Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Z. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas kons ta tuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų ir nenutraukė vykdomosios bylos, yra pagrįsta ir teisėta.

9. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų.

10. Nustatyta, kad antstolis Z. Z. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pagal Kretingos rajono PK 2007 m. balandžio 11 d. išduotą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 144,81 Eur baudos išieškojimo iš skolininko S. K. išieškotojos Valstybės naudai (vykdomosios bylos lapas (toliau – vykd. b. l.). Kretingos rajono PK 2007 m. balandžio 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio kontorai perduotas vykdyti 2007 m. liepos 11 d., antstolio kontoroje gautas 2007 m. liepos 13 d. 2007 m. liepos 16 d. antstolis patikrino duomenis apie skolininką antstolių informacinėje sistemoje (vykd. b. l. 3). 2007 m. liepos 26 d. antstolis surašė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl patikrinimo ar skolininko vardu yra piniginių lėšų bei šių lėšų sustabdymo. Šis patvarkymas skolininkui išsiųstas registruota pašto siunta adresu, (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 10). 2007 m. liepos 24 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pranešimo apie turto arešto aktą, kuriuo informavo pareiškėją, jog tos pačios dienos turto arešto aktu antstolis areštavo pareiškėjui priklausantį turtą – automobilį R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 20-21).

11. Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles.

12. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. liepos 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taigi, ATPK 308 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2015 m. liepos 1 d., senaties termino nenumatė administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Jos trukmė iki 2015 m. liepos 1 d. buvo įtvirtinta tik teismų praktikoje. Kasacinis teismas buvo išaiškinęs, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti ir tai, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

13. Kaip vykdomojoje byloje nustatyta, Kretingos rajono PK 2007 m. balandžio 11 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio kontoroje buvo gautas su prašymu jį vykdyti 2007 m. liepos 13 d., tačiau nutarimą priėmusi institucija Kretingos rajono PK jį perdavė antstoliui 2007 m. liepos 11 d. (vykd. b. l. 1). Vadinasi nutarimas skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą – baudą buvo pateiktas vykdyti nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti termino. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad vykdomojo dokumento padavimo vykdyti terminas, numatytas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, nebuvo pažeistas. Antstolis teisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, nepažeidžiant CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punkto. Taip pat nustatyta, kad vykdomojoje byloje atlikti šie vykdymo veiksmai: antstolis laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 16 d. reguliariai teikė užklausas visiems užklausų pateikimo metu Lietuvoje veikusiems bankams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, siekdamas nustatyti, ar skolininkas gauna kokias nors pajamas iš darbinės veiklos, tikrinti skolininko duomenys apie jam paskirtas socialines išmokas, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registras. Antstolis taip pat sistemingai tikrino Lietuvos Respublikos Gyventojų, Kelių transporto priemonių registrų duomenis, t. y. visus registrus dėl skolininko turtinės padėties nustatymo (vykd. b. l. 3-19). Taip pat 2007 m. liepos 24 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pranešimo apie turto arešto aktą, areštavo pareiškėjui priklausantį turtą – automobilį R. E., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 20-21). 2011 m. balandžio 14 d. ir 2014 m. sausio 8 d. antstolis priėmė patvarkymus areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd. b. l. 30, 52), taigi vykdymo veiksmai buvo atliekami reguliariai, tarp jų dvejų metų laikotarpio, per kurį nebuvo atliekami veiksmai, nėra.

14. CPK 644 straipsnis numato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nevykdė CPK 644 straipsnio 2 ir 4 punktuose įtvirtintų jo, kaip skolininko, pareigų nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos, darbo vietos pasikeitimą, domėtis vykdomosios bylos eiga, gera valia nemokėjo jokių įmokų baudai padengti. Būtina įvertinti ir tai, kad pareiškėjas, teigdamas, kad baudos nesumokėjo dėl sunkios finansinės padėties, neprašė jos išdėstyti dalimis, tačiau pateikė prašymą nutraukti baudos vykdymą suėjus senaties terminui. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjas nuo baudos paskyrimo žinojo apie pareigą šią baudą sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti, ir skolininkas išvengtų vykdymo išlaidų sumokėjimo. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą įvykdyti paskirtas administracines nuobaudas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes ir t. t. bei duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl antstolio neveikimo iš pareiškėjo nebuvo išieškota priteista bauda. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog baudų išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą ir pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl vykdomosios bylos nutraukimo.

15. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių atskirojo skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti atskirojo skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.