Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo probuojamosios O. F., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ rinkodaros vadybininke, skundą dėl 2017 m. spalio 16 d. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. kovo 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. vasario 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, O. F. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalis 1 puntu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, O. F. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš O. F. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 37 225,08 Eur. O. F. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtą: automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), šią procesinę prievartos priemonę paliekant galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. vasario 24 d.

2017 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nuteistosios O. F. gynėjo advokato P. Makausko skundas dėl 2017 m. spalio 16 d. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus (toliau – Probacijos skyrius) sprendimo panaikinimo. Skunde nurodo, jog Probacijos skyrius 2017 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 1K-4595 neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė tenkinti nuteistosios O. F. prašymą kreiptis į teismą dėl teismo skirto įpareigojimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo kitu įpareigojimu. O. F. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ rinkodaros vadybininkės pareigose, dėl darbo pobūdžio reguliariai turi vykti į komandiruotes. Ji tinkamai vykdo probacijos sąlygas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, viena augina nepilnametę dukrą, teismo skirtas įpareigojimas nepagrįstai ir neproporcingai apriboja O. F. teises, juo nėra pasiekiami bausmės tikslai. O. F. gali netekti darbo, pajamų, negalės išlaikyti ne tik savęs, bet ir nepilnametės dukros. Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad probacijos tarnybos guli kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba BK 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis (Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Todėl šiuo atveju yra visos teisinės sąlygos Probacijos skyriui kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pakeitimo nuteistajai O. F..

Teismo posėdyje probuojamoji O. F. palaikė pateiktą prašymą ir paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo pobūdis susijęs su komandiruotėmis į užsienį, kurios yra trumpalaikės ir trunka ilgiausiai dešimt dienų. Įpareigojimas neišvykti trukdo tinkamai vykdyti darbo pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur ji dirba nuo 2013 m., tai yra vienintelė jos darbovietė. Darbo pobūdis visada buvo susijęs su trumpalaikiais išvykimais, daugiau darbuotojų, įmonėje dirbančių panašų darbą nėra. Direktorius grasina ją atleisti, nes nėra užsakymų, o ji negali išvykti. Taip atsitiko dėl to, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu, t. y. jau dešimt mėnesių negalėjo išvykti iš Lietuvos naujų kontaktų užmezgimui.

Probacijos skyriaus atstovas V. Staponas teismo posėdyje palaikė poziciją, išdėstytą skundžiamame sprendime, nurodė, jog sprendimą priėmė pagal suformuluotą prašymą. Probacijos skyrius nėra įgaliotas išduoti leidimus nuteistiesiems išvykti į užsienį.

Prokurorė D. Mickevičienė teismo posėdyje paaiškino, jog nepritaria Probacijos sprendimui, kadangi Probacijos įstatymas įpareigoja tarnybą kreiptis į teismą, jei probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti numatytų įpareigojimų. Tuomet teismas turi spręsti, ar yra pagrindas keisti probacijos sąlygas. Probacijos įstatymas numato, jog reikia laikytis individualizavimo principo, kuris numato, kad būtina atsižvelgti į nuteistojo asmenybę, jo elgesį, į riziką, įvertinti kitas svarbiais aplinkybes. Vien tai, kad nuteistoji nurodo, jog turi darbą, kuris yra vienintelis jos pajamų šaltinis, leidžia spręsti, jog didesnė rizika jai yra prarasti darbą, tuo labiau, jog nuteistajai skirtas didelės vertės turto konfiskavimas. Taip pat reikia vadovautis pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principu, pagal kurį negalima apriboti asmens teisių ir laisvių labiau nei yra būtina probacijos tikslui pasiekti. Skundžiamu sprendimu suvaržomos O. F. teisės ir laisvės, todėl Probacijos skyriaus sprendimas naikintinas. Probacijos tarnyba turėtų kreiptis į teismą dėl O. F. probacijos sąlygų keitimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Įstatymas) numato, jog teismo sprendimus, kuriais paskirta probacija ir probuojamųjų priežiūrą vykdo probacijos tarnybos. Probacijos tikslas yra užtikrinti probuojamųjų resocializaciją ir mažinti nusikalstamų veikų recidyvą (Įstatymo 4 straipsnis). Minėto Įstatymo 14 straipsnyje nurodytos bendrosios probuojamųjų asmenų pareigos ir viena iš jų (4 punktas) yra pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos ribų. Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Probacijos tarnybos veiksmai ir sprendimai, susiję su nuosprendžio ar nutarties vykdymo teisiniais santykiais gali būti skundžiami apylinkės teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka.

Teismui pateikta asmens bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. kovo 2 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. vasario 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, O. F. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir jai skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, O. F. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš O. F. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 37 225,08 Eur. O. F. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtą: automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), šią procesinę prievartos priemonę paliekant galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Nustatyta, jog 2017 m. kovo 15 d. O. F. įtraukta į probacijos registrą. 2016 m. kovo 22 d. sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas ir ji supažindinta su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis, sutiko dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos tyrime, naudojant OASys metodiką. Atlikus tyrimą nustatyta žema pakartotinio teistumo rizika (12 balų). 2017 m. gegužės 16 d. O. F. sumokėjo įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (asmens byla, b. l. 29, 37, 39, 53, 62, 66, 68). Nuo (duomenys neskelbtini) probuojamoji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ rinkodaros vadybininkės pareigose pagal neterminuotą darbo sutartį (asmens byla, b. l. 63-65). 2017 m. rugpjūčio 9 d. atlikus pakartotinį O. F. keliamos įvertinimą nustatyta, jog pakartotinio teistumo rizika išlieka žema, surinktų balų skaičius nepakito (12 balų).

2017 m. rugpjūčio 25 d. O. F. pateikė Probacijos skyriui prašymą leisti išvykti į komandiruotę S. 2017 m. rugsėjo 1-3 d. Probacijos skyrius 2017 m. rugpjūčio 30 d. išnagrinėjęs prašymą jo netenkino nurodęs, kad probacijos skyrius neturi įgaliojimų suteikti leidimus prižiūrimiesiems išvykti į užsienį (asmens byla, b. l. 74, 76-77). 2017 m. rugsėjo 14 d. O. F. gynėjas advokatas P. Makaukas pateikė prašymą „Dėl kreipimosi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pakeitimo“, kuriuo prašė Probacijos skyrių kreiptis į teismą nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo pakeisti kitu įpareigojimu - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš Lietuvos, jei tai nesusiję su darbu, apie išvykimą iš Lietuvos dirbti ir grįžimą į Lietuvą informuoti nuteistojo priežiūrų vykdančią instituciją. Probacijos skyrius 2017 m. spalio 16 d. sprendimu netenkino 2017 m. rugsėjo 14 d. O. F. gynėjo advokato P. Makauko prašymo. Atsisakymas tenkinti prašymą motyvuojamas tuo, kad Probacijos skyrius negali kreiptis į teismą su prašymu pakeisti teismo skirtą įpareigojimą, kitu, t. y. įpareigojimu „bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš Lietuvos, jei tai nesusiję su darbu“, nes toks prašymas prilygsta leidimui išvykti į užsienį dėl ko Lietuvos probacijos tarnybos neturi įgaliojimų (b. l. 8-9).

Teismas sutinka su Probacijos skyriaus 2017 m. spalio 16 d. sprendime išdėstytai argumentais, jog Probacijos įstatyme numatyta probuotojų pareiga užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą (Probacijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą). Vykdant įstatyme numatytas pareigas Lietuvos probacijos tarnybų pareigūnai probuojamųjų priežiūrą gali vykdyti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Probuojamajam išvykus už Lietuvos Respublikos ribų, probacijos tarnybų pareigūnai neturi galimybės kontroliuoti nuteistojo elgesio ir vykdyti probacijos tarnybų darbuotojams valstybės deleguotų funkcijų. Taip pat teismas sutinka su Probacijos skyriaus sprendime išdėstytais teiginiais, jog šiuo metu Lietuvoje nėra jokio galiojančio teisės akto, reglamentuojančio trumpalaikius probuojamųjų išvykimus už Lietuvos Respublikos ribų. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. balandžio 1 d. numatyta galimybė taikyti Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymą Nr. XII-1322 “Dėl Europos sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo”, priimtą įgyvendinant Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR nuostatas, remiantis kuriomis vienos Europos Sąjungos narės kompetentinga institucija gali prašyti kitos valstybės narės institucijos pripažinti ir vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo asmeniui paskirti įpareigojimai ar kontroliuoti įpareigojimų ar pareigų vykdymą, asmeniui skyrus probaciją.

Iš skundžiamo probacijos skyriaus sprendimo matyti, jog Probacijos skyrius sprendė dėl konkretaus nuteistosios atstovo prašyme suformuluoto įpareigojimo - „bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš Lietuvos, jei tai nesusiję su darbu, apie išvykimų iš Lietuvos dirbti ir grįžimų į Lietuvą informuoti nuteistojo priežiūrų vykdančią institucijų“. Teismas pažymi, jog probacijos skyrius pagrįstai pasisakė dėl to, kad negali kreiptis į teismą prašydamas vietoje teismo skirto įpareigojimo paskirti kitą, įstatyme nenumatytą ir pačios probuojamosios ar jos atstovo pasiūlytą modifikuotą įpareigojimą.

Kita vertus, iš byloje kartu su skundu pateiktų dokumentų matyti, O. F. šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ rinkodaros vadybininkės pareigose (b. l. 12-14). Pateikti rinkodaros vadybininkės pareiginiai nuostatai patvirtina, kad O. F. pagrindinės darbo funkcijos yra plėtoti įmonės veiklą, atstovauti įmonę Lietuvoje bei užsienio rinkose, įmonės vardu dalyvauti tarptautinėse parodose, konferencijose, palaikyti ryšį su esamais klientais ir nuolat ieškoti naujų klientų. Aplinkybę, kad probuojamoji reguliariai turi vykti į komandiruotes patvirtina pridedami UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymai (b. l. 17, 18, 19). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, O. F. tinkamai vykdo probacijos sąlygas, sumokėjo 10 MGL (376,6 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą. Probuojamoji turi nuolatinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 20-21), ji augina nepilnametę dukrą I. F. (b. l. 22).

Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Teismas Probacijos tarnybų teikimu gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis (Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis).

Taigi įstatyme nėra numatyta probacijos pareigūnų teisė kreiptis į teismą su teikimu ir prašyti paskirti įstatyme nenumatytą įpareigojimą, tačiau esant Probacijos įstatymo 29 straipsnyje numatytiems pagrindams, nuteistojo priežiūrą vykdantys pareigūnai turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo nuosprendžiu skirtus įpareigojimus, kurių nuteistasis negali vykdyti dėl objektyvių priežasčių arba skirti kitus, kurie darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus. Šiuo atveju O. F. skundo nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad teismo skirtas įpareigojimas neužtikrina probacijai keliamų tikslų, be pagrindo apriboja nuteistosios teises ir sudaro kliūtis pasiekti bausmės tikslus, todėl 2017 m. spalio 16 d. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus sprendimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutaria:

O. F. skundą tenkinti. Panaikinti 2017 m. spalio 8 d. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus sprendimą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.