangų paslėpti nusikalstamu būdu gautų pajamų kilmę kyla rimta grėsmė kredito ir finansų įstaigų tvirtumui, vientisumui ir stabilumui bei pasitikėjimui visa finansų sistema (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467/2012, 2K-251/2014).

Taigi BK 216 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra valstybės finansų ir kredito sistema, jos stabilumas. Nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia alternatyviais veiksmais: finansinių operacijų su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu atlikimu; sandorių su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu sudarymu; nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto naudojimu ūkinei, komercinei veiklai; melagingu nurodymu, kad nusikalstamu būdu įgyti pinigai ar turtas gauti iš teisėtos veiklos. Pažymėtina, kad BK 216 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vieno alternatyvaus veiksmo atlikimo (atlikus finansinę operaciją, sandorį ir pan.) siekiant legalizuoti pinigus, jų dalį ar turtą. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką suponuoja būtinumą nustatyti: 1) pinigų ar kitokio turto nusikalstamą kilmę (tokia kilmė negali būti preziumuojama; aplinkybė, jog kaltininkas, įteisindamas pinigus ar turtą, turi žinoti, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-330/2011); 2) bent vieną alternatyvią veiką, dėl kurios tokie pinigai ar kitoks turtas patenka į legalią apyvartą (finansinę operaciją, kitokį sandorį, naudojimą ūkinėje, komercinėje veikloje, melagingą nurodymą, kad tai gauta iš teisėtos veiklos) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467/2012). Kita vertus, vien tik formalus nustatymas, kad buvo atliktas, pavyzdžiui, vienas ar kitas sandoris su nusikalstamu būdu gautu turtu, pavyzdžiui, kad toks turtas buvo parduotas, nesuteikia pagrindo kvalifikuoti veiką pagal šį BK straipsnį, nenustačius ir byloje nesant įrodytiems visiems būtiniesiems šios nusikalstamos veikos sudėties požymiams (t. y. iš nusikalstamos veikos gauto turto, pinigų kilmės, taip pat subjektyviųjų – kaltės, tikslo) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251/2014).

BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu ar pinigais, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją tų pinigų ir kitokio turto kilmę arba juos įteisinti. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). Kaltininkas, atlikdamas minėtus alternatyvius veiksmus, suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, žino, kad tie pinigai, jų dalis ar turtas gauti nusikalstamu būdu, ir siekia taip veikti. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra ir tikslas. Tokios veiklos pagrindinis tikslas – yra nuslėpti ar įteisinti savo ar kito asmens nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-653/2012, 2K-251/2014).

Kaip matyti iš 2015-11-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kaltinamoji A. V. buvo pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad ji suklastojo Kauno apskrities viršininko 2007-10-05 išvadas Nr. 1596, Nr. 1597, jog pretendentas A. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų V. S., T. J., S. K., S. J. turėtus žemės sklypus ( t. 1, b. l. 50-80 ). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs ( baudžiamoji byla Nr. 1A-132-397/2016 ). Pažymėtina, kad anksčiau minėtos sukčiavimo schemos sumanytoja ir iniciatorė buvo būtent kaltinamoji A. V.. Taip pat nustatyta, kad A. P. minėtas išvadas pardavė ir 2007-10-18 gavo 80 000 litų ( 23169,60 eurų ). Po to jis iš savo banko sąskaitos bankiniu pavedimu pervedė A. V. į jos banko sąskaitą 65 000 litų ( 18825,30 eurų ) ( t. 1, b. l. 123 ).

Iš A. V. „Swedbank“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad ji 2007-10-30 iš A. P. „Swedbank“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankiniu pavedimu, paskyroje nurodant „Paskola būstui“, gavo 65 000 Lt (18825,30 eur.). Tas pats „Swedbank“ AB banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2007-10-30 A. V. dalį iš nusikalstamos veikos gautų pinigų 55 000 Lt (15929,10 eur.) iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į J. P. „Swedbank“ AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskyroje nurodydama „Už butą“, ( t. 1, b. l. 94 ).

Iš VĮ Registrų centro gautos buto Pirkimo- pardavimo sutarties, registruotos Kauno miesto 18- ojo notarų biuro notaro D. G., reg. Nr. 2-6416 matyti, kad 2007-10-04 P. P. ir J. P. pardavė A. V. butą, adresu (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) už 150 000 Lt, iš kurių 92 000 Lt pardavėjas gavo prieš pasirašant sutartį, o pirkėjas įsipareigojo 58 000 Lt sumokėti iki 2007-12-01 pavedimu į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą, ( t. 1, b. l. 163-168 ).

Iš Kauno apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-160-246/2015, 2015-08-26 protokolo matyti, kad A. V. parodė, jog ji gaudavo 20 proc. nuo parduotos žemės pagal suklastotą išvadą, tai buvo pakankamai nemaži pinigai, jai jų užtekdavo. Pinigus gaudavo po suklastotos išvados pardavimo. Kai P. pardavė išvadą, gavo pinigus, iš tos nelegalios padarytos išvados pardavimo, ji gavo trečdalį. Ji gaudavo iš P. pinigines perlaidas. Iš to matyti, kad kaltinamoji žinojo, kad pinigai gaunami iš nusikalstamos veikos. To paties teismo posėdžio metu liudytojas A. P. nurodė, kad jis darė nusikalstamas veikas bendrininkaudamas su A. V.. Gautus pinigus iš nusikalstamos veikos grąžindavo A. V., paimdavo tik 2-3 proc. dalį ( t. 1, b. l. 43-47 ).

Be to, kaip matyti, A. P. pervedant 65 000 litų į A. V. banko sąskaitą, paskyroje buvo nurodyta „Paskola būstui“. Jau minėtame 2015-08-26 teismo posėdyje A. V. aiškino, kad jos butas įgytas už A. P. skolintus pinigus. Apklausiama Kauno apygardos teisme ji taip pat nurodė, kad butas pirktas už iš A. P. pasiskolintus pinigus. Tokius jos aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. 2015-08-26 teismo posėdžio metu A. P. nurodė, kad jis pinigų A. V. nėra skolinęs, tai, kad A. V. teigė, jog jis skolino jai pinigus, ji suvaidino, užmaskavo, pinigai buvo gauti neleistinu būdu. Žino, kad V. pirko butą, mano, kad už parduotas išvadas nusipirko butą. Dėl akių buvo kalba apie jo paskolą A. V., tai A. V. maskavimasis, nebuvo jokios paskolos“. Buvo, kad jis pervesdavo A. V. pinigus ir nedidelėmis sumomis ( t. 1, b. l. 43-47 ). Apklaustas Kauno apygardos teisme liudytojas A. P. taip pat kategoriškai patvirtino, kad jokių pinigų A. V. nėra skolinęs, o pinigų pervedimo paskyroje melagingai nurodė „Paskola būstui“. Minėto liudytojo parodymai visą laiką buvo nuoseklūs ir jais netikėti teismas neturi pagrindo.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-02-19 atliktos specialisto išvados Nr. AU22-2 matyti, kad ūkinės- finansinės veiklos tyrimo metu, įvertinus turimą informaciją, nenustatyta, jog A. V. turėjo finansines galimybes įsigyti minėtą butą ir patirti tokio dydžio išlaidas, ( t. 1, b. l. 145-159 ).

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamoji žinojo pinigų kilmę, t. y tai, kad jie yra gauti iš nusikalstamos veikos. Su šiais pinigais ji atliko sandorį, t. y. nupirko butą, esantį R. Kalantos g. 23-16, Kaune iš P. P. ir J. P., pervesdama jiems 55 000 litų. Kaltinamosios prašymu, A. P. pervesdamas iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ( 65 000 litų ) į jos banko sąskaitą paskyroje nurodė „Paskola būstui“. Tokiu būdu kaltinamoji melagingai nurodė, kad pinigai įgyti iš teisėtos veiklos. Šią nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. ji suvokė, kad sandoris atliekamas su nusikalstamu būdu įgytais pinigais, norėjo taip veikti bei siekė nuslėpti tikrąją tų pinigų kilmę ir tuos pinigus įteisinti.

Tokiu būdu kaltinamosios kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 216 straipsnio 1 dalyje yra pilnai įrodyta ir jos veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamoji šią nusikalstamą veiką padarė praktiškai tuo pačiu metu kaip ir nusikalstamas veikas už kurias ji nuteista 2015-11-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ( t. 1, b. l. 50-80 ), administracine tvarka nebausta ( t. 2, b. l. 23-24 ), Psichiatrijos klinikos, Priklausomybės ligų įskaitose neregistruota ( t. 2, b. l. 27-28, 29-30 ), jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant pagal LR BK 11 straipsnio nuostatas kaltinamoji padarė sunkų nusikaltimą. Svarbu pažymėti, kad kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 216 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Kaip jau minėta, ji yra pripažinta kalta ir nuteista 2015-11-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl paskiriant jai bausmę už šią nusikalstamą veiką, ji bendrintina su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme.

BK 63 straipsnis numato du už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių bendrinimo būdus: bausmių sudėjimą ir bausmių apėmimą. BK 63 straipsnio 5 dalis numato, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Visais kitais atvejais teismas bausmes bendrina bausmių sudėjimo būdu.

Taigi teismas paskirtas bausmes bendrina apėmimo būdu ne tik tais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, bet ir tada, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena pavojinga veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tuo tarpu reali nusikalstamų veikų sutaptis – tai atvejis, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis pavojingomis veikomis, kurias skiria laiko tarpas, padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tame pačiame ar skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose ( kasacinė nutartis Nr. 2K-355/2009 ).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamoji viena pavojinga veika tuo pačiu metu padarė kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Iš to seka, kad šiuo konkrečiu atveju yra reali nusikalstamų veikų sutaptis ir bausmės bendrintinos remiantis LR BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatomis.

Be to, kaip jau minėta, kaltinamoji padarė sunkų nusikaltimą. LR BK 75 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus ( išskyrus labai sunkius nusikaltimus ), teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Kaip matyti, kaltinamoji šią nusikalstamą veiką padarė dar būdama neteista, augina nepilnametę dukrą, prižiūri sunkiai sergančius tėvus, byloje nėra duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo, ji būtų padariusi dar kokius nusikaltimus ar administracinius nusižengimus. Tokiu būdu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai jai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Be to, be bausmės, kaltinamajai A. V. prokuroras prašo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ( LR BK 72 straipsnis ).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Taigi, remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialią vertę turintys daiktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 216 straipsnio 1 dalyje, t. y. legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir už jų dalį nupirko butą, esantį R. Kalantos g. 23-16, Kaune. Tokiu būdu už nusikalstamu būdu įgytus pinigus nupirktas minėtas butas yra kaltinamosios A. V. padaryto nusikaltimo rezultatas ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną konfiskuotino turto rūšių.

Kaip minėta, pagal BK 72 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai šis turtas grąžinamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad minėtas butas būtų gražintas buvusiems savininkams. Byloje taip pat nėra pareikštas ir civilinis ieškinys. Esant nurodytoms aplinkybėms, minėtas butas konfiskuotinas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Taikytas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 216 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ją 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2015-11-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 4 m. ( keturis metus ) laisvės atėmimo ir 200 MGL ( 7532 eurų ) dydžio baudą.

Remiantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 ( trejiems ) metams, įpareigojant nuteistąją neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Vadovaujantis LR BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti A. V. a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį turtą – nekilnojamąjį daiktą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklausančiam turtui – nekilnojamąjam daiktui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus laikiną nuosavybės teisių apribojimą minėtam turtui panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.