Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. J. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d., neprisipažino, teisme paaiškino, kad tą dieną, tikslios datos nepamena, vairavo savo automobilį „Alfa Romeo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo per Kalvarijų ir Šeimyniškių gatvių sankryžą. Prieš tai jis važiavo Konstitucijos prospektu, tiesiai, kirto Kalvarijų gatvę, į Šeimyniškių gatvę. Važiavo vienas, buvo rytas, apie 10,45 val. oro sąlygos buvo geros, lietaus ir rūko nebuvo. Važiuodamas per sankryžą matė, kad jam degė žalias šviesoforo signalas. Moterį- pėsčiąją pastebėjo, jie neklysta, kai ji buvo antroje eismo juostoje ir žiūrėdama į jį sustojo. Jis važiavo trečia eismo juosta. Prieš sankryžą sustojęs nebuvo, nes švietė žalias šviesoforo signalas. Kertant sankryžą prieš jo automobilį važiuojančių tiesiai kitų automobilių nebuvo, buvo tik už jo. Kirtus sankryžą yra trys eismo juostos. Moterį pamatė tuomet, kai ji sustojo ir žiūrėjo į jį antroje eismo juostoje, pats tada važiavo trečia eismo juosta. Pėsčioji sustojo, stovėjo, žiūrėjo, o kai privažiavo šiek tiek arčiau, bėgo ir jis pėsčiąją kliudė savo mašinos dešiniu kampu. Mano, kad nukentėjusioji bandė perbėgti gatvę. Aplinkybių, kaip moteris pradėjo eiti per kelią nematė, tačiau ji ėjo ne pėsčiųjų perėja. Sustojęs išlipo iš automobilio, galbūt lipdamas skambino į pagalbos telefoną. Buvo priėjęs prie nukentėjusios, iš bagažinės ištraukė striukę ar pledą, padėjo jai po galva, ji gulėjo. Toje vietoje leidžiamas greitis yra 50 km/h, o jo greitis buvo iki 60 km/h.

Nukentėjusioji per kelią ėjo ne pėsčiųjų perėja, o už perėjos, atstumo patikslinti negali. Tiksliai negali pasakyti, kurioje vietoje ar kokiu atstumu buvo jo automobilis, kai pamatė pėsčiąją. Pėsčiąją pamatyti anksčiau trukdė tai, kad ji staigiai išbėgo, jis to momento neužfiksavo, pamatė tik antroje eismo juostoje, kai ji sustojo pamačiusi jo automobilį ir žiūrėjo į jį. Važiuojant prieš jo automobilį kitų automobilių nebuvo, kiek pamena. Dėl regėjimo jis jokių sutrikimų neturi. Važiuojat žiūrėjo tiesiai į važiuojamąją kelio dalį. Ar jis lėtino greitį pamatęs pėsčiąją nepamena, galbūt sulėtino, kai ji išbėgo prieš jį, o prieš tai nelėtino. Nepripažįsta kaltės, nes jo atžvilgiu švietė žalias šviesoforo signalas, o nukentėjusiajai raudonas.

LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu buvo pagarsinti kaltinamojo D. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.31-32,1t.) bei (b.l.33-34,1t.), kuriuos kaltinamasis patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-04-15 D. J. parodė, kad 2013-11-23 apie 10.45 val., vairavo automobilį Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Konstitucijos prospekto 3-ia eismo juosta nuo Geležinio Vilko g. pusės link Šeimyniškių g. apie 60 km/h greičiu. Prie Konstitucijos pr.-Lvovo g. sankryžos, kuri yra maždaug 300 m atstumu iki Konstitucijos pr.-Kalvarijų g.-Šeimyniškių g. sankryžos, sustojo, nes jam degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pajudėjo iš vietos ir didindamas greitį važiavo link Konstitucijos pr.-Kalvarijų g. sankryžos. Matė, kad šioje sankryžoje jo važiavimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas, todėl važiavo tiesiai. Staiga, kai buvo maždaug ties sankryžos viduriu, pastebėjo, kad į kelio važiuojamąją dalį, apie 2-3 m atstumu už pėsčiųjų perėjos, iš dešinės pusės išėjo pėsčioji. Tuo metu atstumas tarp automobilio ir pėsčiosios buvo apie 15 m. Jo nuomone, moteris matė jo atvažiuojantį automobilį, nes paspartino žingsnį. Tik pamatęs moterį kelio važiuojamojoje dalyje, paspaudė stabdžio pedalą. Tačiau išvengti moters partrenkimo jam nepavyko ir automobilio priekiniu dešiniuoju kampu pėsčiąją partrenkė. Nuo smūgio pėsčioji užkrito ant variklio dangčio ir atsitrenkė į priekinį automobilio stiklą. Automobiliui sustojus, moteris nukrito ant kelio automobiliui iš dešinės pusės, ties priekiniu ratu. Jis išlipo iš automobilio. Buvo šoko būsenoje. Šiek tiek atsigavęs, paskambino tel. 112 ir pranešė apie įvykį. Iš bagažinės ištraukė striukę, kurią padėjo moteriai po galva. Pėsčioji buvo sąmoninga, bandė keltis. Partrenkimo vietoje susirinko nemažai žmonių. Vienas vyras pasakė už automobilio pastatyti trikampį avarinio sustojimo ženklą. Iš automobilio bagažinės išsitraukė trikampį avarinio sustojimo ženklą, kurį padavė ten buvusiai merginai, kuri ženklą pastatė už automobilio. Ši mergina vėliau pasakė, kad matė įvykį. Šios merginos nepažinojo, anksčiau jos niekada nebuvo matęs ir bendravęs. Taip pat nepažįsta vyro, kuris važiavo iš paskos ir matė šį įvykį. Eismo įvykio metu automobilyje buvo vienas, niekas kartu su juo nevažiavo. Jis skubėjo į darbą. Į įvykio vietą atvažiavę medikai išvežė partrenktą pėsčiąją į ligoninę. Jam įteikto pranešimo apie įtarimą pagal LR BK 281 str. 1 d. esmę suprato, kaltės nepripažino, nes per sankryžą važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, t.y. nepažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimų. Tuo tarpu pėsčioji į kelio važiuojamąją dalį įžengė, kai jai degė raudonas šviesoforo signalas, ir akivaizdžiai pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tai patvirtino eismo įvykio liudininkai (1t. b.l. 31-32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2013-11-25 D. J. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir 2015-04-15 apklausoje.

Nukentėjusioji Z. R. teisme parodė, kad iki įvykio kaltinamasis nebuvo pažįstamas. Kaltinamasis ją partrenkė prie Operos ir Baleto teatro. Ji nulipo laiptais, pereidinėjo gatvę. Pasižiūrėjo, kad šviečia žalia šviesoforo šviesa, visi stovi, tik žengė žingsnį dešine koja ir ją patrenkė ir atsidūrė ant mašinos kapoto bei nukrito, gulėjo ant asfalto. Nežino kodėl nurodyta, kad viskas vyko kitoje vietoje, bet ji viską atsimena. Paskui atvyko greitoji pagalba, vairuotojas išėjo, su juo buvo moteris, jie dviese priėjo, jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri ją paguldė ant neštuvų, nuvežė į Lazdynų ligoninę. Kai atvežė į ligoninę, operacija truko 10 valandų, buvo sulaužytas stuburas, koja. Operacijos metu stuburą sutvirtino varžtais, vėl reikia operacijos juos išimti, gydymas dar nepasibaigė. Ji bijo, nes labai sudėtinga operacija, be to, atliekant operaciją du kartus buvo sustojęs kvėpavimas. Po operacijos ji gulėjo ligoninėje prie Aušros vartų. Po to dar vyko į sanatoriją, į Abromiškes, kur buvo gydoma ilgą laiką. Po to apžiūrėjus jos koją buvo nustatyta, kad viskas išjudinta, todėl Lazdynų ligoninėje vėl buvo atliekama operacija. Dar buvo gydoma Druskininkuose.

Atsakinėdama į klausimus paaiškino, kad tą dieną gatvėje buvo viena, ėjo į Kalvarijų turgų. Visos mašinos stovėjo, tik jis vienas važiavo ir ją partrenkė. Šiuo metu ji yra neįgali, turi antros grupės invalidumą, vaikščioja su lazdele, negali ilgai stovėti. Mano, kad kaltinamasis turi būti nubaustas. Ji ėjo per žalią šviesoforo šviesą, visi automobiliai stovėjo, nespėjo žengti žingsnio ir ją partrenkė prie pat šaligatvio. Dėl civilinio ieškinio pasisakys jo atstovas.

LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu buvo pagarsinti nukentėjusiosios Z. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.53-54,1t.), kuriuos nukentėjusioji patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad 2013-11-23, apie 9.30 val., priėjo prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos per Šeimyniškių g. važiuojamąją dalį ties Konstitucijos pr.-Kalvarijų g.-Šeimyniškių g. sankryža. Jai degė žalias šviesoforo signalas, todėl įžengė į kelio važiuojamąją dalį ir ėjo link kitos gatvės pusės link Žaliojo tilto. Kai jau kėlė dešinę koją, kad pastatyti ant šaligatvio, staiga pamatė iš kairės pusės link jos privažiuojantį automobilį, kitą momentą pajuto smūgį į kūno kairę pusę. Nuo smūgio nukrito ant kelio prieš automobilį. Kažkas iškvietė medikus. Atvykę medikai ją išvežė į ligoninę (1 t., b.l. 53-54)

Liudytojas D. M. teisme parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji jam iki įvykio nebuvo pažįstami. Datos nepamena, buvo šalta, važiavo Konstitucijos pr. nuo Pedagoginio žiedo pusės ir sustojo prie sankryžos turbūt ties Savivaldybe, prie šviesoforo. Pamatė priekyje prie kitos sankryžos, kai užsidegė žalia šviesa automobilį „Alfa Romeo“ auksinės spalvos, kuris gana staigiai pajudėjo į priekį. Ir tą momentą pamatė, kad moteriškė išbėgo į gatvę. Pats tuo metu turbūt rėkti pradėjo. “Alfa Romeo“ bandė išsukti, suko kažkiek tai į kairę link saugumo salelės, ar užvažiavo ant jos ar ne nepamena, bet moteris irgi bėgo, neišvengiamai buvo smūgis, matė, kai ji persirito per kapotą ir nukrito ties pirma juosta.

Atsakinėdamas į klausimus nurodė, kad kai vairuotojas suko, moteris tebebėgo. Įvykį jis matė per tarpą nuo vieno šviesoforo iki kito. Jis pats buvo prie šviesoforo prie savivaldybės, buvo sustojęs, nes degė raudonas šviesoforas.. „Alfa Romeo“ vairuotojas buvo pirmas eilėje važiuoti per sankryžą. Jam užsidegė žalias šviesoforo signalas ir jis labai staigiai pradėjo važiuoti. Prieš tai jis matė „Alfa Romeo“ automobilį važiuojantį ir šis automobilis jį aplenkė Konstitucijos pr. Jis pats tuo metu važiavo galimai 50-60 km/h greičiu, tiksliai greičio nepamena. Nematė, ar automobilis „Alfa Romeo“ stabdė, tik matė, kad bandė išsisukti nuo tos moters. Toks įspūdis, kad moteris ėjo įstrižai, nes ji ne ant perėjos numušta buvo. Automobilis „Alfa Romeo“ važiavo antra eismo juosta, neskaitant keleivinio transporto juostos, kraštutine kaire eismo juosta. Vizualiai matėsi, kad jis bandė išvengti susidūrimo. To momento, kaip nukentėjusioji žengė ant perėjos, nematė. Automobilių judėjimas buvo palyginti ramus.

Per Konstitucijos pr. Kalvarijų g. gatvių sankryžą „Alfa Romeo“ važiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Nukentėjusioji ėjo pagyvenusio žmogaus sparčiu žingsniu, tempu. Ji nesustojo. Pirmojoje eilėje mašinos stovėjo, kaltinamojo automobilis pajudėjo pirmas, kiti automobiliai su juo nelenktyniavo. Dešinesnėje eismo juostoje, t.y. pirmoje eismo juostoje buvo automobilių, tačiau kaltinamasis važiavo pirmas ir jam nebuvo kliūčių pastebėti pėščiąją. Jis pats nematė jokios kliūties. Po nukentėjusiosios partrenkimo jis buvo priėjęs. Nukentėjusioji nesiskundė, buvo šoko būsenoje, dar ruošėsi eiti, padėjo ją paguldyti, nes atvažiavo greitoji. Ar stabdė kaltinamasis kai jam atsirado kliūtis, negali pasakyti. Vairuotojas pats kvietė policiją, nežino, kas kvietė medicininę pagalbą.

Parodžius 2 t., b.l.71 nurodė, kad nukentėjusiąją jis pamatė pirmoje A juostoje, tik įžengus nuo šaligatvio į važiuojamąją dalį, pirma mintis buvo „Dieve, ką ji daro“, nes užsidegė žalia, jis pradėjo važiuoti, o ji pradėjo eiti. Jis pats tuo metu važiavo trečia eismo juosta, jau buvo pajudėjęs nuo tos sankryžos prie kurios buvo sustojęs. Kai pamatė nukentėjusiąją, tuo metu kaltinamojo automobilis jau važiavo per sankryžą, nes jam užsidegė žalia Kalvarijų-Šeimyniškių g.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu( 1t., b.l.78-79), liudytojas juos patvirtino, tačiau patikslino, kad jis su kaltinamuoju stovėjo ne prie vienos sankryžos, jis stovėjo per vieną šviesoforą prie savivaldybės.

Ikiteisminio tyrimo metu D. M. parodė, kad 2013-11-23, apie 10.45 val., vairavo automobilį ir važiavo Konstitucijos pr. 3-ia eismo juosta nuo Geležinio Vilko g. pusės link Šeimyniškių g. (pirma skaičiuojant „A“ juosta).Automobilį Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo dar iki eismo įvykio, įvažiavęs į Konstitucijos prospekto važiuojamąją dalį. Į šį automobilį atkreipė dėmesį, nes jis važiavo nesaugiai, dažnai manevruodamas tarp kitų automobilių iš vienos eismo juostos į kitą.Privažiavęs prie Konstitucijos pr. –Kalvarijų g. sankryžos, sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Priekyje prie sankryžos taip pat sustojo ir automobilis Alfa Romeo. Tarp jų buvo 1 ar 2 automobiliai. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, Alfa Romeo automobilis staigiai „rovė“ iš stovėjimo vietos. Tuo pat metu pamatė nuo šaligatvio į kelio važiuojamąją dalį iš jiems dešinės pusės į kairę įžengusią pėsčiąją. Ar pėsčioji ėjo perėjos ribose, ar už jos, pasakyti negali. Tik prisimena, kad moteris ėjo įstrižai kryptimi nuo sankryžos. Kitą momentą automobilis Alfa Romeo priekine dalimi pėsčiąją partrenkė. Nuo smūgio pėsčioji užkrito ant variklio dangčio ir atsitrenkė į priekinį automobilio stiklą, po to nuskrido ir nukrito automobiliui Alfa Romeo iš dešinės pusės. Ar automobilio Alfa Romeo vairuotojas prieš pėsčiosios partrenkimą stabdė, pasakyti negalėjo, bet staigaus stabdymo nepastebėjo. Pravažiavęs sankryžą, sustojo „A“ juostoje, ties viešbučiu „Holiday Inn“. Išlipo iš savo automobilio ir nuskubėjo prie partrenktos pėsčiosios, prie kurios jau buvo automobilio Alfa Romeo vairuotojas. Liepė vairuotojui už automobilio pastatyti trikampį avarinio sustojimo ženklą. Automobilio Alfa Romeo vairuotojas į įvykio vietą iškvietė medikus ir policiją. Atvažiavę medikai partrenktą moterį išvežė į ligoninę (1 t., b.l.78-79).

Ikiteisminio tyrimo metu(b.l.80-81,1t.) D. M. davė parodymus iš esmės analogiškus duotiems ankstesnėje apklausoje (b.l.78-79,1t.) ir papildomai parodė, kad jau po apklausos prisimindamas įvykį bandė suprasti kaip automobilis Alfa Romeo galėjo taip įsibėgėti prieš pėsčiosios partrenkimą ir prisiminė, kad jie buvo sustoję ne prieš susikirtimą su Kalvarijų gatve, bet prieš sankryžą ties Savivaldybe, t.y. prieš Konstitucijos pr.- Lvovo g. sankryžą, kur jiems degė raudonas šviesoforo signalas. Kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, kaip ir minėjo anksčiau, automobilis Alfa Romeo staigiai rovė iš vietos ir nuvažiavo tiesiai. Konstitucijos pr. – Kalvarijų g. – Šeimyniškių g. sankryžoje tuo metu jiems taip pat degė žalias šviesoforo signalas ir automobilis Alfa Romeo nemažindamas greičio kirto sankryžą. Pravažiavęs sankryžą jis partrenkė moterį, kuri ėjo per draudžiamą šviesoforo signalą.

Be to, pagarsinus liudytojo D. M. visus parodymus paaiškino, kad atsakyti į klausimą ar jis su kaltinamuoju stovėjo prie vienos sankryžos ar prie skirtingų, nepamena. Jam reikia dar kartą tą sankryžą pamatyti.

2016-01-11 teismo posėdžio metu liudytojas D. M. nurodė, kad jis buvo nuvykęs pasižiūrėti į įvykio vietą ir suprato, kad nebepamena, nuo kurio šviesoforo automobilis pajudėjo. Garantuoja, kad vairuotojui degė žalia šviesa, moteris bėgo įstrižai per gatvę. Matė, kad vairuotojas bandė išsisukti, imti kairiau, tačiau ten buvo salelė. O po to buvo skridimas moters. Tai jam buvo šokas, galvoja, kad dėl to nepamena iš kurios sankryžos matė įvykį. Dėl to galimai ir jo parodymai vieną kartą buvo vienokie, kitą kartą kitokie. Prieš pat eismo įvykį jis matė automobilį, šis važiavo nesaugiai, nes važiavo greitai, lenkė. Matė moterį jai atsirandant antroje eismo juostoje, ji ėjo nesustodama.

Liudytoja R. D. Š. teisme parodė, kad nukentėjusiosios, kaltinamojo nepažįsta. Pamena, kad ji ėjo nuo Žaliojo tilto pusės link turgaus pusės kairiąja puse ir norėjo kirsti gatvę į dešinę pusę ir po to eiti į stotelę. Prieš kertant gatvę į dešinę pusę, nepamena tiksliai kokia šviesa degė, bet bekertant gatvę periferiniu matymu matė, kad kažkas suklykė, atsisukusi pamatė, kad visiškai staigiai kažkas krito. Tada ji perėjo per gatvę iki eismo įvykio vietos. Iš mašinos buvo išlipęs vyras, buvo sumaištis. Priėjusi prie moters paklausė, ar skauda, ar gyva. Moteris ar tai sunkiai kalbėjo, ar tai rusiškai kalbėjo, pati rusiškai nemoka, sunku buvo susikalbėti. Buvo iškviesta greitoji. Ji padėjo vairuotojui pastatyti trikampio ženklą, kad mašinos pravažiuotų, ir kai atvažiavo grietoji išėjo, nes turėjo susitikimą.

Parodžius (b.l.71,2t.) esančią schemą nurodė, kad ėjo nuo Žaliojo tilto kaire puse Kalvarijų g. ir norėjo kirsti gatvę link viešbučio „Holiday Inn“. Ar laukiant žalios ar jau jai einant per kelią, įvykis įvyko Šeimyniškių gatvėje. Įvykis nebuvo toje pačioje perėjoje. Prieš įvykį moters ji nematė. Transporto priemonė, kuri partrenkė pėsčiąją važiavo iš Konstitucijos pr. į Šeimyniškių g. Mašina sustojo antroje juostoje, ne ant perėjos sustojo, už perėjos, bet ne per toliausiai, labiau į Šeimyniškių g. Ji matė, kad kažkas krito, kiti žmonės rėkė, buvo smūgio garsas. Ji pati tuo metu dar nebuvo perėjusi savo perėjos, viso judėjimo metu degė žalias šviesoforo signalas. Kai išgirdo įvykį, paspartino greitį. Jai atrodo kad tarp nukentėjusiosios ir automobilio nebuvo didelio atstumo. Trikampį ji pati paėmė ir pastatė, jos niekas neprašė. Iki įvykio kaltinamojo nepažinojo.

Visas įvykis įvyko trečioje eismo juostoje, prie salelės ir iš kairės pusės mašinos nevažiavo. Ta kryptimi važiavo ne viena mašina, bet kiek jų buvo ir kuria juosta važiavo, negali pasakyti. Partrenkimo metu ar greta kaltinamojo mašinos važiavo kitos mašinos, negali pasakyti,

Liudytojas A. K. teisme parodė, kad labai daug metų praėjo nuo įvykio, prašė pagarsinti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu(1 t., b.l.93-94), liudytojas juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2013-11-23, apie 10.40 val., priėjo prie Konstitucijos pr.-Šeimyniškių g.-Kalvarijų g. sankryžos. Degant žaliam šviesoforo signalui perėjo per Šeimyniškės g. važiuojamąją dalį nuo viešbučio „Holiday Inn“ į kitą gatvės pusę. Ėjo greitu tempu. Perėjęs į kitą gatvės pusę, kairiuoju Šeimyniškių g. šaligatviu ėjo link Rinktinės g. Nuėjęs apie 10-15 m, išgirdo duslų garsą. Atsisukęs pamatė, kad dar truputį pajudėjo automobilis, o ant automobilio variklio dangčio gulėjo moteris. Kai automobilis sustojo, moteris nuslydo nuo variklio dangčio ant asfalto automobiliui iš dešinės pusės. Tuo pat metu pastebėjo, kad transporto priemonėms, judančioms Šeimyniškių g. nuo Rinktinės g. pusės link Konstitucijos pr.-Kalvarijų g.-Šeimyniškių g. sankryžos, degė raudonas šviesoforo signalas. Jis paskambino tel. 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Po to nuėjo prie pėsčiąją partrenkusio automobilio, kuris stovėjo 3-ioje eismo juostoje už perėjos. Pėsčioji gulėjo ant pilvo, buvo sąmoninga, kažką bandė kalbėti. Prie jos buvo automobilio vairuotojas, kuris pėsčiąją apvertė ant nugaros. Ten taip pat buvo apie 40 metų amžiaus vyras. Jokių moterų ar merginų prie automobilio ir partrenktos pėsčiosios, nematė. Matė, kad iš automobilio pro dešinės pusės priekines dureles išlipo apie 25 metų amžiaus mergina, vidutinio ūgio, plona, atrodo, apsirengusi juodu paltuku. Pamena, kad mergina kartu su automobilio vairuotoju buvo nuėjusi prie automobilio galinės dalies ir kažką paėmė iš bagažinės. Po to jis nusisuko ir kas vėliau vyko prie automobilio galinės dalies, nematė. Po to ši mergina kažkur dingo (1 t., b.l. 93-94).

Dar teisme paaiškino, kad nukentėjusiosios prieš įvykį jis nematė. Nuo Konstitucijos pr. jis nematė nei vieno automobilio, niekas nevažiavo, tik užfiksavo tą faktą. Automobilių nebuvo. Kai trenksmą išgirdo, tada vienintelį automobilį pamatė. Tuo metu kai įvyko tas smūgis šalia jokių kitų transporto priemonių nebuvo. Koks šviesoforo signalas degė automobiliams važiavusiems Konstitucijos prospektu į Šeimyniškių g., jis nematė. Tik išgirdo garsą. Pagrįžęs 30 žingsnių jis tik matė stovinčius automobilius toliau. Policija į įvykio vietą po jo skambučio atvažiavo labai greitai. Grietoji truputį greičiau atvažiavo, negu policija.

Liudytojas V. S. teisme parodė, kad įvykio datos nepamena, tik pamena, kad buvo vidurdienis, prie viešbučio Holiday Inn, jis ėjo per gatvę ir išgirdo smūgį, o atsisukęs pamatė automobilį virš kurio kabojo moteris, jinai buvo ant kapoto turbūt, esmė tame, kad ne ant žemės. Po įvykio vairuotojas buvo išlipęs, moteris gulėjo ant žemės, prie automobilio priekinio kairiojo šono, jis jai pagalvę traukė iš bagažinės, buvo labai susijaudinęs, klausė koks šviesoforo signalas buvo, klausė ar jai viskas gerai. Rūpinosi ja, o ne savimi. Buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba.

Jis per gatvę ėjo ne per sankryžą, o kirto Šeimyniškių gatvę prieš kavinę „Carskoje selo“. Automobilis stovėjo skersai, gal, kad išvengti smūgio, automobilis buvo arčiau salelės, jis apibūdintų, kad ant dviejų juostų, ir ant antros ir trečios juostos. Šviesoforo signalų, kokie degė įvykio metu, nematė. Matė susidūrimo pačią pabaigą, t.y. kad žmogus krito.

Liudytoja J. E. parodė, kad iki įvykio kaltinamasis ir nukentėjusioji jai nebuvo pažįstami. Įvykis buvo seniai, maždaug prieš 2 metus. Pamena, kad buvo šeštadienis, apie pusė dvylikos. Ji stovėjo Lvovo g., laukė 6G autobuso ir žiūrėjo į sankryžos pusę. Pamatė iš labai toli ateinančią moteriškę, suprato, kad tai yra senyvo amžiaus asmuo, su ilgu paltu ir kepure. Moteris sustojo ties sankryža, sumišusiai apsižvalgė ir pradėjo bėgti per gatvę. Nubėgusi pusę kelio stabtelėjo ir tada toliau pradėjo bėgti ir įvyko įvykis. Po įvykio vairuotojas iš karto sustojo, išlipo iš mašinos, priėjo prie nukentėjusiosios, o ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Dar nurodė, kad matė, kaip nukentėjusioji bėgo per gatvę, bet stabtelėjo. Suprato, kad nukentėjusioji pastebėjo tą automobilį, bet toliau pradėjo bėgti, užkabino ją automobilis ir moteris į orą netgi truputį pakilo ir nukrito. Automobilis važiavo teisiai nuo Europos aikštės ir iš karto sustojo, o ar prieš tai stabdė automobilis, nepamena. Pėsčioji ėjo nuo Žaliojo tilto. Iki sankryžos ji automobilio nematė.

Liudytojas D. V. R., nukentėjusiosios Z. R. sūnus, parodė, kad kai atsitiko įvykis, mamos vyras, jo patėvis, susitarė su kaltinamuoju, kad pastarasis sumokės 2000 Lt už gydymą, vaistus, sauskelnes, mokės už slaugę. Šis sutiko, sakė, kad kiekvieną mėnesį mokės po 200 Lt, pervedant pinigus mamos vyrui į sąskaitą ir taip apmokės būtiniausius dalykus. Tačiau vėliau, kai bandė skambinti kaltinamajam, jis neatsiliepė, dingo, nepadėjo, o paskui pakeitė telefono numerį. Tai jį asmeniškai sujaudino. Nuolat atvykdavo iš Maskvos pas mamą po įvykio, sužinojo, kad porą kartų kaltinamasis buvo ligoninėje, klausė, ar gyva, buvo dar atvykęs į reanimaciją, atėjęs į palatą nebuvo, neklausė kaip ji jaučiasi, ar reikia pagalbos. Apie susitarimą tarp kaltinamojo ir patėvio jam papasakojo patėvis.

Žino, kad jo mamai dėl įvykio buvo atlikta operacija. Jai operavo nugarą, kurią sutvirtino devyniais varžtais, kurie neišimti. Dabar reikia juos pašalinti, tačiau bijo tai daryti, nes mamos silpna širdis. Dar mamai darė kojos operaciją, gydytojai pasakė, kad viską padarė ką galėjo. Ligoninėje mama buvo 20-21 dieną. Gydytojai pasakė, kad negalima žengti operuota koja, nes ji gali būti amputuota, kad nukreips į Abromiškių reabilitacijos centrą, tačiau iš pradžių nebuvo vietų, reikėjo laukti kol atsilaisvins, mama buvo pervežta į Šv. Roko ligoninę.Kai atsilaisvino vieta reabilitacijos centre, mamą nuvežė ten. Buvo atliekami masažai, įvairios procedūros, o po mėnesio buvo padaryta kojos rentgeno nuotrauka. Ją nuvežė į Elektrėnus, gydytojai apžiūrėjo, kad viskas subyrėjo, vėl vežė į Lazdynų ligoninę, kur iš naujo operavo koją. Dar kai mama buvo atvežta po avarijos, reanimacijoje jai buvo sustojusi širdis, tačiau atgaivino, dar širdis buvo sustojusi, kai jai operavo antrą kartą koją. Palaipsniui mama atsigavo, pradėjo vaikščioti, važiavo į Druskininkus. Dabar laukia dar viena operacija. Po trijų mėnesių mamai sukanka 80 metų, ji labai tvirto charakterio.

Liudytojas G. R., nukentėjusiosios Z. R. vyras, teisme parodė, kad jam paskambino, pasakė, kad žmona ligoninėje, nuvažiavo, ji buvo reanimacijoje. Kai ją pamatė, neatpažino, rankos, krūtinė buvo tamsios mėlynos spalvos, visur laidai, kalbėti neįmanoma, deguonies kaukė. Priėjęs prie budinčio gydytojo sužinojo, kad operavo stuburą, o vakare bus kita operacija, reikia koją operuoti.

Kai atvažiavo D. J. su savo mergina, žadėjo, kad padės, paliko telefono numerį. Ryte atvažiavęs ją dar rado reanimacijoje, po 4-5 dienų pervedė į palatą, kur buvo pajungti prietaisai, lašelinės, bet jau buvo galima susikalbėti. Pirmą dieną negalėjo valgyti, gerti, buvo tik vaistai, paskui būklė gerėjo. Reikėjo ypatingos dietos, specialių vaistų, kad suaugtų kaulai. Po kiek laiko gydytojai pasakė, kad ją turi pasiimti. Gydytojas patarė vežti į Abromiškes, bet nebuvo vietų, sakė, kad atsilaisvins vieta nuo sausio mėnesio. Tada pasiūlė ir jie nuvežė į slaugos ligoninę, nes reikėjo prižiūrėti, aptarnauti, vaistus leisti. Ji galėjo būti tik horizontalioje padėtyje. Nuo sausio 12 d. reikėjo vežti į Abromiškes, ji galėjo tik gulėti, tokio automobilio pervežimui slaugos ligoninė neturėjo, apmokėjo sanitarų automobilį, jie atvyko ir pervežė į Abromiškes. Ten žmoną vartė, kad nebūtų pragulų, rūpinosi, kai atėjo laikas nuimti korsetą nuo stuburo, pasakė, kad Abromiškėse to padaryti negali, reikėjo vežti į Elektrėnus. Kai atėjo laikas nuimti gipsą, reikėjo vežti į Elektrėnus į ligoninę, kur nuvežus ir padarius rentgeno nuotrauką paaiškėjo, kad plokštelė iškrito, reikėjo greitai važiuoti į Lazdynų ligoninę, kur paryręs gydytojas padarė operaciją ir po operacijos pasakė, kad jokiu būdu negalima nieko pažeisti, nes reikės tik nupjauti koją. Todėl jie atidžiau prižiūrėjo. Po operacijos praėjus 2-3 dienos jai pasidarė bloga su širdimi, vėl į reanimaciją paguldė, atstatė, viskas buvo normalu. Nusprendė vėl tęsti gydymą Abromiškėse, nes ten geras aptarnavimas, priežiūra. Paskui baigėsi kelialapis ir kai jau reikėjo važiuoti namo, buvo galima žmoną vežti sėdimoje padėtyje. Namuose nėra lifto, namas senas, atvažiavo draugas, dviese nepanešė, nebuvo galima pažeisti jos kojos, stuburo, labai reikėjo saugoti, bet šiaip ne taip užnešė. Namuose reikėjo viską daryti pačiam, kiekvieną kartą juk nekviesi pagalbos. Kai artėjo laikas nuimti gipsą, sunkėsi kažkoks skystis, paskambino į ligoninę, reikėjo padaryti nuotraukas, o paskui vežti į Lazdynus, kvietė pagalbą, kad nuneštų žmoną. Ligoninėje gerai, nes padeda žmoną panešti. Tačiau, kad žmoną į namus užnešti reikėjo samdyti žmones. Paskui kai nuėmė gipsą vis tiek nebuvo galima vaikščioti, kol viskas nesuaugs, jokių apkrovų. Tai buvo iki tol, kol buvo suteiktas invalidumas.

Kiekvieną mėnesį reikėjo daryti rentgeno nuotraukas, žmoną reikėjo vežioti, tai tęsėsi apie 1,5 metų. Vėliau po truputį pradėjo pati judėti, iš pradžių kėdės pagalba, paskui ramentų. Žmonai dar numatoma viena operacija pašalinti metaliniams varžtams, nes įvyksta oksidacija, reikia juos išimti, niekas neduoda garantijos, kad viskas bus gerai. Kairės rankos žmona gerai nevaldo, ji kosėja visą laiką, galbūt dėl sumušimo avarijos metu.

Pagal dokumentus nurodyta, kad įvykis buvo Šeimyniškių g., o jam žmona sakė, kad kitoje vietoje, galbūt ji buvo praradusi sąmonę, tiksliai pasakyti negali. Su kaltinamuoju jis susiskambino, susitiko ir susitarė dėl sumos, sakė, kad jiems sunku, yra pensininkai, prašė padėti. Jie susitarė dėl sumos, tačiau praėjus kuriam laiko tarpui, kai paskambino kaltinamasis pasakė, kad nemokės, jam reikia keisti automobilio priekinį stiklą. Vėliau skambinant kaltinamasis telefonu visai neatsiliepė. Tada jis paskambino Z. R. sūnui.

Civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atstovas A. V. paaiškino, kad šioje byloje viskas priklauso kaip bus išspręstas kaltės klausimas ir jeigu kyla draudėjui civilinė atsakomybė, tai yra vienas vertinimas, jeigu yra abipusė kaltė, vėl kitokie vertinimai. Tačiau jei draudėjas būtų pripažintas kaltu dėl šito įvykio, atmetant pačios nukentėjusiosios kaltę, tai draudimo kompanija įvertinusi pagal Privalomojo draudimo įstatyme nustatytos tvarkos 12 p. 4 d. vertinant sužalojimus, teismų praktiką, visas aplinkybes, atlygintų iki 2000 eurų žalą. Kai yra kaltės ir pačios pėsčiosios, tada ši žala būtų mažinama ir tai jau būtų teismo kompetencijos dalykai. Jeigu kaltinamasis išteisinamas, tai žalos nėra. Jų pozicija tokia, jeigu pripažįsta kaltinamąjį kaltu, tai maksimali riba kiek atlygintų žalą, tai iki 2000 eurų.

L. L., Lietuvos teismo ekspertizės centro vyresnioji ekspertė, teikusi byloje specialisto išvadas teisme parodė, kad savo surašytas 2014-12-12 specialisto išvadą Nr. 11-1739(14) ir 2014-12-11 specialisto išvadą Nr. 11-1740(14) tvirtina. Atkreipė dėmesį, kad specialisto išvada 11-1740(14) buvo kompleksinė, atlikta kartu su ekspertu ekspertas J.M. P..

2014-12-12 specialisto išvadoje Nr. 11-1739(14) atlikus tyrimą buvo nustatytas eismo įvykio kilimo mechanizmas, kad automobilis vairuojamas piliečio D. J. tikėtina važiavo apskaičiuotu pagal pėdsako ilgį 65 km/h nuo Konstitucijos iki Šeimyniškių g. Tuo metu kai jis važiavo nuo dešinės kelio pusės į jo važiavimo trajektoriją išėjo pėsčioji ir spendžiant iš automobilio sugadinimų automobilis Alfa Romeo nedidesniu negu 0,4 m. atstumu kliudė tą pėsčiąją. Pėsčiosios kūnas po pertrenkimo judėjo į priekį ir į dešinę. Kadangi yra sugadinimai ant automobilio stiklo, pėsčiosios kūnas kontaktavo su automobilio priekiniu stiklu. Po eismo įvykio automobilis sustojo padėtyje nurodytoje įvykio vietos schemoje. Nebuvo duomenų, kad jis būtų buvęs patrauktas.

Nagrinėtom aplinkybėm važiuojant 50 km/h, 60 km/h ar 61 km/h yra nustatyta, kad jei vairuotojas turėjo objektyvią galimybę matyti pėsčiąją grėsmės susidarymo momemtu, kai jinai įžengė į kelio važiuojamąją dalį, tai stabdydamas automobilį, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo.

Pėsčiosios elgesys toks, kad ji ėjo važiuojamąja kelio dalimi, ko pasekoje buvo partrenkta automobilio. Tačiau ta sankryža yra reguliuoja šviesoforo, objektyvių duomenų nustatyti, kurio eismo dalyvio atžvilgiu degė žalias, kurio raudonas šviesoforo signalas, ekspertiniu tyrimu negalima nustatyti, todėl tam tikrais atvejais buvo duota sąlyginė ekspertinė išvada - jei degė žalias signalas ir jei raudonas signalas.

Pėsčioji įžengė į kelio važiuojamąją dalį, o jos judėjimo tempas galėjo būti ėjimas ar bėgimas. Kiek pamena, šioje byloje iš parodymų buvo nurodyti du atvejai – greitai ėjo ir ramiai bėgo. Ir abejais atvejais buvo panagrinėta ir išvada pateikta. Ar ji ėjo ar bėgo, vairuotojo techninės galimybės išvengti susidūrimo nagrinėtais atvejais nesikeitė. Tai todėl, kad atstumas, kuriame grėsmės eismo saugumui kilimo momentu buvo automobilis, t.y. tuo metu, kai pėsčioji įžengė automobilis buvo paskaičiuotu atstumu, automobiliui šiuo atveju važiuojant 61km/h greičiu reikia sustoti blogiausiomis sąlygomis kažkur 45 m., o jis grėsmės eismo saugumui kilimo momentu buvo tarp 141-106 m. atstumu.

Grėsmės eismo saugumui kilimo momentu vairuotojas techniniu požiūriu turi stabdyti automobilį. Objektyvią vairuotojo galimybę nustatinėja teismas. Nagrinėtais atvejais vairuotojas būtų turėjęs techninę išvengti eismo įvykio nagrinėjamoje kelio situacijoje. Techninę galimybę – tai reiškia, kad automobilio sustabdymo atstumas buvo mažesnis už atstumą, kuriame automobilis buvo grėsmės eismo saugumui kilimo momentu. Grėsmės eismo saugumui kilimo momentu automobilio vairuotojas turėjo stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę ir šiuo atveju jis būtų turėjęs techninę galimybę visais atvejais, nurodytais byloje. Vairuotojo sustabdymo atstumas ir atstumas, kuriame buvo vairuotojas grėsmės eismo saugumui kilimo momentu tuo metu, kai pėsčioji įžengė į kelio važiuojamąją dalį yra mažesnis, tai reiškia, kad vairuotojui sustabdyti reikėjo mažesnio atstumo, negu jisai buvo. Transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis palyginti su pėsčiuoju, todėl vairuotojas visais atvejais turi imtis priemonių užtikrinti saugumą. „Turėjo objektyvią galimybę“ tai reiškia, kad vairuotojas turėjo galimybę pamatyti į kelią važiuojamąją dalį įžengiančią pėsčiąją.

Ekspertai nevertina liudytojų parodymų tikrumo, remiasi objektyviais duomenimis, o liudytojo parodymai netraktuojami kaip objektyvūs duomenys.

Kelio važiuojamoji dalis yra ta dalis, kuria važiuoja transporto priemonės. Šaligatviai yra skirti pėstiesiems ir kitiems pagal nurodytas Kelių eismo taisykles. Tai šiuo atveju kadangi pėsčioji įžengė į kelio važiuojamąją dalį, sudarė kliūtį judėdama važiuojamąja dalimi nustatytus 8 ar kažkiek metrų, ir kaip advokatas nurodo, kad jei pradėjo bėgti kažkokį atstumą, tai kuo ilgesnį atstumą pėsčioji sudaro kliūtį, tuo vairuotojo techninė galimybė išvengti susidūrimo didėja. Jeigu jinai prabėgtų tada galimybė mažėja. Tai kuo ilgiau pėsčioji būna važiuojamojoje kelio dalyje, tuo daugiau šansų vairuotojui ją pamatyti ir išvengti susidūrimo. Jei pėsčioji važiuojamojoje kelio dalyje stabtelėjo, tai reiškia, kad ji užtrunka ilgiau važiuojamojoje kelio dalyje. Stabtelėjimas pėsčiosios– tai reiškia, kad vairuotojas skirs sudarančią kliūtį, judančią kliūtį ir turi reaguoti stabdydamas. Ji yra kelio važiuojamojoje dalyje, kur juda transporto priemonės ir ji sudaro kliūtį. Pėsčioji yra kliūtis. Vairuotojas važiuodamas trečiojoje juostoje turi stabdyti automobilį jeigu pėsčioji įrengė į pirmą eismo juostą. Kadangi važiuojamoji kelio dalis yra skirta važiuoti transporto priemonėms ir pėsčioji įžengė į kelio važiuojamąją dalį. Nepriklausomai nuo to ar reguliuojamą šviesoforo ar nereguliuojamą. Yra įžengta į važiuojamąją kelio dalį ir pėsčioji juda ne jai skirta kelio dalimi. Fiziškai kliūtis buvo važiuojamojoje kelio dalyje, ko pasekoje pėščiąją partrenkė.

Jei pėsčioji kirto kelią degant raudonam šviesoforo signalui jos atžvilgiu, tai techniniu požiūriu tokie jos veiksmai buvo nepriimtini, ji to negalėjo daryti. Tolimesni pėsčiosios veiksmai nebuvo vertinami, nes nebuvo objektyvių duomenų.

Vairuotojas šioje byloje grėsmės eismui saugumo kilimo momentu buvo tam tikru atstumu. Objektyviai galėjo ar negalėjo matyti tą pėsčiąją tai nėra jos kompetencijos klausimas. Tai priklauso nuo to, koks buvo eismo intensyvumo srautas ir taip toliau. Šioje vietoje galima remtis pačio vairuotojo, liudytojų parodymais.

Kadangi šviesoforo signalai objektyviai nebuvo nustatyti nei vieno, nei kito eismo dalyvio atžvilgiu, todėl buvo duota sąlyginė išvada: jeigu pėsčioji į kelio važiuojamąją dalį įėjo esant raudonam signalui jos veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir tai buvo pagrindinė sąlyga teismo įvykiui kilti, o automobilio vairuotojo veiksmai, kad jis važiuodamas 61 km/h greičiu viršijo maksimalų leistiną 50 km/h greitį ir partrenkė pėsčiąją buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį nurodytom sąlygom. Tuo atveju jeigu pėsčioji į važiuojamąją dalį įžengė esant leistinam šviesoforo signalui tai automobilio vairuotojo veiksmai, kad jis nesivadovavo šviesoforo signalais, važiuodamas viršijo greitį, nepraleido per važiuojamąją dalį ėjusios pėsčiosios, tai tada jo veiksmai buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Pėsčiosios matomumą ribojančių objektų nebuvo už kurių ji būtų galėjusi pasislėpti. Jei ji nuėjo iki antros eismo juostos, tikėtina, kad tas kelias jai buvo laisvas, automobiliai nevažiavo.

Pavojinga situacija kilo tuomet, kai pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį. Avaringa situacija tada, kai vairuotojas turi imtis tam tikrų veiksmų, reaguoti į pėsčiosios veiksmus, t.y. stabdyti ir panašiai. Šiuo atveju turėjo stabdyti.

Kaltinamojo vairuoto automobilio judėjimo trajektoriją patvirtina 2013-11-23 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas(b.l.8-9,1t.) kuriuo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta Vilniuje, Konstitucijos pr.-Šeimyniškių g.-Kalvarijų g. Apžiūros metu oro sąlygos nurodytos : ūkanota, diena. Kelio dangos būklė sausa. Važiuojamosios dalis plotis yra 9,9 m. Skiriamosios juostos plotis 2 m., pėsčiųjų tako, šaligatvio, kelkraščio plotis: dešinės pusės 7 m., kairės pusės 2 m. Kelių eismo įvykio vietoje esantys kelio ženklai – kliūties apvažiavimas iš dešinės, eismo kryptys sankryžoje, šviesoforo galiojimo zonoje. Važiuojamoji dalis paženklinta pėsčiųjų perėja, pėsčiųjų šviesoforu, brūkšninė, A juosta, „Stop“. Matomumas iš vairuotojo vietos transporto priemonėje dienos metu 100 m. Dar nurodoma, kad automobilis stovi 3 eismo juostoje priekiu į Žirmūnus, automobilio galas nutolęs nuo pėsčiųjų perėjos salelės 8, 1 m., automobilio priekinis ratas nutolęs nuo kairės salelės 0,2, galinis kairys 0,1. Matosi kairės pusės automobilio stabdymo žymės 16,5 m. nuo galinio rato. Ant salelės kairio borto matosi automobilio padangų žymės. Padangų pėdsakai: stabdymo žymės kairės pusės 16,5 m, žymės ant borto 7,1 m.

Eismo įvykio planas(b.l.10,1t.) patvirtina, kad D. J. su nubraižytu eismo įvykio vietos planu sutiko.

Prie apžiūros protokolo esanti fotolentelė ( b.l.13-14,1t.) patvirtina, kad automobilis Alfa Romeo GT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas, nuotraukose užfiksuota Kelio ženklai automobilio važiavimo kryptimi, vaizdas, automobilio kairės pusės stabdymo žymės, priekinio kairio rato žymės ant borto bei sugadintas priekinis kairysis ratas.

2013-11-23 Transporto priemonės apžiūros protokolas (b.l.15-16,1t.) patvirtina, kad Šeimyniškių g. 1, Vilnius, apžiūrėta transporto priemonė automobilis Alfa Romeo GT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AAS „Gjensidige Baltic Lietuvos Filiale, draudimo poliso serija ARBA Nr. 7471044, kuris galioja iki 2014-04-02(b.l.19,1t.) , transporto priemonės techninės apžiūros talono Nr. 001-0701837, galioja iki 2015-07-19. Apžiūros metu užfiksuota, kad automobilis apgadintas: sudaužytas priekinis stiklas, apibraižytas variklio dangtis, apibraižytas priekinis kairio rato diskas, dešinio priekinio posūkio žibinto laikikliai.

Specialisto išvada Nr. Nr. T-A 11112/13(01) (b.l.41,1t.) patvirtina, kad kaltinamasis D. J. eismo įvykio metu buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta.

2013-11-23 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr.1789 (b.l.42,1t.) patvirtina, kad 2013-11-23 11,40 val. atliekant D. J. medicininę apžiūrą ir jo kraujo tyrimą nustatyta, jog D. J. blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Specialisto išvada Nr. T-A 11121/13(01) (b.l.72,1t.) patvirtina, kad nukentėjusioji Z. R. eismo įvykio metu buvo blaivi.

Specialisto išvada Nr. G 2504/14(01) patvirtina, kad Z. R. nustatyta kraujosruva pakaušio minkštuose audiniuose su pakaušio odos nubrozdinimu, skeveldriniai stuburo krūtinės 12-o ir juosmens 1-o slankstelių lūžiai su tarpketerinio raiščio (tarp Th12 ir L1) plyšimu, plėštinė žaizda kairėje alkūnėje ir kairės kojos šeivikaulio apatinio trečdalio (skeveldrinis), ir kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžiai su kairės pėdos panirimu bei šoninės kulkšnies srities odos nubrozdinimu ir daugybinės poodinės kraujosruvos bei odos nubrozdinimai kūne. Sužalojimai padaryti smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais per pakaušį, kairę alkūnę ir kairės blauzdos apatinę dalį bei kitas kūno dalis, ir per jėgą staigiai sulenkiant liemens apatinę dalį, ne už ilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Užduotyje nurodyto eismo įvykio metu tai galėjo būti padaryta suduodant smūgį važiuojančio automobilio priekine apatine dalimi pėsčiajai per kairę koją, galimai iš užpakalio ir gal kiek iš dešinės ir po to ant automobilio virstančiai kairę alkūnę ir pakaušį sumušant priekinėmis viršutinėmis automobilio dalimis, tuo pačiu sulaužant stuburą ir nukrentant nuo automobilio ant kelio dangos. Z. R. padarytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas visumoje ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ( b.l. 57-58, 1 t.).

Bendrojo pagalbos centro raštas(b.l.96,1t.) patvirtina, kad centro informacinėje sistemoje 2013-11-23 buvo užregistruoti penki skambučiai dėl eismo įvykio.

2014-05-09 Apžiūros protokolas(b.l.98-100,1t.) patvirtina, kad bendrojo pagalbos centro pateikti įrašai buvo apžiūrėti, sudarytos išklotinės.

Kaltinamajam D. J. inkriminuota KET 134 p. pažeidimas.

Kelių eismo taisyklių 134 p. reglamentuoja(LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija), kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios Z. R. duotuose parodymuose užfiksuota, kad eismo įvykis atsitiko 2013-11-23, kai ji priėjo prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos per Šeimyniškių g. važiuojamąją dalį ties Konstitucijos pr.-Kalvarijų g.-Šeimyniškių g. sankryža. Jai degė žalias šviesoforo signalas, todėl įžengė į kelio važiuojamąją dalį ir ėjo link kitos gatvės pusės link Žaliojo tilto. Kai jau kėlė dešinę koją, kad pastatyti ant šaligatvio, staiga pamatė iš kairės pusės link jos privažiuojantį automobilį, kitą momentą pajuto smūgį į kūno kairę pusę (1 t., b.l. 53-54).

Liudytojas D. M. nors tiksliai ir neatsiminė nuo kurios sankryžos matė įvykį, tačiau neabejodamas patvirtino, kad jis važiavo iš paskos automobiliui „Alfa Romeo“. Paaiškino, kad „Alfa Romeo“ automobilis važiavo nesaugiai, prie sankryžos sustojus ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui, „Alfa Romeo“ „rovė“ iš vietos, t.y. pajudėjo staigiai. Dar patvirtino, kad sankryžą vairuotojas kirto degant žaliam šviesoforo signalui, o nukentėjusioji per gatvę ėjo įstrižai degant raudonam šviesoforo signalui, ėjo nesustodama. Taip pat nurodė, jog automobilis „Alfa Romeo“ priekine dalimi partrenkė pėsčiąją. Vairuotojui pastebėti pėsčiąją kliūties nebuvo. Nematė, ar automobilis „Alfa Romeo“ stabdė, tačiau matė, kad bandė išsisukti.

Liudytojas A. K. patvirtino, kad po smūgio garso eismo įvykio vietoje kitų automobilių, kurie galėjo kliudyti pamatyti „Alfa Romeo“ vairuotojui ir pastebėti per gatvę einančią pėsčiąją, nebuvo. Kai išgirdo trenksmą, matė vienintelį automobilį, jokių kitų transporto priemonių šalia nebuvo.

Liudytoja J. E. nurodė mačiusi nukentėjusiąją iki įvykio, kuri atėjo iki sankryžos, sustojo ties sankryža, sumišusiai apsižvalgė ir pradėjo bėgti per gatvę. Teigė, kad nubėgusi pusę kelio nukentėjusioji stabtelėjo, tada toliau bėgo ir atsitiko įvykis.

Liudytojas V. S. patvirtino, kad matė pačią eismo įvykio pabaigą, t.y. kai nukentėjusioji nukrito nuo automobilio kapoto ant žemės.

Liudytojai D. V. Ressel, G. R., nukentėjusiosios sūnus ir vyras, pačio eismo įvykio aplinkybių nematė, tvirtino nukentėjusiajai po eismo įvykio taikyto gydymo trumkę, sąlygas, jos sveikatos būklę.

Kaltinamojo vairuoto automobilio judėjimo trajektoriją kaip minėta patvirtina 2013-11-23 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas(b.l.8-9,1t.) kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta Vilniuje, Konstitucijos pr.-Šeimyniškių g.-Kalvarijų g.

Eismo įvykio planas(b.l.10,1t.) patvirtina, kad D. J. su nubraižytu eismo įvykio vietos planu sutiko. Prie apžiūros protokolo esanti fotolentelė ( b.l.13-14,1t.) patvirtina, kad automobilis Alfa Romeo GT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas, nuotraukose užfiksuota Kelio ženklai automobilio važiavimo kryptimi, vaizdas, automobilio kairės pusės stabdymo žymės, priekinio kairio rato žymės ant borto bei sugadintas priekinis kairysis ratas.

2013-11-23 Transporto priemonės apžiūros protokolas (b.l.15-16,1t.) patvirtina, kad Šeimyniškių g. 1, Vilnius, apžiūrėta transporto priemonė automobilis Alfa Romeo GT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). /.../ Apžiūros metu užfiksuota, kad automobilis apgadintas: sudaužytas priekinis stiklas, apibraižytas variklio dangtis, apibraižytas priekinis kairio rato diskas, dešinio priekinio posūkio žibinto laikikliai.

Be to, byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu tiek kaltinamasis D. J. buvo blaivus(b.l.41,1t.; 42,1t.), tiek nukentėjusioji Z. R. buvo blaivi (b.l.72,1t.)

Specialisto išvada (b.l.57-58,1t.) nustatyti sužalojimai, padaryti nukentėjusiajai Z. R. eismo įvykio metu. Minėta išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Specialisto išvada(b.l.113-124,2t.) konstatuotas eismo įvykio kilimo mechanizmas.

Apžiūros protokole(b.l.68-72,2t.) užfiksuota Konstitucijos pr. – Lvovo g. sankryžos signalinių grupių planas ir šviesoforų veikimo istorija. Iš protokolo matosi, kad transporto priemonėms važiuojančios Konstitucijos prospektu ir kertančioms sankryžą tiesiai užsidega žalias šviesoforo signalas po šešių sekundžių kai pėstiesiems kertantiems Šeimyniškių gatvę, t.y. nukentėjusiosios ėjimo kryptimi, užsidega raudonas šviesoforo signalas. Tai patvirtina, kad kai pėstiesiems užsidega raudonas šviesoforo signalas, tai transporto priemonės žalias užsidega po 6 sekundžių.

Specialisto išvada(b.l.113-124,2t.) ir teisme apklaustos ekspertės teikusios šią išvadą L. L. parodymais nustatyta, kad prieš eismo įvykį kaltinamojo automobilis važiavo 61 km/h greičiu. Pėsčiosios partrenkimo metu automobilio greitis buvo apie 49km/h. Dar ekspertė paskaičiavo automobilio stabdymo kelią važiuojant tiek 61 km/h, tiek 50 km/h, tiek 60 km/h greičiu ir nustatė, kad važiuojant 61 km/h greičiu stabdymo kelias yra apie 45,30 m, 60km/k greičiu – apie 44,54 m., o važiuojant 50 km/h greičiu – stabdymo kelias apie 34,52 m. Automobilis Alfa Romeo turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo stabdydamas važiuojant tiek 61km/k greičiu, tiek 60 km/h greičiu, tiek 50 km/h greičiu, jei vairuotojas turėjo galimybę pamatyti pėsčiąją kai ji įžengė į važiuojamąją kelio dalį. Pėsčioji iki susidūrimo su automobiliu judėdama važiuojamąja kelio dalimi įveikė apie 8,4 m. atstumą

2014-12-11 specialisto išvada Nr. 11-1740(14) nustatyta, kad pirminio sąlyčio metu automobilio Alfa Romeo dešinės pusės priekinė (frontalinė) apatinė dalis nedidesniu kaip 0,4 m atstumu nuo dešinio automobilio šono smūginiai kontaktavo su pėsčiosios Z. R. kaire koja. Pėsčioji Z. R. judėjo automobilio atžvilgiu iš dešinės į kairę (2 t., b.l. 125-127).

Ištyrus įrodymus teisme nustatyta, kad kai D. J. artėjo prie Konstitucijos pr.- Kalvarijų g. –Šeimyniškių g. sankryžos, jam važiavimo kryptimi degė žalias šviesoforo signalas. Tą patvirtina tiek D. J., tiek liudytojų parodymai, ši aplinkybė teismui abejonių nekelia. Iš D. J. parodymų seka, kad jis važiavo viršydamas leistiną greitį ir apie tai žinodamas. Teisme teigė važiavęs iki 60 km/h greičiu, ikiteisminio tyrimo metu - apie 60km/h greičiu. Leistinas greitis – 50 km/h. Specialisto išvadoje konstatuota - važiavo apie 61 km/h greičiu(b.l.113-124,2t.). Dar nustatyta, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui prie Konstitucijos-Lvovo g. sankryžos ir D. J. važiuojant, greitį didinant, jo važiavimo kryptimi užsidegė žalias šviesoforo signalas ir Konstitucijos pr.- Kalvarijų g. –Šeimyniškių g. sankryžoje. Taigi kirsdamas sankryžą užsidegus žaliam šviesoforo signalui (važiuodamas), jis KET taisyklių reikalavimus pažeidė, nes viršijo leistiną greitį. Tačiau minėta aplinkybė, t.y. leistino greičio viršijimas kaltinamajam D. J. neinkriminuota.

Konstitucijos pr.- Kalvarijų g. –Šeimyniškių g. sankryža reguliuojama šviesoforais, joje yra pėsčiųjų perėja. Kaltinamasis važiavo dienos metu, esant ūkanotam orui( įvykio vietos apžiūros protokolas b.l. 8-9,1t.). Važiavo trečia eismo juosta. Ištirtų įrodymų pagrindu spręstina, kad iki Konstitucijos pr.- Kalvarijų g. –Šeimyniškių g. sankryžos važiavo nepakankamai saugiai. Liudytojas D. M. nurodė automobilį „Alfa Romeo“ matęs važiuojantį Konstitucijos prospektu, kai šis automobilis aplenkė jo vairuojamą automobilį. Pats tuo metu galimai važiavo 50-60 km/h greičiu. Nors liudytojas ne visai tiksliai atsiminė nuo kurio šviesoforo pajudėjo automobilis „Alfa Romeo“, tačiau neabejodamas patvirtino, kad pajudėjo jis labai staigiai („rovė“), o šio automobilio vairuotojas buvo pirmas eilėje važiuoti per sankryžą. Ikiteisminio tyrimo metu D. M. konkretizavo, kad į šį automobilį atkreipė dėmesį, nes jis važiavo nesaugiai, dažnai manevruodamas tarp kitų automobilių iš vienos juostos į kitą (b.l.78-79,1t.) Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė skubėjęs į darbą (b.l.31-32,1t.).

Bylos duomenimis pėsčioji Z. R. sudarė kliūtį judėdama važiuojamąja dalimi ekspertės nustatytus 8,4 m. Kaip nurodė teismo posėdžio metu ekspertė L. L., grėsmė eismui saugumui kilo nuo to momento, kai pėsčioji įžengė į kelio važiuojamąją dalį.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad pėsčioji Z. R. kelio važiuojamąją dalį kirto jai degant raudonam šviesoforo signalui, o vairuotojas važiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Pažymėtina ir tai, kad kiekvieno iš eismo dalyvio padaryti KET reikalavimų pažeidimai neatleidžia kito asmens nuo jo daromo minėtų taisyklių pažeidimo, jei laikydamasis kelių eismo taisyklių reikalavimų asmuo būtų išvengęs eismo įvykio (kasacinės nutartys 2K-127/2010; 2K-418/2011).

Teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dienos metu, esant ūkanotam orui (įvykio vietos apžiūros protokolas b.l. 8-9,1t.). Kaltinamasis prie sankryžos, prie kurios buvo sustojęs, eilėje buvo pirmas, prieš jo automobilį jokių kitų automobilių nebuvo. Matomumo sąlygos iš vairuotojo vietos transporto priemonėje buvo geros – 100 metrų(b.l.8-9,1t.). Remiantis liudytojo D. M. parodymais kaltinamasis iš vietos pajudėjo staigiai, kaip liudytojas nurodė „rovė“. Akcentuotina, kad kiti vairuotojai, o būtent vairuotojas D. M. esant iš esmės toms pačioms važiavimo ir matomumo sąlygoms kaip ir D. J., važiuodamas už D. J. vairuojamo automobilio, pėsčiąją Z. R. pastebėjo jau pirmojoje „A“ (visuomeninio transporto) juostoje, tik jai įžengus į kelio važiuojamąją dalį. Apklausti teisme liudytojai D. M., A. K., R.D. Š. tvirtino, kad kliūčių kaltinamajam pamatyti pėsčiąją nebuvo. Pats kaltinamasis teisme teigė, kad jam pamatyti pėsčiąją sukliudė tik tai, kad ji į kelio važiuojamąją dalį išbėgo staiga. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai nėra atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Liudytoja J. E. parodė, kad nukentėjusioji priėjusi prie sankryžos sustojo, apsižvalgė ir tik tada žengė į kelio važiuojamąją dalį.