Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-09-15 · Administracinė byla Nr. TA-1354-756/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-15
Bylos Nr.
TA-1354-756/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00801-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-1354-756/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00801-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį vėliau tikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 7 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 67-1293 „Dėl nuteistojo nubaudimo” (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas 6 mėnesiams į drausmės grupę. Pareiškėjas teigė, kad toks paskyrimas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi dėl susiklosčiusios situacijos buvo priverstas atsisakyti 3-iojo būrio. Pareiškėjas teigė, kad Departamento 2018 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. 2S-3486 „Dėl A. L. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) buvo abstraktus ir nepagrįstas, neargumentuotas ir nesprendžiantis buvusios situacijos. Pravieniškių PN-AK administracija neužtikrina kalinčių asmenų saugumo bei privalėjo paskirti pareiškėją atlikti bausmę su panašaus amžiaus asmenimis, be to, Pravieniškių PN-AK galima laisvai disponuoti narkotinėmis medžiagomis. Pareiškėjas ne kartą Departamento prašė, jog leistų bausmę atlikti pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 6 punktą arba 2 dalį. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK, paskirdami pareiškėją į atitinkamą būrį, privalėjo atsižvelgti į pareiškėjo amžių bei asmenines savybes. Departamentas, svarstydamas skundą, privalėjo atlikti išsamų tyrimą ir išsiaiškinti, ar Pravieniškių PN-AK administracija atliko teisėtus veiksmus paskiriant pareiškėją į 6 mėnesiams į drausmės grupę, taip pat turėjo įvertinti nuobaudos teisėtumą. Pareiškėjo nuomone, visi jo teikti skundai parodė, kas vyksta Pravieniškių PN-AK, todėl Departamentas priėmė neteisingą sprendimą. Vadovaudamasis BVK 142 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu paskirta nuobauda yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi pareiškėjas nepažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, iš būrio išėjo dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, jog būryje nuteistieji neatitinka pareiškėjo amžiaus, vartoja narkotikus ir alkoholį, užsiima sukčiavimu, bei todėl, kad vengė konfliktų, be to, gyvenant tokioje aplinkoje, kyla grėsmė sveikatai ir gyvybei. Pareigūnai suinteresuoti asmeniškai kenkti pareiškėjui, nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Pareiškėjas paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK dėl pareiškėjo motyvuoto atsisakymo turėjo pritaikyti BVK 70 straipsnio 6 punktą ir taip užtikrinti pareiškėjo saugumą ir teisinį statusą. Pareiškėjas atsisakė vykdyti Nutarimu paskirtą nuobaudą, todėl buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, kuriose jo teisės buvo dar labiau suvaržytos, taip pažeidžiant non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principą. Dėl Pravieniškių PN-AK veiksmų pareiškėjas patyrė didžiulį ir ilgai trunkantį dvasinį stresą, smuko savivertė, išsivystė nemiga, patyrė dvasinį skausmą bei sukrėtimą, nutrūko socialiniai ryšiai, išsivystė baimė, todėl prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. kovo 21 d.

Atsiliepimas

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

3.1. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir teise kreiptis į teismą. Skunde išdėstytas sistemingais, nuosekliais, pasikartojančiais pasisakymais ir pareiškimais pareiškėjas žemina valstybei atstovaujančius Pravieniškių PN-AK, tiesiogiai jos direktorių ir administraciją, Departamentą ir tiesiogiai jo direktorių, šmeižia korupcijos apraiškomis ir nusikalstamų veikų toleravimu bei slėpimu. Toks pareiškėjo elgesys neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi skunde be šmeižimo pobūdžio, akivaizdžiai prasimanytų, valstybės įstaigų ir jų pareigūnų garbę ir orumą žeminančių teiginių nėra nurodyta jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių ar faktų, leidžiančių abejoti paskirtos nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepasinaudojo įstatymuose nustatyta teise skųsti Sprendimą dėl paskirtos nuobaudos teisėtumo. Atsakovas nurodė, kad Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas kitas pareiškėjo skundas administracinėje byloje Nr. I-5200-609/2019, kurioje skundo dalykas iš esmės sutampa. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė žalą nuteistajam, todėl skundas yra nepagrįstas. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas pateikė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai nenurodė iš ko susideda jo prašoma atlyginti žala, reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė objektyviais duomenimis ir įrodymais. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl tariamai padarytos neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjo skundą atmetė.

5. Bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą teisėtumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turėjo vertinti atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą, skiriant nuobaudą pareiškėjui. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo aplinkybės, jog Nutarimas ir Sprendimas nebuvo apskųsti teismui, konstatavimu ir padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, nurodydamas, jog: „nėra pagrindo vertinti, ar nuobauda buvo paskirta pagrįstai, nes, kaip minėta, terminas apskųsti teisės aktą, kuriuo skirta nuobauda, pasibaigė“. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė.

III.

7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai pakartotinai išnagrinėję administracinę bylą 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad nagrinėjama administracinė byla ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. I-5200-609/2019 yra tapačios. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Nutarimu paskirtos drausminės nuobaudos. Administracinėje byloje Nr. I-5200-609/2019 pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams kamerų tipo patalpose. Teismas sprendė, kad šiose administracinėse bylose skundų dalykas ir pagrindas nėra tapatūs, todėl nagrinėjamu atveju turi būti vertinamos kitos aplinkybės, nei buvo įvertintos administracinėje byloje Nr. I-5200-609/2019.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš Nutarimo, kuriuo skirta drausminė nuobauda. Jis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams. Pareiškėjas skunde akcentavo, jog skiriant drausminę nuobaudą buvo pažeistos teisės aktuose reglamentuotos nuobaudų skyrimo procedūros, neatsižvelgta į jo rašytinius paaiškinimus. Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo paskirtos drausminės nuobaudos – perkėlimas į kamerų tipo patalpas. Nurodama nuobaudų skyrimo priežastis – pareiškėjas nepakluso teisėtiems Pravieniškių PN-AK administracijos reikalavimams ir atsisakė atlikti laisvės atėmimo bausmę administracijos paskirtame būryje. Teismas vadovaudamasis Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus 2021 m. kovo 29 d. pažymos „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“ duomenimis nustatė, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. liepos 12 d. 193 kartus buvo svarstyti pareiškėjo poelgiai dėl įvykdytų pažeidimų, 192 kartus skirtos nuobaudos, 1 kartą apsiribota svarstymu drausmės komisijoje, 4 kartus už gerą elgesį ir dalyvavimą programose skirti paskatinimai. Absoliuti dauguma nuobaudų paskirta už nepaklusimą pataisos įstaigos administracijos reikalavimams.

10. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė dėl kokių konkrečių priežasčių jis atsisako eiti į paskirtą būrį. Pareiškėjui buvo pasiūlyta atlikti bausmę ir kituose būriuose, bet jis kategoriškai atsisakė. Pareiškėjas savo atsisakymą motyvuoja tuo, kad paskirtame būryje gyvena narkotines medžiagas vartojantys nuteistieji, pareigūnai neužtikrina saugių kalinimo įstaigų, todėl jis bijo dėl savo saugumo. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Pravieniškių PN-AK 3-jame būryje kalintys nuteistieji kėlė ar kelia realų pavojų pareiškėjo sveikatai ar saugumui. Pats pareiškėjas savo paaiškinimuose tik abstrakčiai nurodė, kad atsisako persikelti į nurodytą būrį, dėl to, jog jam ten nesaugu, tačiau nedetalizuoja savo nurodytų aplinkybių, kokie asmenys, kada ir kur disponavo narkotinėmis medžiagomis ar alkoholiu, neteikia įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes. Teismas sprendė, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo atsisakymas atlikti laisvės atėmimo bausmę būryje į kurį jis buvo paskirtas, būtų priežastiniu ryšiu susijęs su, kaip nurodyta skunde, kitų nuteistųjų netinkamu elgesiu bei iš to kylančia grėsme pareiškėjo sveikatai ir gyvybei.

Atsiliepimas

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teigimu 3-jame būryje gyvena tabako gaminius rūkantys nuteistieji, dėl kurių jis kvėpuotų užterštu oru, tačiau atsiliepime teigiama, kad remiantis Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. V-402 „Dėl nuteistųjų priskyrimo grupėms ir paskyrimo į būrius darbo organizavimo 1-ame sektoriuje“ nustatytais kriterijais, gyvenamose ir bei bendro naudojimo patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama. Teismas iš pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščio nustatė, jog ginčo laikotarpiu jis yra pirkęs tabako gaminių. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje pirminės apžiūros lape yra pažymėta, jog jis yra rūkantis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas net negalėjo įvertinti ar jis būtų priverstas kvėpuoti užterštu oru, nes pats atsisakė keltis į paskirtą būrį, taip pat, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai neužtikrina reikalavimo nerūkyti gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose.

12. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos kontekste, nuteistieji pataisos įstaigose skirstomi pagal nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją, padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą bei padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.). Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo į grupes arba būrius, turi būti atsižvelgiama į BVK įtvirtintų tikslų visumą ir laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų BVK 70 straipsnio 3 dalyje ir esant aplinkybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti BVK 70 straipsnio 4 dalyje. BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigos į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigos režimo tikslams.

Žemesnės instancijos teismas

13. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakyme Nr. V-402 „Dėl nuteistųjų paskyrimo į grupes ir paskyrimo į būrius darbo organizavimo 1-ame sektoriuje“ 2.1.8 punkte nurodyta, kad skiriant nuteistuosius į 3-ąjį lokalinį sektorių būtina atsižvelgti į šiuos kriterijus: 1) ar nuteistasis sąmoningai ir motyvuotai atsisako neformaliųjų nuteistųjų bendravimo taisyklių; 2) ar nuteistasis nusiteikęs palaikyti pagarbius savitarpio santykius šiame sektoriuje; 3) ar nuteistasis savanoriškai pasižada koreguoti savo elgesį pagal įstaigoje nustatyta vidaus tvarką; 4) jei nuteistasis dėl įvairaus pobūdžio problemų nesugeba adaptuotis kituose būriuose; 5) jei nuteistasis turi asmeninio ar asmenybinio pobūdžio problemų; 6) jei nuteistasis pagal savo sugebėjimus dalyvauja ar pageidauja dalyvauti įvairiose socialinės reabilitacijos veiklose. Teismas vertino, jog nagrinėjamoje byloje, nėra jokių faktinių duomenų, leidžiančių teigi, kad pareiškėjas iš esmės neatitinka kriterijų, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas negalėjo būti paskirtas į Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 3-ąjį lokalinį sektorių.

14. Pirmosios instancijos teismas analizuodamas Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus, 3-iojo būrio statistinę informaciją apie nuteistuosius laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atlikusius bausmę minėtame būryje nustatė, jog jame gyvenusių nuteistųjų amžiaus vidurkis – 26 metai. Pareiškėjas yra gimęs (duomenys neskelbtini)., todėl ginčo laikotarpiu jis buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. 3-ame būryje laikomi nuteistieji buvo gerokai jaunesni nei pareiškėjas, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad nei BVK, nei Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 14 d. įsakyme nėra nustatytos prievolės, skirstant nuteistuosius į būrius, atsižvelgti į nuteistųjų amžių. Pareiškėjas atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus gyventi paskirtame būryje (eiti gyventi į paskirta būrį), pažeidė BVK straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir toks pažeidimas yra pakankamas pagrindas nuobaudai skirti (BVK 142 str.).

Šalies argumentai

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas per BVK nustatytą terminą pateikė skundą Kalėjimų departamentui, kuriame prašė panaikinti Nutarimą. Kalėjimų departamentas nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paliko Nutarimą galioti. Teismo teigimu paskirtos nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas nekelia abejonių, kadangi jo paskyrimui buvo tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas.

Žemesnės instancijos teismas

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl jo įvardijamų aplinkybių siekė pasinaudoti BVK 70 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybe teikti Pravieniškių PN-AK administracijai prašymą dėl jo izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas neišnaudojo visų jam teisės aktais suteiktų galimybių būti izoliuotam, jei to pats pageidavo, nuo jo teigimu galimai priešiškai nusiteikusių kitų nuteistųjų.

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustačius būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, negali būti tenkinamas.

IV.

18. Pareiškėjas A. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teismo 2021 m. balandžio 26?d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir pripažinti nepagrįstais įsakymus dėl pareiškėjo perkėlimo ir neteisėto patalpinimo į kamerų tipo patalpas.

19. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, iš anksto žinojo koks bus priimtas sprendimas, sprendimas šabloniškas, be jokių argumentų ir motyvų.

20. Pareiškėjas nurodo, kad už 2018 m. birželio 18 d. – 2018 m. rugpjūčio 18 d. laikotarpį, kai buvo 3-ame būryje, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu, EŽTT 2021 m. vasario 4 d. nutartimi. Nutartimi teismas nustatė, kad pareiškėjas pagrįstai atsisakė sveikatą žalojančių ir orumą žeminančių, kankinančių gyvenimo sąlygų. Pareiškėjas teigia, kad EŽTT byla yra dėl gyvenamųjų sąlygų, tačiau ją pamini kaip 3-ojo būrio apibūdinimą.

21. Pareiškėjas tvirtina, kad jo atsisakymas gyventi paskirtame 3 būryje yra pagrįstas, nes visi nuteistieji kalintys ten yra jauno amžiaus, dauguma narkomanai ir sukčiai, o pareiškėjas tuo neužsiima. Pareiškėjas nurodo, kad neturėjo apie ką kalbėtis su kaliniais dėl kardinalių požiūrių skirtumų, kildavo konfliktai, kurių metu įvykdavo fizinis kontaktas, būrio kaliniai neleisdavo tinkamai ilsėtis dėl vykdomų telefoninių sukčiavimų. Pareiškėjo teigimu, būryje nebuvo nė vieno kalinio, kuriam būtų daugiau nei 40 metų, jo skaičiavimu, laikotarpiu, kai jis buvo būryje kalinių amžiaus vidurkis buvo 22 metai, o ne 26, kaip nurodo teismas.

22. Pareiškėjas pažymi, jog buvo pažeistas kalinių paskirstymas į būrius pagal amžių remiantis BVK 70 straipsniu. Pareiškėjas teigia, kad jis patenka į BVK 70 straipsnio 3 dalies taikymo apimtį, kadangi yra pripažintas recidyvistu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 2 dalį (buvo vienintelis būryje recidyvistas nuteistas už sunkų nusikaltimą). Pareiškėjo teigimu dėl Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų jo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalies garantuojamas orumas buvo pažemintas, jis patyrė diskomfortą, ilgą laiką gyveno psichinėje įtampoje, jautėsi emociškai prislėgtas, dėl šių veiksnių jo psichinė būklė sužalota negrįžtamai.

Šalies argumentai

23. Pareiškėjo teigimu, administracija nesilaiko teisės reikalavimų dėl draudimo rūkyti 3-ame būryje. Nurodo, jog teismas nustatė, kad jis buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, byloje Nr. TA-414-756/2021, taip pat dėl kitų netinkamų įkalinimo sąlygų. Apeliantas teigia, kad teismas klaidingai suprato į kurį būrį jis buvo paskirtas.

Atsiliepimas

24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo teiginiai apie teismo šališkumą yra nepagrįsti, taip pat pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kaip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamos teisės, jo garbė ir orumas, teisingumo principas. Pareiškėjas neįrodė atsiradusios neturtinės žalos, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka

26. Atsakovo atstovo teigimu, apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų įrodymų ir įtikinamų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Šiuos argumentus pareiškėjas jau buvo išdėstęs skunde, ir teismas sprendime į juos motyvuotai atsakė. Taip pat pareiškėjas, gavęs Pravieniškių PN-AK atsiliepimą, nepateikė atsikirtimų į jį, jam neprieštaravo. Atsakovo atstovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Atsiliepimas

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kalėjimų departamentas mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą remdamasis formuojama teismų praktika.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Nutarimo, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastos grupės į drausmės grupę 6 mėnesiams, atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

29. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, iš esmės grindžiamą argumentais, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog Nutarimu drausminė nuobauda pareiškėjui buvo skirta pagrįstai bei teisėtai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teikia argumentus, jo nuomone, patvirtinančius, jog jis pagrįstai atsisakė eiti į Pravieniškių PN-AN administracijos paskirtą 3 būrį.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; kt.).

32. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

33. Vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija nenagrinės pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluoto naujo reikalavimo – pripažinti nepagrįstais įsakymus dėl pareiškėjo perkėlimo ir neteisėto patalpinimo į kamerų tipo patalpas, nes toks skundo reikalavimas nebuvo reiškiamas pirmosios instancijos teismo priimtuose nagrinėti pareiškėjo skunde bei jo papildymuose. Taip pat vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertins ir apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, kurie nesudarė administracinės bylos pagrindo pirmosios instancijos teisme.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė teisės aktų nuostatas bei vadovavosi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo ribose, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nekartodamas tik papildo teismo sprendimo motyvus atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus.

35. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su teismo šališkumu, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą grindžia argumentais, kad teisėja yra nekompetentinga, netinkamai išnagrinėjo bylą, nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose, t. y. pareiškėjas teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019). Pareiškėjas nepagrindė teismo šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y., kad teismas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas), tiek objektyviuoju aspektu (t. y., kad yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo šališkumo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

36. Pasisakant dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad EŽTT yra pripažinęs Konvencijos pažeidimą dėl pareiškėjo kalinimo Pravieniškių PN-AK 3 būryje. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė anglų kalba surašytą dokumentą (II t. b. l. 52–23). Teisėjų kolegija pažymi, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.). Be to, ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Taip pat pareiškėjo teiktas dokumentas nėra pasirašytas. Iš EŽTT viešai skelbiamos informacijos teisėjų kolegija nenustatė, kad šis teismas būtų priėmęs oficialų sprendimą, kuriame būtų konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad, pareiškėjo tvirtinimu, jis į EŽTT kreipėsi dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių sąlygų, tačiau šioje byloje vertinamas pareiškėjo atsisakymas eiti į 3 būrį yra grindžiamas kitomis aplinkybėmis. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartas pareiškėjo pateiktas dokumentas nėra susijęs su nagrinėjama byla bei nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

38. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo atsisakymas atlikti laisvės atėmimo bausmę būryje į kurį jis buvo paskirtas, būtų priežastiniu ryšiu susijęs su, kaip nurodyta skunde, kitų nuteistųjų netinkamu elgesiu bei iš to kylančia grėsme pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjo paaiškinimai, kodėl jis atsisakė gyventi paskirtame būryje, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme dėl nuobaudų skyrimo nėra pagrindo. Pripažinus, jog atsakovo atstovas vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir veikė pagal savo kompetenciją, nėra pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK darbuotojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą.

39. Atsižvelgdama į nustatytas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialiosios ir proceso teisės aktų nuostatas bei vadovavosi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRasa Ragulskytė-MarkovienėVaida Urmonaitė-Maculevičienė