Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-07 · Civilinė byla Nr. e2S-207-656/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-07
Bylos Nr.
e2S-207-656/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21089-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
G. M., G. V., M. J.
Atsakovas
Vilniaus medžiotojų draugijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-207-656/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21089-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų (apeliantų) G. M., G. V. ir M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties dalies civilinėje byloje Nr. e2-27149-545/2018 pagal ieškovų G. M., G. V. ir M. J. ieškinį atsakovei Vilniaus medžiotojų draugijai dėl juridinio asmens valdymo organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai padavė teismui atskirąjį dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino ieškovų prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovų prašymas dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad civilinio proceso kodekso normos nemato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį dėl įrodymų rinkimo (CPK 199 straipsnis), tokia nutartis neužkerta kelio bylos eigai.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:

3.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018 pateiktas išaiškinimas, kad nors CPK 199 straipsnio tvarka priimtos nutartys nėra skundžiamos atskiruoju skundu, tačiau tokiu atveju, kai nutarties turinys faktiškai šios normos nuostatų neatitinka, turi būti sprendžiama, ar tokia nutartimi nėra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai, ir svarstomas klausimas, ar dėl tokios nutarties negali būti duodamas atskirasis skundas.

3.2. Ieškovai ginčija 2015-2018 metų atsakovės valdybos sprendimus dėl atsakovės narių skaičiaus. Atsakovei teismui nepateikus ieškovo prašomų išreikalauti atsakovės valdybos 2009-2014 laikotarpio susirinkimų sušaukimo dokumentų ir protokolų, o taip pat atsakovo narių skaičiaus 2009-12-15 dienai ir atsakovo narių sąrašo, galimai būtų nuspręsta dėl atsakovo narių skaičiaus, o tai reikštų ginčo dėl teisės išsprendimą. Todėl teismo nutartimi, kuria netenkintas ieškovų prašymas dėl įrodymų išreikalavimo, užkertama galimybė tolesnei bylos eigai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

5. Byloje nustatytina, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovų atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovų prašymas dėl įrodymų išreikalavimo.

6. Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti tuo atveju, jei: 1) tai numato CPK arba 2) teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

7. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo yra konstatuota, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). CPK 199 straipsnis, reglamentuojantis rašytinių įrodymų išreikalavimo tvarką, nenumato galimybės atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria nutarta išreikalauti ar atsisakyta išreikalauti rašytinius įrodymus, nes tokia nutartis neužkerta kelio bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2005; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-215-196/2016).

8. Apeliantai siekia įrodyti, kad nutarties dalis, dėl kurios jie padavę atskirąjį skundą, gali būti apskundimo atskiruoju skundu objektu. Atskirajame skunde jie remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018 pateiktu išaiškinimu, kuriame, apeliantų tvirtinimu, išaiškinta, kad nors CPK 199 straipsnio tvarka priimtos nutartys nėra skundžiamos atskiruoju skundu, tačiau tokiu atveju, kai nutarties turinys faktiškai šios normos nuostatų neatitinka, turi būti sprendžiama, ar tokia nutartimi nėra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai, ir svarstomas klausimas, ar dėl tokios nutarties negali būti duodamas atskirasis skundas.

9. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016).

10. Apeliantų nurodyta kasacinio teismo nutartis, kurioje pateiktas teisės aiškinimas, priimta esant byloje iš esmės skirtingoms faktinėms aplinkybėms nei nagrinėjamu atveju. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarties turinio, nurodytoje byloje buvo sprendžiama klausimas dėl teisės paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuri priimta nors ir CPK 199 straipsnio pagrindu, tačiau ja buvo spręstas ne įrodymų išreikalavimo klausimas (kaip šioje byloje nagrinėjamu atveju), o nustatytas teismo leidimas atsakovei atlikti ieškovui priklausančių ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus bei juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kasacinis teismas konstatavo, kad toks leidimas reiškia nusprendimą ne dėl procesinių (pateikti dokumentus, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnio 1 dalis), bet dėl materialiųjų ieškovo teisių ir pareigų, nes atlikus atsakovės nurodytus veiksmus (kadastrinius matavimus) galimai pakistų ieškovo valdomų sklypų ribos bei jo kaip savininko teisių apimtis. Kasacinis teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas ir jį aiškinant suformuota kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad CPK 199 straipsnio nuostatos nėra skirtos tokioms situacijoms, kai bylos šalys būtų įpareigojamos atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių keistųsi jų materialiosios teisės ir pareigos. Kasacinio teismo vertinimu, atlikus šaliai teismo nutartimi leistus veiksmus, tai reikštų ginčo dėl teisės išsprendimą, todėl konstatavo, kad iš esmės tokia nutartimi užkertama galimybė tolesnei bylos eigai, todėl pripažino tokią nutartį skundžiamą atskiruoju skundu. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties dalis, kurią ieškovai siekė apskųsti atskiruoju skundu, priimta dėl ieškovų procesinio prašymo - išreikalauti iš atsakovo rašytinius įrodymus, ja nebuvo sprendžiamas joks klausimas, dėl kurio keistųsi bylos šalių materialiosios teisės ir pareigos. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo remtis kasacinio teismo išaiškinimu apeliantų nurodytoje byloje.

11. Kaip jau minėta, CPK 199 straipsnis, reglamentuojantis rašytinių įrodymų išreikalavimo tvarką, nenumato galimybės atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria nutarta išreikalauti ar atsisakyta išreikalauti rašytinius įrodymus, nes tokia nutartis neužkerta kelio bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12. Nors ieškovai atskirajame skunde remiasi aplinkybe, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties dalimi, kuria netenkintas ieškovų prašymas dėl įrodymų išreikalavimo, yra užkertama galimybė tolimesnei bylos eigai, tačiau šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip matyti, ieškinys pareikštas atsakovei Vilniaus medžiotojų draugijai dėl 2015-2018 metų atsakovės valdybos sprendimų. Ieškovai prašė išreikalauti 2009-2014 laikotarpio susirinkimų sušaukimo dokumentus ir protokolus. Ieškovai argumentus dėl teismo neišreikalautų dokumentų ir jų įtakos procesiniam sprendimui turės galimybę išdėstyti apeliaciniame skunde.

13. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

14. Įvertinus bylos duomenis bei atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Andrius Ignotas