- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-831-642/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00511-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrojos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-236-867/2021 pagal ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“ prašė iš atsakovės V. B. priteisti 3 704,79 Eur skolą, 2 977,66 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. 2020 m. kovo 31 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteista 3 704,79 Eur skola, 2 977,66 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 525 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė, nesutikdama su preliminariu sprendimu, pateikė prieštaravimus, kuriais prašė pakeisti preliminarų sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji ne kartą informavo ieškovę, kad darbai yra atliekami su defektais, prašė ištaisyti trūkumus. Nurodė, kad ji į pretenziją atsakė elektroniniu laišku, nurodant, kad pagal sutartį darbai nėra užbaigti. Išsiuntė pretenziją ieškovei dėl buto įrengimo trūkumų pašalinimo, tačiau ieškovė jokio atsakymo nepateikė.
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, prašė atsakovės prieštaravimus atmesti kaip nepagrįstus ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4235-867/2020. Nurodė, kad iš atsakovės pateikto susirašinėjimo matyti, kad ieškovei nuvykus į objektą dėl tariamų defektų pašalinimo, ten gyvenantis atsakovės sūnus nurodė, jog galbūt įvykęs kažkoks nesusipratimas, jokių defektų nėra ir jų nereikia šalinti. Pažymėtina, kad į siųstus laiškus atsakovė neatsakė, todėl atsakovės pretenzijos vėlesnis siuntimas ir delsimas atsiskaityti su ieškove yra ne kas kita kaip nenoras vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė pretenziją dėl tariamų defektų ieškovei pateikė tik tuomet, kai gavo ieškovės pretenziją dėl nevykdomų sutartinių įsipareigojimų ir kai nebuvo atsiskaityta už atliktus vieno iš statybos etapų darbų, tai atsakovės pateiktoje susirašinėjimo medžiagoje aiškiai matyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. galutiniu sprendimu teismas nusprendė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 31 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4235-867/2020 ir ieškinį atmetė.
6. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad rangos darbai, kuriuos atliko ieškovė, neatitinka kokybės reikalavimų, tai patvirtina ne tik 2020 m. spalio 5 d. MB „Būsto modernizacija“ apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo kartu pateiktos fotonuotraukos, bet ir liudytojo K. Š., kuris yra UAB „Eldina“ darbuotojas, parodymai. Minėto liudytojo duoti parodymai yra nuoseklūs, juos iš esmės patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. tarp ieškovės ir atsakovės vykęs susirašinėjimas elektroniniu paštu.
7. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas T. Š., kuris darbų vykdymo metu buvo ieškovės direktorius, nurodė, kad atsakovės bute buvo susitikęs su UAB „Eldina“ elektriku ir po susitikimo su juo parašė atsakovei 2019 m. gruodžio 3 d. elektroninį laišką, kuriuo pažadėjo atlyginti šių defektų šalinimo išlaidas, tačiau iš atsakovės nesulaukė sąmatos dėl elektros defektų taisymo. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovė nepateikė elektros defektų taisymo sąmatos, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė neturi pareigos prisiimti atsakomybės už netinkamai atliktus rangos darbus pagal tarp šalių sudarytą sutartį.
8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės atstovas R. B. (R. B.) teismo posėdžio metu teigė, kad po aktų pasirašymo atsakovė jokių pretenzijų nereiškė, jas iškėlė tik po kreipimosi į teismą, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčas tarp šalių dėl netinkamai atliktų elektros darbų iškilo jau 2019 m. spalio 22 d. / 2019 m. spalio 25 d. tarp šalių vykusio elektroninio susirašinėjimo metu, ir, nors ieškovė teigė, kad pagal sutartį II etapo elektros įrengimo darbai su atsakove suderinti nebuvo, todėl ji neturėjo pareigos kabinti šviestuvų, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų K. Š. ir T. Š. parodymai patvirtina, kad ieškovės atliktų elektros darbų defektai buvo padaryti I darbų etapo metu, kurių atlikimą reglamentuoja tarp šalių sudaryta sutartis, ir ieškovei šios aplinkybės buvo žinomos.
9. Teismo vertinimu, ieškovės elgesys prieštarauja ne tik tarp šalių sudarytos sutarties nuostatoms, bet ir sutarčių vykdymo principams, nes ieškovė, žinodama, kad jos rangos darbai atlikti su defektais, nedėjo maksimalių pastangų sutarčiai tinkamai įvykdyti, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, ir kartu elgėsi nesąžiningai, nes jau po kreipimosi į teismą klaidino atsakovę 2020 m. balandžio 10 d. elektroniniu laišku ir toliau sudarydama prielaidą atsakovei tikėtis, kad galbūt defektai bus ištaisyti, tik neaišku, kada.
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė duomenų, sudarančių pagrindą nesivadovauti 2020 m. spalio 5 d. MB „Būsto modernizacija“ apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikė, nors ir nurodė, kad apžiūrą atlikęs asmuo I. B. yra susijęs su atsakove, nes jie kartu dirba toje pačioje įmonėje, tačiau į bylą rašytinių įrodymų, kad atsakovės nurodomos defektų šalinimo išlaidos yra apskaičiuotos neteisingai ar kad atliktų rangos darbų defektai atsirado ne dėl ieškovės kaltės, nepateikė. Nagrinėjamoje byloje teismas siūlė byloje skirti ekspertizę, tačiau šalys tokia teise nepasinaudojo.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė per sutartyje numatytą garantinį terminą pateikė ieškovei pretenziją dėl buto įrengimo darbų trūkumų pašalinimo, reikalaudama neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą (CK 6.678 straipsnio 1 dalis, CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovė tiek iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, tiek po kreipimosi į teismą dienos tikėjosi, jog ieškovės atliktų darbų trūkumai bus pašalinti, tačiau ieškovė darbų trūkumų nepašalino, motyvuojant tuo, kad trūkumų nėra, ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, esančius rašytinius įrodymus, šalių teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatavo, kad ieškovės atlikti rangos darbai neatitinka kokybės reikalavimų, atsakovė byloje nereiškė reikalavimų dėl rangos sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo (CK 6.665 straipsnio 3 dalis), todėl, neperžengiant byloje pareikštų reikalavimų, teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 3 704,79 Eur skolos, 2 977,66 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo yra nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) MB „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti 2021 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo priimtą galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-236-867/2021 ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus nurodyto prašymo – panaikinti 2021 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo priimtą galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-236-867/2021 ir priimti naują sprendimą – MB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:
12.1. Teismo teiginiuose apstu neatitikimų, pvz., jog „atsakovė atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą, motyvuojant tuo, jog netinkamai atlikti elektros darbai ir išreiškė pretenziją dėl LED apšvietimo“. Primintina tai, kad viso proceso metu tiek ieškovės atstovas vadovas R. B., tiek ir buvęs vadovas T. Š., teikęs paaiškinimus teisme, nurodę, jog LED apšvietimo ieškovas nedarė, kad pagal šalių sudarytą sutartį ir suderintą sąmatą buvo numatytas pirmas elektros darbų etapas be šviestuvų ir kt. elektros įrangos (rozečių taip pat) montavimo.
12.2. Ieškovė pažymi, kad nors, kaip teigiama teismo, atsakovė teikusi pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, tačiau pati asmeniškai dalyvavo priimant darbų rezultatą ir pasirašant abu darbų priėmimo perdavimo aktus (2019 m. spalio 5 d. ir 2019 m. spalio 25 d.) ir sąskaitas faktūras, nė viename iš atliktų darbų aktų jokių pretenzijų ir pastabų atsakovė ar jos įgalioti asmenys neišreiškė. Vėlesnės atsakovės pretenzijos yra akivaizdžiai nepagrįstos. Be to, kadangi ieškovė pagal susitarimą su atsakove LED apšvietimo, elektros rozečių ir jungiklių objekte nemontavo, užuolaidų karnizų nekabino, todėl ir pragręžti miegamojo lubose elektros laido negalėjo.
12.3. Pagal sudarytą rangos sutartį dėl statybos darbų su atsakove atsakovė turėjo apmokėti už ieškovės atliktus darbus per 10 darbo dienų nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos (sutarties 15 punktas). Paskutinis atliktų darbų aktas pasirašytas 2019 m. spalio 25 d., pagal tai darbų apmokėjimo terminas – 2019 m. lapkričio 12 d. Be to, net ir reikšdama pretenzijas dėl tariamų defektų, atsakovė,2020 m. sausio 23 d. už rangos darbus atliko banko pavedimą 1 500 Eur, o tai tik patvirtina, kad atsakovę tenkino atliktų darbų rezultatas.
12.4. Apeliantė pažymi, kad buto apžiūra vyko ir apžiūros aktas sudarytas po ieškovės atliktų darbų objekte praėjus vieneriems metams, apie tai neinformavus ieškovės ir nedalyvaujant ieškovės atstovams. Nuo 2019 m. spalio mėnesio minėtas objektas – butas – buvo eksploatuojamas, t. y. jame gyveno atsakovės sūnus L. B., todėl buto eksploatacijos metu galėjo atsirasti kai kurie iš nurodomų defektų, pvz., dėmės ant sienų, atsilupti tapetai, įtrūkti sienos. Be to, kaip ieškovas minėjo teisme, grindų danga buvo sudėta pagal visus reikalavimus, tačiau nesumontuotos grindjuostės ne dėl ieškovės kaltės, o todėl, kad atsakovė laiku nepristatė ir nesumontavo durų į vonios kambarį, nepristatė grindjuosčių, o jų nesant, laminato grindų danga „plaukioja“. Pažymima, kad ieškovė atsakovės bute elektros rozečių ir jungiklių nemontavo, ji tik išvedžiojo laidus, todėl atsakyti už trečiųjų asmenų padarytą statybų broką ieškovė neturi ir neprivalo. Svarbu ir tai, kad, pagal sutartį su atsakove ir prie sutarties pateiktas sąmatas, darbų priėmimo ir perdavimo aktus ir sąskaitas faktūras, sienų tapetavimas nebuvo įtrauktas į ieškovės atliekamų darbų sąrašą. Dėl įtrūkusios sienos tiek teismui, tiek atsakovei buvo paaiškinta, kad sienos įtrūkimas (ne dažų), galėjo atsirasti dėl paties namo konstrukcijų ar dėl paties statytojo kaltės, o ne dėl ieškovės atliktų darbų. Taip pat ieškovė nesutiko ir su nurodyta defektų šalinimo kaina, kuri žymiai didesnė nei pačios ieškovės atliktų darbų kaina. Minėta kaina nurodyta, nepateikus tikslaus jos apskaičiavimo pagrindo, kuo vadovaujantis ji buvo nustatyta.
12.5. Apeliantė akcentuoja, kad nei apžiūros aktą surašę tariami MB „Būsto modernizacija“ (kurios veikla absoliučiai nesusijusi su statybos darbais ir jų vertinimu) atstovai I. B. ir K. M., nei kaip liudytojas apklaustas UAB „Eldina“ darbuotojas K. Š. nenurodė, kokių teisės aktų reikalavimų neatitiko ieškovės atlikti darbai. Be to, K. Š. negalėjęs pasakyti, kur įtvirtinti reikalavimai, kad laidai po gipso plokštėmis turi būti apvalūs, jis netgi nepaaiškino, kokius reikalavimus laidai turi atitikti. Nebuvo nustatyta, nei dėl kieno kaltės, nei kur buvo prakirstas laidas lubose, nenustatyta, ar išvis laidas buvo pažeistas.
12.6. Pažymima, kad taip ir liko neatsakyta į klausimą, kokius defektus padarė ir turi pašalinti būtent ieškovė, o ne atsakovės samdyti tretieji asmenys. Svarbu ir tai, jog, kaip nurodžiusi ieškovė atsakovei, galbūt elektros kabelis buvo pažeistas, kai atsakovė ar jos samdyti tretieji asmenys montavo užuolaidų karnizą ir galbūt pažeidė elektros laidą. Nepaisant to, kad minėtų darbų neprivalėjo atlikti pagal sutartį ir kad laidas galbūt buvo pragręžtas ne ieškovės darbuotojų ir ne dėl jų kaltės, ieškovė, sutikusi geranoriškai padėti atsakovei, tikėdamasi, jog pastaroji su ja atsiskaitys už atliktus darbus. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį, kad siekiant, jog atsakovė atsiskaitytų už ieškovės atliktus darbus, sumontavo atsakovės bute santechninę įrangą ir elektros prietaisus (indaplovę, skalbimo mašiną ir kt.), už tai iki šiol negavo atsiskaitymo. Ieškovė visą laiką tikėjosi, kad ir atsakovė sąžiningai laikysis sutarties nuostatų ir vykdys savo įsipareigojimus atsiskaityti laiku.
12.7. Ieškovės teigimu, ginčo sprendimui ypač svarbi yra faktinė aplinkybė, kad atsakovė pagal sutartį atliktus darbus priėmė 2019 m. spalio 5 d. ir 2019 m. spalio 25 d., pasirašydama atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2. Darbai buvo priimti nenurodant jokių darbo trūkumų, pretenzijų ar pastabų.
12.8. Dėl procesinių normų pažeidimų apeliantė nurodė, kad iš 2021 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio garso įrašo ir iš dalies iš informacinės pažymos apie posėdį matyti, jog teismas tęsė bylos nagrinėjimą nuo procesinio veiksmo, kuriuo buvo baigtas nagrinėjimas ankstesniame – teismo posėdyje, dalyvaujantiems byloje asmenims naujai nebeteikus paaiškinimų ir išsprendus prašymus dėl naujai pateiktų dokumentų pridėjimo, teisėja paskelbė apie įrodymų tyrimo pabaigą ir paskelbė baigiamąsias kalbas. Teismo sprendimas neapklausti teismo posėdyje liudytojų: K. M., rengusio kartu su I. B. MB „Būsto modernizacija“ apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) apie nustatytus defektus bei akto parengimo aplinkybes, taip pat ieškovės darbuotojo M. K. (M. K.) apie atliktus darbus objekte ir galbūt nustatytus defektus bei jų pašalinimo galimybes. Pažymima, kad viename iš teismo posėdžių buvo nuspręsta šiuos asmenis apklausti, nurodytiems asmenims buvo išsiųsti teismo šaukimai, todėl, reikiamai įteikus šaukimą į posėdį, asmuo turėtų atvykimo pareigą ir atsakomybę, numatytą CPK 189, 191 straipsniuose. Toks teismo sprendimas atsisakyti apklausti minėtus asmenis kelia abejonių teismo šališkumu ir objektyvumu.
12.9. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė, pažeisdamas procesines teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl to nebuvo atskleista bylos esmė ir byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai. Sprendžiant dėl bylos esmės – sutartinių įsipareigojimų nevykdymo iš ieškovo pusės, pirmosios instancijos teismas greta kitų įrodymų kaip tokius analizavo MB „Būsto modernizacija“ apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pastarajam dėl nesuprantamų priežasčių suteikiant pirmenybę ir ypatingą reikšmę kitų įrodymų atžvilgiu, kaip ir liudytojų I. B. ir L. B. parodymams. Teismas ignoravo ir plačiau nepasisakė dėl ieškovės atstovų, T. Š. ir R. B. paaiškinimų, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs.
12.10. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju ekspertizės paskyrimo klausimas nebuvo svarstytas, nors tai galėjo būti atliekama ir teismo iniciatyva.
Atsiliepimas
13. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovės patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
13.1. Atsakovė nurodo, kad ieškovė rangos sutartyje nurodytų darbų be trūkumų nesugebėjo atlikti. Atsakovė apie darbų trūkumus informavo ieškovę. Ieškovė darbų trūkumų egzistavimą pripažino. 2019 m. gruodžio 3 d. elektroniniu laišku ieškovė siūlė elektros instaliacijos montavimo darbų trūkumus dengti iš ieškovei už darbus priklausančių pinigų sumų. Elektroniniais laiškais, siųstais 2020 m. kovo 6 d. ir 2020 m. balandžio 6 d., ieškovė atsakovei leido suprasti, kad buto įrengimo ir apdailos darbų defektus, remiantis statybos specialistų išvadomis, atsakovės nurodytus 2020 m. vasario 21 d. pretenzijoje, pašalins. Tačiau darbų trūkumų ieškovė nepašalino.
Šalies argumentai
13.2. Ieškovė teigia, jog pretenzijų iš atsakovės po darbų priėmimo dėl atliktų darbų kokybės ieškovė negavo. Tokie ieškovės aiškinimai prasilenkia su faktais. Ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo elektroniniais laiškais medžiaga rodo, kad dar prieš 2019 m. spalio 25 d. atliktų darbų akto pasirašymą atsakovė pareiškė pretenzijas dėl netinkamai atliktų elektros instaliacijos montavimo darbų. Ieškovės atstovas elektros instaliacijos montavimo darbų trūkumus pripažino 2019 m. gruodžio 3 d. elektroniniu laišku ir pažadėjo kompensuoti atsakovės išlaidas atitinkamiems trūkumams pašalinti. Atsakovė 2020 m. vasario 10 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, jog kreipsis į ekspertą dėl darbų defektų nustatymo, o 2020 m. vasario 21 d. atsakovė ieškovei pateikė pretenziją dėl buto įrengimo ir apdailos darbų trūkumų pašalinimo. Taigi atsakovė pretenzijų ieškovei dėl darbų trūkumų turėjo tiek sprendžiant darbų priėmimo klausimą, tiek atliktų darbų aktus pasirašius, ir apie šias pretenzijas informavo ieškovę. Todėl ieškovė priešingais aiškinimais bando neigti faktus, patvirtintus byloje esančiais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais.
13.3. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismo teiginiuose daug neatitikimų (pvz., dėl LED apšvietimo montavimo). Tačiau šalių elektroninio susirašinėjimo medžiaga rodo, jog atsakovė, sprendžiant 2019 m. spalio 25 d. atliktų darbų akto pasirašymo klausimą, iš tikrųjų kėlė elektros instaliacijos montavimo darbų trūkumą ir LED apšvietimo nesumontavimo klausimą. Todėl Klaipėdos apylinkės teismas šiuo atveju nieko neišgalvojo, o rėmėsi rašytiniais įrodymais. Kartu pastebėtina, kad ieškovė buvo pripažinusi netinkamai atliktų darbų, susijusių su elektros instaliacijos montavimu, faktą ir sutikusi kompensuoti atsakovės išlaidas atitinkamiems defektams pašalinti. Tai Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, remiantis byloje buvusiais įrodymais.
13.4. Ieškovė akcentuoja, kad atliktų darbų aktuose nėra pastabų dėl darbų trūkumų. Pabrėžtina, jog pastabų dėl darbų kokybės nebuvimas atliktų darbų akte nepanaikina rangovo atsakomybės už darbų trūkumus. Tai, kad rangovė darbus atliko nekokybiškai, gali paaiškėti po atitinkamų darbų priėmimo, o užsakovas turi teisę pareikšti pretenziją dėl darbų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per kokybės garantijos terminą. Bylos medžiaga rodo, kad dalies darbų trūkumų (pvz., dėl elektros instaliacijos montavimo) klausimas buvo iškeltas prieš pasirašant 2019 m. spalio 25 d. atliktų darbų aktą, o pretenzijos dėl kitų darbų trūkumų ieškovei buvo pateiktos atitinkamus trūkumus nustačius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo elektroninių laiškų, rašytų atsakovei 2020 m. kovo ir balandžio mėnesiais, turinys rodo, jog ieškovė pripažino savo atsakomybę už 2020 m. vasario 21 d. atsakovės pretenzijoje nurodytus darbų trūkumus.
13.5. Ieškovės aiškinimu, ji bute nemontavo elektros rozečių ir jungiklių, nekabino karnizų užuolaidoms, todėl negalėjo pragręžti elektros laido miegamojo lubose. Iš prie rangos sutarties pridėtos sąmatos matyti, jog ieškovė turėjo atlikti apšvietimo ir elektros darbus pagal pateiktą schemą. Ieškovė, vykdydama atitinkamus darbus, minėtoje schemoje nurodytose vietose, be kita ko, privalėjo sienose atlikti gręžimo darbus ir įrengti dėžutes rozetėms ir jungikliams, o lubose – išgręžti angas šviestuvams. Paminėtina, kad dalį angų šviestuvams gręžimo darbų ieškovė atliko netinkamai (angas išgręžė ne schemoje nurodytose vietose) ir jai teko atsiradusias skyles lubose užtaisyti. Skylių užtaisymo darbus ieškovė atliko nekokybiškai ir tai buvo užfiksuota buto apžiūros akte. Galiausiai pažymėtina, jog pati ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta atlikusi gręžimo darbus, skirtus lubose įrengti angas šviestuvams. Be to, ieškovės atstovas 2019 m. gruodžio 3 d. elektroniniame laiške elektros nuotėkį miegamojo lubose pripažino savo netinkamai atliktų darbų pasekme.
13.6. Pažymima, kad atsakovė, 2020 m. sausio 23 d. atlikdama 1 500 Eur mokėjimą ieškovei, žinojo tik apie elektros instaliacijos montavimo darbų trūkumus ir nežinojo apie kitus ieškovės darbų defektus ir jų pašalinimo kainą. Atsakovė nuosekliai kėlė klausimą dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo ir reikalavo ieškovės prisiimti atsakomybę už nekokybiškai atliktus darbus.
Atsiliepimas
13.7. Atsakovės nuomone, jos teiginius, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, pagrindžia ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo elektroniniais laiškais medžiaga, 2020 m. vasario 21 d. pretenzija, buto apžiūros aktas, atsakovės paaiškinimai ir liudytojų parodymai. Taigi atsakovė įvykdė savo pareigą nurodyti ieškovės atliktų darbų trūkumus ir pateikti juos patvirtinančius įrodymus.
Šalies argumentai
13.8. Ieškovė nurodo, jog nesutinka su atsakovės nurodytų darbų trūkumų pašalinimo kaina, nes ji didesnė už jos atliktų darbų kainą. Pažymėtina, kad atsakovė ieškovei sudarė galimybę darbų trūkumus pašalinti ir kad ieškovė atsisakė tai daryti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovės nurodyta darbų trūkumų pašalinimo kaina yra nepagrįsta ir neatitinka tokių darbų kainų rinkoje.
13.9. Pasak ieškovės, Klaipėdos apylinkės teismo atsisakymas kaip liudytojus apklausti K. M., kartu su I. B. rengusį buto apžiūros aktą, ir buvusį ieškovės darbuotoją M. K. (M. K.), kelia abejonių teismo objektyvumu. Atsakovė pabrėžia, kad minėtus liudytojus (K. M. ir M. K.) prašė šaukti atsakovės atstovas, o ieškovė šiems atsakovės atstovo prašymams prieštaravo. Ieškovė vengė nurodyti asmens, bute atlikusio elektros instaliacijos montavimo darbus, vardą ir pavardę. Dabartinis ieškovės direktorius melavo, kad samdė kitos įmonės elektriką, kuris verčiasi individualia veikla. Faktą, kad elektros instaliacijos montavimo darbus atliko ieškovės samdytas ukrainietis M. K., prasitarė tik buvęs ieškovės direktorius T. Š.. Teismo šaukimai M. K. nebuvo įteikti du kartus. O apklausus vieną iš buto apžiūros aktą surašiusių specialistų, neliko prasmės apklausinėti K. M.. Dėl to atsakovės atstovas, vengdamas bylos nagrinėjimo užsitęsimo, atsisakė prašymo K. M. apklausti kaip liudytoją.
13.10. Ieškovės aiškinimai, kad teismo ekspertizės skyrimo klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo svarstytas, prasilenkia su faktais. Klaipėdos apylinkės teismas teismo ekspertizės skyrimo klausimą kėlė bent dviejuose teismo posėdžiuose, o ieškovė teismo ekspertizės skyrimo neprašė. Teismas neprivalo savo iniciatyva skirti teismo ekspertizės. Ieškovei nepageidaujant savo pozicijos pagrįsti teismo ekspertizės išvadomis, pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo remdamasis turėtais įrodymais, rodančiais ieškovės atliktų darbų trūkumų buvimą ir nepaneigtą ieškovės kaip rangovės atsakomybę už juos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas, kuriuo panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. kovo 31 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4235-867/2020 ir atmestas apeliantės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. rugsėjo 27 d. sudarė sutartį (toliau – sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė (pagal sutartį – rangovė) įsipareigojo savo rizika per 60 dienų nuo darbų pradžios atlikti objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apdailos darbus pagal sutarties priedą Nr. 1, o atsakovė (pagal sutartį – užsakovė) įsipareigoja priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų po darbų priėmimo. Sutarties 7 punkte numatyta, kad rangovė įsipareigoja atlikti darbus kokybiškai, tvarkingai, neteršiant teritorijos, kompaktiškai kaupti statybos atliekas ir užbaigus darbus jas išvežti; apdailos darbams galioja 5 metų garantija. Iš sutarties priedo Nr. 1 nustatyta, kad sutarties kaina yra 9 158,37 Eur, o šalių pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad sutarties kaina rangos darbų vykdymo metu išaugo dėl papildomų darbų, įrengiant pertvaras ir rekuperacijos sistemą. Iš į bylą pateiktų 2019 m. spalio 5 d. ir 2019 m. spalio 25 d. atliktų darbų aktų nustatyta, kad bendra ieškovės faktiškai atliktų darbų kaina yra 13 204,79 Eur, aktai pasirašyti tiek ieškovės atstovo, tiek atsakovės. Iš klientų apyvartos išrašo, kasos pajamų orderių ir atsakovės sąskaitos išrašo nustatyta, kad bendra atsakovės ieškovei sumokėtų lėšų suma už atliktus rangos darbus sudaro 9 500 Eur ir byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra.
18. Kaip teisingai kvalifikavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos bylos atveju tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo ranga iš kitų rangos sutarčių išskiriama pagal specifinę sutarties šalių padėtį, vartojimo rangos sutarčiai, be specialiųjų normų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672–6.680 straipsniai) šiems santykiams taip pat taikomas nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutas (CK 6.188 straipsnio) bei vartojimo pirkimo–pardavimo taisyklės (CK 6.350–6.370 straipsnis, CK 6.672 straipsnio 2 dalis). Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių (CK 1.39 straipsnis), sutarties aiškinimo vartotojo naudai (contra proferentem) taisyklė (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) ir kt., taip pat kiti įstatymai, susiję su vartotojų teisių apsauga (CK 6.672 straipsnio 3 dalis). Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių – yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – paslaugų teikėju, kuris yra savo srities profesionalas. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2012).
19. Pagal vartojimo rangos sutartį, rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą, gauti jo rezultatą bei garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai (atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (CK 6.695 straipsnis, 6.663 straipsnis, 6.665 straipsnio 1 dalis). Užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais savo teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
20. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovė nurodo, atsakovė priėmė atliktus darbus, darbų priėmimo metu raštu jokių pastabų dėl darbų trūkumų nepareiškė, dalį pinigų po darbų atlikimo sumokėjo, todėl atsakovė, iki galo neatsiskaitydama už atliktus darbus, neturi teisės remtis darbų trūkumais. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kolegijos vertinimu, nors pagal rangos santykių reglamentavimą atliktų darbų priėmimo aktams tenka didelė reikšmė fiksuojant šalių įsipareigojimus, tačiau tokie aktai negali būti suabsoliutinami, rėmimasis jais negali būti besąlyginis. Priešingu atveju tai pažeistų bendruosius teisės principus, neleistų ginčą nagrinėjančiam teismui įgyvendinti teisingumo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
21. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė V. B. tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, jog ne kartą ieškovei teikė pastabas dėl darbų trūkumų ir prašė juos ištaisyti. Aplinkybę, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl netinkamai atliktų darbų, patvirtina į bylą pateikta šalių elektroninio susirašinėjimo medžiaga: iš laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. spalio 25 d. vykusio susirašinėjimo medžiagos matyti, kad atsakovė atsisakė atsiųsti pasirašytą atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą, motyvuodama tuo, kad yra netinkamai atlikti elektros darbai, išreiškė pretenziją dėl LED apšvietimo; 2020 m. vasario 10 d. atsakovė elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad vis laukė, kol ieškovė pašalins defektus, kreipėsi į ekspertą dėl defektų nustatymo; atsakovė 2020 m. vasario 21 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl buto įrengimo trūkumų pašalinimo, kurioje nurodė atliktų darbų defektus: nelygios sienos, skylės lubose, grindinis šildymas nepajungtas ant srovės nuotėkio rėlės, nesutvarkytas srovės nuotėkis, kur yra išsielektrinęs nuotėkis, ir pareikalavo ištaisyti darbų trūkumus iki 2020 m. kovo 31 d; 2020 m. kovo 6 d. atsakovė elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę, prašydama užbaigti darbus; 2020 m. balandžio 6 d. elektroniniame laiške atsakovė paprašė pateikti preliminarų defektų šalinimo grafiką.
22. Nors ieškovė priešingais aiškinimais bando neigti faktus, patvirtintus byloje esančiais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo elektroniniais laiškais medžiaga patvirtina, kad dar prieš 2019 m. spalio 25 d. atliktų darbų akto pasirašymą atsakovė reiškė pretenzijas dėl netinkamai atliktų elektros instaliacijos montavimo darbų. Taigi kaip teisingai pažymi atsakovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė pretenzijų ieškovei dėl darbų trūkumų turėjo tiek sprendžiant darbų priėmimo klausimą, tiek atliktų darbų aktus pasirašius, ir apie šias pretenzijas informavo ieškovę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovė per sutartyje numatytą garantinį terminą pateikė ieškovei pretenziją dėl buto įrengimo darbų trūkumų pašalinimo, reikalaudama neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą (CK 6.678 straipsnio 1 dalis, CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Pažymėtina, kad ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis siekia įrodyti, kad nagrinėjamu atveju defektų fakto atsakovė neįrodė.
24. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-469/2020).
25. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės nurodytais ieškovės atliktų darbų trūkumais, akcentuoja, jog atsakovė teismui pateikė MB „Būsto modernizacija“ apžiūros aktą, tačiau šios įmonės veikla absoliučiai nesusijusi su statybos darbais ir jų vertinimu. Neginčytina, jog dėl statyboje naudojamų medžiagų, darbų atlikimo specifikos (specialių reikalavimų statybinėms medžiagoms ir darbams, projektavimui, konstravimui, technologijai surenkant, montuojant ir pan.) būtina turėti reikalingų žinių. Tačiau nagrinėjamu atveju MB „Būsto modernizacija“ apžiūros akte su fotonuotraukomis užfiksuota, kad buto laminato grindų danga įrengta netinkamai, nepalikti 10 mm–15 mm tarpai nuo sienų, todėl laminato danga deformuojasi ir vaikštant skleidžia garsus; vidaus sienų apdaila atlikta su trūkumais, pastebimos dėmes ir nudažytų sienų nelygumai; vidaus elektros rozetės sumontuotos nehorizontaliai; įtrūkusi siena; sienų tapetavimas atliktas su trūkumais (pastebimi tarpai tarp tapetų, vietomis tapetai atkibę nuo sienų pagrindo). Taigi MB „Būsto modernizacija“ konstatavo objektyviai matomas faktines aplinkybes, ji nefiksavo tokių faktinių aplinkybių kaip statybos darbų ar defektų susiformavimo mechanizmo ir priežasčių (defektų kilmės, prigimties, jų atsiradimo sąlygos ir kt.). Be to, minėtą aktą pasirašė K. M., turintis statybų techninės priežiūros kvalifikaciją, turintis teisę būti ypatingo statinio statybos vadovu ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovu, ir apžiūros vykdytojas I. B.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti jų turima kvalifikacija ir kompetencija.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju minėtas apžiūros aktas ir neturi didesnės įrodomosios galios, tačiau pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, šiam įrodymui nesuteikė pirmenybės ir ypatingos reikšmės kitų įrodymų atžvilgiu, o teisingai padarė, vertindamas jį kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais, šalių ir liudytojų paaiškinimais. CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kilus ginčui tarp rangovo ir užsakovo dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Nagrinėjamu atveju teismas siūlė byloje skirti ekspertizę, tačiau šalys tokia teise nepasinaudojo. Taigi, nors atsakovė ekspertizės skirti neprašė, tačiau pateikė teismui kitus rašytinius įrodymus, iš kurių matyti duomenys apie darbo rezultato trūkumus, tuo tarpu ieškovė nepasinaudojo teismo siūlymu trūkumų faktą, apimtį ir priežastis nustatinėti patikimesniais duomenimis negu duomenimis, esančiais atsakovės pateiktuose rašytiniuose šaltiniuose.
27. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2020 m. spalio 5 d. MB „Būsto modernizacija“ apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti perdaryti ir nauji atlikti darbai, 2020 m. spalio 12 d. lokalinė sąmata, kurioje nustatyta, kad defektų šalinimo darbų kaina sudaro 7 275,00 Eur, taip pat yra tinkamos įrodinėjimo priemonės, sprendžiant klausimą dėl ieškovės darbo trūkumų nustatymo fakto, kadangi joje įvardytos darbų apimtys, kurios yra būtinos pašalinti ieškovės atliktų darbų rezultatą, ir kainos, egzistuojančios ginčo laikotarpiu. Pažymėtina, kad ieškovė, nesutikdama su apžiūros akte nurodytais darbo rezultato trūkumais ir trūkumų šalinimo apimtimis, be savo deklaratyvių paaiškinimų, įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių defektų šalinimo darbų apimtis ir išlaidas, byloje neteikė.
28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius apie tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas MB „Būsto modernizacija“ darbuotojas I. B. turi tiesioginį materialinį suinteresuotumą byloje teikti neobjektyvius duomenis. Duodamas paaiškinimus, liudytojas nurodė, kad buto rangos darbai atlikti nekokybiškai, yra darbų, kuriuos galima pataisyti, yra tokių, kuriuos ištaisyti būtų brangu, patvirtino, kad parengimas dažymui ir pats dažymas padarytas nekokybiškai, elektros defektų ištaisymui reikia demontuoti lubas, prie didžiosios dalies sienų nėra laminato tarpų. Liudytojo I. B., galinčio vykdyti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas, paaiškinimus patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas K. Š.. Aplinkybė, kad, kaip nurodė pats liudytojas, I. B. yra susijęs su atsakove, nes jie kartu dirba toje pačioje įmonėje, nesuteikia teismui objektyvaus pagrindo nesiremti liudytojo I. B. paaiškinimais. Jų neabejotinai negali paneigti šioje byloje pateikti rašytiniai įrodymai: minėtas apžiūros aktas, ieškovės ir atsakovės elektroninio susirašinėjimo medžiaga, sąmata – kurių patikimumas nėra abejotinas.
29. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojo I. B. paaiškinimų šioje byloje įrodomąją reikšmę, taip pat padarė pagrįstas išvadas dėl apeliantės, kaip rangovės, atliktų darbų trūkumų.
30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė susirašinėjimo su atsakove metu pati pripažino darbų trūkumų egzistavimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2019 m. gruodžio 3 d. elektroniniu laišku ieškovė siūlė elektros instaliacijos montavimo darbų trūkumus dengti iš ieškovei už darbus priklausančių pinigų sumų. Be to, pritartina atsakovei, kad elektroniniais laiškais, siųstais 2020 m. kovo 6 d. ir 2020 m. balandžio 6 d., ieškovė atsakovei leido suprasti, jog ieškovė buto įrengimo ir apdailos darbų defektus, remiantis statybos specialistų išvadomis, atsakovės nurodytus 2020 m. vasario 21 d. pretenzijoje, pašalins. Tačiau darbų trūkumų ieškovė iki šiol nepašalino.
31. Apeliantės aiškinimu, ji bute nemontavo elektros rozečių ir jungiklių, nekabino karnizų užuolaidoms, todėl negalėjo pragręžti elektros laido miegamojo lubose. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į prie rangos sutarties pridėtą sąmatą, iš kurios matyti, jog ieškovė turėjo atlikti apšvietimo ir elektros darbus pagal pateiktą schemą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, vykdydama atitinkamus darbus, minėtoje schemoje nurodytose vietose, be kita ko, privalėjo sienose atlikti gręžimo darbus ir įrengti dėžutes rozetėms ir jungikliams, o lubose – išgręžti angas šviestuvams. Pažymėtina, kad pati ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovė pagal atsakovės pateiktą schemą tik išvedžiojo elektros instaliaciją bute ir nurodytose vietose gipso plokštėse išgręžė skyles. Be to, ieškovės atstovas 2019 m. gruodžio 3 d. elektroniniame laiške elektros nuotėkį miegamojo lubose pripažino savo netinkamai atliktų darbų pasekme. Kadangi elektros laidus buto lubose išvedžiojo ir lubose skyles šviestuvams išgręžė ieškovė, niekas kitas negalėjo elektros laido pažeisti. Taigi, esant šioms aplinkybėms, atmestini ieškovės argumentai, jog ji, atlikdama darbus, negalėjo pragręžti elektros laido. Ir nors apie pažeistą laidą atsakovės pateiktame MB „Busto modernizacija“ apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nekalbama, šie trūkumai buvo nustatyti ir ieškovės atstovo pripažinti dar 2019 m. gruodžio mėnesį.
32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, jog L. B. ginčo bute gyvena nuo 2019 m. spalio mėnesio, todėl, ieškovės nuomone, akivaizdu, kad butas tinkamas gyventi, o esama situacija tenkina atsakovę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės teiginius vertina kritiškai, pažymėdamas, kad aplinkybė, jog bute yra gyvenama, neįrodo, jog ieškovė buto įrengimo ir apdailos darbus atliko kokybiškai. Priešingai, atsakovės ieškovei reiškiamos pretenzijos dėl darbų kokybės tik patvirtina, kad esama situacija atsakovės netenkina. Be to, pažymėtina yra tai, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors atsakovės bute gyvenantis jos sūnus atvykusiems ieškovės atstovams defektų nurodyti negalėjo, tačiau pats butas priklauso atsakovei, rangos sutartis sudaryta su atsakove, atliktų darbų defektus nurodė taip pat pati atsakovė, todėl L. B. defektų neparodymas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės atliktų darbų defektų tuo metu apskritai nebuvo.
33. Ieškovė teigia, kad teismas byloje pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais ieškovės teiginiais. Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta priklauso nuo kiekvienos bylos specifikos, nuo teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas tarp šalių. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo (tarp šalių susiklosčiusius rangos teisiniams santykiams) atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju atsakovė savo argumentus dėl darbų trūkumų įrodinėjo apžiūros aktu, sąmata, sutartimi su MB „(duomenys neskelbtini)“, liudytojo I. B., K. Š., L. B. paaiškinimais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas abiem šalims siūlė svarstyti klausimą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau šalys šiomis galimybėmis nepasinaudojo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas pripažinti defektų buvimo faktą, ieškovė teismui priešingų įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, taip pat vertino ir liudytojo T. Š. ir ieškovės atstovo R. B. teiktus paaiškinimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą (pareigą) ir nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos.
34. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.
35. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, teiktais paaiškinimais, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.
36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, jog teismo sprendimas atsisakyti apklausti liudytoją K. M., rengusį kartu su I. B. MB „Būsto modernizacija“ apžiūros aktą, ir ieškovės darbuotoją M. K. kelia abejonių teismo šališkumu ir objektyvumu. Pabrėžtina, kad minėtus liudytojus (K. M. ir M. K.) prašė šaukti atsakovės atstovas, o ieškovė šiems atsakovės atstovo prašymams prieštaravo. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismo šaukimai M. K. nebuvo įteikti du kartus, todėl, kaip nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, vadovaujantis ekonomiškumo ir koncentruotumo principui, esant byloje pakankamai įrodymų, kad darbai bute buvo atlikti netinkamai, atsakovės atstovas prašymo šaukti liudytoju M. K. nebepalaikė. O dėl K. M. apklausos, teismo posėdyje buvo apklaustas I. B., todėl apklausus vieną iš minėtą aktą surašiusių specialistų, neliko prasmės apklausinėti K. M.. Dėl to pats atsakovės atstovas atsisakė prašymo K. M. apklausti kaip liudytoją. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės, atmestini ieškovės argumentai dėl teismo šališkumo ar neobjektyvumo.
37. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
38. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra, todėl ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
40. Ieškovės (apeliantės) MB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovė V. B. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 762,30 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), nusprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iš ieškovės atsakovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei V. B. 762,30 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.